Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. Ž. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4417-890/2016) V. Ž. pripažintas kaltu ir nubaustas 289 eurų bauda, kartu atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, už tai, kad 2016 m. rugsėjo 8 d., apie 0.30 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę PEUGOT 407, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,66 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, t. y. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi atmetė V. Ž. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – termino sutrumpinimo.

Skunde tvirtinama, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog V. Ž. atitinka visus ATPK 329 straipsnyje numatytus reikalavimus. Byloje esančių duomenų pakanka išvadai, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų pažeidimų) yra pasiekti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartyje nenurodė aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog šiuo atveju sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą administracinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti.?

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje pažymėta, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kylančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau tai, kad byloje nesama išimtinių aplinkybių, nepagrindžia prašymo atmetimo, kai tiek ATPK 329, tiek ATPK 20 straipsniuose numatyti reikalavimai ir tikslai yra pasiekti. Skunde V. Ž. papildomai pažymi, jog netekęs darbo negalės išlaikyti savo mažamečio vaiko ir už poros mėnesių gimsiančio antrojo vaiko.

Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo padarymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Taip pat įstatymas iškelia aukščiau visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Visų pirma pažymėtina, jog 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Administraciniai teisės pažeidimai, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad V. Ž. protokolas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sprendžiamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Tokį įstatymo taikymą patvirtina ir ANK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad įstatymas, sunkinantis asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Paskyręs nuobaudą organas (pareigūnas) gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Pažymėtina, jog ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos tik formaliai. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad būtina atsižvelgti į pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, įvertinti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimu V. Ž. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimo, kuriuo buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, priėmimo iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą, priėmimo praėjo daugiau nei šeši mėnesiai. Iš bylos duomenų matyti, kad nubaustasis V. Ž. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 31), paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 28), kitų galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 29), atestuotas pagal keturių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b. l. 30). Vis dėlto šių nurodytų aplinkybių buvimas, pirmosios instancijos teismo nuomone, nesudarė pagrindo daryti išvadą, kad V. Ž. paskirta administracinė nuobauda jai keliamus tikslus (ATPK 20 straipsnis) pasiekė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka.

Sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo nepakanka vien konstatuoti, jog asmuo įgyvendino ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas, būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog V. Ž., prieš jį nubaudžiant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus ne vieną kartą, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 5-13). Šios aplinkybės apibūdina V. Ž. asmenybę, rodo, kad jis kritiškai nevertina savo elgesio, nesupranta savo veiksmų galimų pasekmių ir tinkamai neįvertina jų pavojingumo. Taigi apygardos teismas negali daryti išvados, kad V. Ž. laikosi visuotinių elgesio ir moralės normų, o aptariamas administracinis teisės pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas įvertina taip pat ir prašyme sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą bei skunde nurodytas aplinkybes. V. Ž. prašyme ir skunde nurodyti argumentai yra susiję su asmeniniame gyvenime susiklosčiusiomis aplinkybėmis, t. y. teisė vairuoti reikalinga dėl nuvykimo į darbo vietą, dėl galimybės pasirūpinti vaikais, tačiau tai nesuteikia pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, ypač įvertinus tai, kad tokios pat aplinkybės buvo ir iki teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Taigi paminėti motyvai nelaikytini tokiomis objektyviomis priežastimis, kurios nebūtų sąlygotos asmens subjektyvių veiksmų. Pažymėtina, jog asmuo, prieš darydamas teisės pažeidimą, privalo suvokti ir įvertinti tokio pažeidimo pasekmes. Todėl, padaręs jį, privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, tuo labiau, kad V. Ž. teismui nepateikė jokių įrodymų, kad atliekant darbo funkcijas teisė vairuoti transporto priemones jam yra neišvengiamai būtina, taip pat kad artimiausiu metu šeima susilauks vaiko. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas nagrinėjamu atveju bus sutrumpintas, pažeidėjas ir ateityje, tikėdamasis švelnių nuobaudų, gali daryti naujus panašaus pobūdžio pažeidimus. Taip pat, kaip jau buvo pažymėta pirmosios instancijos teismo nutartyje, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog aplinkybės, kad asmuo dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, sumokėjo paskirtą baudą, taip pat šeiminio-asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis artimaisiais, nuvykimas į darbą) nesuteikia pagrindo švelninti administracinę atsakomybę.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-4417-890/2016 teisė vairuoti transporto priemones V. Ž. buvo atimta už tai, kad jis padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų: nustatyta, jog V. Ž. administracinį teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus – nustatytas 0,66 promilės girtumas. Toks pažeidimas, be jokios abejonės, buvo pavojingas ir tik dėl laimingo atsitiktinumo neatsirado sunkių padarinių pažeidėjo ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens itin neatsakingo elgesio rezultatas.

Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei pareiškėjo kartu su prašymu pateiktus duomenis įvertino visapusiškai ir, netenkindamas V. Ž. prašymo, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti V. Ž. skundo ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.