- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-11
- Bylos Nr.
- 1S-203-988/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Nuteistasis
- V. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. (V. K.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 58-122 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu, be kita ko, V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir laikytas V. K. nuteistu 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 8 d., 09:50 val., iki 2019 m. spalio 9 d., 12:46 val., t. y. 2 dienos. Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį nuspręsta skaičiuoti nuo V. K. sulaikymo momento vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
2. V. K. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. lapkričio 23 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gegužės 21 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. 1 metai 22 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 58-122 nuteistajam V. K. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi (skundo Nr. TS-56-818/2022) atmestas nuteistojo V. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 58-122 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam V. K..
4.1. Apylinkės teismas pabrėžė, kad nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.
4.2. Buvo atsižvelgta į tai, kad V. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka šeštą kartą, nuteistojo kriminalinę istoriją sudaro 11 teistumų, kuriuose dominuoja turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Nusikalstamas elgesys pasižymi sunkėjančia dinamika.
4.3. Apylinkės teismo vertinimu su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys tam tikrus išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų, nuostatų ypatumus siekiami koreguoti tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos valdymą gali apsunkinti nuteistojo sulėtintas mąstymas, ribotas suvokimas ypač priežastinio ryšio. Šiuo metu struktūruotoje aplinkoje psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos neaktualios, tačiau esant tęstiniam narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimui laisvėje, nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas.
4.4. Pažymėjo, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis pataisos namuose nedirba. Atvykęs tęsti bausmės atlikimo į Vilniaus pataisos namus, į administraciją dėl galimo įdarbinimo nesikreipė, tačiau V. K. teigia, kad jeigu jam pasiūlytų žmogaus orumą nežeminantį darbą, tai jis pasiūlymą apsvarstytų ir tikriausiai sutiktų dirbti.
4.5. Apylinkės teismas nurodė, kad nuteistasis daug kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei ir smurtinius teisės pažeidimus. Nors nuteistajam buvo sudarytos pasitikėjimu grįstos sąlygos, kad turėtų galimybę keisti savo elgesį teigiamą linkmę, V. K. nepateisino teismo lūkesčių ir toliau nevengė rizikingų situacijų bei pakartotinai vykdė nusikalstamas veikas. Pokalbio metu nuteistasis savo kaltę dėl pastarojo nusikaltimo pripažino, tačiau kaltę labiau linkęs perkelti nukentėjusiajam dėl jo provokuojančio elgesio. V. K. nuteistas 11 kartą, kas rodo, kad jis ilgą laiką nekeičia požiūrio į savo elgesį ir gyvenimo būdą, pažymėtina ir tai, kad jo nusikaltimams būdingas smurto prieš asmenis naudojimas, taigi ir pastarasis nusikaltimas neatrodo esantis atsitiktinė, o greičiau dėsninga nuteistojo gyvenimo būdo pasekmė.
4.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-98 pažymėta, jog nuteistojo elgesys tiesiogiai siejasi su psichiką veikiančių medžiagų įsigijimų ir vartojimu. V. K. alkoholio vartojimo įpročiai kėlė grėsmę jo paties ir jį supančių asmenų saugumui, todėl esant tęstiniam narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimui laisvėje, nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas.
4.7. Žemesniojo teismo teigimu, V. K. turi sunkumų dėl savivaizdžio adekvatumo, jis nepastebi savo trūkumų, ignoruoja nesėkmes. Jo elgesio kontrolės sunkumai tiesiogiai siejosi su jo smurtinio elgesio pasireiškimu, impulsyvus, agresyvus elgesys pasireiškė destabilizuojančioje aplinkoje, nevaldant savo neigiamų emocijų. Šiuo metu duomenų apie emocines problemas, trukdančias tesiės pažeidėjo kasdieniam funkcionavimui, nėra.
4.8. Atkreipė dėmesį, kad atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą Vilniaus pataisos namuose 2022 m. balandžio 12 d. nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika. Vertinimo metu buvo nustatyti statiniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai, kuriems priskiriama V. K. kriminalinio elgesio istorija – 2 kartus teistas nepilnametystėje, 9 kartus teistas būdamas pilnametis, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka šeštą kartą, ankščiau yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo instituto sąlygas, dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (smurtinio) modelio dalis, nusikaltimai sunkėjantys. Remiantis įvertinimų rezultatais, V. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, smurtinio elgesio – vidutinė. Pastaruoju metu nestebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą bei pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius.
4.9. Apylinkės teismas pabrėžė, kad nors laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nepastebėtas V. K. impulsyvus ar rizikingas elgesys, tačiau jo elgsena laisvėje, kai jis tampa maksimaliai atsakingas už savo elgesį ir neturi išorinės kontrolės bei, tikėtina, nėra baimės patirti jam nepageidaujamą poveikį, gali pasižymėti impulsyviu ir rizikingu elgesiu, lengvai peraugančiu į agresyvų (pavojingą) elgesį. Juolab, kad kontroliuojanti ir agresyvi elgsena buvo vienas svarbiausių aspektų, susijusių su nusikalstamu elgesiu.
4.10. Teismas taip pat pažymėjo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stebėta nenuosekli nuteistojo elgesio dinamika. Pažymėtina, kad nuteistojo rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurių nemažinant jo pakartotinio elgesio rizika gali didėti. Aptariamos rizikos mažinimas didžiąja dalimi priklauso nuo paties V. K. elgesio, požiūrio į atliekamą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
5. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistasis V. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį pripažinti neteisėtą ir nepagrįstą bei panaikinti ją ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5.1. Nuteistasis pažymi, jog pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartis ir jos įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys neatitinka faktinių ir realių aplinkybių, o teismo nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių.
5.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad nuteistojo skundas buvo paduotas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 58-122 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam“. Šios teismo nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, nes, kaip matyti iš rašytinių įrodymų, esančių byloje, tai nuteistasis teismui buvo pateikęs skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-122 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ ir jokios kalbos ir aplinkybės nėra, kad nuteistasis skundė Komisijos nutarimą Nr. 58-122, kad nebuvo taikytas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos.
5.3. Nuteistasis daro išvadą, kad teismo nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių ir bylos esmės. Tokiu būdu teismas padarė šiurkštų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą ir tokios teismo nutarties niekaip neįmanoma laikyti teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas surašydamas savo baigiamąjį aktą vėlgi nesilaikė baigiamojo akto motyvuotumo, motyvavimo racionalumo, sprendimo aiškumo reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, kurios pasitvirtina rašytine bylos medžiaga, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutarties niekaip neįmanoma laikyti teisėta ir pagrįsta, nes buvo pažeista teisė į teisingą teismą.
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
8. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas spręsdamas V. K. lygtinio paleidimo klausimą teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 164 straipsnio 6 dalies nuostatomis, BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
9. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju nėra ginčo, kad V. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip aukšta, o smurtinio elgesio – vidutinė. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, neturi nuobaudų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pagal galimybes moka įsiskolinimus (b. l. 11, asmens b. l. 39), šiuo metu mokosi gimnazijos II-oje klasėje, siekia įgyti išsilavinimą. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu išskirtiniais sunkumais nepasižymi, jis laikosi nustatytų elgesio taisyklių bei režimo reikalavimų. Vis dėlto tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį V. K. charakterizuojančius duomenis, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
10. Be paminėtų, teigiamai nuteistąjį V. K., charakterizuojančių aplinkybių, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pastaruoju metu nestebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, nepakankamai dedama pastangų valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nėra skatintas, niekur nedirba, tačiau teigia, jei jam pasiūlytų žmogaus orumą nežeminantį darbą, tai apsvarstytų tokį pasiūlymą ir tikriausiai sutiktų dirbti. Byloje yra 2022 m. sausio 24 d. uždarosios akcinės bendrovės „K“ pranešimas, kuriame nurodoma, kad priimtų į darbą V. K. pagal jo prašymą, pastolių montuotojo pareigose. Tačiau nėra duomenų, kad nuteistasis būtų priimtas dirbti. Remiantis byloje esančia 2022 m. balandžio 15 d. socialinio tyrimo išvada pastebima, kad V. K. finansinė padėtis, lėšų tvarkymo įgūdžiai vertintini kaip probleminiai, kadangi nuteistasis laisvėje stokojo motyvacijos realizuoti save veiklose, kurios užtikrintų legalią ir stabilią materialinę gerovę. Tokia motyvacija nepastebima ir bausmės atlikimo metu. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis sunkiau valdo emocijas, ypač, pavartojęs alkoholio, negeba permąstyti savo elgesio, jam būdingas agresyvus, impulsyvus elgesys, kuris siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Šios aptartos aplinkybės taip pat neleidžia daryti išvados, kad V. K. galėtų taisyti savo elgesį jau šiuo metu gyvendamas laisvėje.
11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. V. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už tyčinio, sunkaus, pavojingo nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą (sunkus sveikatos sutrikdymas). V. K. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis šiuo metu atlieka bausmę, yra vertinama kaip itin pavojinga, kuria keliama grėsmė asmens sveikatai, galinti sukelti nepataisomus, ilgalaikius padarinius. Tokio pobūdžio nusikaltimas ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šią išvadą dar labiau sustiprina ir tai, jog V. K. atžvilgiu, dar prieš aptarto nusikaltimo padarymą, buvo ne kartą priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau jais paskirtos bausmės, tarp jų ir realios laisvės atėmimo bausmės, jam teigiamos įtakos nepadarė ir jis vėl nusikalto. Praeityje V. K. iš viso yra teistas 11 kartų. Dauguma nusikalstamų veikų yra turtinio, smurtinio pobūdžio. Nusikalstamas elgesys pasižymi sunkėjančia dinamika. Be to, nuteistasis vengia analizuoti savo nusikalstamą elgesį, stokoja emocinio atsiskleidimo. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas, išsamiai aptaręs nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį, pagrįstai darė išvadą, kad rizika, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka.
12. Skunde nuteistasis akcentuoja, kad apylinkės teismo nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių ir bylos esmės. Tokia pozicija iš esmės grindžiama remiantis tuo, kad nuteistasis teismui buvo pateikęs skundą dėl Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-122 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“, o apie lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra jis nebuvo akcentavęs. Priešingai nei teigiama skunde, byloje yra užfiksuota, kad minėtas nutarimas buvo priimtas 2022 m. gegužės 11 d. (b. l. 9), o ne 2022 m. gegužės 10 d. kaip teigia nuteistasis. Sutinkama su nuteistuoju, kad Komisija priėmė nutarimą „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. K.“, o ne dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo, tačiau ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota ar neatitinkanti esančių faktinių aplinkybių. Tokia gramatinio pobūdžio klaida neturėjo neigiamos įtakos sprendimui netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Dėl formalaus pobūdžio klaidos nuteistojo teisinė padėtis nebuvo nepagrįstai pabloginta. Be to, nuteistasis be šios klaidos nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios paneigtų apylinkės teismo padarytas išvadas.
13. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad nuteistasis V. K. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas spręsdamas V. K. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko, įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias bei kitas aplinkybes, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo V. K. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.