- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-06
- Bylos Nr.
- TS-56-818/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Nuteistasis
- V. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 58-122 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam V. K.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metų 6 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
V. K.
paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. lapkričio 23 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gegužės 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
Neatliktos bausmės dalis 2022-04-29: 1 metai 22 dienos.
Komisijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 58-122 nuteistajam V. K. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Nuteistasis V. K. skunde prašo panaikinti Komisijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. 58-122 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustatant intensyvią priežiūrą.
Skunde teigiama, kad nuteistasis nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei, nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros, nereiškia jokios diskriminacijos. Be to, jis nėra socialiai atsiskyręs, geba užmėgsti ir palaikyti ilgalaikius santykius, sugeba adaptuotis įvairiuose socialiniuose situacijose, prisitaiko prie gyvenimo sąlygų. Jis aiškiai deklaruoja savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla. Dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta, bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėti nusikalstamam elgesiui nebūdinga savitvardos, emocijos kontrolės praradimas, smurtinį ar tai agresyvų elgesį. Jis dalyvavo anoniminiu alkoholikų bei smurto prevencijos programose. Nuteistojo teigimu, jis turi didelė motyvacija nenusikalsti ir griežtai laikytis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatytų sąlygų, mano, jog Komisija nepakankamai įsigilino į nuteistojo elgėsi pataisos namuose bei nepagrįstai padarė išvadą, jog jis nepadarė pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl Komisija nesilaikė Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003-09.24 d. rekomendacija Rec(2003022 nuostatų. Laisvėje jis nusiteikęs dirbti, mokėti mokesčius valstybei, gyventi kartu su artimais giminaičiais (turi nėščia sutuoktinė, šeimoje auginamas neįgalus vaikas), vesti tvarkingą gyvenimo būdą. Būtent dėl to yra vertas pasitikėjimo. Nėra linkęs teisinti nusikalstamo elgesio ir ateityje daryti teisės pažeidimų ar nusikalstamų veikų. Nėra agresyvus, su įstaigos administracija bei kitais nuteistaisiais palaiko gerus santykius. Taikant lygtinį paleidimą, V. K. turėtų tinkamą gyvenamąją vietą, gyventų artimų giminių apsuptyje. Mano, kad be kliūčių savarankiškai susirastų darbą laisvėje.
Komisija nutarime nurodė, kad nuteistajam būdinga smurtinio elgesio apsvaigus nuo alkoholio istorija. Asmuo nelinkės atvirauti apie save, analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežasčių. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika yra aukšta, smurtinio elgesio – vidutinė. Pastaruoju metu nestebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą bei pastangas valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Komisijos nutarimas priimtas neobjektyviai išnagrinėjus visas aplinkybes, pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Skunde cituojama teismų praktika dėl nuteistiesiems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrįstumo, taip pat vidinės tvarkos taisyklių pažeidimų reikšmės svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.
III. Teismo išvados
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas, susipažinęs su V. K. skundu, įvertinęs Komisijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 58-122 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju V. K. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Nuteistasis V. K. pateikė prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nepažeisdamas BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir to paties straipsnio 4 dalies sąlygų. Skunde nurodoma, kad nuteistasis atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, todėl turėtų būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.
Teismo nuomone, Komisija 2022 m. gegužės 11 d. nutarime Nr. 58-122 motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, likusią gana didelę neatliktos bausmės dalį, įvykdytą sunkų nusikaltimą, išlikusį poreikį visapusiškai įsitraukti į intervencines socialinės reabilitacijos programas, orientuotas į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą bei pakartotinio smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybės valdymą, į tai, kad nuteistasis turi neigiamų nuostatų į visuomenės vertybės sritis, problemų indentifikavimo, kad būtų galima prognozuoti nuteistojo elgesį ateityje, pritaikius jam lygtinio paleidimo institutą, į tai, kad nestebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taigi Komisija, priimdama nutarimą netaikyti V. K. lygtinio paleidimo, visapusiškai įvertino socialinio tyrimo išvadą bei nuteistojo asmens bylos duomenis.
Išanalizavus pateiktą medžiagą nustatyta, kad V. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka šešta kartą, nuteistojo kriminalinę istorija sudaro 11 teistumų, kuriuose dominuoja turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Nusikalstamas elgesys pasižymi sunkėjančia dinamika.
Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys tam tikrus išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų, nuostatų ypatumus siekiami koreguoti tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalbą. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos valdymą gali apsunkinti nuteistojo sulėtintas mąstymas, ribotas suvokimas ypač priežastinio ryšio. Šiuo metu struktūruotoje aplinkoje psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos neaktualios, tačiau esant tęstiniam narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimui laisvėje, nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis pataisos namuose nedirba. Atvykęs tęsti bausmės atlikimo į Vilniaus pataisos namus, į administraciją dėl galimo įdarbinimo nesikreipė, tačiau V. K. teigia, kad jeigu jam pasiūlytų žmogaus orumą nežeminantį darbą, tai jis pasiūlymą apsvarstytų ir tikriausiai sutiktų dirbti.
2022 m. balandžio 15 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-98 nurodyta, kad V. K. nesikaupė darbinės patirties. Bedarbystė, užimtumo trūkumas siejamas su nusikalstamomis veikomis. Nuteistasis yra jauno amžiaus, duomenų apie tai, jog jis dėl sveikatos problemų negalėtų dirbti nepateikta, todėl atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose jis ne tik gali, bet ir privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos namų administracija.
Nuteistasis daug karų teistas už nusikaltimus nuosavybei ir smurtinius teisės pažeidimus. Nors nuteistajam buvo sudarytos pasitikėjimu grįstos sąlygos, kad turėtų galimybę keisti savo elgesį teigiamą linkmę, V. K. nepateisino teismo lūkesčių ir toliau nevengė rizikingų situacijų bei pakartotinai vykdė nusikalstamas veikas. Pokalbio metu nuteistasis savo kaltę dėl pastarojo nusikaltimo pripažįsta, tačiau kaltę labiau linkęs perkelti nukentėjusiajam dėl jo provokuojančio elgesio. V. K. nuteistas 11 kartą, kas rodo, kad jis ilgą laiką nekeičia savo požiūrio į savo elgesį ir gyvenimo būdą, pažymėtina ir tai, kad jo nusikaltimams būdingas smurto prieš asmenis naudojimas, taigi, ir pastarasis nusikaltimas neatrodo esantis atsitiktinė, o greičiau dėsninga nuteistojo gyvenimo būdo pasekmė.
Tai pat, socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-98 pažymėta, jog nuteistojo elgesys tiesiogiai siejasi su psichiką veikiančių medžiagų įsigijimų ir vartojimu. V. K. alkoholio vartojimo įpročiai kėlė grėsmę jo paties ir jį supančių asmenų saugumui, todėl esant tęstiniam narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimui laisvėje, nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas.
Kas liečia nuteistojo emocinės gerovės, pažymėtina, jog V. K. turi sunkumų dėl savivaizdžio adekvatumo, jis nepastebi savo trūkumų, ignoruoja nesėkmės. Jo elgesio kontrolės sunkumai tiesiogiai siejosi su jo smurtinio elgesio pasireiškimu, impulsyvus, agresyvus elgesys pasireiškė destabilizuojančioje aplinkoje, nevaldant savo neigiamų emocijų. Šiuo metu duomenų apie emocines problemas, trukdančias tesiės pažeidėjo kasdieniam funkcionavimui, nėra.
Atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybės, nuteistojo elgesio ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą Vilniaus pataisos namuose, 2022-04-12 nustatyta – aukšta pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika. Vertinimo metu buvo nustatyti statiniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai, kuriems priskiriama V. K. kriminalinio elgesio istorija – 2 kartus teistas nepilnametystėje, 9 kartus teistas būdamas pilnametis, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka šeštą kartą, ankščiau yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo instituto sąlygas, dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (smurtinio) modelio dalis, nusikaltimai sunkėjantys. Remiantis įvertinimų rezultatais, V. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, smurtinio elgesio – vidutinė. Pastaruoju metu nestebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą bei pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius.
Komisija, spręsdama klausimą dėl V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tinkamai įvertino ir jo gyvenimo sąlygas bei ryšius. Nuteistojo asmens byloje esančioje 2022 m. balandžio 15 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-98 nurodyta, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, turės nuolatinę gyvenamąją vietą bei socialinė gyvenamosios vietos aplinka gali būti vienas iš svarbiausių nuteistojo resocializaciją destabilizuojančių veiksnių, kuris gali būti aktualus ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams. Nuteistasis turi šeima, augina mažametį vaiką, kuris tiri sveikatos problemas, žmona yra nėščia (neštumas 7 savaitės). Tačiau būtiną pažymėti, jog šeimos bei vaiko turėjimas nesustabdė nuteistojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, santykiai su artimaisiais asmenimis neatgrasė jo nuo nusikalstamo elgesio apraiškų. Kaip negatyvų veiksnį, turintį įtakos nusikalstamo elgesio pasireiškimui, galima traktuoti šeimos (nuteistojo brolis taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę) nusikalstamumą.
Komisija, spręsdama klausimą dėl V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tinkamai įvertino ir nuteistojo mąstymą bei elgesį, nuostatas. Nors nuteistasis skunde prašo patikėti, kad jis pasitaisė ir jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, be to, pažada laikytis visų nustatytų jam priežiūros sąlygų, iš socialinio tyrimo išvados Nr. 57-98 matyti, kad nuteistasis nelinkęs detalizuoti ateities gyvenimo būdo, sąlygų, ryšių bei darbinio užimtumo svarbos kasdieniame gyvenime, atities planus sieja su rūpinimusi šeima. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors pats nuteistasis yra motyvuotas išvengti nusikalstamumo ateityje, nori dirbti, tačiau aptartos nuteistojo asmenybės charakteristikos, nepaisant išklausytų elgesio korekcijos programų, gali apsunkinti sėkmingą integraciją laisvėje.
Nors laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nepastebėtas V. K. impulsyvus ar rizikingas elgesys, tačiau jo elgsena laisvėje, kai jis tampa maksimaliai atsakingas už savo elgesį ir neturi išorinės kontrolės bei, tikėtina, nėra baimės patirti jam nepageidaujamą poveikį, gali pasižymėti impulsyviu ir rizikingu elgesiu, lengvai peraugančiu į agresyvų (pavojingą) elgesį. Juolab, kad kontroliuojanti ir agresyvi elgsena buvo vienas svarbiausių aspektų susijusių su nusikalstamu elgesiu. Taigi, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad mąstymo ir elgesio sritis gali būti aktuali pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui ateityje, taip pat buvo vienas svarbiausių veiksnių susijusių su nuteistojo nusikalstamumu.
Teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stebėta nenuosekli nuteistojo elgesio dinamika. Pažymėtina, kad nuteistojo rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurių nemažinant jo pakartotinio elgesio rizika gali didėti. Aptariamos rizikos mažinimas didžiąja dalimi priklauso nuo paties V. K. elgesio, požiūrio į atliekamą bausmę.
V. K. skunde cituoja teismų praktiką, pagal kurią atskiriems nuteistiesiems už skirtingo pobūdžio nusikaltimų padarymą, nevienodą teistumų skaičių ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės laiką buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Teismas pažymi, kad kiekvienas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas yra sprendžiamas individualiai, atsižvelgus į šiam klausimui reikšmingų aplinkybių visumą. Vien iš konteksto parinkti palankūs atskiri teismų sprendimai nuteistiesiems savaime nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra turi būti taikomas ir V. K., taip pat neleidžia pripažinti, kad Komisijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimas Nr. 58-122 yra neteisėtas ir nepagrįstas. Svarbu ir tai, kad Komisijos nariai vienbalsiai nesutiko taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas pažymi, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Šiuo atveju tokių aplinkybių konstatuoti dar negalima – nuteistojo V. K. nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, akivaizdi pažanga ją mažinant nėra stebima, todėl taikyti lygtinį paleidimą nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Dėl to, Komisijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimas Nr. 58-122, kuriuo atsisakyta taikyti V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, yra teisėtas ir teisingas, naikinti jį nėra teisinio pagrindo. Todėl nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 58-122 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam V. K..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.