Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2. Skunde pareiškėja remiasi šiais argumentais:

2.1. 2020-03-14 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas I), vadovaudamasi Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Civilinės saugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsižvelgdama į nepalankią epidemiologinę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją ir sveikatos apsaugos ministro teikimą, taip pat Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020-03-14 pasiūlymą, nutarė: paskelbti trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį; paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną nuo 2020-03-16 00 val.; patvirtinti karantino režimą, apibrėžtą Nutarimo I 3 punkte.

2.2. Nutarimu I paskelbus karantiną ir vėlesniais jo pakeitimais žmonėms ir verslui buvo numatyta įvairių ribojimų ir draudimų, tarp kurių buvo asmenų judėjimo ribojimai, ūkinės veiklos ir darbo organizavimo ribojimai, įskaitant tai, kad buvo draudžiama teikti grožio paslaugas; numatytas odontologijos paslaugų teikimo atidėjimas, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą:

2.2.1. Nutarimas I buvo priimtas pažeidžiant Konstituciją, įstatymus ir jų hierarchiją, apribojimai buvo akivaizdžiai neproporcingi. Tai palietė pareiškėją, kurios pagrindinė veikla yra odontologijos paslaugų teikimas, taip pat ji teikia grožio paslaugas ir vykdo patalpų subnuomos veiklą. Pareiškėja yra patekusi į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. 2020-05-06 nutarimu Nr. 451 Vyriausybė nutarė pakeisti ir papildyti tam tikras Nutarimu I priimtas nuostatas. Nuo 2020-05-18 nuostatos, kuriomis buvo ribojamas grožio paslaugų ir odontologijos paslaugų teikimas, pripažintos netekusiomis galios. Taigi, draudimas teikti pareiškėjos teikiamas odontologijos ir grožio paslaugas galiojo 63 dienas, t. y. nuo 2020-03-16 iki 2020-05-17 įskaitytinai.

2.2.2. 2020-03-31 LR Seimas LR žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 2, 8, 9, 18, 21 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2831, kuris įsigaliojo 2020-04-08, pakeitė LR žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį taip, kad karantino metu būtų galima ne tik numatyti specialias ūkinės veiklos ir paslaugų teikimo sąlygas, tai įstatyme ir buvo įtvirtinta 2020-03-14 Nutarimu I paskelbiant karantiną, bet kad būtų galima ir riboti šias teises pritaikant atitinkamus draudimus. Iš dalies neteisėtumą patvirtina ir tai, kad Seimas 2020-03-31 LR žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 2, 8, 9, 18, 21 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2831, kuris įsigaliojo 2020-04-08, pakeitė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį taip, kad karantino metu būtų galima ne tik numatyti specialias ūkinės veiklos ir paslaugų teikimo sąlygas, tai įstatyme ir buvo įtvirtinta 2020-03-14 Nutarimu I paskelbiant karantiną, bet kad būtų galima ir riboti šias teises pritaikant atitinkamus draudimus. Seimas Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 27, 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-1 straipsniu įstatymu Nr. XIII-2864, kuris įsigaliojo 2020-05-01, pakeitė LR civilinės saugos įstatymo 8 straipsnį ir jį papildė nuostata, kad susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai gali būti laikinai apribotos ir ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas, įstatymo 9 straipsnis buvo papildytas 19 punktu, nustatant Vyriausybei papildomus įgaliojimus įgyvendinant civilinės saugos sistemos uždavinius. Taigi Seimas atgaline data bandė įteisinti neteisėtus Vyriausybės veiksmus.

2.2.3. 2020-04-28 LR Seimas LR civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 27, 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-1 straipsniu įstatymu Nr. XIII-2864, kuris įsigaliojo 2020-05-01, pakeitė LR civilinės saugos įstatymo 8 straipsnį jį papildant nuostata, kad susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai gali būti laikinai apribotos ir ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas. Be to, įstatymo 9 straipsnis buvo papildytas 19 punktu, nustatant Vyriausybei papildomus įgaliojimus įgyvendinant civilinės saugos sistemos uždavinius. Vyriausybės įgaliojimai praplėsti nustatant, kad, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, ji gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti. Šios nuostatos įstatyme nebuvo įtvirtintos 2020-02-26 skelbiant ekstremaliąją situaciją ir 2020-03-14 Nutarimu I paskelbiant karantiną.

2.2.4. Neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad Nutarimo I priėmimo ir įsigaliojimo metu galiojusi Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad „Karantino tikslas – nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, produktų gamybos, jų realizavimo, geriamojo vandens tiekimo bei paslaugų teikimo tvarką ir tuo riboti užkrečiamųjų ligų plitimą“. Taigi, priimdama Nutarimą I Vyriausybė galėjo numatyti tik specialią darbo, ūkinės veiklos, paslaugų teikimo ir pan. tvarką, bet ne absoliučius draudimus dirbti, užsiimti ūkine veikla ar teikti paslaugas, naudotis nuosavybe ir pan. Nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo metu galiojusiame LR civilinės saugos įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad „Vykdant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribotos asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės“. Taigi, tuo metu įstatymas nustatė, kad tik vykdant atitinkamus neatidėliotinus darbus ar likviduojant atitinkamą įvykį galima tuo momentu laikinai riboti asmens judėjimo laisvę, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, tačiau nebuvo numatyta galimybė riboti ūkinės veiklos laisvės. Tik atliekant konkrečius neatidėliotinus darbus ar likviduojant įvykį, galintį sukelti staigų didelį pavojų, būtų galima laikinai riboti tam tikras žmogaus teises. Nebuvo atliekami jokie konkretūs staiga atsiradę neatidėliotini darbai ar likviduojamas staiga įvykęs įvykis, galintis sukelti staigų didelį pavojų.