Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui R. J., jo atstovui advokatui Modestui Sriubui, atsakovės atstovui D. D. (D. D.), trečiojo suinteresuoto asmens atstovei V. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 1–8), prašydamas: 1. teismui nusprendus, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2016 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. BRK-50 ir Agentūros 2016 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. BRK-459(12.4) panaikinimo paduoti, jį atnaujinti; 2. panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 3R-152(AG-105/02-2016), kuriuo byla pagal pareiškėjo skundą nutraukta, paaiškėjus, kad skundas Komisijoje buvo priimtas praleidus nustatytus terminus; 3. panaikinti Agentūros 2016 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. BRK-50 dalį dėl 22 836,96 EUR (dvidešimt dviejų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt šešių eurų ir 96 euro centų) dydžio paramos nesuteikimo ir įpareigoti atsakovę Agentūrą suteikti pareiškėjui R. J. 22 836,96 EUR (dvidešimt dviejų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt šešių eurų ir 96 euro centų) dydžio paramą pagal pareiškėjo R. J. 2015 m. rugsėjo 30 d. Agentūrai pateiktą mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Nr. 2IM-KT-12-1-011533-MP002 (toliau – ir Priemonė); 4. panaikinti Agentūros 2016 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. BRK-459(12.4) dalį dėl 10 466,87 EUR (dešimties tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt šešių eurų ir 87 euro centų) dydžio paramos nesuteikimo ir įpareigoti atsakovę Agentūrą suteikti pareiškėjui R. J. 10 466,87 EUR (dešimties tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt šešių eurų ir 87 euro centų) dydžio paramą pagal pareiškėjo R. J. 2015 m. liepos 20 d. Agentūrai pateiktą mokėjimo prašymą pagal Priemonę.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2012 m. liepos 31 d. Agentūrai pateikė paraišką dėl projekto „Dangutiškės kaime esančio miško sutvarkymas ir pritaikymas rekreacijai“ (toliau – ir Projektas). Pareiškėjas ir Agentūra 2014 m. gruodžio 22 d. sudarė Paramos sutartį Nr. 2IM-KT-12-1-011533-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Pareiškėjas 2015 m. liepos 20 d. ir 2015 m. liepos 30 d. pateikė mokėjimų prašymus Agentūrai, kuri 2016 m. sausio 6 d. ir 2016 m. sausio 26 d. sprendimais sumažino prašomas išmokėti sumas, remdamasi atliktų ekspertizių duomenimis. Pareiškėjas abejojo ekspertizių pagrįstumu, kadangi UAB „CIVITTA“ neturėjo teisės atlikti turto vertinimų ir nustatyti rinkos verčių, atliko ne užsakomąją ekspertizę, o ekspertinę konsultaciją. Ataskaitomis atsakovė nesiremia. Be to, nurodomos ne rinkos kainos, o „nustatytos kainos“. Be to, ekspertizėse nepagrįstai remiamasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, o ne Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 patvirtintos Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika), kuri turi būti taikoma pareiškėjo vykdytiems pirkimams, nuostatomis. Abejojo nustatytos kainos pagrįstumu. Akcentavo, kad pareiškėjo patirtos išlaidos neviršijo Metodikoje nustatytų didžiausių įkainių, buvo už juos mažesnės. Teigė, kad Agentūra nepagrįstai pareiškėjo patirtas išlaidas laikė didelėmis. Ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl ginčijamos sprendimų dalys turi būti panaikintos.

Be to, pareiškėjas nesutiko su Komisijos išvada, kad jis praleido terminą skundui dėl ginčijamų Agentūros sprendimų paduoti. Nurodė, kad sprendimuose nebuvo nurodytos Ataskaitos, kuriomis remiantis nustatytos kainos. Pareiškėjui tik 2016 m. kovo 13 d. raštu Agentūra pateikė Ataskaitas, su jomis susipažinęs, pareiškėjas suvokė sprendimo esmę ir jo teisių pažeidimą, per 3 dienas parengė skundą bei 2016 m. kovo 16 d. jį pateikė Komisijai. Pareiškėjo teigimu, ginčijamų sprendimų tikrasis turinys jam tapo žinomu tik 2016 m. kovo 13 d., kai buvo įteiktos Ataskaitos, todėl teigė, kad termino skundui paduoti nepraleido.

Teismui nusprendus, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, prašė atsižvelgti į tai, jog neturėdamas esminės su ekspertizėmis susijusios informacijos, objektyviai negalėjo spręsti apie ekspertizių bei ginčijamų sprendimų pagrįstumą, todėl prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes. Akcentavo, kad tik susipažinęs su Ataskaitos duomenimis, jam tapo žinomas tikrasis ginčijamų sprendimų turinys ir objektyviai galėjo suvokti savo teisių pažeidimą.

Atsakovė Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 45–59).

Agentūra atsiliepime nurodė, kad gali būti atlyginta tik būtina ir mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma. Agentūra, vadovaudamasi ekspertizės metu surinktais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjo prašomos išmokėti investicijos viršijo Agentūros ekspertizių nustatytas kainas, todėl kompensuojamos išlaiduos buvo sumažintos. Ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Pabrėžė, kad pareiškėja klaidina teismą. Agentūros prašymu atliekamos užsakomosios ekspertizės, siekiant nustatyti realias rinkos kainas. Ekspertinio konsultavimo išvados konfidencialios ir teikiamos tik teismui, todėl pareiškėjui buvo pateikti tik konstatuojamoji ekspertizių išvada. Pažymėjo, kad UAB „Civitta“ neatliko turto vertinimo, todėl ir neturėjo atlikti tokiai ataskaitai keliamų reikalavimų. Neabejojo ekspertų išvadomis. Pasitelkti nepriklausomi ekspertai atliko užsakomąją kainų ekspertizę. Nurodė, kad pareiškėjas už investicijas prašė paties didžiausio sumos dydžio apmokėjimo. Atlikus patikras vietoje buvo nustatytos neįgyvendintos investicijos (neužbaigti darbai, atlikti mažesnių matmenų (pavėsinės) darbai. Pabrėžė, kad nors pareiškėjas ir neviršijo didžiausių įkainių pagal Metodiką, tačiau tikrintojų pastebėjimai dėl užaukštintų kainų buvo patvirtinti kvalifikuotų ekspertų.

Akcentavo, kad pareiškėjas per nustatytą terminą ginčijamų sprendimų neapskundė nei Žemės ūkio ministerijai, nei Komisijai, nei teismui. Pritarė Komisijos išvadoms dėl praleisto termino ir nurodė, kad terminas skaičiuojamas ne nuo papildomų dokumentų, kuriais grindžiami sprendimai, gavimo, o sužinojimo apie priimtus sprendimus dienos. Akcentavo, kad ne tik ekspertizės, bet ir patikros vietoje buvo atliktos.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, kadangi sprendimus turėjo ginčyti nuo jų gavimo dienos, o ne nuo kitų papildomų dokumentų gavimo momento.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 174–179).

Pritarė iš esmės Agentūros atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas Komisijai pateikė skundą praleidęs terminą skundui paduoti, todėl Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundo dalis atmestina, prašymas atnaujinti terminą netenkintinas, bylos dalis nutrauktina.

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Komisijos 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą, kuriuo byla nutraukta bei Agentūros sprendimų, kuriais jam skirta paramos dalis pagal 2015 m. liepos 20 d. ir 2015 m. rugsėjo 30 d. prašymus.

Dėl Komisijos sprendimo teisėtumo

Komisija 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 14 straipsniu bei Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.5 punktu, nusprendė bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą nutraukti, paaiškėjus, kad pareiškėjo skundas Komisijoje buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus (t. 1, b. l. 10–15). Komisija sprendime konstatavo, kad pareiškėjas 2015 m. sausio 21 d. sužinojo apie Agentūros 2016 m. sausio 6 d. sprendimą ir 2016 m. vasario 2 d. – apie 2016 m. sausio 26 d. sprendimą. Pareiškėjo skundas Komisijoje dėl Agentūros skundžiamų sprendimų panaikinimo buvo gautas 2016 m. kovo 16 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio skundo padavimo terminą. Be to, pažymėjo, kad teisės aktai Komisijai nesuteikta teisės atnaujinti terminą skundui paduoti.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Agentūra 2016 m. sausio 6 d. sprendime Nr. BRK-50 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (t. 1, b. l. 18–20) pareiškėjui suteikė 45 927,79 Eur paramos sumą vietoje prašytos 68 764,75 Eur paramos sumos, t. y. nesuteikė 22 836,96 Eur.

Agentūra šį sprendimą pareiškėjui išsiuntė 2016 m. sausio 6 d. elektroniniu paštu (romualdasjablonskis@gmail.com) (t. 2, b. l. 169) ir 2016 m. sausio 7 d. registruotu paštu (siuntos brūkšninio kodo Nr. RN197553665LT), kuris įteiktas pareiškėjui 2016 m. sausio 21 d. (t. 2, b. l. 154, 151; t. 3, b. l. 43, 42).

Agentūra 2016 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. BRK-459(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (t. 1, b. l. 21–22) netinkamomis finansuoti pripažino 11 629,86 Eur išlaidas ir paramos sumą sumažino 10 466,87 Eur (11 629,86 Eur x 90 proc. paramos intensyvumas). Agentūra šį sprendimą pareiškėjui išsiuntė 2016 m. sausio 26 d. registruotu laišku ((duomenys neskelbtini); t. 2, b. l. 153, 150; t. 3, b. l. 44, 41). Pareiškėjui siunta buvo įteikta 2016 m. vasario 2 d.

Pareiškėjo ginčijamuose Agentūros sprendimuose buvo nurodyta jų apskundimo tvarka, t. y. sprendimai galėjo būti apskųsti per 15 darbo dienų nuo jų gavimo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai arba ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šių sprendimų gavimo dienos Komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pažymėtina, kad tokiems sprendimams ginčyti nėra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjas pasirinko galimybę sprendimą apskųsti Komisijai ir 2016 m. kovo 16 d. buvo užregistruotas jo skundas dėl ginčijamų Agentūros sprendimų panaikinimo (t. 1, b. 1. 1).

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Pažymėtina, kad pagal šį teisinį reguliavimą, nepriklausomai nuo to, kurį iš dviejų įstatymo numatytų alternatyvių Agentūros priimto sprendimo apskundimo variantų renkasi pareiškėjas (Komisijai ar teismui), kreipimosi terminas yra vienodas ir šio termino pradžios nustatymui reikšminga aplinkybė yra ta, kada suinteresuotam asmeniui buvo pranešta apie atitinkamą jo atžvilgiu priimtą individualų administracinį aktą.

Minėta, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjui 2016 m. sausio 6 d. sprendimas Nr. BRK-50 buvo registruotu paštu išsiųstas 2016 m. sausio 7 d. ir įteiktas jam 2016 m. sausio 21 d., o Agentūros 2016 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. BRK-459(12.1) pareiškėjui buvo registruotu paštu išsiųstas 2016 m. sausio 26 d. ir įteiktas jam 2016 m. vasario 2 d. Taigi, pareiškėjas apie ginčijamus sprendimus (jų turinį) sužinojo gavęs registruotas siuntas, atitinkamai 2016 m. sausio 21 d. bei 2016 m. vasario 2 d.

Kadangi pareiškėjo skundas Komisijoje buvo registruotas 2016 m. kovo 16 d., o ginčijamus sprendimus jis gavo atitinkamai 2016 m. sausio 21 d. ir 2016 m. vasario 2 d., t. y. skundą Komisijai padavė praleidęs ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad Komisija padarė teisingas išvadas, jog pareiškėjas praleido ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas teigė, kad apie skundžiamų sprendimų turinį jis sužinojo tik tuomet, kai gavo iš Agentūros atliktos ekspertizės ataskaitas, t. y. Agentūros 2016 m. kovo 14 d. (paryškėjas skunde nurodo 2016 m. kovo 13 d. raštas) raštu Nr. BRK-1237 buvo atsiųstos Ekspertinio konsultavimo ataskaitos (Komisijos byla, t. 2, l. 125). Šie pareiškėjo teiginiai buvo tinkamai įvertinti. Komisija pagrįstai konstatavo, kad skundo padavimo terminas yra siejamas su sužinojimo (turėjimo sužinoti) dėl priimto administracinio akto, o ne dėl kitų dokumentų, kurių pagrindu toks aktas priimtas, momentu. Teismas su tokiu Komisijos aplinkybių vertinimu sutinka ir pritaria. Šiuo atveju pareiškėjas, gavęs ginčijamus sprendimus, kuriuose buvo aiškiai nurodyta jų apskundimo tvarka, turėjo teisę juos skųsti laikydamasis nurodytos apskundimo tvarkos ir terminų. Šiuo atveju tai, kad pareiškėjas nurodo argumentus, jog apie sprendimų turinį sužinojo tik gavęs Agentūros 2016 m. kovo 13 d. raštu siųstas Ekspertinio konsultavimo išvadas, vertinama kaip subjektyvus pareiškėjo ginčijamų aktų suvokimas bei pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas – kreiptis į Agentūrą, o ne į teismą ar atitinkamai Komisiją. Ginčijamuose sprendimuose teisinis ir faktinis pažeidimų pagrindas bei skirta paramos suma buvo nurodyta, t. y. sprendimų turinys, net ir neturint ekspertinių išvadų, buvo aiškus. Šiuo atveju, ar pakankama sprendimų motyvacija, galėjo būti vienu iš skundo argumentų. Ta aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo aišku, kuo remiantis buvo apskaičiuota skirta paramos suma, yra subjektyvi aplinkybė, kuri negali paneigti, kad pareiškėjas apie ginčijamus sprendimus sužinojo (turėjo sužinoti) gavęs registruotu paštu siųstus Agentūros priimtus sprendimus. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų oficialius Agentūros duomenis. Be to, jis neginčijo, kad negavo siųstų sprendimų ar juos gavo vėliau, nei nurodyta registruotos siuntos pranešimuose.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes ir pagal jai suteiktą kompetenciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 14 straipsniu bei Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.5 punktu, nusprendė bylą nutraukti. Pažymėtina, kad Komisijai nesuteikta teisė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Dėl prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti

Pareiškėjas skunde prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, nusprendus teismui, kad jis praleido terminą ginčyti Agentūros 2016 m. sausio 6 d. ir 2016 m. sausio 26 d. sprendimus.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Teismas sutiko su Komisijos nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl Agentūros priimtų sprendimų panaikinimo. Pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2016 m. gegužės 9 d. (t. 1, b. l. 37), o Agentūros sprendimus atitinkamai gavo 2016 m. sausio 21 d. bei 2016 m. vasario 2 d., t. y. kreipėsi į teismą, praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2016 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-392-492/2016).

Nagrinėjamu atveju priežastimis, sukliudžiusiomis laiku kreiptis į teismą pareiškėjas nurodo tai, kad jis apie ginčijamų sprendimų turinį sužinojo tik gavęs 2016 m. kovo 14 d. raštą, kuriuo Agentūra jam atsiuntė Ekspertinio konsultavimo ataskaitas. Teigia, kad neturėdamas šių ataskaitų jis negalėjo suprasti tikrojo priimtų sprendimų turinio bei ginti pažeistų teisių.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys yra subjektyvios, priklausančios išimtinai nuo pareiškėjo valios ir remiantis administracinių teismų praktika nelaikytinos termino praleidimą pateisinančiomis priežastimis (pvz. 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-544/2011, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).

Pareiškėjui buvo nurodyta aiški ginčijamų sprendimų apskundimo tvarka, jokia alternatyvi galimybė susirašinėti su Agentūra ir atitinkamai rinkti papildomus dokumentus ir tik vėliau teikti skundą Komisijai ar teismui, negali būti vertinamos kaip objektyvios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas neskundė sprendimų nuo jų gavimo momento. Pažymėtina, kad pateikęs skundą teismui nustatytais terminais, pareiškėjas galėjo papildomai rinkti duomenis ir juos teikti teismui, siekdamas atitinkamai apginti savo poziciją teisme. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo subjektyvus manymas, kad jis tik gavęs papildomą medžiagą, suprato tikrąjį ginčijamų Sprendimų turinį, negali būti vertinama kaip objektyvi kliūtis siekti teisminės gynybos. Teismo vertinimu, pats pareiškėjas pasirinko netinkamą pažeistų teisinių gynybos formą ir atitinkamai dėl to jam kilo neigiamos pasekmės. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis praleido terminą kreiptis į teismą su skundu.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti netenkinamas.

Dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas (aktuali redakcija ABTĮ 103 straipsnio 8 punktas) nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

Kadangi pareiškėjo skundas teismui paduotas, praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti šiuo sprendimu netenkintas, tai bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti ginčijamas Agentūros 2016 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. BRK-50 ir Agentūros 2016 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. BRK-459(12.4) dalis nutrauktina.

Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo reikalavimai įpareigoti Agentūrą atlikti veiksmus vertintini kaip išvestiniai iš pagrindinių reikalavimų panaikinti skundžiamus Agentūros aktus. Netenkinus pagrindinių reikalavimų (nutraukus bylos dalį), negali būti tenkinami ir išvestiniai reikalavimai. Konstatuotina, kad ir kita bylos dalis, kaip išvestiniai reikalavimai įpareigoti Agentūrą suteikti pareiškėjui 22 836,96 EUR dydžio paramą pagal Priemonę bei 10 466,87 EUR dydžio paramą pagal pareiškėjo R. J. 2015 m. liepos 20 d. Agentūrai pateiktą mokėjimo prašymą pagal Priemonę, nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 8 punktu, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Bylos dalį dėl pareiškėjo R. J. reikalavimo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 3R-152(AG-105/02-2016) atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo R. J. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkinti ir bylos dalį, kurioje pareiškėjas R. J. prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. BRK-50 dalį dėl 22 836,96 EUR (dvidešimt dviejų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt šešių eurų ir 96 euro centų) dydžio paramos nesuteikimo ir įpareigoti atsakovę suteikti pareiškėjui R. J. 22 836,96 EUR (dvidešimt dviejų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt šešių eurų ir 96 euro centų) dydžio paramą pagal pareiškėjo R. J. 2015 m. rugsėjo 30 d. Agentūrai pateiktą mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Nr. 2IM-KT-12-1-011533-MP002, bei panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. BRK-459(12.4) dalį dėl 10 466,87 EUR (dešimties tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt šešių eurų ir 87 euro centų) dydžio paramos nesuteikimo ir įpareigoti atsakovę suteikti pareiškėjui R. J. 10 466,87 EUR (dešimties tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt šešių eurų ir 87 euro centų) dydžio paramą pagal pareiškėjo R. J. 2015 m. liepos 20 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateiktą mokėjimo prašymą, nutraukti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.