Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

kaltinamajam A. M. (dalyvavimas užtikrintas naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. M. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. M. kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. gegužės 5 d, laikotarpyje nuo 16.25 val. iki 21.05 val., perlipęs tvorą įsibrovė į aptvertą statybų teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir ant statybų konteinerių stogų suradęs bei paėmęs raktus, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos konteinerį ir iš jo pavogė akumuliatorinį perforatorių (be pavadinimo), 491,26 Eur vertės, lazerį „Bosh 360-360“, 508,20 Eur vertės, lazerį „Dewalt“, 324,28 Eur vertės, greitaeigę drėlę „Eiebnstock“, 387,2 Eur vertės, kniediklį (be pavadinimo), 135,52 Eur vertės, presą „Haupa 6-50 kv“, 193,6 Eur vertės, presą „Haupa“ su keičiamomis matricomis, 251,68 Eur vertės, led šviestuvą „RGB“, 55,66 Eur vertės, terkšlinį raktą (be pavadinimo), 82,28 Eur vertės, 2 vnt. mažų replių „Knipex“, bendros 116,16 Eur vertės, pailgintas reples „Haupa“, 24,20 Eur vertės, paprastas reples „Haupa“, 24,20 Eur vertės, reples vamzdeliams karpyti „Knipex“, 62,92 Eur vertės, reples „Knipex cobra“, 29,04 Eur vertės, laidų valiklį „Haupa“, 38,72 Eur vertės, 2 vnt. laidų valiklius „Weikon“, bendros 67,72 Eur vertės, minkšto laido antgalių presą iki 16 kv „Orbis“, 290,40 Eur vertės, minkšto laido antgalių presą iki 10 kv „Orbis“, 271,04 Eur vertės, šešiakampių raktų komplektą su rankenomis (be pavadinimo), 58,08 Eur vertės, 2 vnt. atsuktuvų komplektų (be pavadinimo), bendros 154,88 Eur vertės, atsuktuvų komplektą automatams ir kontaktoriams (be pavadinimo), 38,72 Eur vertės, galvučių rinkinį suktukui (be pavadinimo), 14,52 Eur vertės, raktus su terkšlėmis (be pavadinimo), 48,40 Eur vertės, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, taip pat įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos konteinerį ir iš jo pavogė 2 vnt. naujus ekranus „Samsung“, bendros 1246,30 Eur vertės, 2 vnt. naujus planšetinius ekranus „Philips“, bendros 726,00 Eur vertės, tęsdamas nusikalstamus veiksmus taip pat įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos konteinerį ir iš jo pavogė 5 vnt. „Stop“ juostas, bendros 140 Eur vertės, 3 vnt. vienkartines geležtes, bendros 3 Eur vertės, 3 vnt. matavimo ruteles, bendros 15 Eur vertės, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 2 vnt. akumuliatorinius suktukus „Metabo“, bendros 860,16 Eur vertės, 4 vnt. akumuliatorius „Metabo 18 v“, bendros 1434,16 Eur vertės, akumuliatorinį perforatorių „Metabo 18 v“, 359 Eur vertės, 2 vnt. akumuliatorius „Metabo 18 v“, bendros 448,20 Eur vertės, 2 vnt. akumuliatorinius kampinius, šlifuoklius „Metabo“, bendros 860,40 Eur vertės, 2 vnt. akumuliatorinius kampinius šlifuoklius „Metabo“, bendros 453,40 Eur vertės, 2 vnt. kampinių šlifuoklių akumuliatorius „Metabo“, bendros 358,40 Eur vertės, lazerį „Bosch advancedlevel 360“, 229 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir padarė 3668,68 Eur turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir padarė 1972,30 Eur turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir padarė 158 Eur turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir padarė 5002,72 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais A. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje.

2. A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2024 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi A. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo faktinio jo sulaikymo dienos, t. y. 2024 m. gegužės 6 d. To paties teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. ir 2024 m. spalio 3 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis A. M. suėmimas buvo tęsiamas nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d. Baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus Kauno apylinkės teismui, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 8 d.

3. Kaltinamasis A. M. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nutartį, prašo suėmimą panaikinti ir skirti jam švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Skunde kaltinamasis nurodo, jog turi gyvenamąją vietą, yra jaunas, nori tvarkytis gyvenimą, keistis, būti su savo šeima, su kuria puikiai sutaria ir kurio ji laukia. Žada iš karto įsidarbinti, daugiau neapgalvotai nesielgti. Taip pat A. M. pažymi, jog teismo manymas, kad jis bėgs, slėpsis ir darys naujas nusikalstamas veikas, yra nepagrįstas ir deklaratyvus. Jis niekada nėra bėgęs ar slėpęsis nuo baudžiamojo persekiojimo ir nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad bandytų taip elgtis šiuo atveju. Tokio plano ir noro neturi. Toliau skunde kaltinamasis nurodo, jog teismas sumenkino jo šeiminius ryšius, deklaratyviai teigdamas, kad jie silpni. Akcentuoja, kad jis laikomas suimtas jau septynis mėnesius, nuo pat sulaikymo kaltę pripažino, visą pavogtą turtą grąžino, nuo 2022 m., kai buvo paleistas atlikus bausmę, dirbo, stengėsi mokytis gyventi laisvėje, nebuvo baustas net už administracinius nusižengimus. Dar A. M. nurodo, jog jam inkriminuojamą nusikaltimą jis įvykdė, nes norėjo atgauti pinigus, kuriuos uždirbo, kadangi jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už du mėnesius, dėl ko neturėjo kaip išgyventi bei atsiskaityti už buto nuomą.

4. Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. M. skundas atmestinas.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo A. M. skundo argumentus ir įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai pratęsė kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams. Žemesnės instancijos teismas tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu žemesnės instancijos teismo nutartis nėra ginčijama. Duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumu, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, neabejoja ir teisėjų kolegija. Kadangi tokie duomenys yra išvardinti apylinkės teismo nutartyje teisėjų kolegija jų dar kartą nekartoja, tik pažymi, kad, vertindamas šių duomenų pakankamumą, pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidų nepadarė, byloje esančius duomenis pagrįstai vertino tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, jų visumoje konstatuodamas pakankamą pagrindą išvadoms apie galimą kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą.

7. Suėmimas skiriamas, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Be to, ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

8. A. M. kaltinamas padaręs vieną apysunkį nusikaltimą, už kurį baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Tokia baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija leidžia taikyti suėmimą kaltinamajam, nustačius, jog tam yra bent vienas baudžiamojo proceso įstatyme numatytas šios kardomosios priemonės skyrimo pagrindas.

9. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti šie suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindai: 1) įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; 2) įtariamasis trukdys procesui; 3) darys naujus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Be to, suėmimo pagrindas yra prašymas išduoti asmenį užsienio valstybei arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, užsienio valstybės prašymas laikinai sulaikyti ieškomą asmenį, kol bus atsiųstas prašymas dėl asmens ekstradicijos ar Europos arešto orderis, ir užsienio valstybės prašymas suimti nuteistą asmenį, kol bus priimtas sprendimas dėl užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimo ir bausmės vykdymo (BPK 122 straipsnio 5 dalis). Pateiktame skunde kaltinamasis, be kita ko, nurodo, jog apylinkės teismo išvada, kad jis bėgsis (slėpsis) nuo teismo, kaip ir teiginys, jog jo šeiminiai ryšiai yra silpni, yra nepagrįsta, dėstydamas nesutikimo su tokiu vertinimu motyvus. Tuo A. M. kvestionuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindo egzistavimą. Tačiau skundžiamos nutarties turinys patvirtina, jog griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminas remiantis šiuo pagrindu A. M. pratęstas nebuvo. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu kaltinamajam suėmimas buvo paskirtas ir tęsiamas ikiteisminio tyrimo metu, o, baudžiamąją bylą perdavus teismui, ją nagrinėjanti ir skundžiamą nutartį priėmusi teisėja nusprendė, jog byloje duomenų, kurie pagrįstų manymą, jog kaltinamasis bėgs ir slėpsis nuo teismo, pakankamai nėra, ir suėmimą jam pratęsė tik BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirta ar pratęstas jos terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, <...> (BPK 122 straipsnio 4 dalis). Pagrįstą manymą, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

11. A. M. yra kaltinamas BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu. Taigi, jo galimai įvykdyta nusikalstama veika patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintų nusikaltimų sąrašą. Lietuvos Respublikoje A. M. teistas devynis kartus, tame tarpe ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas – vagystes bei plėšimus, kas leidžia spręsti, jog ir nagrinėjamu atveju kaltinamasis galimai veikė pagal jam būdingų nusikalstamų veikų modelį. Be to, iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog A. M. teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėje – Švedijoje, kur jo atžvilgiu buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai, iš kurių vienas už vagystę. Nusikalstamas veikas kaltinamasis pradėjo vykdyti sulaukęs vos 16 metų ir tai darė sistemingai. Nagrinėjamu atveju jis galimai nusikalto turėdamas neišnykusį bei įstatymo tvarka nepanaikintą teistumą, nepraėjus nė pusantrų metų po to, kai 2022 m. gruodžio 14 d. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, atlikęs jam už analogišką nusikalstamą veiką (vagystę) paskirtą bausmę. Kaltinamajam ne kartą buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, taip pat ne kartą skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė be jos vykdymo atidėjimo, vis tik nei probacija, nei realus laisvės atėmimo bausmių atlikimas teigiamos įtakos jam neturėjo, savo elgesio tinkama linkme jis nekoregavo ir darė naujas nusikalstamas veikas.

12. Teisėjų kolegijos manymu, paminėtos aplinkybės neigiamai apibūdina A. M. asmenybę bei suponuoja jo kaip nusikalsti linkusio asmens vertinimą. Jos taip pat leidžia konstatuoti, kad apylinkės teismo padaryta išvada, jog nepratęsus suėmimo kaltinamajam jis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, yra teisinga ir pagrįsta konkrečiais faktiniais duomenimis. Todėl, siekiant eliminuoti galimybę A. M. daryti naujas nusikalstamas veikas, suėmimas skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartimi buvo pagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

13. Įvertinus kaltinamojo kriminologinę praeitį, tikėti jo skunde išdėstytais deklaratyviais teiginiais, jog šiuo metu jis jau yra pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą, ketina įsidarbinti ir naujų nusikalstamų veikų nedaryti, ir remiantis vien tuo naikinti jam paskirtą suėmimą nėra jokio pagrindo. Tokio pagrindo nesudaro ir skundo argumentai, jo kaltinamasis laisvėje turi gyvenamąją vietą bei palaiko tvirtus ryšius su šeimos nariai, kadangi akcentuojamos aplinkybės iki šiol A. M. nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė, o naują nusikaltimą jis galimai įvykdė darbo aplinkoje. Labiau teigiamai kaltinamojo asmenybės necharakterizuoja ir neįrodo, jog, paleistas iš suėmimo, jis laikytųsi įstatymų ir pakartotinai nebenusikalstų, ir tai, kad A. M. tyrimo metu kaltu prisipažino, turtą, nurodytą jam pareikštame kaltinime, galimai pagrobė dėl jam neišmokėto atlyginimo už darbą, ir jį grąžino. Bandydamas įrodyti, jog po to, kai 2022 m. gruodžio 14 d. jis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, kaltinamasis pakeitė savo požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi, skunde A. M. nurodo ir tai, kad nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki kol buvo sulaikytas jis nepadarė ne tik jokio kito nusikaltimo, bet ir administracinio nusižengimo. Vis tik, iš byloje esančių duomenų matyti, jog toks teiginys neatitinka realybės – Administracinių nusižengimų registro išrašo turinys patvirtina, jog šiuo laikotarpiu nuteistasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka buvo baustas du kartus, jam paskirtų baudų nėra sumokėjęs.

14. Nustatytas suėmimo taikymo pagrindas, aplinkybės, kuriomis grindžiamas jo buvimas, taip pat neleidžia spręsti, jog šiuo atveju BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant jo nurodomas kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ar įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o taip pat ir kitomis BPK įtvirtintomis už suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (jų kompleksu). Šiuo atveju suėmimu siekiama užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui, o nei viena švelnesnė kardomoji priemonė, ar jų kompleksas, tiesiogiai nepašalins galimybės kaltinamajam ir toliau daryti naujas nusikalstamas veikas.

15. Nors griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo A. M. teises, tačiau atsižvelgusi į galimai jo įvykdyto nusikalstamo sunkumą ir tyčinį pobūdį, taikomo suėmimo trukmę jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės dydžio kontekste (skundžiama nutartimi A. M. suėmimas pratęstas dviem mėnesiams, prieš tai jis buvo taikomas šešis mėnesius, taigi, kol kas jis bus suimtas ne ilgiau kaip aštuonis mėnesius, tuo tarpu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju jam gali būti paskirta laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė), taip pat įvertinusi kokio tikslo šia kardomąja priemone siekiama (siekiama užtikrinti visuomenės saugumą), teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamojo teisės suvaržytos proporcingai. Kartu šiame kontekste pažymėtina, jog A. M. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų – pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog žemesnės instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pratęsti A. M. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, todėl kaltinamojo skundas atmetamas, skundžiama nutartimi pratęstą suėmimą paliekant galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi kaltinamajam 2 (dviem) mėnesiams pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.