Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau-VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiniais veiksmais po G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelė V. P., kuri (duomenys neskelbtini) testamentu visą jai priklausantį turtą paliko pareiškėjai. V. P. palikimą sudaro dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurą dėl senelės palikimo priėmimo, kur jai nurodė, kad ji gali paveldėti (duomenys neskelbtini) dalį buto, kadangi V. P. butą įsigijo (duomenys neskelbtini). pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu būdama santuokoje su G. P., ir nėra duomenų, kad po G. P. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimas būtų priimtas. V. P. buto įsigijimo metu (duomenys neskelbtini) buvo santuokoje su G. P.. G. P. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su V. P.. G. P. testamento nepaliko. V. P. nepadavė notarui pareikšimo dėl G. P. palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. V. P. priėmė mirusiojo sutuoktinio G. P. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“, atstovaujanti Lietuvos Respubliką, atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjo G. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Iš esmės neprieštarauja pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad pareiškėja O. P. yra V. P., gimusios (duomenys neskelbtini)., mirusios (duomenys neskelbtini) anūkė. V. P. savo (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). V. P. taip pat turėjo sutuoktinį G. P. gimusį (duomenys neskelbtini)., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pateiktas sutuoktuvių liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai turėjo sūnų O. P., gimusį (duomenys neskelbtini)., kuris mirė (duomenys neskelbtini). V. P. buto įsigijimo metu (duomenys neskelbtini) buvo santuokoje su G. P. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Buto (duomenys neskelbtini) dalis paveldima, kadangi V. P. butą įsigijo (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, būdama santuokoje su G. P.. Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, kad po G. P. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimas būtų priimtas. V. P. palikimą sudaro dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kaip minėta G. P. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su V. P.. Bylos duomenimis testamento G. P. nepaliko. Taip pat bylos duomenimis V. P. nepadavė notarui pareiškimo dėl G. P. palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Bylos duomenimis V. P. priėmė mirusiojo sutuoktinio G. P. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. V. P. ir G. P. gyvenamąją vietą nurodytame bute deklaravo (duomenys neskelbtini) m. Bylos duomenimis V. P. po sutuoktinio G. P. mirties ir toliau gyveno bute, mokėjo už butą mokesčius, jį prižiūrėjo ir tvarkė iki savo mirties (duomenys neskelbtini) – tai patvirtina pateikti įrodymai - komunaliniai mokesčiai už butą už (duomenys neskelbtini) m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn. ir atliekų tvarkymą.

Juridiniai faktai - tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai).

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Kaip matyti iš minėtų įstatymų nuostatų, palikimą galima priimti atliekant vieną iš įstatyme nustatytų teisinių veiksmų: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti; 2) paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Tokiu būdu, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. P. ir G. P. buvo susituokę. G. P. mirus (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė V. P. per įstatymo nustatytą terminą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau bylos duomenimis iki G. P. mirties sutuoktiniai G. P. ir V. P. gyveno santuokos įgytame ir V. P. vardu registruotame bute (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio G. P. mirties sutuoktinė V. P. ir toliau liko gyventi minėtame bute, mokėjo mokesčius už butui teiktas paslaugas (tai patvirtina mokėjimo sąskaitos išrašai).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu, – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016)

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad klausimą, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).

Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Nors pagal Lietuvos Respublikos Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 3 straipsnio 6 dalį buvo sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių, neturinčių leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir juridinių asmenų, kurių naudos gavėjai, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, yra Rusijos Federacijos piliečiai, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau yra numatyta išimtis, kad Rusijos Federacijos piliečiai turi teisę įsigyti nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, įsigyjant šį turtą paveldėjimo būdu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nekilnojamąjį turtą siekia įsigyti paveldėjimo būdų, todėl pagrindo netenkinti pareiškėjos prašymo, nėra.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, įvertinus tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, taip ir tai, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti kitais rašytiniais įrodymais, pripažintina, jog pareiškimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas jog V. P., gimusi (duomenys neskelbtini)., ir mirusi (duomenys neskelbtini)., po savo sutuoktinio G. P., gimusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą pradėjus jį faktiškai valdyti CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (paveldėjimo teisės liudijimui gauti)(CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiniais veiksmais po G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą - butą esantį (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.