Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atmestas suinteresuoto asmens S. K. prašymas dėl baudos panaikinimo, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Fresh-I“ bankroto byloje (Nr. eB2-4855-392/2017),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi UAB „Fresh-I“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas D. J.. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Fresh-I“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. UAB „Fresh-I“ bankroto administratorius teismui pateikė prašymą įmonės vadovei S. K. paskirti baudą, nes ji neįvykdė teismo įpareigojimo bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi BUAB „Fresh-I“ vadovei S. K. paskyrė 300 Eur baudą už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus nevykdymą. S. K. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi paskirtą baudą. Nurodė, kad UAB „Fresh-I“ direktorės pareigų neina dar nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Paaiškino, kad visi su įmonės veikla susiję dokumentai yra įmonės buhalterinę apskaitą vykdžiusios įmonės žinioje.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi suinteresuoto asmens S. K. prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo atmetė. Teismas pažymėjo, kad iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad S. K. UAB „Fresh-I“ direktorės pareigas ėjo nuo 2008 m. spalio 13 d. iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teismas sprendė, kad nurodyti duomenys patvirtina, jog suinteresuoto asmens S. K. ir įmonės santykiai nutrūko tik po bankroto bylos iškėlimo, todėl S. K. turėjo įvykdyti teismo įpareigojimą dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo bankroto administratoriui. Teismas šių duomenų pagrindu padarė išvadą, kad bauda S. K. paskirta pagrįstai ir naikinti jos nėra pagrindo.

Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotas asmuo S. K. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi paskirtą baudą.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:S. K. UAB „Fresh-I“ direktore buvo nuo 2008 m. spalio 13 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. 2009 metų rugpjūčio mėnesį ji parašė atsistatydinimo prašymą, kurį įteikė įmonės akcininkui G. S., o visi dokumentai liko UAB „Fresh-I“ buhalterinę apskaitą vykdžiusioje įmonėje. Apie teismo įpareigojimą perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus suinteresuotam asmeniui tapo žinoma tik gavus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį dėl baudos skyrimo. Bankroto administratorius iki šios nutarties priėmimo į S. K. dėl dokumentų perdavimo nesikreipė. Aplinkybė, jog ji iki šiol Juridinių asmenų registre nurodyta įmonės vadove, paaiškėjo tik iš apskųstosios nutarties. S. K. neturėjo teisės ir galimybės Juridinių asmenų registrą informuoti apie atsistatydinimą iš direktorės pareigų. Pagal nustatytą tvarką duomenis apie įmonės vadovo išrinkimą arba atšaukimą gali pateikti tik naujai išrinktas vadovas arba įgaliotas asmuo. Suinteresuotas asmuo S. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta panaikinti teismo paskirtą baudą už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytų pareigų neįvykdymą, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis suinteresuoto asmens S. K. atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Suinteresuotas asmuo S. K. (apeliantė) kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2017 m. lapkričio 30 d. pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pateiktu įrodymu grindžiami esminiai atskirojo skundo argumentai, apeliantės naujai pateiktą dokumentą priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Byloje pateiktas naujas įrodymas kartu su atskiruoju skundu buvo išsiųstas BUAB „Fresh-I“ bankroto administratoriui, prieštaravimų dėl jo priėmimo iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo pateikta. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą. Minėtos normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015).Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas bankroto administratoriaus prašymą, 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi S. K. paskyrė 300 Eur baudą. Teismas šioje nutartyje konstatavo, kad S. K., kaip įmonės vadovė, neįvykdė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus. 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi, atmesdamas prašymą panaikinti paskirtą baudą, teismas nurodė, kad Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, jog S. K. įmonės vadove buvo iki pat UAB „Fresh-I“ bankroto bylos iškėlimo, todėl, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, jai kilo pareiga įvykdyti reikalavimą dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo įmonės bankroto administratoriui. Apeliacinis teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą Juridinių asmenų registro duomenims, pagal kuriuos apeliantė iki pat bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Fresh-I“ vadovė, teikti prima facie galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Tačiau, kaip matyti iš apskųstosios nutarties turinio, pareiškėjos argumentai, jos teigimu, paneigiantys nurodytus duomenis, iš esmės nebuvo vertinami. Apeliantė pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl paskirtos baudos panaikinimo nurodė, kad sutartis dėl darbo įmonės vadovės pareigose buvo nutraukta dar 2009 m. rugsėjo 1 d., ką patvirtina pridedamas mokėjimo dokumentas, iš kurio matyti, kad nurodytu laiku darbdavys įvykdė galutinį atsiskaitymą su įmonės vadove (darbuotoja). Proceso įstatyme nurodyta, jog dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 straipsnio 2 dalis).Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantės pirmosios instancijos teismui pateikti paaiškinimai ir rašytinis įrodymas, patvirtinantis darbdavio galutinį atsiskaitymą su darbuotoja (apeliante), sprendžiant prašymą dėl paskirtos baudos peržiūrėjimo turėjo sukelti pagrįstų abejonių, ar Juridinių asmenų registre fiksuoti duomenys, kuriais vadovautasi teismui priimant tiek 2017 m. lapkričio 14 d., tiek 2017 m. lapkričio 28 d. procesinius sprendimus, tebėra aktualūs ir atitinkantys realybę. Tokios abejonės būtų teikusios pagrindą teismui atlikti išsamesnį tyrimą, kadangi faktiniai duomenys (įgalinantys tinkamai identifikuoti atsakingą subjektą) gali turėti įtakos ne tik sankcijos paskyrimo teisėtumo vertinimui, bet ir sąlygotų tolimesnių bankroto procedūrų operatyvumą bei sklandumą.Apeliacinis teismas, įvertinęs apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikto rašytinio įrodymo – pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą turinį, turi pagrindo išvadai, jog apeliantę ir UAB „Fresh-I“ sieję darbo santykiai nutrūko dar 2009 m. rugpjūčio 31 d. Tokio turinio rašytinis įrodymas atitinka apeliantės pirmosios instancijos teismui nurodytą argumentą, jog ji 2009 metų rugpjūčio mėnesį įteikė atsistatydinimo pareiškimą, kuris 2009 m. rugpjūčio 31 d. buvo patenkintas. Aplinkybė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu (t. y. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo) apeliantės ir įmonės nesiejo darbo santykiai, sudaro prielaidą išvadai, jog apeliantė bankroto bylos iškėlimo metu nebuvo įmonės vadovė. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas atsakomybę už įmonės turto ir dokumentų neperdavimą numato specialiajam subjektui – įmonės valdymo organui. Pateikus motyvuotus paaiškinimus, pagrįstus rašytiniais įrodymais, kurie iš esmės paneigia viešajame registre nurodytą informaciją, nėra pagrindo konstatuoti apeliantės pareigos perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus egzistavimo, taigi ir šios pareigos neteisėto nevykdymo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti ir apeliantės veiksmų, kiek tai galėtų būti susiję su pareigos pranešti Juridinių asmenų registrui apie valdymo organų pasikeitimą. Teisės aktai tokios pareigos buvusiam valdymo organui nenumato. Apeliacinis teismas pripažįsta, kad tinkamais ir neabejotinais įrodymais, pagrindžiančiais įmonę ir jos vadovą siejusių santykių nutraukimą, patikėto turto ir dokumentų perdavimą naujajam įmonės valdymo organui ar savininkui, galėtų būti pripažinti dokumentai, kuriuose tiesiogiai būtų nurodytas faktas dėl asmens atšaukimo iš įmonės vadovo pareigų, įmonės turto ir dokumentų priėmimo - perdavimo aktas. Tačiau čia vertinami 8-9 metų senumo įvykiai, todėl nėra protinga ir sąžininga tikėtis, kad asmuo normaliomis aplinkybėmis turėtų jausti pareigą tokius įrodomuosius duomenis saugoti neribotą laiką. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliantė buvo paskutinė įmonės vadovė (tiek teisine, tiek faktine prasme), t. y. jog jos vadovavimo laikotarpiu įmonės veikla nutrūko, o įmonės turtas ir dokumentai liko jos žinioje (nebuvo perduoti). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Fresh-I“ konstatuota, kad įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui susidarė nuo 2014 metų. Tokia aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog apeliantei atsistatydinus iš įmonės vadovės pareigų, įmonė veiklą tęsė, kas tikėtina nebūtų įmanoma be įmonės valdymui ir kasdienės veiklos užtikrinimui būtinų dokumentų ir turto. Civilinio proceso bendrosios normos įpareigoja bylos dalyvius elgtis sąžiningai, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, argumentus dėl priešingos šalies pareikštos pozicijos (CPK 7 straipsnis). Bankroto procedūros dėl byloje vyraujančio viešojo intereso turi vykti ne tik nuosekliai, bet ir kuo operatyviau. Įstatymų leidėjas nustato sankcijų taikymo galimybę asmenims, kurie trukdo operatyviai vykdyti bankroto procedūras. Asmeniui galima skirti baudą tuo atveju, jeigu egzistuoja teisinių sankcijų taikymo sąlygos (neteisėtas veikimas ar neveikimas, priežastinis ryšys, kaltė, neigiami padariniai).Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog tiek įpareigojimą perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus įtvirtinusi pirmosios instancijos teismo nutartis, tiek atitinkamas bankroto administratoriaus reikalavimas S. K. buvo faktiškai (tiesiogiai) įteiktas. Bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantei nebuvo išsiųsta, o bankroto administratorius apsiribojo reikalavimo išsiuntimu įmonės buveinės (o ne apeliantės gyvenamosios vietos) adresu. Vadinasi, negalima daryti išvados, kad apeliantė, per nustatytą terminą neįvykdžiusi gautų įpareigojimų, esą sąmoningai ignoravo tuos įpareigojimus, dėl to nėra pagrindo jai skirti baudą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo spręsti, jog apeliantė, kuri pagal registro duomenis tebebuvo fiksuota kaip įmonės vadovė, akivaizdžiai ignoravo teismo nurodymus ir tokiu būdu elgėsi neteisėtai. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad apeliantė nėra bendrovės vadovė, nepagrįstai sprendė, kad apeliantė turėjo pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus, todėl be pagrindo netenkino prašymo panaikinti paskirtą baudą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis naikintina, išsprendžiant klausimą iš esmės – tenkinant S. K. prašymą panaikinti teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi jai paskirtą baudą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį, kuria atmestas S. K. prašymas panaikinti paskirtą baudą.

Išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti S. K. prašymą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi S. K. paskirtą 300 Eur baudą.