- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- eI3-2679-621/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01611-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- I. P.
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
- Advokatai
- Laurynas Zinkevičius
- Kategorijos
- 17.7Statybą leidžiantys dokumentai
- 55.2Pirmosios instancijos teismo nutartis
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą atsakovui dėl skundžiamo akto panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Regionų administraciniame teisme 2024 m. rugpjūčio 19 d. gautas pareiškėjos skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2024-07-19 sprendimą Nr. (1.29 E)2-1708, įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą pritarti Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui.
Šalies argumentai
Pareiškėjos skunde nurodoma, kad Pareiškėjos užsakymu buvo parengtas Dvibučio gyvenamojo namo rekonstravimo projektas, adresu (duomenys neskelbtini). Projektiniai pasiūlymai minėto pastato rekonstravimui buvo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus (toliau - Skyrius) vedėjo S. S. 2017-03-21, registracijos Nr. 17-PP-50K, suderinti ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriuje 2017-12-28, derinimo Nr. 70-27-3, suderinti. Skyrius 2017-04-24 išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. Nr. 2K-81, kurių pagrindu buvo rengiamas Projektas. Vadovaujantis išduotais paveldosaugos reikalavimais 2018-2019 m. Pareiškėjos lėšomis pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo atlikti archeologiniai tyrimai, geologiniai tyrimai, parengti gaisrinės dalies aprašas ir statinio techninės būklės įvertinimo aktas bei pastato konstrukcijų dalies projektas. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas, tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų specialiosios ekspertizės ekspertas R. M. 2019-07-26 Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktu Nr. E-19-13 priėmė išvadą, jog projektą galima teikti tvirtinimui. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 10 d. ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 8 d., pareiškėja pateikė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriui (toliau - Skyrius) patikrinti Dvibučio gyvenamojo namo rekonstravimo projekto, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas) sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams. Skyrius 2024-05-29 priėmė raštą (toliau - Raštas), kuriuo atsisakė pritarti Projektui. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024-07-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-12633-860/2024 sprendė, kad skundžiamas raštas nėra individualus administracinis aktas, kuris savaime pats sukuria teisinius padarinius pareiškėjai, o yra tarpinio pobūdžio raštas, todėl atsisakė priimti skundą. Pareiškėja taip pat 2024-06-28 pateikė skundą Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) 2024-07-19 sprendimu Nr. (1.29 E)2-1708 „Dėl jūsų 2024-06-28 skundo“ (toliau - Sprendimas) pareiškėjos skundo netenkino ir nurodė, jog Departamentas nemato teisinio pagrindo naikinti Departamento Kauno teritorinio skyriaus 2024-05-29 priimtą sprendimą dėl Projekto nederinimo. Pasiūlė atsižvelgus į pastabas, gavus naujus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus ir papildžius Projektą, iš naujo jį teikti peržiūrėti Departamento Kauno teritoriniams skyriui. Skyrius Raštu nepritarė Projektui, o Departamentas Sprendimu netenkino Pareiškėjos skundo, nurodyti Sprendimo motyvai nėra išsamūs, paneigia Pareiškėjos teisėtus lūkesčius, o nurodomi atlikti Projekto pakeitimai prieštarauja tiek pačios atsakovės išduotiems 2017-04-24 specialiesiems paveldosaugos reikalavimams Nr. 2K-81, tiek ir R. M. 2019-07-26 Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktui Nr. E-19-13. Sprendimu siūlomi atlikti pakeitimai lemtų tai, jog Pareiškėja turėtų rengti visiškai naują statybos Projektą, tokiu būdu netektų prasmės iki šiol atlikti projektavimo darbai, gauti suderinimai, Pareiškėja patirtų ženklių išlaidų finansuodama naujo projekto rengimą, užsakydama naują ekspertizę.
Skunde taip pat nurodoma, kad Skyriaus 2017-04-24 išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. Nr. 2K-81 yra galiojantys ir nepakeisti. Net ir tuo atveju, jei Skyrius laikytų, kad pagrindas specialiuosius reikalavimus pakeitimui, pabrėžia, kad keičiant specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Aprašo 18.2 ir 18.3 papunkčiuose nurodytais atvejais nauji specialieji paveldosaugos reikalavimai parengiami atsižvelgiant į esamą padėtį ir atliktus tvarkomuosius statybos darbus (jeigu šie darbai buvo pradėti). Juose nurodomi papildomi ar pasikeitę specialieji paveldosaugos reikalavimai, į kuriuos turi būti atsižvelgta, koreguojant statinio projekto sprendinius ir tęsiant pradėtus tvarkomuosius statybos darbus (Aprašo 20 p.). Atsižvelgiant į tai, kad Skyriaus 2017-04-24 išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. 2K-81 yra galiojantys ir nepakeisti, bei nepanaikinti, todėl jie sukuria teisinius padarinius ne tik Projekto rengėjui, bet ir tikrinančiajai institucijai – Skyrius, t. y. Skyrius turi pareigą pritarti rekonstrukcijos projektui, jeigu jis atitinka specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Atkreipia dėmesį, jog Kultūros vertybių registro duomenys, kurie yra viešinami ir skelbiami tinklapyje http://kvr.kpd.It/heritage bei Kultūros vertybių registre (https://kvr.kpd.lt/#/objects-having-act/2018-01-01/2018-12-31) nėra prieinama jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie pasikeitusias pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertingąsias savybes, jokių duomenų, susijusių su Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos 2018-10-15 aktu Nr. KPD-SK-398 nėra galimybės gauti. Nagrinėjamu atveju Atsakovė priimdama Sprendimą nesivadovavo savo pačios 2017-04-24 išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimas Nr. Nr. 2K-81, nepasisakė, kodėl nėra pagrindo vadovautis R. M. 2019-07-26 Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktu Nr. E-19-13, išsamiai nepritarimo motyvų neišdėstė ir nepagrindė, o Pareiškėja pasiremti išdėstytais motyvais ir koreguoti Projekto neturi galimybės dėl to, jog nurodymai taisyti Projektą nėra išsamūs ir suprantami. Taigi, Atsakovė Sprendimu netinkamai taikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 10 d. ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 8 d. nuostatas, nesivadovavo ginčui galiojančiais Skyriaus 2017-04-24 išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais Nr. Nr. 2K-81 ir taip pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p., todėl Sprendimas yra naikintinas. Projektas parengtas pagal galiojančius specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, kad Projektui Skyriaus vedėjas jau buvo pritaręs 2019-12-23, registracijos Nr. 19-443K, kad projektiniams pasiūlymams pritarė Skyriaus vedėjas S. S. 2017-03-21, registracijos Nr. 17-PP-50K, ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017-12-28, derinimo Nr. 70-27-3, kurių esminiai sprendiniai (tūris, aukštis, aukštingumas, bendra architektūrinė išraiška) atitinka Projektą, todėl Užsakovė turi teisėtą lūkestį, kad Projekto sprendiniams bus pritarta Skyriuje. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Atsakovė, dėl Pareiškėjai nesuprantamų priežasčių, nepripažįsta Pareiškėjos teisės gauti šios institucijos pritarimą Projektui ir visiškai ignoruoja Atsakovės iki Sprendimo priėmimo atliktus suderinimus, patikrinimus, tokiu būdu lyg teigdama, kad iki tol buvę suderinimai buvo suteikti per klaidą, o išduotos specialiosios sąlygos nėra galiojančios, tačiau šios klaidos naštą perkeldami pačiai Pareiškėjai.
Atsiliepimas
Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 str. 23 d. nustatyta, kad specialieji reikalavimai ir prisijungimo sąlygos galioja 5 metus nuo jų išdavimo dienos, jeigu statybą leidžiantis dokumentas negautas. Departamentas neturi duomenų, kad būtų gautas statybą leidžiantis dokumentas, tokie įrodymai nepateikiami ir su Skundu. Todėl Skundo teiginiai, kad minėti specialieji reikalavimai yra galiojantys, yra nepagrįsti, prieštaraujantys teisės aktų nuostatoms ir atmestini. Departamento 2024-07-19 rašte Nr. (1.29 E)2-1708 nurodyta, kad pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), patenka į kultūros paveldo vietovės – Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) teritoriją. Kauno senamiesčio vertingosios savybės yra nustatytos Departamento trečiosios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu 2018-10-15 Nr. KPD-SK-398 (toliau – Aktas). Vėliau atlikti patikslinimai 2020-08-25 aktu Nr. KPD-SK- 398/1; 2021-02-22 aktu Nr. KPD-SK-398/2; 2022-10-03 aktu Nr. KPD-SK-398/3; 2023-11-13 aktu Nr.KPD-SK-398/4. Kauno senamiesčio Akto Apibrėžtų teritorijų ribų plane (TRP 6 lape) Pastatas pažymėtas kaip kultūros paveldo vietovės urbanistinės struktūros statinys (vietovės vertingoji savybė). Statybos įstatymo 53 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo 24, 27, 28, 37 ir 39 straipsniuose nurodytas procedūras viešojo administravimo subjektai, taip pat prisijungimo sąlygas išduodantys subjektai atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ (toliau – IS Infostatyba) šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina aplinkos ministras, nustatyta tvarka arba kita aplinkos ministro nustatyta tvarka. Statinio projektas ir prisijungimo sąlygos reglamentuotos Statybos įstatymo 24 straipsnyje, statybą leidžiantys dokumentai ir jų išdavimo procedūros – Statybos įstatymo 27 straipsnyje. Atsižvelgiant į šias teisės akto nuostatas, Departamento Kauno teritorinis skyrius, kuris vykdo Departamentui teisės aktais nustatytas valstybinio administravimo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje, visas pagal kompetenciją priskirtus veiksmus ir procedūras atlieka IS Infostatyba. Statybos įstatymo 27 str. 13 d. nustatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai išduodami savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui registruojant ir šio straipsnio 15¹ dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant IS „Infostatyba“, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui. Gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui per IS „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Statybos įstatymo 27 str. 27 d. nustatyta, kad sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas. Aptartas įstatymų leidėjo nustatytas teisinis reglamentavimas numato tik vienintelį būdą gauti statybą leidžiantį dokumentą, kaip ir statinio projektą turinčių patikrinti subjektų veiksmų atlikimo būdą – naudojantis IS Infostatyba. Ir būtent per IS Infostatyba statytojas informuojamas apie statybą leidžiančio dokumento neišdavimą, nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo kopiją, taip pat nustatytas vienintelis tokio sprendimo apskundimo būdas – teismui. Apibendrinant išdėstytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Pareiškėja nesilaikė Statybos įstatyme nustatytos tvarkos nesutikdama su Departamento Kauno teritorinio skyriaus 2024- 05-29 sprendimu nepritarti Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui. Atsižvelgiant į Skunde pateikiamus argumentus, darytina išvada, kad Pareiškėjai buvo suprantamas Departamento 2024-07-19 rašto Nr. (1.29 E)2-1708 teisinis ir faktinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, pateikiami Pareiškėjos nesutikimą ir poziciją pagrindžiantys vertinimai, todėl atmestini Skundo argumentai dėl rašto motyvų nebuvimo. Skundžiamas Departamento 2024-07-19 raštas Nr. (1.29 E)2-1708 realiai jokių materialinių teisinių pasekmių Pareiškėjai nesukėlė, atliko tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir šiuo raštu nebuvo įforminami baigiamieji kompetentingų asmenų ar pareigūnų sprendimai, todėl pats Departamento 2024-07-19 raštas Nr. (1.29 E)2-1708 negalėjo būti skundo administraciniam teismui objektu, o galėjo būti skundžiamas tik pateikto projekto nederinimas IS „Infostatyba“ Statybos įstatymo bei ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad Pareiškėja ta pačią 2024-06-28 su skundais dėl Departamento Kauno teritorinio skyriaus 2024-05-29 sprendimo panaikinimo kreipėsi ir į Departamentą, ir į teismą (Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-12633-860/2024 atsisakyta priimti pareiškėjos I. P. skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus sprendimo panaikinimo; ši teismo nutartis nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi). Todėl laikytina, kad Kauno teritorinio skyriaus 2024-05-29 sprendimas yra galiojantis. Papildomai paminėtina, kad LVAT nutartyje byloje Nr. eA-1871-552/2019 yra išaiškinęs, kad pritarimas projektiniams pasiūlymams nesuteikia nei teisėtų lūkesčių, nei teisės atlikti numatomus statybos darbus. Tokius teisėtus lūkesčius gali sukelti tik nustatyta tvarka patvirtintas ir suderintas statinio projektas bei išduotas statybą leidžiantis dokumentus. Pažymėtina, kad Departamentas nėra priėmęs sprendimo dėl statybą leidžiančio dokumentų išdavimo tokiems statybos darbams, kurie buvo numatyti Dvibučio gyvenamojo namo rekonstravimo projekte, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Departamento priimtas sprendimas neriboja pareiškėjos teisės teikti derinimui projektą, bet perspėja, kad išreikšta projektuotojo idėja neatitinka paveldosaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2024-07-19 sprendimo Nr. (1.29 E)2-1708 (toliau – ir Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamas Sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo Lauryno Zinkevičiaus 2024-06-28 skundą „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2024-05-29 sprendimo panaikinimo”. Sprendime nurodoma, kad Departamentas nemato teisinio pagrindo naikinti Departamento Kauno teritorinio skyriaus 2024-05-29 priimtą sprendimą dėl Projekto nederinimo; siūloma atsižvelgus į pastabas, gavus naujus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus ir papildžius Projektą, iš naujo jį teikti peržiūrėti Departamento Kauno teritoriniams skyriui.
Taigi iš esmės šioje byloje ginčijamas Sprendimas, kuriuo revizuotas Departamento Kauno teritorinio skyriaus 2024 m. gegužės 29 d. sprendimas (išvada „Nepritarti“ pareiškėjos Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui).
Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 4 d. įsiteisėjusioje nutartyje administracinėje byloje Nr. eI3-12633-860/2024 (toliau – Nutartis) pareiškėjos skundą atsisakyta priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Nutartyje nurodoma, kad pareiškėjos ginčijamas Departamento Kauno skyriaus 2024 m. gegužės 29 d. sprendimas yra tarpinio pobūdžio dokumentas, todėl ginčas dėl tokio pobūdžio akto teisėtumo nenagrinėtinas administraciniame teisme.
Pažymėtina, kad teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011 ir kt.). Taigi ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017), kurio 11 punkte nustatyta, kad norint gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį <...> savivaldybės merui pateikiamas prašymas <...>.
Statybos įstatymo 27 straipsnio 25 dalyje įtvirtinta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę teikti prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“). Pagal STR 1.05.01:2017 14 punktą savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ prašymą pažymi kaip priimtą ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo priėmimo joje paskelbia Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 ar 10 dalyje nurodytus subjektus, jų įgaliotus padalinius, kurie privalo pagal kompetenciją patikrinti statinio projekto atitiktį Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams. Subjektai, kurie tikrina statinių projektų atitiktį nustatytiems reikalavimams, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje – be kita ko, ir KPD. Pagal STR 1.05.01:2017 15 punktą paskelbus statinio projektą privalančius patikrinti subjektus, per IS „Infostatyba“ kiekvienam subjektui automatiškai el. paštu siunčiamas pranešimas apie prievolę patikrinti statinio projektą. Gavęs šį pranešimą, subjektas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas paskelbia IS „Infostatyba“, kas konkrečiai tikrins šį statinio projektą. Statinio projektas tikrinamas per Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje nurodytus terminus. STR 1.05.01:2017 16 punkte nustatyta, kad statinio projektą tikrinantis asmuo ne vėliau kaip iki Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje nurodyto statinio projekto patikrinimo termino pabaigos IS „Infostatyba“ paskelbia pritarimą ar nepritarimą statinio projektui. Nepritarus statinio projektui, IS „Infostatyba“ paskelbiami motyvai nurodant konkrečius Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus. Prašymo pateikėjas informaciją apie kiekvieną nepritarimą statinio projektui ir jo motyvus gauna per IS „Infostatyba“ iškart po jo paskelbimo IS „Infostatyba“. STR 1.05.01:2017 19 punkte nurodyta, jog, jei per statinio projekto patikrinimo terminą statinio projektui nepritarė nors vienas iš privalėjusių jį patikrinti subjektų, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pažymi IS „Infostatyba“ tik jei nepritaręs statinio projektui subjektas IS „Infostatyba“ nurodė nepritarimo motyvus. Nepateikus nepritarimo statinio projektui motyvų arba kilus abejonių dėl šių motyvų pagrįstumo, kilus abejonių dėl pritarimo statinio projektui pagrįstumo, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas savo iniciatyva arba statytojo ar jo įgalioto asmens, statinio projektą tikrinančių ar kitų asmenų prašymu turi teisę ne ilgesniam kaip 8 darbo dienų terminui sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą (tai pažymėdamas IS „Infostatyba“) ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros sustabdymo organizuoti suinteresuotų šalių (statinio projektui nepritarusių ar galbūt nepagrįstai pritarusių subjektų, statybos valstybinės priežiūros institucijos atstovo, prašymo pateikėjo ir kitų) pasitarimą, kad išsiaiškintų kilusius neaiškumus. Neišsprendus klausimo dėl galbūt nepagrįsto nepritarimo statinio projektui arba dėl galbūt nepagrįsto pritarimo, savivaldybės administracija raštu kreipiasi į subjektą (padalinį) tikrinti statinio projektus įgaliojusią instituciją, prašydama patvirtinti pagrįstais arba pripažinti nepagrįstais nepritarimo statinio projektui motyvus ar patvirtinti pagrįstu pritarimą statinio projektui arba pripažinti, kad pritarta statinio projektui nepagrįstai pateikiant motyvus. Institucija atsakymą privalo pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Jei institucija raštu patvirtina nepritarimo statinio projektui motyvus pagrįstais, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas. Jei institucija nepritarimo statinio projektui motyvus pripažįsta nepagrįstais ar patvirtina, kad statinio projektui pritarta pagrįstai, statybą leidžiantis dokumentas išduodamas, o rašto kopija paskelbiama IS „Infostatyba“.
Pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūros atliekamos vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalies nuostatomis. Tikrinant statinio projektą pagal antrą kartą pakartotinai pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektą tikrinančio subjekto nepritarimas statinio projektui laikomas nepagrįstu, jei tokio nepritarimo motyvu nurodomos naujos, po ankstesnių patikrinimų nepateiktos, pastabos, išskyrus atvejus, kai pagal ankstesnes pastabas pakeisti statinio projekto sprendiniai turi įtakos statinio projektui pritarusių institucijų ar subjektų statinio projekto patikrinimo išvadai. STR 1.05.01:2017 20 punkte nustatyta, kad, jei statinio projektui nepritariama, apie tai, pridėdamas visus nepritarimo motyvus, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas paskelbia IS „Infostatyba“ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po statinio projekto patikrinimo termino pabaigos, arba iki šio termino pabaigos, jei gauti visų statinio projektą privalėjusių patikrinti subjektų sprendimai dėl statinio projekto derinimo ir jei bent vienas subjektas statinio projektui nepritarė. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje.
Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 punkte nustatyta, kad sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas. Taigi, būtent savivaldybės diskrecija yra vertinti Departamento teiktas pastabas prieš priimant sprendimą išduoti / neišduoti statybą leidžiantį dokumentą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į tai, kad įsiteisėjusia Regionų administracinio teismo Nutartimi buvo konstatuota, jog Departamento Kauno skyriaus 2024 m. gegužės 29 d. sprendimas (išvada „Nepritarti“ pareiškėjos Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui), yra tarpinio pobūdžio dokumentas, kuris pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, darytina išvada, kad ir skundžiamas Sprendimas, kuriuo buvo revizuotas Departamento Kauno skyriaus 2024 m. gegužės 29 d. sprendimas, pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių.
Taipogi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-75-502/2024 nurodoma, kad „atsakovas visose bylos nagrinėjimo stadijose laikosi nuoseklios pozicijos, kad ginčijamas 2021 m. gegužės 26 d. raštas yra tarpinis dokumentas prieš pateikiant derinti ir derinant projektą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir jokių materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, dėl ko negalėjo būti skundo administraciniam teismui objektu. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Skundai gali būti teikiami tik dėl tokių tarpinio procedūrinio pobūdžio viešojo administravimo subjektų sprendimų, kurie sukelia konkrečias teisines pasekmes, t. y. užkerta kelia tolimesniam procedūros vykdymui ir galutinio sprendimo priėmimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-492/2016; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-12-520/2019; 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2276-520/2021).“
Taipogi minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartyje nurodoma, kad viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio įvertinimo kaip sprendimo, dėl kurio gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2024-07-19 sprendimas Nr. (1.29 E)2-1708 negali būti laikytinas administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, dėl ko administracinė byla turi būti nutraukiama ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui).
Bylos šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 103 straipsnio 1 punktu, 104 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Bylą pagal pareiškėjos I. P. skundą nutraukti, nes byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus, paduodant atskirąjį skundą.