Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-05-27 · Civilinė byla Nr. 2-1237-341/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-27
Bylos Nr.
2-1237-341/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00567-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Rapolas Žukas
Pareiškėjas
M. J.
Suinteresuotas asmuo
E. K., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM
Kategorijos
  • 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-1237-341/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00567-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 20.2; 92; 93.1; 93.2.1; 93.2.16; 93.2.17; 93.2.18; 93.2.20; 93.2.21; 95; 95.2; 97; 99.1.1; 99.5; 103.1; 103.2; 103.3; 104.1; 106.1; 111.1; 111.4; 112; 113.1; 113.8; 114.1; 114.9.2; 114.11; 116.1; 116.4
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 27 d. Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas M.R. Žukas, sekretoriaujant A. Višumirskajai, dalyvaujant vertėjai A. Stančinska,

dalyvaujant pareiškėjai M. J., dalyvaujant suinteresuotam asmeniui E. K., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovui , Vilniaus rajono 1 notarų biuro atstovui, dalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. J. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškimu, patikslintu pareiškimu (b.l 2-4, 19-21) pareiškėja nurodo, kad yra G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusios (duomenys neskelbtini), ir I. (I.) K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Be pareiškėjos tėvai turėjo sūnų E. K. (duomenys neskelbtini) kuris įtrauktas j bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu. Brolis E. K. neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Po motinos G. K. mirties jokio nekilnojamojo arba registruotino kilnojamojo turto neliko. Liko tik kilnojamieji daiktai, kuriems nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nereikia, bei turtinė teisė atkurti nuosavybės teisę į 3,46 ha žemės sklypą iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusį V. P.. G. K. sutuoktinis (pareiškėjos tėvas), būdamas senyvo amžiaus ir nesuprasdamas palikimo priėmimo tvarkos ir reikalavimų, bei galvodamas, kad tuo atveju, jeigu faktiškai nėra paliekama jokio registruotino turto, kreiptis dėl palikimo priėmimo nebūtina, palikimo po žmonos G. K. mirties įstatymų nustatyta tvarka nepriėmė. Tačiau perėmė po žmonos mirties jos asmeninius ir namų apyvokos daiktus, domėjosi nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Mirus tėvui I. K. taip pat jokio nekilnojamojo arba registruotino kilnojamojo turto neliko. Po motinos G. K. mirties tėvas I. K. kažkiek laiko gyveno vienas (duomenys neskelbtini). Tačiau pablogėjus sveikatai, pardavė savo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei persikraustė gyventi pas pareiškėją adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėja visapusiškai rūpinosi tėvu iki jo mirties. Mirus tėvui jį laidojo (patvirtina pažyma iš seniūnijos, pirkimo - pardavimo sutartis, epikrizė). Pažymėtina, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje dėl duomenų pateikimo nurodyta, kad I. K. po žmonos G. K. mirties iki savo mirties gyveno vienas, kadangi po gyvenamojo namo pardavimo pastarojo deklaruota gyvenamoji vieta ir toliau buvo adresu: (duomenys neskelbtini), nors faktiškai jis tuo metu jau gyveno su pareiškėja. Kadangi po tėvo mirties jokio registruoto turto neliko, vienintelis jo turtas buvo parduotas jam dar esant gyvam, palikimo po jo mirties įstatymų nustatyta tvarka pareiškėja, kaip ir jos tėvas po žmonos G. K. mirties, nepriėmė. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad motinai G. K. dar buvus gyvai pradėjus nuosavybės teisių atkūrimo procesą, jokių papildomų dokumentų pateikti nereikia. Tuo labiau, kad jokių pranešimų, jog mirus tėvams būtina pateikti palikimo priėmimą patvirtinančius dokumentus iš Žemėtvarkos skyriaus gavusi nebuvo. Nei pareiškėjos tėvas, nei motina po mirties testamentų palikę nebuvo. Brolis E. K. įstatymų nustatyta tvarka palikimo po tėvo I. K. ir motinos G. K. mirties taip pat nepriėmė. Šiuo metu paveldėjimo teises liudijimo gauti pareiškėja negali, nes yra praleistas įstatymų nustatytas terminas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 straipsnio 2 dalį paveldimi ne tik materialūs daiktai, bet ir nematerialūs dalykai, o taip pat ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės. Kadangi motinos G. K. mirties dieną motinos palikimą sudarė ne tik kilnojamieji daiktai, kuriems nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nereikia, bet ir turtinė teisė atkurti nuosavybės teisę į aukščiau minėtą žemės sklypą, todėl šiai turtinei reikalavimo teisei paveldėti, būtinas įstatymų nustatyta tvarka išduotas paveldėjimo liudijimas. Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. Sandoriu, kaip tam tikru teisiniu veiksmu ir asmens valios aktu, sąmoningai siekiama tam tikro teisinio tikslo. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, buitiniai ar kiti poreikiai, esantys akstinu sudaryti sandorį. Tačiau sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, būtina asmens valią išreikšti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilines teisines pasekmes. CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, - tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007). Kaip jau buvo paminėta, po žmonos G. K. mirties tėvas I. K. palikimo nepriėmė, kadangi jokie nekilnojamieji daiktai palikti nebuvo. Tačiau pasiliko sau mirusios sutuoktinės asmeninius ir namų apyvokos daiktus, domėjosi nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Tačiau galimai dėl netinkamo atitinkamų institucijų darbuotojų pareigų atlikimo, nebuvo informuotas apie tai, kad norint paveldėti turtines teises atkurti nuosavybės teisę 3,46 ha žemės sklypą iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusį V. P., būtina pateikti palikimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Nežinodama apie įstatymų nustatyta tvarką paveldint turtines teises atkurti nuosavybės teises, po tėvo I. K. mirties, pareiškėja palikimo taip pat nepriėmė. Tačiau pasiliko sau tėvo paliktus asmeninius daiktus, naudojosi ir prižiūrėjo prie gyvenamojo namo esantį žemės sklypą, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės pagal motinos G. K. pareiškimą. Kaip ir tėvas, toliau domėjosi nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Be to, po tėvo mirties, pareiškėja faktiškai naudojosi ir rūpinosi žemės sklypu, esančiu prie jos gyvenamojo namo, kuris pagal preliminarius matavimus buvo pažymėtas, kaip sklypas į kurį atkuriamos nuosavybės teisės pagal motinos G. K. pareiškimą. Tai, kad tėvas po motinos mirties ir pareiškėja po tėvo mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti gali paliudyti liudytojai, kuriuos į teismo posėdį pareiškėja atves pati. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 444 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 445 straipsniu prašo: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusysis I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)) po žmonos G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirties (duomenys neskelbtini), ir pareiškėja M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jų palikimus, pradėdami jį faktiškai valdyti. Nustatyti, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu, kad būtų gautas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas dėl turtinės teisės atkurti nuosavybės teisę į 3,46 ha ploto žemės sklypą, iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusį V. P..

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo E. K. atsiliepimu į pareiškimą (b.l. 37-38) nurodo, kad po motinos G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)). mirusios (duomenys neskelbtini), ir tėvo T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimų jisai nepriėmė, kadangi jokio registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto po jų mirties neliko. Po motinos G. K. mirties jo sesuo - pareiškėja M. J. - rūpinosi sergančiu tėvu iki jo mirties. Tėvas I. K. neužilgo po jo motinos G. K. mirties pardavė savo gyvenamąjį namą ir persikėlė gyventi pas sesę M. J.. Po motinos G. K. mirties nuosavybės teisių atkūrimo procesu į 3,46 ha žemės sklypą iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusį V. P., domėjosi ir rūpinosi tėvas I. K. ir sesuo M. J.. Jo žiniomis sesuo iki šiol faktiškai naudojasi dalimi žemės sklypo į kurį atkuriamos nuosavybės teisės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu prašo pareiškėjos M. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Suinteresuotas asmuo NŽT prie ŽŪM atsiliepimu į pareiškimą (b.l. 32-36) nurodo, kad pagal Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtintą Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą pretendentei mirusiajai G. K. suprojektuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)- 1,64 ha, esantis (duomenys neskelbtini) 2006-12-01 Vilniaus apskrities viršininko administracijos išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn" nurodoma, kad pagal buvusį savininką V. P. mirusioji G. K. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 3,46 ha žemės (vertė 3815 Lt) (trys tūkstančiai aštuoni šimtai penkiolika). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais dėl pareikšto pareiškimo prašo spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (toliau - Inspekcija) atsiliepimu į pareiškimą ( b.l. 40-43) nurodo, kad teismui nustačius faktus dėl faktinio valdymo pagal pareiškimą, neprieštaraus pareiškėjos reikalavimui.

Šalies argumentai

Pareiškėja pareiškimo reikalavimą palaikė pareiškime nurodytais pagrindais.

Suinteresuotas asmuo E. K. pareiškimo reikalavimą palaikė.

Suinteresuotiems asmenims VMI prie FM, Vilniaus rajono 1 notarų biurui, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM apie teismo posėdį žinoma. Byla nagrinėjama nurodytiems suinteresuotiems asmenims, jų atstovams nedalyvaujant /CPK 246 str./.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad faktas nustatytinas, nes įrodytas pareiškėjos, suint. asmens E. K. paaiškinimais, bylos medžiaga (b.l. 2-15; 19-30, 32-43, 45-52), liudytojų V. T., L. Z. parodymais.

Aukščiau nurodyti aptarti įrodymai, pastaruosius vertinant sistemiškai nurodo į tokias faktines aplinkybes, kad pareiškėjos motina G. K. /ikisantuokinė pavardė P./, mirė (duomenys neskelbtini), kad mirusioji G. K. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 3,46 ha žemės Vilniaus rajone, kad pastarąją pergyvenęs sutuoktinis- pareiškėjos tėvas I. K.- iki sutuoktinės mirties gyveno kartu su ja jų namų valdoje, o po savo sutuoktinės G. K. mirties gyveno vienas jų namų valdoje (duomenys neskelbtini), kad I. K. priėmė mirusios sutuoktinės asmeninius ir namų apyvokos daiktus, kad pareiškėjos tėvas I. K. mirė (duomenys neskelbtini), kad iki mirties gyveno pas pareiškėją, kuri tėvu rūpinosi iki jo mirties, po palikėjo –tėvo I. K. mirties dukra – pareiškėja- priėmė mirusiojo tėvo paliktus asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, naudojosi ir prižiūrėjo žemės sklypą, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės pareiškėjos mirusiąjai motinai G. K.. Tokiu būdu mirusysis I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)) po žmonos G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirties (duomenys neskelbtini), ir pareiškėja M. J./K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jų palikimus, pradėdami jį faktiškai valdyti nuo palikimo atsiradimo dienos, ką patvirtina aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai, faktinis gyvenimas namų valdoje po palikėjo mirties, faktinis valdymo priėmimas palikėjų ir kito kilnojamojo jų turto- asmeninių, namų apyvokos daiktų, ką patvirtina ir liudytojų V. T., L. Z. parodymai.

Tokiu būdu, asmenys palikimą pagal pareiškimą faktiškai priėmė, todėl faktas paveldėjimo tikslu dėl palikimo priėmimo pagal pareiškimo reikalavimą nustatytinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 448 str.

nusprendė:

1.Pareiškimą tenkinti.

2.Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinį faktą, mirusysis I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)) po žmonos G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirties (duomenys neskelbtini), ir pareiškėja M. J./K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jų palikimus, pradėdami jį faktiškai valdyti.

3.Sprendimo nuorašą pasiųsti VMI prie LR FM, Vilniaus rajono 1 notarų biuro, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM žiniai.

4.Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Rapolas Žukas