Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam A. M. ir jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Tomui Juoniui (dalyvaujantiems nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis, vedęs, neteistas (2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje kaip susitaikęs su nukentėjusiu BK 38 straipsnio pagrindu),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais P. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis P. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir parodė, kad važiavo nuo Gariūnų antra juosta, iš galo važiavo Passat, kurį vairavo nukentėjusysis A. M.. Kelyje stovėjo 70 ženklas ir greičio matuoklis, jis pristabdė, o Passat iš galo pradėjo mirksėti, tačiau pasitraukti jis negalėjo, nes dešinėje važiavo kita mašina. Paskui jį praleido, o A. M. pradėjo rodyti gestus, vidurinį pirštą. Tada Passat vairuotojas sukėlė avarinę situaciją, užkirto jam kelią, t. y. jį aplenkė, užvažiavo į priekį, pristabdė ir nuvažiavo. Toliau, už pusantro kilometro, susitiko degalinėje „Viada“, sustojo šalia, jis išlipo iš savo automobilio, norėjo paklausti A. M. kodėl taip daro. Nuėjus prie A. M. automobilio, A. M. pradėjo šaipytis, juoktis sėdėdamas automobilyje, jis paėmė už durų rankenėlės, o A. M. buvo užsirakinęs, todėl nesusivaldęs vieną kartą trinktelėjo į stiklą, stiklas nesudužo. Po konflikto abu iškart išvažiavo. Parodė, kad priekyje A. M. buvo vienas, ar gale kažkas buvo, nematė, tačiau iš tyrėjos sužinojo, kad gale buvo vaikas, jeigu būtų matęs, tikrai taip nebūtų pasielgęs. Atsiprašė nukentėjusiojo, jo dukros ir sutiko su turtiniais civilinių ieškinių reikalavimais, tačiau nesutiko atlyginti neturtinės žalos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 14 d. apklaustas P. Š. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, bei suprantamas, dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo pripažįsta pilnai. Šių metų rugpjūčio mėnesį, kokia tai tiksliai buvo diena, pasakyti negali, tačiau važiavo jo tėvui priklausančiu automobiliu ,,Ford“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su juo kartu važiavo, jo draugas R.. Jis kartu su draugu R. nuo (duomenys neskelbtini) važiavo namo. Važiuojant nuo Gariūnų g., o tiksliau važiuojant Kauno pl., važiuojant pirma kelio juosta, pastebėjo, kaip automobilis ,,VW Passat“ (pilkos spalvos) važiavęs kelio antra juosta staiga persirikiavo į pirmą kelio juostą, kuria jie važiavo ir taip užkirto jiems kelią. Automobilio vairuotojas taip manevravo kelis kartus bei vairuotojas, pravažiavęs pro juos, kelis kartus parodė vidurinį pirštą, taip išreikšdamas jiems nepagarbą. Asmuo nesilaikė kelio ženklų, eismo saugumo bei pavojingai manevravo. Kažkuriuo metu pastebėjo, kaip minėto automobilio vairuotojas važiuoja į ,,Viada“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), norėdamas su juo pasikalbėti bei paklausti kodėl jis taip elgiasi, paskui automobilį nuvažiavo link degalinės. Automobilio vairuotojas važiavo aplink degalinę kur yra sunkvežimių vieta, o jie kirto kelią, kur yra degalinės kuro kolonėlės ir sustojo šalia ,,VW Passat“ vairuotojo. Automobilio vairuotojas irgi sustojo, jis jam nebuvo užkirtęs kelio, jis laisvai galėjo juos apvažiuoti. Jis buvo susinervinęs, todėl priėjęs prie automobilio ,,VW Passat“ spyrė iš kojos į vairuotojo pusės priekines dureles, taip pat pradėjo belsti į vairuotojo pusės priekinį stiklą, kad vairuotojas atidarytų, bent langą ir galėtų su juo pašnekėti, tačiau vairuotojas neatidarė lango. Maždaug apie 2-3 kartus pabeldė į stiklą, tačiau kokią jėgą naudojo, negali pasakyti, tikrai nenorėjo išdaužti stiklo, jis iš karto nepastebėjo, jog stiklas įskilo, jeigu būtų pamatęs, tikrai bandytų vairuotojui atlyginti žalą. Taip pat vairuotojui neatidarius lango, jis patraukė už vairuotojo pusės durelių, tačiau jos taip pat buvo užrakintos. R. iš automobilio su juo iš karto nelipo, jis atėjo kiek vėliau ir jam atėjus, jie iš karto nuėjo ir išvažiavo. Jis pilnai pripažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, visus automobilio apgadinimus, kuriuos nurodo nukentėjusysis, padarė jis ir sutinka atlyginti padarytą žalą. Jis nori atsiprašyti automobilio vairuotojo bei nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jiems susitaikius (b. l. 126-127).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 9 d. apklaustas P. Š. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, bei suprantamas, dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo pripažįsta pilnai. Lieka prie savo ankščiau duotų parodymų ir nori juos papildyti. Nori parodyti, kad įvykio metu kuomet privažiavo prie asmens transporto priemonės ,,VW Passat“, šlapio asfalto spalvos, jis sustojo šonu šalia minėtos mašinos ir kelio neužkirto ar jo neblokavo. Jis nemano, kad savo elgesiu, galėjo išgąsdinti ar kitaip paveikti transporto priemonės vairuotoją. Taip pat jis nematė, jog minėtoje transporto priemonėje būtų mažametis vaikas. Taip pat jis nepastebėjo, jog nuo jo smūgio iš dešinės rankos, būtų sudužęs (subyrėjęs) transporto priemonės vairuotojo pusės durelių stiklas, galimai, dėl to, kad stovėjo labiau iš priekio, dėl ko buvo šešėlis. Jeigu būtų pamatęs, tikrai būtų bandęs susitarti su automobilio vairuotoju, jo tikslas nebuvo sudaužyti asmens automobilio langų, tai įvyko impulsyviai. Jis prie minėto automobilio daugiausiai buvo sustojęs iki 1 minutės, tikrai ne ilgiau. Per tokį trumpą laiką tikrai negalėjo sukelti streso nei jam, nei jo vaikui. Jeigu automobilio vairuotojas būtų išlipęs ir pasikalbėjęs, nieko panašaus nebūtų nutikę. Asmuo jį provokavo, sėdėjo transporto priemonėje užsirakinęs ir juokėsi, dėl ko tai jį labai suerzino. Dėl transporto priemonės apgadinimų jis pilnai pripažįsta ir padarytą žalą 1 003,65 eurus gali atlyginti draudimui. Tiksliai nurodyti kada atlygins žalą negali, tačiau stengsis, per kuo trumpesnį laiką. Taip pat nori parodyti, kad nesutinka transporto priemonės vairuotojui atlyginti, dėl neturtinės 3 000 eurų žalos, kadangi mano, jog tokia nebuvo padaryta (b. l. 132-133).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. apie 18.53 val., vairavo automobilį „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žiede suko link degalinės „Viada“. Išvažiuojant iš degalinės „Viada“ link (duomenys neskelbtini), jam kelią užblokavo automobilis „Ford“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) iš jo išlipo keleivis ir vairuotojas, kuris atrodė apie 30 m. amžiaus, liekno kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio, trumpai kirptų šviesių plaukų, apsirengęs pilka maikute, daugiau duomenų neįsidėmėjo. Ar turėjo kažkokį daiktą rankoje, neįsidėmėjo. Vairuotojas priėjęs prie jo automobilio spyrė į jo automobilio kairės pusės priekines vairuotojo dureles, tada dešine ranka trenkė į priekinių kairės pusės durelių stiklą bei jį suskaldė. Tuomet patraukė durelių rankenėlę, bandė atidaryti duris, bet durys buvo užrakintos. „Ford“ keleivis pakvietė „Ford“ vairuotoją, jie apsikeitė vietomis ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Keleivis buvo stambus, tamsių plaukų ir dėvėjo raudoną maikutę. Nuostolį vertina maždaug apie 300 eurų, tyrimo eigoje patikslins jam patirtą materialinę žalą. Dėl kokių priežasčių jo automobilis buvo apgadintas nežino, važiavo savo eismo juostoje, keisdamas eismo juostas visada rodė posūkius, rikiuodamasis jokių KET taisyklių nepažeidė, galbūt persirikiuojant per arti privažiavo prie kito automobilio taip sukeldamas to automobilio vairuotojo agresiją (b. l. 15-18).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis A. M. parodė, kad įvykio metu atvyko policijos pareigūnai, jis jiems nurodė jam priklausančios transporto priemonės ,,VW Passat“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), apgadinimus, tačiau dėl transporto priemonės vairuotojo pusės durelių nebuvo tikras, kadangi transporto priemonė nebuvo švari. Kuomet transporto priemonę nuplovė, pasimatė toje vietoje, kur buvo spyris, įlenkimas ir įbrėžimas, nors iki įvykio durelės nebuvo apgadintos. Taigi, įvykio metu vienas ir tas pats asmuo apgadino vairuotojo pusės durelių langą, kuris buvo suskaldytas, taip pat buvo įbrėžtos ir įlenktos tos pačios durelės bei buvo sugadintas rankenos mechanizmas, greičiausiai panaudojant didelę jėgą. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo pridėta sąmata, kur buvo nurodyta, kokia konkrečiai žala padaryta, atskirai suskaldyto stiklo, apgadintų durelių ir jos rankenėlės, šiuo metu jis to nurodyti negali, kadangi nėra ekspertas ir nežino, kokia vertė kiekvienos transporto priemonės dalies. Tačiau kiek jam yra žinoma, rinkoje šio automobilio padėvėtos vairuotojo pusės durys kainuoja ne mažiau 1 500 eurų. Be to, dalį padarytos žalos atlygino draudimas, todėl artimiausiu metu patikslins civilinį ieškinį bei jį pateiks prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Taip pat nori papildyti, kai buvo apgadinta transporto priemonė, kai tik asmenys pasišalino, jis važiavo paskui bei tuo pat metu skambino policijai, važiuojant jis nuotraukų nesidarė, tačiau po to, kai buvo apgadintas jo automobilis, bei jiems įsėdus į savo transporto priemonę, jis padarė jo nuotrauką ir ją yra pridėjęs prie civilinio ieškinio. Kuomet apgadino jo transporto priemonę, transporto priemonės gale, keleivio vietoje, buvo jo mažametė dukra 1,7 metų amžiaus. Dukra labai išsigando, ji pradėjo stipriai verkti. Kai nepažįstami vyrai pradėjo šalintis, jis važiavo paskui todėl, kad nežinojo ar jam juos reikia persekioti ir tik kai jam telefonu iš 112 pagalbos centro darbuotoja pasakė, kad jam nereikia važiuoti paskui transporto priemonę, bei, jog grįžtų į įvykio vietą ir lauktų policijos pareigūnų, tada jis taip ir padarė. Kol laukė policijos pareigūnų, dukra spėjo nusiraminti, tačiau ji visą laiką buvo su juo. Jis pats patyrė didelį stresą, baimę, jam buvo šokas. Kadangi transporto priemonėje važiavo ne vienas, o su savo mažamečiu vaiku, bijojo ir dėl jos saugumo ir bijo pagalvoti, kas galėjo būti, jeigu tas asmuo būtų patekęs į jo transporto priemonę. Kaltininkas panaudodamas fizinę jėgą agresyviai bandė patekti į automobilį, akivaizdžiai siekdamas smurtauti prieš jį, o tokie jo veiksmai tik sukėlė dar didesnį išgąstį ir sutrikimą tiek jam, tiek jo vaikui. Prisimena, kad asmuo, kuris apgadino jo transporto priemonę buvo šviesių plaukų, taip pat ankstesnėje apklausoje yra nurodęs jo požymius bei kaip asmuo atrodė, tačiau nežino ar šiuo metu galėtų atpažintį asmenį, kadangi praėjo daug laiko (b. l. 23-24).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Š. parodė, kad šių metų, galimai rugpjūčio dieną, kokia tiksliai diena buvo, nurodyti negali, nes neprisimena, apie 18.00 val., kartu su P. važiavo jo automobiliu ,,FORD Mondeo“. P. pažįsta apie 1 metus, pažįstami yra dėl darbo reikalų. Kartu su P. ir jo vairuojamu automobiliu važiavo iš serviso nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Važiavo link (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta, jiems būnant šiek tiek už Gariūnų juos aplenkė ,,VW Passat“, jo valstybinių numerių nežino, ir važiuodamas priešais juos staiga paspaudė stabdį. Tada automobilio vairuotojas persirikiavo į antrą eismo juostą bei susilygiuodamas su jais parodė nepagarbų gestą, t. y. vidurinį pirštą. Po ko iš karto persirikiavo į pirmą eismo juostą ir vėl staiga paspaudė stabdį, po ko iš karto padidino greitį ir nuvažiavo. Kodėl taip automobilio vairuotojas pasielgė, jis negali paaiškinti, tarp jo ir jų nebuvo jokio konflikto, ar provokacijų. Kuomet automobilio vairuotojas nuvažiavo, P. važiavo paskui minėtą automobilį, kadangi norėjo išsiaiškinti, kodėl automobilio vairuotojas taip elgiasi, juos įžeidė ir elgėsi nepagarbiai. Minėtas automobilis sustojo už netoliese buvusios degalinės ,,Viada“, koks adresas nurodyti negali, nes nežino. P. privažiavus prie automobilio, sustojo šone jo. Jis ir P. išlipo iš automobilio ir nuėjo pas minėtą vairuoją pasiaiškinti. P. vieną kartą paėmė už automobilio vairuotojo pusės durelių rankenėles (nuo P. paėmimo už durų rankenėlės nematė, jog būtų apgadinta durelių rankenėlė), tačiau automobilio durelės buvo užrakintos, tuomet P. du kartus rankos kumščiu pabeldė į vairuotojo pusės durelių stiklą, tačiau vairuotojas nei durų, nei lango neatidarė ir jie išvažiavo. Jis visą laiką stovėjo už P. ir nematė, kad būtų dužęs ar įskilęs automobilio vairuotojo pusės stiklas. Ar prieš tai automobilio stiklas buvo įskilęs ar kaip nors kitaip apgadintas, jis neatkreipė dėmesio. Jiems išvažiavus automobilį ,,FORD“ vairavo jis, bei kurį laiką minėto ,,VW Passat“ automobilio vairuotojas važiavo jiems iš paskos, po ko nusuko į kitą pusę. Taigi, dėl įvykio jis neapgadino automobilio ,,VW Passat“, ar tai padarė P., taip pat negali atsakyti, kadangi jis nematė, jog nuo jo smūgių būtų įskilęs ar dužęs automobilio vairuotojo pusės durelių stiklas. Taip pat nematė, jog P. spardytų į automobilį ar kitais būdais bandytų jį apgadinti. Su automobilio vairuotoju norėjo tik pasiaiškinti dėl jo nepadorių veiksmų kelyje, tačiau sugadinti jo turtą ar kitais būdais jam pakenkti jie nenorėjo ir tam tikslo neturėjo (b. l. 73-75).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK (duomenys neskelbtini). Iš VPK OVS gavo iškvietimą, jog pranešėjui važiuojant su automobiliu, kelią pakirtęs vairuotojas su automobiliu, išlipęs apgadino jo automobilį. Atvykus į nurodytą vietą adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėjas. Pranešėjas paaiškino, jog vairavo automobilį ,,VW Passat“, (duomenys neskelbtini), žiede pasuko link degalinės ,,Viada“. Išvažiuojant iš degalinės ,,Viada“ link (duomenys neskelbtini), pranešėjui kelią užblokavo automobilis (koks buvo automobilis neprisimena, tačiau automobilio duomenys buvo pridėti prie medžiagos), iš jo išlipo keleivis ir vairuotojas, kurių pranešėjas asmeniškai nepažįsta ir pirmą kartą matė. Vairuotojas atrodė apie 30 m. amžiaus, liekno kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio, trumpai kirptų šviesių plaukų, apsirengęs pilkos spalvos marškinėliais, daugiau požymių neįsidėmėjo. Ar turėjo kažkokį daiktą rankoje, neįsidėmėjo. Vairuotojas priėjęs prie pranešėjo automobilio su koja spyrė į ,,VW“ automobilio kairės pusės priekines vairuotojo dureles, tada dešine ranka trenkė į priekinių kairės pusės durelių stiklą bei jį suskaldė, ar asmuo rankoje laikė daiktą, ar į stiklą trenkė ranka, nematė. Tuomet patraukė durelių rankenėle, bandė atidaryti duris, bet durys buvo užrakintos. ,,Ford“ keleivis pakvietė ,,Ford“ vairuotoją, jie apsikeitė vietomis ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Keleivis buvo stambus, tamsių plaukų ir dėvėjo raudonus marškinėlius. Pranešėjas iš pradžių važiavo paskui bei tuo pat metu skambino trumpuoju pagalbos telefonu 112, iki kol pagalbos skambučio darbuotojai nurodžius, kad grįžtų į įvykio vietą ir lauktų policijos pareigūnų. Ant pareiškėjo transporto priemonės priekinių vairuotojo pusės durelių matėsi suskaldytas durelių stiklas, ant durelių matėsi įlenkimas, ant tų pačių durelių rankenos matėsi apibraižymai. Taip pat pareiškėjas labai skubėjo, kadangi jo transporto priemonėje buvo mažametis vaikas, tačiau tuo metu vaikas elgėsi ramiai ir neverkė. Pranešėjas jiems atvykus buvo ramus ir neatrodė susijaudinęs, tiesiog pergyveno, dėl savo mažamečio vaiko. Pranešėjas paaiškino, kad kelyje laikėsi KET taisyklių, persirikiuodamas rodė posūkius. Taip pat nurodė, kad asmenys ilgą laiką važiavo jam iš paskos, kiek prisimena sakė, jog nuo viaduko, tačiau kurio neprisimena, galimai nuo Gariūnų (b. l. 78-80).

2024 m. vasario 6 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas pareigūno M. B. kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230814-193106UTC+0300“, kurio trukmė 7.38 min. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai prieina prie transporto priemonės ,,VW“ modelio, pilkos spalvos bei prie kurios stovi vyras, galimai tai A. M.. Matyti, kad transporto priemonės vairuotojo pusės durelių stiklas yra su įskilimais. Minėtas vyras priėjęs prie policijos pareigūnų pasakoja: A. M.: šitoje vietoje, važiavau .. pats galutinis taškas buvo, kai mane čia užblokavo prie gulinčio kalnelio. Išlipo du piliečiai, trenkė į langą, (neaiškus žodis) į duris, plėšė dureles ir nuvažiavo. Policijos pareigūnė klausia: o dėl ko (neaiškus žodis)?… A. M. atsako: tikėtina, kad supyko, kad aš juos, čia va kur yra tas posūkis į šitą nuvažiavimą nuo aplinkkelio, jis važiavo antra juosta, aš važiavau iš paskos jo. Jis važiavo 70, jis kai persirikiavo, aš persirikiavau tikriausiai jam per arti, galbūt. Tada ten buvo ta greitėjimo juosta nu ir aš turėjau pradėti stabdyti (nesigirdi ką toliau pasako).. Ir tada jis mane prisivijo čia (nesigirdi ką pasako). Policijos pareigūnė klausia: jums pažįstami asmenys? O kur jie nuvažiavo? A. M. atsako: aš tam, kad nusifotografuoti, aš juos sekiau, jie čia nuvažiavo nuo tilto žemyn ir nežinau, į dešinę, o aš apsisukau ir paskambinau 112. Policijos pareigūnas klausia: kokie apgadinimai padaryti? A. M. atsako: tai stiklas tikriausiai tik tais, nežinau ar čia sulankstė ar ne, dabar sunku pasakyti. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. Vaizdo įrašo pabaiga (b. l. 82-84).

2023 m. rugpjūčio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas (duomenys neskelbtini), Vilniuje „Viada“ degalinės automobilių stovėjimo aikštelėje stovintis automobilis „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir degalinės „Viada“ (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelė. Automobilis stovi tvarkingai priparkuotas automobilių stovėjimo aikštelėje, eismui netrukdo, automobilio priekis pastatytas link (duomenys neskelbtini), galinė dalis į degalinės „Viada“ pusę. Automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklas suskaldytas, ant priekinių vairuotojo pusės durelių matoma durelių skardos deformacija. Daugiau jokių reikšmingų apgadinimų nenustatyta. Įvykio vieta yra ,,Viada“ degalinės išvažiavimas į (duomenys neskelbtini) išvažiavimas yra atskirtas kelio ženklinimo linijomis ir bordiūrais iš dešinės bei kairės pusės. Stovint nugara „Viada“ degalinės, dešinėje pusėje yra dujų užpylimo kolonėlė, kairėje pusėje automobilių plovykla. Aikštelė yra asfaltuota, prie išvažiavimo yra iš asfalto padarytas greičio mažinimo kalnelis. Daugiau įvykio vietai reikšmingų požymių nėra. Aikštelė yra filmuojama vaizdo kameromis (b. l. 15-35).

2023 m. spalio 11 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas gautas vaizdo įrašas el. paštu (duomenys neskelbtini), iš degalinės „Viada“ administratoriaus. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)_ch7_20230814185625_20230814185640“, kurio trukmė 00.00.15 sekundžių. Dešiniajame viršutiniame kampe matyti data 2023 m. rugpjūčio 14 d., bei laikas 18:56:23, taip pat kairiajame kampe matyti užrašas „7-8 kolonele“. Atsidarius vaizdo įrašą matyti, kaip į degalinę įvažiuoja du automobiliai, priekyje važiuoja sidabrinės spalvos automobilis ,,VW“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), bei jam iš paskos važiuoja juodos spalvos automobilis ,,FORD“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Automobilio ,,FORD“ vairuotojas važiuoja labai arti ,,VW“ automobilio. Vaizdo įrašo pabaiga (b. l. 85).

2023 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl pokalbio su automobilio „Ford“ savininku užfiksuota, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-30752-23, 2023 m. rugpjūčio 22 d. apie 13:30 val. telefonu (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo bendrauta su automobilio „Ford“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) savininku E. Š., kuris nurodė, kad nurodytas automobilis priklauso jam, yra registruotas jo vardu. Taip pat nurodė, kad šiuo automobiliu nesinaudoja, kadangi šiuo automobiliu naudojasi jo sūnus P. Š. (b. l. 96-97).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šios veikos kvalifikavimą lemia tokie objektyvieji nusikaltimo padarymo požymiai, kaip padarytos veikos pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai.

Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti; tiesa, padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Šios nusikalstamos veikos padarymo vieta yra viešoji vieta. Tai tokia erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Be to, veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne; svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-693/2018, 2K-66-942/2017, 2K-308-942/2017).

Kaltinamajame akte buvo inkriminuoti ir vandališki veiksmai, tačiau teismas su tokia kaltintojo pozicija nesutinka, nes tai prieštarauja teismų praktikai, kurioje vandalizmas aiškinamas kaip betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas. Išoriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau skiriasi materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-160-697/2019). Šioje byloje nuteistasis sugadino svetimą turtą (automobilį), neturintį kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės. Dėl to kaltinamasis pripažįstamas padaręs nusikalstamą veiką įžūliais veiksmais (2023 m. vasario 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-83-929/2023).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog P. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo P. Š. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad Passat vairuotojas sukėlė avarinę situaciją, rodė įžūlius gestus, todėl norėdamas išsiaiškinti, kodėl A. M. taip elgiasi, sustojus degalinėje, priėjo prie A. M., sėdinčio automobilyje, o jis pradėjo šaipytis, juoktis, todėl nesusivaldęs vieną kartą trinktelėjo į A. M. automobilio stiklą. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiojo apklausos protokolai (b. l. 15-18; 23-24), liudytojų apklausos protokolai (b. l. 73-75; 78-80), vaizdo įrašo apžiūros protokolai (b. l. 82-84; 85), įvykio vietos apžiūros protokolai (b. l. 15-35), tarnybinis pranešimas (b. l. 96-97). P. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, nes jis matant kitiems asmenims, įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.

IV. Bausmės skyrimo klausimai

BK 284 straipsnyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Spręsdamas dėl P. Š. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta nesunki nusikalstama veika), padaryta veika yra baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, bei P. Š. asmenybę – neteistas, tačiau 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje kaip susitaikęs su nukentėjusiu BK 38 straipsnio pagrindu, nebaustas administracine tvarka, vedęs, dirbantis. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra bauda. Taigi, už padarytą BK 284 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą P. Š. skirtina bauda artima minimaliam dydžiui – 51 MGL (2 550 Eur).

Kadangi kaltinamasis P. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skiriama 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (700 eurų mėnesinis atlyginimas), į tai, kad turi nepilnamečių vaikų, baudos mokėjimą atideda vienerių metų terminui.

V. Kiti klausimai

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Nukentėjusysis A. M. pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 46-53), kurį patikslino bylos nagrinėjimo teisme metu (b. l. 190-192). Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis patyrė 100 Eur turtinę žalą, 3 000 Eur neturtinę žalą, 1 000 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti.

AB „Swedbank“ pareiškė 903,65 Eur civilinį ieškinį (b. l. 56-67).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Teismas konstatuoja, kad AB „Swedbank“ pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo priteisiama 903,65 Eur žalai atlyginti.

Nukentėjusysis patyrė 1 000 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti, todėl jam iš kaltinamojo P. Š. priteisiama 1 000 Eur advokato išlaidų. Teismo vertinimu, 1 000 Eur suma yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, proceso dalyvių paaiškinimai ir atitinka tokio pobūdžio bylose priteistinų sumų dydį. Pažymėtina, kad pagal naujausią teismų praktiką proceso dalyviai neprivalo pateikti advokato sumų apmokėjimo įrodymų, pakanka pateikti dokumentus, dėl įsipareigojimo apmokėti teisines paslaugas, tokie dokumentai teisme buvo gauti, taip pat nukentėjęs asmuo posėdžio metu patvirtino įsipareigojimą apmokėti likusią teisinių paslaugų sąskaitos sumą. Teismų praktikoje procesinės palūkanos gali būti priteistos nuo nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu dienos, tai laikoma civilinės bylos iškėlimo diena, tačiau ieškovas nurodė kaltinamajam palankesnį palūkanų skaičiavimo terminą, todėl teismas sprendžia priteisti 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki turtinės ir neturtinės žalos visiško atlyginimo dienos.

Teismas taip pat konstatuoja, kad A. M. patikslinto civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsta, įrodyta byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo P. Š. veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad A. M. patikslinto civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos yra tenkinama visiškai ir iš kaltinamojo P. Š. priteisiama 100 Eur A. M. turtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusysis prašė priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusysis patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumus, stresą, kas neabejotinai laikytina neturtine žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo A. M. pareikšto patikslinto civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinama iš dalies ir iš kaltinamojo P. Š. A. M. priteisiama 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

P. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 51 MGL (2 550 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. Š. skirti galutinę 34 MGL (1 700 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Baudos mokėjimui nustatyti 1 (vienerių) metų sumokėjimo terminą, skaičiuojamą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad paskirta bauda per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

AB „Swedbank“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš P. Š. 903,65 Eur (devynis šimtus tris eurus ir šešiasdešimt penkis centus) turtinei žalai atlyginti.

A. M. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš P. Š. priteisti 100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti, o ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš P. Š. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, taip pat priteisti 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki turtinės ir neturtinės žalos visiško atlyginimo dienos.

Priteisti iš P. Š. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaidų A. M. teisinėms paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.