Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Rasai Bičkienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Venckūnui, kaltinamajam N. M., jo gynėjui advokatui Mindaugui Vasiliauskui, civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus atstovei L. J., nedalyvaujant civilinio ieškovo VSDFV Panevėžio skyriaus atstovei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis N. M. susitaręs ir bendrai veikdamas bendrininkų grupėje su A. L., V. Ž., S. S., siekdamas sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir bendrininkų naudai įgyti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, kartu su A. L. sukūrė nusikalstamos veikos planą, įkalbėjo V. Ž. įsigyti UAB „D“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), ir UAB „D“ Jonavos filialą „D:, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), bei tapti jų direktoriumi, po ko jis (N. M.) įkalbėjo S. S. dalyvauti nusikalstamoje veikoje, paėmė jos asmens duomenis ir perdavė V. Ž., kuris vykdydamas A. L. ir jo (N. M.) nurodymus ją 2007-02-13 fiktyviai įdarbino UAB „D“ ir UAB „D“ Jonavos filiale „D“. A. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su juo V. Ž. nurodė už atlygį pasirašyti jų pateikiamus dokumentus bei juos pristatyti į VSDFV Kauno ir Jonavos skyrius, po ko V. Ž. pasirašius ir VSDFV Kauno skyriui pateikus 2007-04-11 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 mėtų pirmą ketvirtį, kuriame melagingai nurodyta, kad S. M. (S.) UAB ,D“ apskaičiuota 9431,58 Lt pajamų per 2007 m. I ketvirtį, pasirašius ir VSDFV Jonavos skyriui pateikus 2007-04-11 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų pirmą ketvirtį, kuriame melagingai nurodyta, kad S. M. (S.) UAB „D: Jonavos filiale „D“ apskaičiuota 9430,58 Lt pajamų per 2007 m. I ketvirtį, 2007-07-04 VSDFV Kauno skyrius, remiantis šiais pranešimais, 2007-07-02 prašymu skirti motinystės pašalpą bei 2007-07-02 S. S. nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu C Nr. 0098671, priėmė sprendimą „Dėl S. S. teisės į motinystės pašalpą“ Nr. 8.37-1134 ir apskaičiavo 26 163,78 Lt motinystės pašalpą, iš kurių, atskaičius mokesčius, išmokėjo į jos sąskaitą 19 445,16 Lt. S. S., vykdant jo (N. M.) nurodymus, 2008-04-18 VSDFV Kauno skyriui pateikus prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, suklastotus 2008-01-02 UAB „D“ ir UAB „D“ Jonavos filialo „D“ direktoriaus įsakymus Nr. Vpa-08/04 dėl atostogų S. S. iki vaikui sueis trys metai suteikimo, VSDFV Kauno skyrius priėmė sprendimą dėl S. S. 111 103,29 Lt (86 673,74 Lt atskaičius mokesčius) motinystės (tėvystės) pašalpos už 2008-01-01 - 2009-08-13 laikotarpį mokėjimo, iš kurių 2008-01-01 - 2008-12-31 laikotarpiu 71 292,07 Lt (55 149,37 Lt atskaičius mokesčius) S. S. buvo išmokėta. Tokiu būdu jis (N. M.) apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą - valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 26 163,78 Lt (19 445,16 Lt atskaičius mokesčius), išmokėtus kaip motinystės pašalpa, įgijo didelės vertės turtinę teisę į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 111 103,29 Lt (86 673,74 Lt atskaičius mokesčius), išmokamus kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių 71 292,07 Lt (55 149,37 Lt atskaičius mokesčius) S. S. išmokėjus, įgijo ir didelės vertės svetimą turtą, padarant valstybinio socialinio draudimo fondui 97 455,85 Lt turtinę žalą.

Taip pat jis susitaręs ir bendrai veikdamas bendrininkų grupėje su A. L., V. Ž., L. J., siekdamas kartu su bendrininkais sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir bendrininkų naudai įgyti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, kartu su A. L. sukūrė nusikalstamos veikos planą, įkalbėjo V. Ž. įsigyti UAB „D“, į,k. 135917668, reg. Kanalo g. 6-1, Kaunas, ir UAB „D“ Jonavos filialą „D“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), bei tapti jų direktoriumi, po ko jis įkalbėjo L. J. dalyvauti nusikalstamoje veikoje, paėmė jos asmens duomenis ir perdavė V. Ž., kuris vykdydamas A. L. ir jo (N. M.) nurodymus ją fiktyviai 2007-02-15 įdarbino UAB „D“ ir UAB „D: Jonavos filiale „D“. A. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su juo (N. M.) V. Ž. nurodė už atlygį pasirašyti jų pateikiamus dokumentus bei juos pristatyti į VSDFV Kauno ir Jonavos skyrius, po ko V. Ž. pasirašius ir VSDFV Kauno skyriui pateikus 2007-04-11 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų pirmą ketvirtį, kuriame melagingai nurodyta, kad L. J. UAB „D“ apskaičiuota 9431,58 Lt pajamų per 2007 m. I ketvirtį, pasirašius ir VSDFV Jonavos skyriui pateikus 2007-04-11 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų pirmą ketvirtį, kuriame melagingai nurodyta, kad L. J. UAB ,,D“ Jonavos filiale „D“ apskaičiuota 9430,58 Lt pajamų per 2007 m. I ketvirtį, 2007-07-04 VSDFV Panevėžio skyrius, remiantis šiais pranešimais, 2007-07-02 prašymu skirti motinystės pašalpą bei 2007-07-02 L. J. nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu C Nr. 0077627, priėmė sprendimą „Dėl L. J. teisės į motinystės pašalpą“ Nr. N30-533 ir apskaičiavo 26 163,78 Lt didesnę motinystės pašalpą, iš kurių, atskaičius mokesčius, išmokėjo jai 19 479,72 Lt. L. J., A. L. nurodymu tęsiant nusikalstamą veiką, 2008-01-24 VSDFV Panevėžio skyriui pateikus prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, suklastotus 2008-01-02 UAB „D“ ir UAB „D“ Jonavos filialo „D“ direktoriaus įsakymus Nr. 008-01 dėl atostogų L. J. iki vaikui sueis dveji metai suteikimo, VSDFV Panevėžio skyrius priėmė sprendimą dėl L. J. 112 448,66 Lt (88 009,76 Lt atskaičius mokesčius) didesnės motinystės (tėvystės) pašalpos už 2008-01-02 - 2009-08-20 laikotarpį mokėjimo, iš kurių 2008-01-02 - 2009-01-31 laikotarpiu 76 791,72 Lt (59 525,79 Lt atskaičius mokesčius) L. J. buvo išmokėta. Tuo būdu jis (N. M.) apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą - valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 26 163,78 Lt (19 479 Lt atskaičius mokesčius), išmokėtus kaip motinystės pašalpa, įgijo didelės vertės turtinę teisę į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 112 448,66 Lt (88 009,76 Lt atskaičius mokesčius), išmokamus kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių 76 791,72 Lt (59 525,79 Lt atskaičius mokesčius) L. J. išmokėjus, įgijo ir didelės vertės svetimą turtą, padarant valstybinio socialinio draudimo fondui 102 955,50 Lt turtinę žalą. Tokiu būdu apgaule jis savo ir bendrininkų naudai iš viso įgijo svetimą turtą 200 411,35 Lt ir padarė VSDFF biudžetui bendrą 200 411,3 5 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 str. 2 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d.

Be to N. M., nuo 2007 m. spalio mėnesio, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas Kauno ir Jonavos miestuose veikdamas organizuotoje, grupėje kartu su A. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, skirtingais laikotarpiais į nusikalstamą veiką įsitraukusia D. R., R. Z., A. B., N. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sugalvojus nusikaltimo padarymo planą - įsteigti įmones, kurios realios veiklos nevykdys ir į tas įmones įdarbinti kūdikių besilaukiančias moteris, siekiant sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir organizuotos grupes narių naudai įgyti motinystės (tėvystes) pašalpas; organizuotos grupės nariams N. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui prisiėmus sau vaidmenį surasti asmenis, kurie fiktyviai įsteigtų įmones, teikiančias dizaino paslaugas, į kurias galima būtų įdarbinti iš anksto surastas kūdikių besilaukiančias moteris, kad vėliau apskaitos dokumentuose būtų fiksuojami dideli darbo užmokesčiai, nuo kurių dirbančiosioms būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos; įtraukiant į apskaitą tikrovės neatitinkančius duomenis ir juos perduodant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriams ir valstybinei mokesčių inspekcijai; A. B. prisiėmė sau funkciją- dalyvauti fiktyvių įmonių, teikiančių dizaino paslaugas įkūrime, besilaukiančių kūdikių paieškoje ir tapo vienos iš bendrovių „D: vadovu (direktoriumi);

2007 metų lapkričio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, jis ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydami A. B. nurodymus, iš anksto žinodami, kad UAB „D“ jokios veikios nevykdys, įkalbėjo G. K. įsteigti uždarąją akcinę bendrovę „D“ bei tapti jos vadovu, po ko toliau vykdydami bendrininkų nurodymus, Kauno m. A. B. suradus tuo metu besilaukiančią kūdikio D. R., kurią įkalbėjo dalyvauti nusikalstamoje veikoje, šiai sutikus ir perdavus savo asmens duomenis jam (N. M.) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus UAB „D“ tariamo direktoriaus G. K. parašus surašė darbo sutartį, o J. S. laikotarpiu nuo 2007-11-21 iki 2007-12-31 D. R. priskaičiavo 7 500 Lt darbo užmokestį, bei 2008-01-01 iki 2008-03-31 18 599,88 Lt darbo užmokestį ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis perdavė VSDFV Kauno skyriui pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį ir 2008 metų I ketvirtį, kuriuose nurodė, kad D. R. UAB „D“ apskaičiuota 2007 metų IV ketvirtyje 7 500 litų pajamų ir pranešime apie 2008 metų I ketvirtį nurodė, kad D. R. UAB „D“ apskaičiuota 2007 metų IV ketvirtyje 7 500 Lt pajamų ir pranešime apie 2008 metų I ketvirtį apskaičiuota 18 599,88 Lt pajamų. Po ko D. R., vykdant bendrininkų nurodymus, 2008 m. balandžio mėnesį pateikus VSDFV Kauno skyriui prašymą jai skirti motinystės pašalpą, o VSDFV Kauno skyrius, remiantis šiuo prašymu, UAB „D“ pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2007 metų IV ketvirtį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu serija C Nr. 130680, priėmus sprendimą 2008-04-08 Nr. 8.37-1198 „Dėl D. R. teisės į motinystės pašalpą“ ir kuriuo, įvertinus UAB „D“ pateiktas draudžiamųjų pajamų dydį, D. R. buvo apskaičiuota ir išmokėta 10 238,30 Lt motinystės pašalpa. Po ko D. R., 2008-08-26 pateikus VSDF Kauno skyriui 2008-08-26 prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, suklastotą UAB „D“ direktoriaus įsakymą Nr. VPA/08-08-05 dėl atostogų D. R. iki vaikui sueis trys metai, suteikimo, VSDFV Kauno skyrius, remiantis šiuo prašymu, UAB ,D“ pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 metų I ketvirtį, UAB „D“ direktoriaus įsakymu VSDFV Kauno skyrius priėmus sprendimą 2008-08-27 Nr. 8.36-9910 „Dėl D. R. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ - mokėti D. R. nuo 2008-08-01 iki 2010-05-17 139 411,95 Lt (atskaičius mokesčius 107 738,52 Lt), iš kurių išmokėta 79 134,15Lt. Tokiu būdu jis apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą- VSDFV biudžeto 10 238,30 Lt išmokėtus D. R. kaip motinystės pašalpa, įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 139 411,95 Lt išmokėtinus D. R. kaip motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurių 79 134,15Lt išmokėjus, įgijo ir didelės vertės svetimą turtą, padarant VSDFV biudžetui bendrą 89 372,45 Lt turtinę žalą;

taip pat jis 2007 metų lapkričio mėnesį Kauno mieste, surado darbo ieškančią, besilaukiančią kūdikio R. Z., kurią įkalbėjo dalyvauti nusikalstamoje veikoje, R. Z. jam (N. M.) pateikus savo duomenis, jis vykdydamas A. B. nurodymus ją fiktyviai įdarbino UAB „D“, surašydamas darbo sutartį, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad R. Z. priimta į darbą UAB „D“ dizainerės pareigoms, R. Z. žinant, kad duomenys sutartyje neteisingi - kad šioje firmoje ji nedirbs, pasirašė ją. Tęsiant organizuotos grupės veiką UAB „D“ laikotarpiu nuo 2007-11-05 iki 2007-12-31 apskaičiavo R. Z. 19 500 Lt darbo užmokestį, suklastojo pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2007 m. IV ketvirtį, nors iš anksto žinojo, kad šie duomenys neatitinka tikrovės ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku perdavė VSDFV Kauno skyriui pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį, kuriuose nurodė, kad R. Z. UAB„D“ apskaičiuota 2007 metų IV ketvirtyje 19 500 Lt pajamų. Po ko R. Z., 2008-06-30 pateikus VSDF Kauno skyriui 2008-06-30 prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, suklastotą UAB „D“ direktoriaus įsakymą Nr. VPA/08-06-30 dėl atostogų R. Z. iki vaikui sueis trys metai, suteikimo, VSDFV Kauno skyrius remiantis šiuo prašymu, UAB „D“ pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį 2007 metų IV ketvirtį UAB „D“ direktoriaus įsakymu, VSDFV Kauno skyrius priėmė sprendimą 2008-06-30 Nr. 8.36-6890 „Dėl R. Z. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą"- mokėti R. Z. 1 979,88 Lt motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-02-08 iki 2008-06-12 bei priskaičiavo R. Z. už laikotarpį nuo 2008-06-13 iki 2010-03-27 126 337,59 Lt motinystės pašalpą, iš kurių jai buvo išmokėta 79 889,44 Lt. Tokiu būdu apgaule jįs savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą - 1 979,88 Lt išmokėtus R. Z. kaip motinystės pašalpa, didelės vertės turtinę teisę į SDFV biudžeto 126 337,59 Lt, išmokėtinus R. Z. kaip motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurių 77 909,56 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui bendrą 19 889,44 Lt turtinę žalą. Tokiu būdu jis apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą viso 169 261,89 Lt ir padarė VSDFF biudžetui bendrą 169 261,89 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 str. 2 d., 182 str. 2 d.

Kaltinamasis N. M. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis padarydamas BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką veikė organizuotoje, grupėje kartu su A. B., J. S. (kuri 2015-03-16 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu išteinta) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, skirtingais laikotarpiais į nusikalstamą veiką įsitraukusia D. R., R. Z., nurodant, kad N. M. padarydamas BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, veiką, veikė organizuotoje, grupėje kartu su A. B., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, skirtingais laikotarpiais į nusikalstamą veiką įsitraukusia D. R., R. Z..

Kaltinamasis N. M. pilnai prisipažino, parodė, kad padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus, išskyrus vieną epizodą su įdarbinta nėščiąja L. J., taip pat neigia daręs nusikalstamas veikas bendrai susitaręs su J. S., kuri dirbo UAB „D“ buhaltere, pripažįsta, kad kartu darė nusikalstamas veikas su jau nuteistasis bendrininkais jo pažystamais A. B. bei A. L. (t. 6, b.l. 20). Kaltinamasis planavo užsiimti automobilių importu iš Vokietijos, tam buvo reikalinga įmonė, tam įmonę D nupirko V. Ž., kas tvarkė įmonės buhalteriją, nežino, po to atsirado kelios darbuotojos, kaltinamasis nežinojo, kuo jos užsiėmė, nes jis nedirbo toje įmonėje, tik norėjo per šią įmonę prekiauti automobiliais. Nepamena, kas jį su A. L. supažindino, pristatė, kaip žmogų, kuris gaudėsi įmonių reikaluose. Jie su A. nuvyko į Petrašiūnus ir ten susitiko V. Ž., kuris buvo pristatytas kaip įmonės D vadovas. Pradžioje nesuprato kodėl reikia ieškoti ir įdarbinti nėščias moteris, po to suprato ir dėl kelių nėščių moterų įdarbinimo ir apie joms mokamą nepagrįstai didelį atlyginią žinojo. S. S. buvo A. L. draugė. Kaltinamajame akte ne viskas yra teisybė, nes tos moters iš Panevėžio nepažįsta. D direktorius buvo V. Ž., kaltinamasis D įsigijimui pinigų nedavė, akcininku netapo. Moteris įdarbinant galvojo, kad kuo joms daugiau mokės atlyginimo prieš išeinant į dekretines atostogas, tuo daugiau jos gaus išmokų vėliau, ir nuo jų jiems liks pinigų, nes jie joms mokėdavo atlyginimus, nors jos niekur nedirbdavo. Kaltinamajam iš šiandienos pozicijos atrodo, kad jie darė nusikaltimą tokiu būdu sukčiaudami Sodros biudžeto atžvilgiu, bet anuo metu pradžioje taip nemanė ir nesuprato kad elgiasi nusikalstamai. Jis su bendrininkais reikalavo, kad nusikalstamam tikslui į įmonę įdarbintos moterys sugrąžintus neteisėtai gautas išmokas iš Sodros, nes jos faktiškai tų algų neuždirbdavo, jie patys už jas mokėdavo didelius mokesčius Sodrai, kad joms būtų priskaičiuojamos didesnės išmokos pagimdžius vaikus. Neigia joms grasinęs, daręs kokį nors poveikį. Jo buvo tikslas, kad grįžtų į nėščių moterų išmokų gavimo reikalą jo įdėti pinigai ir jis gauna procentus už paskolintus šiam reikalui pinigus. Įmonėje visus buhalterinius dalykus tvarkė buhalterė, dokumentų pats nepildė, atlyginimų nemokėjo. Žino, kokia žala yra padaryta Sodrai. Sutinka, kad tai yra dideli pinigai, sutinka atlyginti padarytą žalą, sutinka, kad tam būtų panaudoti sugrąžinti užstato pinigai, juos už jį sumokėjo jo tėvas. Buvo įsigytos dvi įmonės D, D (Jonavos filialas), kodėl įmonės buvo dvi - nežino. Įsigyti tam tikslui įmones prikalbino A. L., pirma buvo nupirkta įmonė, po to priimta viena nėščia moteris, po to kitos. Buvo kartą nuvažiavęs į Sodrą su S. S. ir nunešė prašymą į Sodrą, jis netiko ir reikėjo pataisyti, ji pataisė ir pristatė į Sodrą. Veikė visi kartu. Galėjo būti M. – S.. Sodra paskyrė išmoką remdamasi įstatymais ir paskaičiavo 26 tūkstančius litų. Kiek jai priskaičiuoja, nežinojo, nes buvo įmonės buhalterė. Pasitikėjo A. L.. Sumų dydžio netikrino. Kad išmokėta, tiksliai nežinojo, turėjo A. L. moterims išduotus priėjimus prie banko sąskaitų. Nepamena, kas rašė įsakymą išleisti moterį atostogų, pats nerašė. Galėjo pasakyti, kad reikia parašyti įsakymą, tačiau pats nerašė. Siekė užvaldyti motinystės išmokas. Neginčija sumų, kurias išmokėjo Sodra. S. S. jis paėmė gal 10 tūkstančių litų, juos jam padavė A. L.. Nežinojo, kiek pinigų moterys gaudavo, jam kiek duodavo A. L., tiek užtekdavo. Jis duodavo pinigų A. L. sumokėti mokesčius už įmone, priimtas moteris, joms atlyginimus, mokesčiams. Analogiškai buvo daroma ir su L. J., tačiau jis jos epizode nedalyvavo, viską tvarkė L su kitais bendrininkais. Jis L. J. nepažinojo, ji pati paliudijo teisme apie Jis gavo pinigus iš S. S. motinystės pašalpos, nes jam buvo įvardyta, kad dirbs ši mergaitė, ir nuo jos kaltinamasis gaus pinigų. Apie L. J. nežinojo. Kiek žino, pas A. L. įmonėse buvo daug moterų, nusikaltimų iniciatorius buvo A. L.. S. S. buvo pirma moteris, iš kurios jis gavo naudos, po to kaltinamasis galėjo iš jos pinigų mokėti mokesčius ir už kitas moteris Sodrai kaip pradinę įmoką. J. S. yra buvusi jo klasiokė. J. S. „D“ buvo buhalterė. Ji tikrai nežinojo apie tai, kas vyksta, nes jai perduodavo duomenis V ir liepdavo suruošti ataskaitas. Ji turi buhalterinį išsilavinimą. Ji nusikalstamoje veikoje nedalyvavo, ji tiesiog atliko buhalterės pareigas. Kaltinime minimas nenustatytas asmuo yra V. R.. V paaiškino, kad bus kuriama įmonė, kuri vykdys medienos perdirbimą. G. K. buvo reikalingas, kad užregistruotų įmonę ir daugiau nieko nežinojo, jie bendrininkai teoriškai vykdė veiklą, Gintaras gaudavo kartas nuo karto po 100 litų. Pinigus duodavo kada reikėjo tikrų parašų įstaigoms, o ne suklastotų, kuriuos jie pasirašydavo ant neesminių dokumentų. Visų kaltinime nurodytų datų, dokumentų, skaičių , pinigų sumų, kaltinamasis dabar neprisimena, bet su tuo, kas nurodyta kaltinime – sutinka. Sutinka su nurodytomis Sodros išmokėtomis sumomis. Viso buvo gauta iš Sodros apie 100.000 tūkstančių eurų. Tai yra minima ir kitose bylose, kuriuose jau priimti nuosprendžiai bendrininkų atžvilgiu. Neigiamai vertina savo poelgį. Neatlygino žalos, nes nežinojo, kokią dalį turi atlyginti. Kol kas nieko nesumokėjo, planuoja sumokėti. Šiuo metu jis augina mažametį sūnų. Finansinė padėtis yra nebloga, dirba, nebadauja. Užstatą sumokėjo jo tėtis. Dalis pinigų grįžo atgal į Sodrą, dalis buvo pasidalinta, dalis buvo palikta moterims. Uždirba, tačiau realiai juos visus pravalgo. Kad mokėti pirmus pinigus, tai reikėjo skolinti, vėliau reikėjo grąžinti. Dabar dirba UAB „L“, kuri užsiima geležinkelio bėgių remontu, vadybininku (t. 6, b.l. 21-24).). Neprieštarautų dėl 20 tūkstančių litų užstato nukreipimo dėl žalos Sodrai padengimo.

Liudytoja J. S. parodė, kad su N. M. susipažino mokykloje, buvo klasiokai, baigė mokyklą 1992 metais. Susitikdavo parduotuvėje, gatvėje, šeimomis nedraugavo, vienas pas kitą į svečius nevaikščiojo. Ji dirbo D buhaltere maždaug 2006, 2007, 2008 metais. Išėjo iš darbo, nes sunku buvo susikalbėti su direktoriumi G. K.. A. B. pažįsta nuo mokyklos laikų. Jos išsilavinimas aukštasis – verslo administravimas, dabar dirba „Velorus“ buhaltere. A. B. jai pasiūlė dirbti D. D ir D dvi skirtingos įmonės. D dirbo 1 val. per dieną, bet dirbo, kiek reikia ir kada norėjo, dirbo namuose, gavo apie 400 litų per mėn. D direktorius buvo A. B.. Nebuvo jokio N. M. santykio su šia įmone. Nežino, ar bendravo A. B. ir N. M. tarpusavyje. D ji pildė personalo dokumentus, bet žmonių nematė, gaudavo tik dokumentus. D teikė dizaino paslaugas – nekilnojamo turto dizaino, patalpų dizaino. Dirbo apie 6 žmonės, dirbo Š. D., ji, A. B. ir kitos merginos. Buvo normali įmonė, apyvarta siekė apie 1-1,5 mln. litų per metus. D. buvo mažesnė apyvarta. Dirbo buhaltere. D. ji pildydavo deklaracijas, jas jai atveždavo A. B.. Deklaracijų nepateikinėdavo, neturėjo banke parašo teisės. A. B. viską darė, jis buvo ir direktorius, ir kasininkas. D. atlyginimas buvo apie 5-6 tūkstančius litų per mėnesį. Buvo sudarytos sutartys su užsakovais, sutarta dėl atlyginimo. Išrašytos sąskaitos rodo apyvartą įmonėje. Jeigu turi pinigų, tai ir moka atlyginimus. Pinigai įplaukdavo iš klientų pagal sąskaitas faktūras. D. dirbo 2008 metais, dar neatleista iš ten. D. užsiėmė tuo pačiu. Direktorius buvo G. K.. Ji supildydavo pažymas Sodrai, o priduodavo A. B.. Su liudytojomis susipažino tik teismo posėdžių salėje. D buvo įsikūrusi Vilniuje – registracijos adresas, ji pati dirbo namie, merginos irgi. Įmonė neturėjo gamybos įrankių – kompiuterių, spausdintuvų, tonerių ir kt. įrankių nebuvo, sąskaitų tokių nematė, darbuotojos dirbo namuose. Ofise nebuvo. Sąskaitos buvo kompiuteriu spausdintos, o priskaičiuoti atlyginimai – rašyti ranka. Kada ją priėmė į darbą, darbo sutartį D pasirašė akcininkė, nes A. B. dar nedirbo. Formaliai darbo sutartis sudaryta buvo su akcininke. A. B. spausdino reklamas, lankstinukus, sąskaitų neėmė už juos. Jai buvo paskirti 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės pagal 2012-05-21 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį. Ji nuosprendį apskundė ir vyksta bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka. N. M. visai ne prie ko, gal tik dėl to, kad klasiokas. Nežinojo, kad moterys buvo besilaukiančios mamytės. Sodrai nedarbingumo pažymėjimai buvo priduodami ne elektronine tvarka. Buvo rašoma ranka, bet ji nepasirašinėjo. Anoje byloje buvo kaltinama tuo, kad suklastojo dokumentuose parašus. Paskui kaltinamasis aktas buvo perrašytas ir neliko kaltinimo parašų suklastojimu. Direktorius spręsdavo dėl atlyginimo dydžio darbuotojams, taip pat ir dizainerėms. Darbuotojų neieškojo, darbuotojus įdarbindavo direktorius. Pati atlyginimą gaudavo pagal savo darbo apimtį, todėl kitų darbuotojų atlyginimai jai neįdomūs. Gaudavo apie dvi tris sąskaitas per mėnesį, kur būdavo nurodytos gaunamos įmonės pajamos. Buvo sudaromos darbų atlikimo sutartys, ketinimo (preliminarios) atlikti darbus sutartys. Pagal tas sutartis būdavo išrašomos sąskaitos. Nepamena, ar buvo darbų perdavimo - priėmimo aktai. Dokumentai buvo paimti 2009 metais ir jų daugiau nematė, todėl blogai prisimena, kas juose buvo parašyta. Daugiau teista nebuvo. Negali pasakyti, ar R. Z. priskaičiuotas 19 tūkstančių atlyginimas už kelis mėnesius realus, nes įkainiai už dizainerių darbus yra pakankamai dideli. Direktorius gaudavo apie 800 litų atlyginimo, buhalteris apie 400 litų. Dizaineriams žymiai daugiau. D ilgai nedirbo, suskubo išeiti, nes nemokėjo algos. Įmonė negali turėti daug turto iš pat pradžių. Jai įtarimas nekilo, nes nelabai gilinosi. Jai algą mokėdavo paskutinei, nes buvo taip įpratusi, kad administracijos darbuotojams mokami atlyginimai paskutiniams. Laukdavo, kol atsiras pinigų. D ir D dirbo abejose įmonėse buhalterio pareigose. N. M. kaltinamas dėl D įdarbintų moterų. Buvo paskelbusi skelbimą internete ir pažįstamiems žmonėms pasakiusi, kad ieško papildomo darbo. Paskambino, pasiūlė darbą D, jos direktorius buvo G. K.. A. B. nedirbo D. N. M. D nedirbo, neteikė jokių dokumentų. D. R. nepažinojo, žino tik iš buhalterinių dokumentų. D. R. dirbo D, bet jos nematė iki teismo, susipažino tik atvykusios į posėdžius. Ji surašė darbuotojus į šabloninę darbo sutartį. Dokumentus Sodrai teikė direktorius, viską darė direktorius – apskaičiuodavo algas ir išmokėdavo jas. Įmonė registruota buvo Kalantos g., Kaune. D. R. buvo patalpų dizainerė. Ji vedė sutarčių registrą ir atiduodavo direktoriui. D įsidarbino 2007 ar 2008 metų 12 mėnesį ir išeiti iš darbo pradėjo sekančių metų vasario mėn. Direktorius ją atleido vasarą. D dirbo apie 4-5-6 žmonės, kiek tiksliai – neatsimena. Dirbo direktorius G. K., ji, už kasą atsakingas buvo direktorius, banko sąskaitą įmonė turėjo. Nežino, kaip vyko atsiskaitymai su klientais, mano, kad grynaisiais pinigais. Realiai dirbo 2 mėnesius, todėl daug ko nepamena. Bandė visokiais būdais iš ten išeiti. Du mėnesius dirbo, ką jai vežė, su tuo dirbo. Darbo užmokestį D. R. išmokėjo direktorius. Direktorius jai teikdavo darbo apskaičiavimo lapus. R. Z. matė teisme, žinojo, kad ji dirbo. Nežino, kokiu būdu joms buvo mokama alga, bet mano, kad grynais. Su kasa nieko bendro neturėjo. Kasos knygą pildė direktorius. Su G. K. kalbėdavo labai retai, kalbėdavo apie du kartus per mėnesį. Nieko nežinojo, apie D. R. ir R. Z. nėštumus. Direktoriaus įsakymus dėl dekretinių atostogų jai teko ruošti, parašyti tekstą, ji pildė pranešimus Sodrai, tačiau teikė direktorius. Nurodė ketvirčius ir skaičius juose. Nežino, ar algos joms buvo mokamos laiku. Išėjo iš darbo, nes jai nemokėjo algos, skolingi liko apie 600 litų. Nesumokėjo jai algos iki šiol. Nežino kodėl, laiku nemokėjo algos. Į darbo inspekciją nesikreipė. Prašė pinigų, buvo pasakyta, kad sumokės. Nežino, kodėl jai nemokėjo. Nežino, kaip kitose įmonėse, bet dabar pirmiausia mokami atlyginimai darbininkams, po to administracijai. Anksčiau buvo dirbusi buhaltere ir dabar dirba. Dirba įmonėje, kur algos yra minimalios. Nematė daugiau tokių įmonių kur algos būtų apie 7 tūkstančius litų. D realaus darbo projekto nematė, nes dirbo tik porą mėnesių, paskui gaudė direktorių, kad išeiti iš darbo. Produkto nematė, į ekonominį pagrįstumą nesigilino, algos nemokėjo, asmenų nematė. Su N. M. neteko bendrauti dėl D darbo. Jai reikia realaus atlyginimo, nes turi banko paskolas, todėl vokeliuose algos neima. Neparė, kad pakeltų sulygtą atlyginimą. Niekada nežinojo, kaip yra apskaičiuojamos motinystės išmokos. Žinojo, kad D. R. ir R. Z. darbo sutartyje buvo nurodyta pastovi alga ir priedai už darbą. Nežinojo, ar alga buvo mokama laiku kitiems darbuotojams. Buhalteriškai alga gali vėluoti 7 dienas be procentų. Dabar nežino, ar algos buvo mokamos laiku, bet gali preziumuoti, kad buvo mokama laiku, nes neteko priskaičiuoti procentų prie algos. Turbūt laukėsi, kad D. R. ir R Zdanavičienė išėjo nėštumo atostogų. Įsidarbino įmonėje D, kada paskambino vyras ir prisistatė G. K.. Jo duomenų netikrino, neprašė parodyti paso. Jis nesakė, kad realiai D veiklos nevykdys, nesakė, kad moterys jokio darbo neatliks. Dirbo ir kitoje darbovietėje, D direktorius žadėjo sumokėti algą. Asmeniškai buvo susidūrusi su dizainerių paslaugų įkainiais, žinojo, kad jų paslaugos brangios. A. B. buvo įmonės D direktorius, jos akcininku nebuvo, nežino, ar vėliau tapo akcininku. Akcininkas gauna dividendus, jeigu įmonė dirba pelningai, pasiima dividendus, o algos gauna mažiau. Nuo algos mokami arba 24 arba 25 proc. mokesčių, nuo dividendų – 15 proc. Darbą atliko su savo priemonėmis. Spausdino žiniaraščius, išlaidų buvo apie 20-40 lapų per mėnesį. Sodrai pildė deklaracijas, žiniaraščius. Dirbo Windows Exel programa, nesinaudojo atskira buhalterine programa. Tvarkydama įmonių buhalteriją nežinojo, kad įmonės buvo fiktyvios (t. 5, b.l. 91-94).

Liudytoja R. Z. parodė, kad pažįsta N. M.. Susipažino, kada laukėsi ir ieškojo darbo. Mokėsi Ežerėlyje, kada pastojo, gimdė 2008 kovo mėn. Pavardė buvo ta pati, kada darbinosi. Išsilavinimo dar neturi. Laukėsi, kai pradėjo ieškoti darbo. Baigė 2009 metais – 10 klasių. 2008 metais nedirbo, bet ieškojo darbo, vyras tolimųjų reisų vairuotojas. Neturėdama profesijos ieškojo įvairaus darbo. Rašė skelbime, kad laukiasi. Ieškojo, kur nereikalingas specialus išsilavinimas. Ieškojo per agentūrą. Buvo keli pasiūlymai – padavėja ir dar kažkoks. Visur buvo nurodžiusi, kad laukiasi. Paskambino N. M. ir pasiūlė darbą, sakė, kad ji atlikinėsianti praktiką - dizainerio. Iš dailės turėjo 10. Yra rūbų dizainas ir patalpų dizainas. N. M. pasiūlė dirbti patalpų dizainere, jis žinojo, kad ji baigusi 10 klasių, mokėjo dirbti kompiuteriu, su dizaino programomis nedirbo. Nepasakys su kokiomis programomis mokėsi dirbti – word, paint. Namie turėjo paprastą personalinį kompiuterį, kitų įrankių neturėjo, buvo internetas. N. M. pasiūlė minimumą – 600 litų per mėnesį. Pasakė, kad įdarbins, o vėliau pasakys, ką ji turės daryti. Darbo sutartį pasirašė – parašyta buvo, kad dirbs dizainere D, tačiau nedirbo visai, ir algos negavo. Gimė dukra. Iš Sodros, gavo vienkartinę išmoką, banko kortelę išsiėmė N. M. prašymu ir atidavė N. M.. Galvojo, kad nebuvo įdarbinta. Kada gimė vaikas, atvyko N. M. ir pasakė, kad ji turinti pasiimti banko kortelę iš banko, taip ir padarė, ir atidavė jam kortelę. Sodroje nesutvarkė dokumentų, pateikė kažkas už ją dokumentus Sodrai ir pasirašė už ją. Mano, kad tai buvo N. M.. Paskui sužinojo, kad už ją yra paduota Sodroje prašymas. Nesidomėjo, iš ko mokės algą, žadėjo apie 500 litų per mėnesį pirmus metus, kitus po 400 litų. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė ir davė tikslesnius parodymus nei dabar, daug laiko praėjo. Darbo sutartį pasirašė pati, algalapių nepasirašė. Pamatė N. M. nuotrauką laikraštyje, tada sužinojo, kad jam iškelta baudžiamoji byla. Tada atvyko asmuo ir pasakė, kad įvyko klaida ir liepė sakyti, kad dirbo įmonėje. Atsisakė, kad mokėtų iš karto visus pinigus, norėjo, kad mokėtų kas mėnesį. Atvykęs asmuo buvo aukštas, šviesių plaukų, panašus į N. M., plokščio veido. Jo pavardės nežinojo, pirma ateidavo į teismą ir klausdavo, ką ji kalbėjusi, tiesioginių grasinimų nebuvo. Kalbėjo netiesą, nes bijojo dėl savo sveikatos, vėliau kalbėjo tiesą. Pinigų negavo, sužinojo tik banke, kada atėjo pasidaryti internetinę bankininkystę ir prisijungė prie savo sąskaitos. Suprato, kad buvo daromas nusikaltimas. Mano, kad kaltas dėl to yra N. M.. Buvo pasiūlytas 600 litų atlyginimas per mėnesį už dizainerės darbą. Manė, kad kažką reikės daryti, bet galvojo, kad ją apmokys. Nemanė, kad buvo verta 5000 litų. Žino, kad norint gauti didelį atlyginimą reikia turėti išsilavinimą ir turėti darbo patirties, vardą. Dabar dirba „(duomenys neskelbtini), pirma buvo sandėlio darbuotoja, vėliau išmoko dirbti su kompiuteriu ir dirba pardavėja. Dabar vėl laukiasi. Nebuvo tiesioginio grasinimo iš N. M. ir nepažįstamo asmens. Šis kaltinamasis yra N. M.. Kada buvo pas tyrėją, tyrėja pasakė, kad N. M. yra paieškomas, bet A. B. jai sakydavo, kad jeigu kalbės tiesą, tai jai blogai baigsis. Neturėjo banko sąskaitos, kada buvo nėščia. Atsidarė sąskaitą N. M. prašymu DNB banke. Atidavė N. M. banko kortelę. Vėliau jai atveždavo po 600 litų per mėnesį į namus, bet ji nedirbo. N. M. sakė, kad darbus už ją atliko kiti žmonės, gavo už vaiką vienkartinę išmoką apie 1000 litų. Paskui susitvarkė internetinę bankininkystę ir pamatė, kad Sodra jai mokėjo apie 5000 litų per mėnesį motinystės išmoką. Pinigai būdavo išimti grynais per du bankomatus. Atlyginimas nebuvo mokamas į banko sąskaitą. Rašysenos ekspertizės nedarė. Pasirašė tik darbo sutartį, kitų dokumentų nepasirašinėjo. Iš karto gavo šaukimą pas tyrėją, kada pamatė pinigus sąskaitoje. Tą pačią dieną kada gavo šaukimą pas ją laiptinėje buvo N. M.. Kartu su N. M. buvo ir tas kitas asmuo. A. B. yra mačiusi, bet ne su N. M.. Skelbimuose dėl darbo buvo nurodžiusi savo mamos telefono numerį, paskambino į mamos telefoną, apie darbą nieko nesakė, skelbimuose buvo nurodžiusi, kad laukiasi. Baldų apstatymą name galėtų nupiešti, bet nekvalifikuotai. Iš dailės turėjo 10. Nesakė, kad realiai dirbti nereikės. Apie D įmonę nieko nesakė, N. M. prisistatė kaip direktorius. Darbo sutartyje buvo parašyta, kad dirbs D. Kitų asmenų ikiteisminio tyrimo metu neatpažino. Į Sodrą asmeniškai nieko nenešė, dokumentai pildyti ne jos ranka, buvo nuėjusi, bet nespėjo užpildyti, nes vaikui pasidarė blogai ir išėjo nepateikusi dokumentų. N. M. žinojo, kad ji buvo Sodroje. Apie įmonę nieko nekalbėjo (t. 5, b.l.94-96).

Liudytoja S. S. parodė, kad yra teista 2011 metais, nuosprendis įsiteisėjęs. buvo skirti 2 metai laisvės apribojimo ir 1/3 atlyginti padarytą žalą Sodrai. N. M. pažįsta, susipažino, kada buvo nėščia per A. L., kuris pažadėjo ją įdarbinti. Tuo metu studijavo Lietuvos veterinarijos akademijoje. Buvo jau S.. Su A. L. buvau susitikusi dėl darbo, jis paėmė iš jos jos asmens duomenis ir dingo. Mokėsi dieniniame skyriuje, gyvulininkystės technologe. Susitiko PLC „Megoje“, buvo liesas, aukštas apie 1,80 m., ji buvo 2-3 mėn. nėštumo. Klausinėjo daug apie specialybę, sakė kad paieškos jai darbo, gražiai šnekėjo, juo patikėjo. Turėjo banko sąskaitą, kitų sąskaitų neklausė. Davė jam savo asmens duomenis. Apie darbus pradėjo kalbėti po 4 mėnesių. Prieš pat nėštumo galą išėjo nėštumo atostogų. A. L. atvažiavo su baltu WV Golf. Buvo atvažiavęs ir sakė, kad įdarbino per klaidą ir paprašė banko kortelės bei internetinės bankininkystės, nes sakė, kad pervedė pinigus per klaidą, kad reikia grąžinti dalį pinigų kitam asmeniui. Ji patikėjo ir atidavė jam kortelę su prisijungimo kodais. Blogai pradėjo galvoti, kada pagimdė ir pas ją prisistatė N. M.. Gimdė be jokių palatų ir gavo apie 2400 litų. Jos vyras buvo studentas, dirbo vairuotoju. N. M. vežė ją pas gydytoją, kad paimtų pažymą apie nėštumą ir nuvežti ją į Sodrą. Vežė ir į Sodrą, tačiau buvo mašinoje ir į Sodrą nėjo. Buvo apiforminta, kad dirba D įmonėje. A. L. buvo sutikusi po gimdymo ir šnekos apie išmokas nebuvo. N. M. pasakė, kad ji turinti išeiti į vaiko priežiūros atostogas bei kad sumokėjo už ją mokesčius ir jis turi atgauti sumokėtus mokesčius. Sakė, kad su A. yra susipykęs. A. L. sakė siųsti N. M. ant trijų raidžių. Susipažino su A. L. ir N. M. per L. G.. A. B. buvo N. M. draugas. Atvažiavo N.su A. ir liepė išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų. Buvo su mažu vaiku, pamatė ginklą pas N. ir išsigando, todėl pasirašė viską, ką davė. Žinojo, kad yra verslas iš nėščių moterų, jos kaip auksinės vištos. Apie tai sužinojo, kai atėjo į FNTT. Realios algos negaudavo, jai davė po 1000 litų per mėnesį, o realiai buvo per 20 000 litų. Nieko jai nepadėjo grąžinti Sodrai, nors sakė, kad jeigu reikės grąžinti pinigus Sodrai, tai N. M. grąžins. Paskutiniais mėnesiais prašė, kad atiduotų banko kortelę ir pinigus pervestų į ją, tačiau jis atsisakė. Viso gavo 15 tūkstančių, grąžino Sodrai 24 tūkstančius litų, liko sumokėti tik žalą valstybei apie 50 tūkstančių litų. N. M. sakė visą kaltę versti ant A. L.. A. L. turėjo jos banko kortelę. Be to jam davė pinigus ir nuėmusi grynais. Išdarbino pati Sodra. V. Ž. buvo kitos firmos direktorius. N. M. nunešė į Sodrą jos duomenis, nieko nepasirašinėjo po žiniaraščiais. Teisme prisipažino dėl nusikalstamos veikos. FNTT davė teisingus parodymus ir galima jais remtis. Neturi tikslo meluoti. Jos mergautinė pavardė buvo Mielytė, kada susipažino su N. M. jau buvo S., ištekėjo 02-24. Banko kortelių jai negrąžino. Tinklapyje www.klase.lt buvo radusi N. M. pavardę ir nuotrauką. Nežino, kur yra įmonė D, darbiniais santykiais nėra susijusi. Nesuprato, kad darbo negaus ir galvojo, kad dirbs, gaus algą, ir viskas bus gerai. Neturėjo žinių, kad kažkas iš nėščių moterų daro verslą. Buvo įdarbinta D ir jos filiale, negavo jokių darbo sutarčių ir nežinojo, kur dirbs. Nežino, kas yra D ir jos filialo savininkai. Nei N. M., nei A. L. nieko nesakė apie minėtas bendroves. Ją apgavo ir ja pasinaudojo. Grupiokės dėka susitiko su N. M.. Grupiokė dirbo taksi firmoje ir sakė, kad N. M. draugavo su jos drauge A.. Pirmą kartą susitikime su ja pačia dalyvavo A.. Apie darbą nekalbėjo. N. M. pasirodė po vaiko gimimo, buvo praėję apie 6 mėn. po susitikimo su A.. Su A. susitiko po 4 mėn., vėliau A. dingo. Su L. J. susipažino teisme. Mano, kad V. Ž. buvo fiktyvios firmos direktorius. Nebūtų sutikusi dirbti fiktyvioje firmoje. Anoje byloje buvo ginama advokato (t. 5, b.l. 96-98). Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-19 teismo nuosprendžio matyti, kad liudytoja S. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta kaltinamąja kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad kai ji tapo nėščia, išėjo iš darbo, tuo metu studijavo. Grupiokė jai pasakė, kad pažįsta vyriškį, kuris turi daug pažįstamų ir gali ją įdarbinti. Draugė suvedė ją su A. L.. Susitikus su juo, jis klausinėjo jos apie paskaitas, gyvenimą ir kt. Klausė, ką norėtų dirbti, ar vairuoja. Tuo metu ji laukėsi 2-3 mėn. Apie tai pasakė A. L.. Jis sakė, kad firma turi savo daktarus. Buvo kalba, kad darbas bus pagal S. S. specialybę. Jis sudarė patikimą įspūdį, abejonių ir klausimų jai nekilo. A. L. liepė vakare atsiųsti vardą ir pavardę, žadėjo kitą dieną suvesti su draugu. A. L. dar jai liepė atidaryti antrą sąskaitą banke, pati sudarė internetinės bankininkystės sutartį, S. S. prieš tai turėjo banko kortelę. Internetinės sąskaitos duomenis ir kortelę A. L. liepė paduoti N.. S. S. taip ir padarė. N. M. sakė, kad viskas čia gerai, kad Ar. čia viršininkas. Po to A. L. dingo. Po kiek laiko ji jam skambino, bet A. L. laiko neturėdavo, sakydavo, kad vėliau, paskui paklausė, kiek laiko ji laukiasi. Ji pasakė, kad 7 mėnesiai. Po to A. L. paskambino ir pasakė, kad atvyks N. ir jie nuvyks pas gydytoją. Atvykus N. M. nuvažiavo su juo į polikliniką paimti pažymos. Po to ją nuvežė į Sodrą, liepė nunešti dokumentus. Jis buvo užpildęs blanką, ji pasirašė užpildytą blanką. Prašymą Sodrai N. užpildė prie jos mašinoje. Tame blanke kažkas netiko, todėl ji paskambino N., kad ateitų. Atėjęs jis uždėjo antspaudą, nes jis buvo ne toje vietoje uždėtas. A. L. buvo minėjęs, kad sumokės jai už gimdymą. Sąskaitoje buvo 2004 Lt. Manė, kad A. L. pervedė pinigus už gimdymą. N. paskambino jai ir pasakė, kad ji turi išeiti gimdymo atostogų. N. sakė, kad susipyko su A., kad investavo į ją pinigus ir ji turi juos grąžinti. Taip jis kalbėjo kelis mėnesius. S. S. sakė, kad eis dirbti. Po to N. atvažiavo su A. ir pasakė, kad ji važiuos į Sodrą priduoti dokumentų. Draugas pasitaisė pistoletą. Ji prašė A. L., kad išdarbintų ją. Tada jis jai pasakė, kad čia viskas nelegalu, kad reikia „siųsti N.“. N. atvežė jai dokumentus, kuriuos ji užpildė ir nuvežė į Sodrą. Pašalpų mokėjimo dieną N. nuveždavo ją prie bankomato. Sau ji pasilikdavo 1000 Lt, o N. atiduodavo apie 4000 Lt. N. prieš gimdymą davė jai 200 Lt, po to juos atsiėmė. 1š viso ji gavo 14-15 tūkstančių litų. S. S. suprato, kad pinigai neteisėti. Dabar ji bijo būti namuose. N. liepė viską versti ant A.. Dabar S. S. sužinojo, kad ji buvo įdarbinta įmonėje „D“, bet ji ten nedirbo. 2008 metais A. L. pasakė jai, kad firma fiktyvi, kad ji buvo joje įdarbinta, sakė, kad tai didelis nusikaltimas. A. L. sakė, kad N. turi ją išdarbinti, kad jie su N. susipyko. Kartą A. L. buvo atvykęs automobiliu ir sakė, kad jame sėdi direktorius. Buvo tamsu, nežino, ar mašinoje sėdėjo V. Ž., su juo ji nebendravo. Ji nėra davusi pinigų A. L., A. L. telefonu jai pranešė, kad jos sąskaitoj yra pinigai vaikeliui. Ji nežino, kas pasirašė įsakymą dėl atostogų. V. Ž. pinigų nedavė. A. L. pas ją bute buvo vieną kartą, kai pasakė teisybę apie firmą. Šalia sėdėjo kitas žmogus. 2007 metų sausį, susitikus su A. L., ji buvo su savo vyru. S. S. pasirašė dokumentus Sodroj ir banke, kai atidarė naują sąskaitą. Darbo sutarties ji nepasirašė, nežinojo, kokį darbą ji turės dirbti (t. 2, b.l. 146).

Liudytojas V. Ž. parodė, kad yra nuteistas ir atlikinėja bausmę. Paskutinį kartą teistas už BK 182 str. 2 d., paskirta subendrinta – 4 metų 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė, subendrinus su Trakų r. teismo nuosprendžiu (teistas už vagystę). Nepažįsta N. M.. Kelis kartus matėsi. Skundė nuosprendį apygardos teismui, paliko tą patį. Susipažino su N. M. kada buvo atvykęs su A. L.. Daugiau pažįsta A. L. nei N. M., apie 10 metų. Su juo susipažino klube. Nežino, ar buvo teistas. Jis buvo teistas už BK 129 str. Atvažiavo kartu su N. M., jis pakalbėjo su A. L.. Buvo visi kartu mašinoje ir prie jos. Kalbėjo apie merginas prieš važiuojant į klubą. Apie nėščias moteris nekalbėjo. Kelis kartus jie buvo atvažiavę pas jį, paliko antspaudus ir nieko bendro daugiau neturėjo. Davė įmonės „D“ spaudą. Buvo jau įkūręs įmonę. Buvo jo pokalbis su A. L.. Bandė būti verslininku. Apie sukčiavimą sužinojo tik atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Nusipirko įmonę, kuri neužsiėmė niekuo, nes nevykdė veiklos. Tuo metu dirbo stogų dangos dengėju - lydytoju, vėliau dirbo sandėlyje. Turi vidurinį išsilavinimą. Įmonėje UAB „D“ buvo savininkas ir direktorius. Nežino, kuo užsiėmė įmonė-nesigilino. Įmonėje berods buvo darbuotojai, ofisas buvo jo namuose, prieš tai buvo Jonavoje. Ūkio banke turėjo sąskaitą, transporto priemonių neturėjo, įmonės struktūros – nežino. Buhalterinės apskaitos nevykdė, nieko nežino, žino, kad pirko įmonę ir turėjo antspaudą. Mokėjo simboliškai po litą už akciją. Įmonė veiklos nevykdė, nežino apie įmonės įstatus. Pirko, kad pasigirti draugams, kad yra įmonės direktorius. Įmonės dokumentai buvo laikomi pas A. L., o paskui nežino, kur dingo. Realiai nieko nežino ir nieko nevykdė. Nesusidūręs, nesigilino, ir jam nekilo klausimų. Realiai nežino už ką nuteistas, skundė nuosprendį pats, nes realiai pinigų neturi, advokato pasisamdyti negali, pats rašė skundus, juos teismas grąžino jam - atmetė. Buvo kalba su A. L., su N. M. nepamena, kada susipažino. Nepamena apie ką kalbėjo. Būdamas įmonės direktoriumi jokių deklaracijų nepildė, tačiau dokumentuose yra jo parašai. Jie jo prašė pasirašyti. Pirko iš S., atrodo P. vardu. Pirko iš jo, jis buvo vienas iš įmonės savininkų. Jis buvo pažįstamas su A. L.. Sužinojo per tyrimą, kad įmonėje buvo įdarbintos nėščios moterys. Buvo vieną kartą nuvažiavęs į Vilniaus banką ir darė pavedimą Sodrai. Kartu buvo A. L. ir N. M.. Pinigus davė jie, kad padaryti pavedimą kaip įmonės direktorius. Kartu su jais moterų nebuvo. Teisiamos buvo L. J. ir S. S.. Už įmonės veiklą atlyginimo nemokėjo. 6000 litų buvo duota padaryti pavedimą Sodrai – kažkokie mokesčiai buvo. Sužinojo ikiteisminio tyrimo metu, kada FNTT pasakė jam apie šį reikalą. Su A. L. nebendrauja, su N. M. irgi nebendrauja. Teisme pagarsinti BPK 276 str. tvarka V. Ž. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 110). Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas dar kartą juos patvirtino. Parodė, kad N. M. turėjo ginklą ir akivaizdžiai matėsi, kad turi už diržo ginklą. Kokį ginklą turėjo. nežino. (t 2, b.l. 104-105, t. 5, b.l. 113-115).

Liudytoja L. J. parodė, kad nepažįsta N. M.. Pažįsta A. L., kuris prisistatė kaip įmonės direktorius. Prieš porą metų ją nuteisė su įpareigojamais grąžinti pinigų sumą 26000 litų. Pirmą kartą buvo nuteista, dabar jos vaikas eina į pirmą klasę, tai buvo prieš 7 metus. Jos buvo terminuota darbo sutartis buvo, todėl pradėjo ieškotis darbo, rado skelbimą dėl darbo, paskambino ir A. L. atvažiavo pas ją pakalbėti. Kai tarėsi, dar dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje – pakuotoja, kuri gamino nykštukus. Toje įmonėje dirbo pagal terminuotą darbo sutartį, pavadavo vieną mergaitę. A. L. nepažinojo tuo metu. Jau žinojo, kad laukiasi. Ieškojo normalaus darbo, kad gauti dekretines. Rado skelbimą dėl darbo, paskambino, ir atvažiavo A. L.. Pasiūlė įdarbinti fiktyviai, atlyginimo nežinojo, minėjo, kad realiai ji nedirbs, atlyginimo nesitikėjo gauti, tikėjosi tik Sodros išmokos. (duomenys neskelbtini) gaudavo apie 1000 litų algos, galvojo gauti iš A. L. apie 3 tūkstančius litų. Gavo apie 20.000 litų ir išsigando. Nelabai gerai jautėsi, kada gavo tokią sumą. Buvo įdarbinta, tačiau nežinojo, kokioje įmonėje, jai buvo liepta nueiti į Sodrą ir pasiklausti. A. L. suprato, kas vyksta. Kalbėjo su ja mandagiai, ji buvo ištekėjusi. Tik vieną A. L. pažinojo, visada atvykdavo jis vienas. Gavo dokumentą, kuriame buvo parašyta, kad A. L. buvo laikinai einantis direktoriaus pareigas. Atvažiavo vyrai ir nuėjo į kavinę, užpildė kažkokį dokumentą ir nunešė jį į Sodrą. Nežino, kokiose pareigose turėjo dirbti. Galvojo, kad mokesčiai bus sumokėti. Jie pateikė pranešimą dėl jos nėštumo, ji tik pasirašė, tik prašymą pati parašė ir pateikė Sodrai. Suprato, kad tai buvo pašalpa dėl išmokos. Tai buvo ne pirmas jos vaikas. Viso gavo 76.000 litų atskaičius mokesčius. Buvo priteistas civilinis ieškinys Sodrai 26.000 litų. Buvo įdarbinta „D“ įmonėje (t. 5, b.l. 116-117).

Liudytojas G. K. parodė, kad lygtai bendravo su N. M., kada dokumentus tvarkė dėl direktoriaus, buvo pas notarą ir „Swedbank“ skyriuje. A. L. pavardė jam nieko nesako. Šiuo metu prižiūri vaiką – 8 metų, kuris yra kurčias. Anksčiau dirbo „Kauno vandenyse“. Dabar jau daug ką pamiršo. Pamena, kada važiavo pas notarą ir pasirašė sutartį, ir dėjo antspaudą. Jam pasiūlė pirkti įmonę, teismo salėje to žmogaus nėra, kuris pasiūlė. Tas žmogus anksčiau remontavo mašinas. Įmonė langus gamino. Nežino kodėl, tačiau tas žmogus pats negalėjo būti direktoriumi. Jis pats nebuvo toje įmonėje. Važiavo pas notarą su tamsiu BMW, važiavo N. M., kitų nepamena. Notaras buvo Kauno miesto centre. Notarė – moteris. Nežino, kas mokėjo pinigus už notaro paslaugas. Jam reikėjo tik pasirašyti. Jo duomenis užsirašė nepamena, ar buvo pasiėmę dokumentą. Buvo ir moteris, kuri buvo buhalterė, matė ją iš toli. Moteris buvo pažįstama su tais vyrais, nes kalbėjosi. Lygtai vėliau sakė, kad sumokės jam. Kitą kartą važiavo į banką, važiavo kartu A. L. ir N. M.. Dabar tiksliai nepamena. Bankinių pavedimų neatlikinėja, korteles pasiėmė jie. Jam nedavė pinigų už sąskaitos atidarymą. Sakė, kad laikinai būsiantis direktoriumi, apie 1,5 metų. Ant tuščių lapų nepasirašinėjo. Kvietė jį kažkas į Jonavą kažkas, į teismą. Prieš tai policijoje nebuvo apklaustas, Sodra neskambino. Jų telefono numerį turėjo. Skambino, bet niekas neatsakė. Išvardintos moterys jam nieko nesako. Nežino, kokioje įmonėje buvo įdarbintas, lygtai UAB „D“. Moterų pavardės jam negirdėtos. Nežino, kodėl tų vyrų telefoną įvardijo „PSD“ (pusė direktoriaus).

Teisme pagarsinti BPK 276 str. tvarka G. K. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad jis 2007 metų rudenį tikslios dienos neatsimena, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino pažįstamas E.. Jis su juo varinėjo automobilius į Ukrainą. Jis pasiūlė laikinai tapti įmonės vadovu, kadangi jis jam paaiškino, kad pats negali. Sakė, kad įmonė surišta su medienos gaminiais. Tiksliau nieko nenurodė. Apie atlygį nieko konkrečiai nesusitarė, žadėjo sumokėti, pažiūrėjęs į firmos apyvartą. Jis su pasiūlymu sutiko. Po to žadėjo dar įdarbinti. Jis sutiko pusmečiui. Įmonė kūrėsi Kalantos gatvėje Kauno m. tikslaus adreso nežino. Po tokio žodinio susitarimo pas jį į namus atvažiavo kiti du vaikinai. Jie atvažiavo su BMW markės 7 klasės automobiliu, tamsiai mėlynos ar juodos spalvos. Prieš tai buvo paskambinęs E., sakė, kad lauktų, kad atvažiuos du vyrai. Atvažiavę vyrai nuvežė jį pas notarą. Pas notarą pasirašė keliose vietose, ant kokių konkrečiai dokumentų pasirašė- neskaitė. Prie notarų biuro pamatė, kad prie tų vyrų buvo jauna moteris. Jos požymių neįsidėmėjo, nes matė ją kitoje gatvės pusėje. Jam tie vyrai buvo pasakę, kad laukia buhalterės ir kai tie vyrai padavė jo pasirašytus dokumentus notarinėje kontoroje tai moteriai, suprato, kad ta moteris – buhalterė. Po notaro jį parvežė namo, sakė, kad pasiskambins. Maždaug po savaitės paskambino tie patys du vyrai ir paprašė susitikti. Jie privažiavo prie jo namo tuo pačiu automobiliu. Automobilyje jam paaiškino, kad reikės banke atidaryti savo vardu sąskaitą. Atidarius Hansą banke (dabar Sweed banke) sąskaitą ir sudarius elektroninės bankininkystės sutartį iš banko darbuotojo gautą sutartį, elektroninės bankininkystės rekvizitus- prisijungimo kodus, slaptažodžius jis atidavė tiems vyriškiams, kurie sutarties sudarymo momentu buvo kartu su juo. Sąskaitos numerio banke neįsidėmėjo, nes jam to nereikėjo. Su sąskaita susijusius dokumentus atidavė tiems jam nepažįstamiems vyrams. Dėl firmos veiklos jam jokių įtarimų nekilo, nes jis niekur nepasirašinėjo ir jo to niekas neprašė, neskaitant tada kai įkūrė firmą ir atidarė sąskaitą. Jis ant jokių buhalterinių dokumentų nepasirašinėjo. Įtarimą sukėlė tuomet, kai jam į mobilaus ryšio telefoną pradėjo skambinti Kauno SODROS darbuotojai ir pradėjo priiminėti, kad nesumokėti kažkokie mokesčiai. Jis pradėjo aiškintis, kad jis niekur nedirba. Tuomet jam pasakė, kad jis yra įmonės savininkas. Su vyrais, kurių prašymu atidarė įmonę susisiekti nepavykdavo, duoti telefonai buvo išjungti. Jokių buhalterinių dokumentų, kas liečia D. R., R. Z. įdarbinimą jis nematė. Jis nepriiminėjo ir tikrai nepasirašinėjo darbo sutarčių su šiomis moterimis. Jam nebuvo duoti pasirašyti UAB „D“ darbo apskaitos žiniaraščiai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Jis iš viso šių moterų nėra matęs. (3 t., b.l. 79). Pagarsinus šiuos liudytojo parodymus, liudytojas papildomai nurodė, kad nepamena firmos metinės apyvartos. Neprisimena, kokiais vardais vyrai prisistatė. BMW vairavo ne N. M.. Kad prisimintų tą vyrą, todėl įvardijo jo tel. nr. PSD (pusė direktoriaus). Ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo tiesą. Konfliktų nebuvo.Teismui pagarsinus asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą (t. 3, b.l. 80-81), liudytojas patvirtino, kad atpažinimo metu atpažino N. M. (t. 5, b.l. 117-118).

Liudytojas A. L. parodė, kad šiuo metu atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose, nesutinka duoti parodymų, kadangi ši byla susijusi su juo pačiu. Teisme pagarsinti BPK 276 str. tvarka A. L. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad jis pažinojo UAB „D“ akcininkus, kurie norėjo parduoti bendrovę. 2006 m. pabaigoje, 2007 m. pradžioje jis paklausė draugo V. Ž., gal žino kam reikia įmonės. Po kiek laiko V. Ž. pats sutiko pirkti bendrovę. Jis V. Ž. patarė neskubėti, pasižiūrėti ką perima, susitikrinti perimamų daiktų sąrašą. Pas notarą, į registrų centrą ir kitur V. Ž. važinėjo kartu su P. S.. Jis pats tuo metu sirgo ir gulėjo lovoje. Po kelių dienų V. Ž. ir P. S. pas jį atvežė UAB „D“ ir UAB „D“ Jonavos filialo „D“ buhalterinius dokumentus. Dokumentai buvo sukrauti dėžėse dvi ar trys. Niekas jų neperžiūrėjo, dokumentų jokių nepasirašinėjo. Tai buvo antras dokumentų perdavimas. Pirmą kartą dalį dokumentų P. S. perdavė V. Ž. pirmą dokumentų tvarkymo dieną, kai pasirašinėjo pas notarą. Po keleto savaičių V. Ž. šiuos dokumentus pasiėmė, kur padėjo, jis nežino. V. Ž. tikslas buvo dar kartą parduoti bendrovę. Pirkėjo bendrovėms V, Ž. nerado. Po kiek laiko jis V. Ž. supažindino su asmeniu pravarde „N.“(kaltinamasis N. M. nurodė teisme, kad tai jis ir liudytojas A. L. savo apklausoje pasakojo apuie jį ir su juo susijusius įvykius). Pokalbio metu „N.“ pasakė, kad jam reikia įmonės, kuri galėtų gauti valstybinius raudonus numerius, reikalingus mašinų importui - eksportui. Tada jis pasiūlė „N.“ tartis su V. Ž.. Pokalbio pabaigoje jie sutarė, kad jeigu ką darys su ta įmone, tai V. Ž. bus oficialus įmonės direktorius, pasirašys ataskaitas, už tai gaus atlyginimą, o „N.“ galės investuoti pinigų, tačiau oficialiai dirbti negalės, nes buvo paieškoje. „N.“ tuo metu jo paprašė, kad jis jam padėtų sutvarkyti įdarbinimo dokumentus Sodrai. Jie buvo sutarę, kad „N.“ ieško nėščių moterų, suranda pinigus, iš kurių galima sumokėti mokesčius Sodrai. Kokiam tikslui „N.“' norėjo nėščias moteris įdarbinti bendrovėje jis nežino. Su S. S. supažindino „N.“ draugė A. per bendrą S. ir A. pažįstamą. Jam susitikus su S. S., ji pasakė sakė, kad ieško darbo kurį galėtų su mokslu derinti, bet neranda tokio darbo. S. S. pasakius, kad ji nėščia, Jis paklausė kelintą savaitę ji yra nėščia ir pasakė, kad paklausinės dėl darbo. Po to pokalbio dar buvo keletas susitikimų su S. S.. 2007 m. vasario mėnesį jis su „N.“ nutarė, kad S. S. reikia įdarbinti. Jie sutarė, kad „N.“ sugalvos kokį darbą ji dirbs, „N.“ mokės mokesčius ir atlyginimą, Jis turėjo surinkti iš S. S. jos popierius ir juos perduoti Vaidui. Jis susitikęs su S. S. pasakė, kad jam reikalingi Sodros pažymėjimo, paso, duomenys, sveikatos pažyma, Hansą banko kortelė. Jis neatsimena ar paėmė sąskaitos valdymo internetu slaptažodžius. Šiuo dokumentus jis perdavė V. Ž.. Kas nunešė dokumentus į Jonavos ir Kauno skyrių jis nepamena. Jis neatsimena kaip buvo įdarbinta L. J.. Jis neatsimena, kad būtų važiavęs į panevėžį pas L. J.. 2007 metų balandžio pabaigoje tarp jo ir „N.“ įvyko konfliktai, ko pasėkoje UAB „D“ ir UAB „D“ Jonavos filialo „D“ veikloje jis nedalyvavo. V. Ž., kurį laiką netvarkydavo bendrovių popierių, - nedėdavo savo parašų ant Sodrai teikiamų dokumentų. Kiek žino iš jo pasakojimo, 2007 m. liepos mėnesį pristatant dokumentus Sodrai, už V. Ž. pasirašė kažkas kitas. Po kiek laiko V. Ž. negaudamas pinigų pradėjo pyktis su „N.“. Tada „N.“ su draugu atvykęs pas V. Ž. į namus, pasak V. Ž., davė jam kažkiek tai pinigų ir siūlė pastovų atlyginimą, jeigu jis dirbs tik su juo. Jie toliau viską tvarkėsi be jo, 2007 metų liepos mėnesį jam paskambino „N.“ ir paprašė S. S. banko kortelės, kurią jam atidavė. Po kiek laiko „N.“ kortelę gražino, kad kortelę atiduotų S. S.. Po kurio laiko jam paskambino S. S. ir paklausė, kodėl tiek daug pervesta pinigų. Jis pasakė, kad yra kaip yra. Po kiek laiko V. Ž. jo paklausė kaip tvarkyti ataskaitas, nes „N.“ kažkur dingęs, nekelia ragelio. Jis vėl pasiūlė nutraukti bendravimą su „N.“, išaiškinti S. S., kad reikia nutraukti darbo sutartį. Jis kartu su V. Ž. nuvažiavo pas S. S. ir paklausė, ar ji bendrauja su „N.“. S. S. pasakė, kad „N.“ nematė jau seniai ir V. Ž. paklausė kas ją išleis atostogų. V. Ž. jai pasakė, kad tai N. viską tvarko. Jis neatsimena ra jai grąžino jos Hansa banko kortelę. Po kiek laiko ji jam telefonu pasakė, kad „N.“ jai pažadėjo. jog jis viską sutvarkys (t 2, b.l. 130-131). Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas parodė, kad ne jo parašai. Kada norėjo padaryti pastabas, kurios, jo manymu, turi būti parašytos, tai jam neleido jų parašyti ir jis nepasirašė. Jo nuotrauka, kur parodo asmenį, kurį atpažįsta. Tai buvo N. M.. Jo parašas yra ilgesnis, reikia atlikti ekspertizę, kad įsitikinti, jog tai yra jos parašai. (t. 6, b.l. 20-21).

Iš 2009-05-26 26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažįstant asmenį, vardu „N.“, A. L. atpažino N. M. (t. 2, b.l. 133-135).

Liudytojas R. U. parodė, kad dirba FNTT Kauno apygardos valdybos viršininku. Kaltinamąjį pažįsta iš nuotraukų. Žino dėl ko byla, atlikinėjo veiksmus pagrindinėje byloje, kur buvo kaltinamasis A. L., N. M.. Buvo įkurtos kelios įmonės, kur fiktyviai buvo įdarbintos moterys, kurios realiai nedirbo ir buvo pranešta Sodrai, kad gauna atlyginimą, kad gautų išmoką už vaiko priežiūrą. Kaltinami asmenys buvo A. L. ir N. M., kuris nuveždavo jas prie Sodros pateikti dokumentus. Pirmas smuikas buvo A. L., jie abu – bendrininkai. Daugiau A. L. prisidėjo, jis atliko intelektinį darbą. Negalėjo būti, suklastoti parodymai, nes jis pats pasirašinėjo protokoluose, visur yra jo parašai, jokių pastabų nebuvo ir atiduodant pirmą bylą į teismą. Protokoluose A. L. ir jo parašai, kad nepasirašė, tai turbūt klaida. A. L. buvo impulsyvus asmuo, nežino, ar nėra gydęsis pas psichiatrą, suderinant tekstą jis perskaitė ir parašė savo pastabas bei pasirašė. N. M. neapklausinėjo, viskas yra apklausose, ką nurodydavo moterys ir A. L., V. Ž.. Dabar jo vadovas - A. P. (t. 6, b.l. 40-41).

Liudytoja D. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ str. pagrindu, ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja parodė, kad jos vyras V. R. dirbo firmoje (duomenys neskelbtini), kuri buvo registruota Kaune, Jis dirbo vairuotoju ekspeditoriumi. Šiai firmai vadovavo trys vyrai - V. E., M., jo pavardės nežino ir A. B.. Tai buvo 2007 metais ir tuo metu buvo nėščia. Ji dirbo valytoja šioje firmoje. Buvo įdarbinta oficialiai. Jai reikėjo antro darbo, todėl vyras paklausė A., gal galėtų surasti kokį nors darbą. A. pasiūlė, kad paklaus kokių nors pažįstamų „Maksimoje“. Jos Maksimoje neįdarbino. Praėjo mėnuo laiko, nuo to laiko, kai A. B. paklausė apie kitą darbą „Maksimoje“. Ji gerai neprisimena, bet ar A. jai pasakė, kad rado darbą, ar jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino vyras, kuris pristatė N.. N. pasiūlė susitikti. Susitiko su N., kuris atvažiavo tamsios spalvos automobiliu BMW arba Mercedes markės. Jis pasakė, kad įdarbins firmoje. Įdarbins oficialiai, kai pagimdys vaiką, ji gaus iš Sodros didelę pinigų sumą, iš tos sumos ji pasiliks pinigus kuriuos gaus iš MC transo ir nuo šitos firmos 500 litų, o kitus turės atiduoti jiems. Ji sutiko, nes neturėjo su kuo pasitarti. Kas mėnesį pas ją į namus atvažiuodavo tas pats N. ir ji pasirašydavo ant algalapio, kad gauna pinigus. Kokia tai suma buvo, ji gerai neprisimena, bet tai buvo apie 5000 litų. Ji iš tų pinigų nieko negaudavo. Gaudavo pinigus iš MC transo, o iš „D“ nieko negaudavo. Ji pagimdė 2008 m. gegužės 17 d. ir jai iš Sodros į banko elektroninę mokėjimo kortelę pervedė apie 18 tūkstančių litų už motinystės atostogas ir kitą sumą iš (duomenys neskelbtini). 18 tūkstančių litų ji nuėmė ir visus pinigus atidavė N., kuris pinigų atvažiavo paimti į namus. Ji prieš tai N. buvo paskambinusi ir pasakiusi, kad pagimdė. Toliau ją 2008 m. rugpjūčio mėnesį direktorius išleido vaiko priežiūros atostogų. Ji direktoriaus G. K. niekada nematė. Visada visus dokumentus jai atveždavo N.. Iki vaikui sueis metai laiko jai į banką iš abiejų firmų pervesdavo po 5645 litus, iš šios sumos ji turėdavo atiduoti N. 4540 litų. Kai vaikui suėjo metai laiko, jai pervedinėjo apie 4803 litus, iš šios sumos ji atidavinėjo 3860 litų N., o kiti likdavo jai. Paskutinį kartą N. matė 2009 m. gegužės mėnesį o paskui pinigų atvažiuodavo A.. Paskutinį kartą A. pas ją buvo 2009 mėtų rugsėjo mėnesį. A. jai pasakė, kad ją kvies į policiją dėl darbo, nes kitas moteris kvietė. Jis mokė, ką ji turėtų sakyti. Turėjo sakyti, kad darbą surado per internetą. Parašė savo jiems gyvenimo aprašymą. Jiems turbūt tiko. Atvažiavo direktorius G. K.. Sutarė atlyginimą, darbo sąlygas. Sakė, kad užsakymus direktorius atveždavo į namus. Ji juos padarydavo, o jis paimdavo. Nupasakojo direktoriaus išvaizdą- aukštas, šviesiais plaukais, su ūsais. Jei klaus, liepė sakyti, kad sakyti, kad nelabai prisimena, Jei rodys N., tai sakytų, kad jo nepažįsta. Jei klaustų direktoriaus telefono, tai, kad ji pakeitė telefoną, ir to numerio nebeliko. Paaiškino, ką ji turėjo tame darbe daryti. Aiškino, kad ji darbe projektuodavo rozetes, baldus, duris, kiemų, grindis. Akcentavo apšvietimo įrengimą. Liepė pačiai pasidomėti tuo dalyku, kad jį numanytų. Ji darbo UAB „D“ nedirbo, o ir pinigų realių negaudavo, jai ką pervesdavo į banką, ji turėjo atiduoti N. ir A.. (t. 3, b.l. 113).

Liudytas A. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad jis pasilieka prie savo parodymų, duotų įtariamojo apklausos metu 2009-04-01, o būtent tai, kad jis yra UAB „D“ direktorius nuo 2009 m. gegužės 15 d. Įmonė vykdo dizaino paslaugas. Veikla įmonės prasidėjo nuo to, kad neatidarius t.y. neįsteigus įmonės, pradėjo jis domėtis dizainu, kaip tai galima įgyvendinti. Išmėtė įvairiuose miestuose skrajutes, davė skelbimus į laikraščius. Jis nusprendė, kad tuo metu tai bus veikla iš kurios galima užsidirbti. Kadangi tuo metu jis įdirbinėjo šią veiklą, domėjosi užsakovais, veiklos galimybėmis, paprašė savo draugės E. K., kad ji įkurtų įmonę Vilniuje, todėl, kad Vilniuje yra įmonių steigimo įmonė, kuri vėliau tas įmones pardavinėja pirkėjams, kad žmonėms nereikėtų ilgai laukti steigimo procesų. Iš pradžių direktorė buvo E. K., o vėliau ji paskyrė direktoriumi jį. Kol vyko steigimo procesas, jis rūpinosi užsakymais. Susitikinėjo su galimais užsakovais. Lygiagrečiai davė skelbimus į nemokamus portalus internete, kad ieško dizainerių. Pradžiai priėmė dvi darbuotojas- K. B. ir D. D.. Jam iš pradžių paskambino iš Jonavos D. D., kuri pasisiūlė dirbti dizainere. Susitarė susitikti prie Jonavos m. esančiame bare. Jis pasidomėjo jos galimybėmis dirbti šį darbą. Davė darbą, kad įsitikinti, ar ji gali atlikti šį darbą. Atlikusi darbą, pasirašė darbo sutartį. Jai buvo užsakymas duotas- patalpų dizainas, atrodo, kad kotedžo. Buvo plikos sienos, o reikėjo priderinti spalvas, suformuoti patalpų apstatymą, kad būtų patogu, ekonomiška. D. D. buvo paskirta užduotis, kurią gavo iš Vokietijos, tai buvo gyvenamosios paskirties pastato, kurio plotas yra 170,5m² vidaus dizaino vizualizacijos projekto kūrimo paslaugos. Apmokėjimai buvo sutarti pagal nuveiktą darbą. D. D. buvo mokama vieną kartą, pagal nuveiktą darbą. D. D. mokėjo grynais pinigais - 7636,14 Lt gegužės mėnesį 2008 metų, birželio mėnesį-8074,14 Lt, liepos 372,64 Lt, rugpjūčio mėnesį 372,64 Lt. Pats tuo metu gaudavo 800 litų atlyginimą. Firma tuo metu turėjo užsakymus todėl ir mokėjo darbuotojams tokį atlyginimą. D. D. jis atveždavo pats grynais pinigais atlyginimą į sutartą vietą. 2008-10-01 D. D. išėjo vaiko priežiūros atostogų. Kai priiminėjo į darbą D. D., jos neklausė apie vaikus.

Iš 2008-12-22 VSDFV Kauno skyriaus rašto Nr. (10.1)10.V-17171, „Dėl galimų piktnaudžiavimų VSDF biudžeto išmokomis UAB „D“ matyti, kad VSDFV Kauno skyrius informavo, jog remdamasis turimais duomenimis, daro išvadą, kad nUAB „D“ veiklos nevykdo ir draudžiamosios pajamos apdraustiesiems deklaruojamos pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 str. 1 d. 1 p., t.y. ne už jų atliktą darbą, o tikslu fgauti išmokas iš Fondo biudžeto. (t l, b.1.24-26).

Iš 2009-02-05 VSDFV Kauno skyriaus rašto Nr. (12.4)10.V.PN-853 matyti, kad pateikta pažyma apie S. S. 2007-07-02 - 2008-12-31 išmokas ir kiti susiję dokumentai (t. 1, b.l. 30-43).

Iš 2009-01-27 VSDFV Panevėžio skyriaus rašto Nr. (6.9)3-2980 matyti, kad VSDFV Panevėžio skyrius pateikė informaciją bei dokumentus dėl UAB „D“ darbuotojos L. J. gaunamos pašalpos (t. 1, b.l. 46-56).

Iš 2009-01-21 VSDFV Kauno skyriaus rašto Nr. (9.44)10.V.-1110 matyti, kad VSDFV Kauno skyrius pateikė UAB „D“ visų darbuotojų pranešimų apie apdraustųjų valstybinių socialiniu draudimu priėmimą į darbą kopijas (t. 1, b.l. 58-85).

Iš 2009-05-28 VSDFV Kauno skyriaus rašto Nr. (12.4)10.V.PN-3803 matyti, kad VSDFV Kauno skyrius pateikė dokumentus dėl UAB „D“ darbuotojos S. S. gaunamų pašalpų (t.1, b.l. 86-96).

Iš 2009-02-11 VSDFV Kauno skyriaus rašto Nr. (12.4)10.V.PN-971 matyti, kad VSDFV Kauno skyrius pateikė informaciją ir dokumentus dėl lėšų pervedimo S. S. (t. 1, b.l. 98-99).

Iš 2009-05-15 Kauno AVMI rašto Nr. (20.4-21.2)-K-6868 matyti, kad UAB „D“ Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nuo 2007-01-01 mokesčių nemoka, nuo 2007-03-15 neteikia deklaracijų, UAB „ D“ Jonavos filialas :D“ jokių deklaracijų neteikė, nuo 2007-01-01 mokesčių nemokėjo. (t.1, b.l. 107).

Iš 2009-04-24 Nordea Bank Finland Plc rašto Nr. 3412 matyti, kad pateikti sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymo dokumentas bei išrašai už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-04-24 (t.1, b.l. 111-139).

Iš 2009-05-12 banko Swedbank rašto Nr. S/28406 matyti, kad pateikti sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašai ir atidarymo dokumentai (t. 1, b.l. 141-177).

Iš 2009-05-13 banko DnB Nord rašto Nr. 30.42-15/489 matyti, kad pateikti S. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas ir atidarymo dokumentai (t. 1, b.l. 179-197).

Iš 2009-05-18 banko DnB Nord rašto Nr. 30.42-15/499 matyti, kad pateiktos kasos pajamų orderių kopijos dėl įmokų už UAB „D“ mokėjimo (t 2, b.l. 2-5).

Iš 2009-04-29 VSDFV Kauno skyriaus rašto Nr. (9.44)10.V-6356 matyti, kad VSDFV Kauno skyrius pateikė informaciją apie UAB „D“, UAB „D“ Jonavos filialą „D“ (t. 2, b.L 8-37).

Iš 2009-05-07 VSDFV Jonavos skyriaus rašto Nr. (4.24)3S-2506 matyti, kad VSDFV Jonavos skyrius pateikė informaciją apie UAB „D“ Jonavos filialą „D“ (t 2, b.l. 38-67).

Iš 2009-06-09 dokumentų, pateikimo protokolo matyti, kad L. J. pateikė UAB „D“ Jonavos filialo „D“ 2008-01-02 pažymą dėl neskaičiuoto 2008-01-01 atlyginimo. (t. 2, b.l. 73-75).

Iš specialisto paaiškinimo, dėl „ar bendrovė „D“ vykdė registruotą veiklą? Ar iš pateiktų dokumentų galima nustatyti įmonės finansinės veiklos rezultatus, turtą, kapitalą ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą? Jei ne, tai kas už tai atsakingas?“ matyti, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VSDF valdybai pateiktose deklaracijose įtraukė melagingus duomenis, nes:

bendrovės direktorius G. K. realiai direktoriaus pareigų nevykdė, apskaitos dokumentuose ir deklaracijose nepasirašė. 2009-07-30 liudytojo apklausos protokole nurodė „...2007 metų rudenį, tikslios dienos neprisimenu, man į mobilaus ryšio telefoną paskambino mano pažįstamas E... Jis pasiūlė tapti įmonės vadovu..paaiškino, kad pats negali ...Paaiškino, kad įmonė surišta su medienos gaminiais...aš sutikau...įmonė kūrėsi Kalantos gatvėje, Kauno m., tikslaus adreso nežinau...Prieš tai buvo paskambinęs E., sakė, kad laukčiau, kad atvažiuos du vyrai...Atvažiavę vyrai nuvežė mane pas notarą...prie notarų biuro ...pamačiau, kad prie tų vyrų buvo jauna moteris...Man tie vyrai buvo pasakę, kad laukiam buhalterės, todėl, kai tie vyrai padavė mano pasirašytus notarinėje kontoroje dokumentus tai moteriai, aš ir supratau, kad ši moteris yra įmonės buhalterė. Iš pažiūros jie buvo pažįstami, nes kalbėjosi kaip gerai pažįstami tarpusavy žmonės. Po notaro mane parvežė namo...Po savaitės paskambino tie patys du vyrai ir paprašė susitikti...Automobilyje man paaiškino, kad reikės banke atidaryti savo vardu sąskaitą...atidariau sąskaitą, taip pat elektroninės bankininkystės sutartį. Man atidavė banko darbuotoja sutartį, taip pat elektroninės bankininkystės rekvizitus - prisijungimo kodus, slaptažodžius. Visus šiuos dokumentus aš atidaviau tiems vyriškiams...Dėl firmos veiklos man jokių įtarimų nekilo, nes aš niekur nepasirašinėjau ir manęs to niekas neprašė...Aš jokių buhalterinės apskaitos dokumentų nepasirašinėjau...Aš nepriiminėjau ir tikrai nepasirašinėjau darbo sutarčių.. Man nebuvo duoti pasirašyti UAB „D" darbo apskaitos žiniaraščiai, darbo laiko apskaitos ziniaraščiai.. Dėl patalpų nuomos Kalantos g, aš nesu pasirašęs... " (2009-08-27 specialisto išvados Nr. 5-2/121 24 priedas), 2009-08-13 ikiteisminio tyrimo apklausos protokole, Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjui Vidmantui Pauriui paklausus kur ir kuo dirba G. K., šis nurodė, kad dirba šaltkalviu UAB (duomenys neskelbtini), paprašytas papasakoti apie jam žinomas aplinkybes paaiškino „...Aš pas notarą pasirašinėjau sutartį. Jos aš net neskaičiau. Pasirašiau, kaip firmos direktorius. Antspaudą išsiėmėm vėliau. Jis liko pas tuos vyrus...Apklausos metu man pateiktuose dokumentuose , mokesčių ataskaitose, įsakymuose dėl darbuotojų atostogų ties mano pavarde yra ne mano parašas. Šių dokumentų aš nesu matęs...Mane nemokamai vaišino E....: (2009-08-27 specialisto išvados Nr. 5-2/121 25 priedas).

Bendrovės „D“ direktoriaus ir buhalterės parodymai skyrėsi. Aukščiau nurodytuose apklausos protokoluose G. K. nurodė, kad nieko į darbą nepriiminėjo ir darbo sutarčių nepasirašė, dokumentų nepasirašė, antspaudo neturėjo, o 2009-08-12 J. S. liudytojo apklausos protokole parodė, kad „...darbo sutartis buvo sudaryta tarp manęs ir direktoriaus G. K.. Mano darbo pobūdis buvo tas, kad direktorius man atnešdavo buhalterinius dokumentus — kasos dokumentus, sąskaitas, algalapius - ...suskaičiuoti, kiek sumokėti mokesčių ir viską grąžindavau atgal G. K....mokesčių inspekcijai dariau pelno mokesčio deklaraciją, balansą. Po visom šiom ataskaitom pasirašė direktorius. ..“ (2009-08-27 specialisto išvados Nr. 5-2/121 26 priedas). J. S. nurodė, kad darbo sutartį pasirašė pas ją namuose, jo (G. K.) tapatybės dokumento neprašė, nes „...įtarimo man nesukėlė, nes jis turėjo UAB „D“ antspaudą...“ Pažymėtina, kad tyrėja R. V. atliko asmens atpažinimus pagal jo nuotrauką, J. S. pateikė atpažinimui G. K. nuotrauką tarp kitų nesusijusių asmenų. J. S. G. K. kaip bendrovės „D“ direktoriaus nepažino.

Bendrovėje „D“ buvo įdarbintos trys besilaukiančios kūdikių moterys, dvi iš jų K. B. ir R. Z., neturinčios jokių išsilavinimo ar įgūdžių, susijusių su dizaino specialybe, apklausos protokole nesugebėjo įvardinti kokį darbą konkrečiai atliko, kaip tai atliko, kokiomis priemonėmis atliko darbus:

2009-08-03 R. Z. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad „...Iki baigiant vidurinę dirbdavau antraeilėse darbuose - parduotuvėje (duomenys neskelbtini) gėlių pardavėja...įdarbinimo agentūroje prašyme parašiau, kad ieškau darbo barmenės, indų plovėjos. Kaip hobis įrašiusi - dizainas. Man 2007 mėtų antroje pusėje paskambino žmogus vardu N....susitikimo metu jis man paaiškino darbo pobūdį - darbas bus susijęs su dizainu, reikės projektuoti namus....Netikrino mano jokių įgūdžių susijusių su dizainu...Darbo sutartį pasirašiau ofise, kuris yra Kalantos g....Sutartį pasirašiau fojė. Dėl darbo apmokėjimo susitarėm, kad mano darbo apmokėjimas. Toliau atsisakau duoti parodymus.“ (2009-08-27 specialisto išvados Nr. 5-2/121 28 priedas). 2009-08-06 įtariamojo apklausos protokole R. Z. parodė, kad „...Atvykus į susitikimą aš pateikiau N. brėžinius, kuriuos braižiau mokykloje braižybos painokos metu.....Turėjau apie 10 užsakymų, tiksliai pasakyti negaliu...tai buvo namų projektavimo užsakymai. Tai buvo užsakymai su namo vidaus projektavimo užsakymais...Paties įmonės direktoriaus t.y. G. K. niekada nemačiau. Įmonės buhalterės nemačiau...“ (2009-08-27 specialisto išvados Nr. 5-2/121 29 priedas). P.s. projektavimo darbams atlikti reikalinga turėti licenciją. Pažymėtina, kad R. Z. tyrimui pateikė brandos atestatą, išduotą 2009-07-10 ir priedą prie atestato, kuriame nurodyta, kad ji 2009 m. baigė Kauno rajono Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą (2009-08-27 specialisto išvados Nr. 5-2/121 30 priedas), t.y. beveik praėjus dviems metams po jos „projektavimo darbų" atlikimo. Visi dalykai įvertinti gana silpnai (6-8), lietuvių, anglų kalbos ir matematikos laikė mokyklinius egzaminus, dailė buvo pasirinkta B lygio ir įvertinta 6 (šešiais).

D. R. 2009-10-16 įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad tikrai bendrovėje „D“ nedirbo, o motinystės(tėvystės) pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, apskaičiuotas pagal bendrovės „D“ teiktas deklaracijas paimdavo N. M. ir A. B.. Apklausos protokole ji nurodė „...Aš gerai neprisimenu, ar A. (p.s. A. B., bendrovės „D" direktorius) man pasakė, kad rado man darbą, ar man į mobilaus ryšio telefoną paskambino vyras, kuris prisistatė N. (p.s. N. M.). N. pasiūlė susitikti...Jis pasakė, kad įdarbins firmoje, įdarbins oficialiai, kai pagimdysiu vaiką, aš gausiu iš Sodros didelę pinigų sumą, iš tos sumos aš pasiliksiu pinigus, kuriuos gausiu iš (duomenys neskelbtini) ir nuo šitos firmos 500 litų, o kitus turėsiu atiduoti jiems...Aš pagimdžiau 2008 m. gegužės 17 d. Man iš Sodros į banko elektroninę mokėjimo kortelę pervedė apie 18 tūkstančių litų...aš nuėmiau ir atidaviau N....Aš tikrai to darbo UAB „D“ nedirbau, o ir pinigų realių negaudavau, man ką pervesdavo į banką, aš turėjau atiduoti N. ir A....".

Nei bendrovės direktorius G. K., nei buhalterė J. S. tyrimui nepateikė nei vieno buhalterinės apskaitos dokumento, dizaino darbų įvykdymą įrodančių dokumentų, kur šiuo metu yra bendrovės „D“ dokumentai tyrimo metu nenustatyta.

FNTT prie VRM tinklalapyje 2009-07-09 straipsnyje „Tarp vaiko priežiūros išmoku grobėjų - ir Vokietijos pareigūnu ieškomas asmuo“ buvo pateikta tokia informacija „Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apskrities skyriaus baigtą ikiteisminį tyrimą Kauno miesto apylinkės prokuratūra, surašiusi kaltinamąjį aktą, perdavė Kauno miesto apylinkės teismui. Kaltinimai siekiant neteisėtai gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas pareikšti kauniečiams A. L., V. Ž„ S. S. ir panevėžietei L. J. ...Ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad kartu su kaltinamuoju A. L. nusikalstamoje veikoje kartu dalyvavo ir kaunietis N. M. (gim. 1974 m.), kurio paiešką paskelbė Lietuvos ir Vokietijos teisėsaugos institucijos...“. Tyrėja R. V. atliko asmens atpažinimus pagal jo nuotrauką, N. M. nuotrauką tarp kitų nesusijusių asmenų pateikė G. K., R. Z., buhalterei J. S. ir D. R.:

2009-08-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas - bendrovės „D“ direktorius G. K. atpažino N. M., nurodęs, kad šis asmuo 2007 m. kartu su kitu vyriškiu vežė jį pas notarą, su juo atidarė banke sąskaitą, visus dokumentus ir antspaudą atidavė jam (2009-08-27 specialisto išvados Nr. 5-2/121 31 priedas);

2009-08-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad įtariamoji — bendrovėje „D“ dizainere įforminta R. Z. atpažino N. M., nurodžiusi, kad tai tas pats N. apie kurį davė parodymus apklausos metu (2009-08-27 specialisto išvados Nr. 5-2/121 32 priedas);

2009-08-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja - bendrovėje „D“ buhaltere dirbusi J. S. atpažino N. M., kuris buvo jos bendraklasis (2009-08-27 specialisto išvados Nr. 5-2/121 33 priedas);

2009-10-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad atpažįstančioji - D. R. atpažino N. M. ir nurodė, kad šis asmuo ją įdarbino bendrovėje „D“ ir jam atidavinėjo pinigus iš motinystės pašalpos.

Iš pateiktų dokumentų visiškai negalima nustatyti įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatų, turto, kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nes:

bendrovė „D“ ūkinės-finansinės veiklos nevykdė, o Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VSDF valdybai pateiktose deklaracijose nurodė tiesos neatitinkančius duomenis;bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai neiššaugoti.

Bendrovė „D“ buvo įkurta tam, kad įforminus dizainerėmis besilaukiančias kūdikių moteris, apskaitos dokumentuose būtų fiksuojami dideli darbo užmokesčiai (detaliau 2009-08-27 specialisto išvados Nr. 5-2/121 tyrime atsakant į 1-3 klausimus, skyriuje „Apie bendrovę „D“ 12 psl.), nuo kurių įformintų dizainerėmis piliečių naudai būtų priskaičiuotos ir neteisėtai gautos nepagrįstai didelės motinystės ir motinystės(tėvystės) pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (iš viso bendrovėje „D“ darbo sutartimis dizainerėmis įformintoms D. R., R. Z. ir K. B. VSDFV Kauno skyrius priskaičiavo 260245,29 Lt dydžio pašalpų).

Motyvuojamoji dalis

Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (jo pakeitimų ir papildymų) 21 straipsnio nuostatų 1 dalį „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, o pagal 2 dalį „ Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas", t.y. bendrovės „D" direktorius G. K.. Tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių apklausos protokolų, kuriuose užfiksuoti bendrovėje „D“ dizainerėmis įformintų moterų parodymai (2009-08-06 įtariamosios R. Z. apklausos protokolas, 2009-10-16 įtariamosios D. R. apklausos protokolas) paaiškėjo, kad realiai G. K. bendrovei nevadovavo, pasak jo paties parodymų, jis tik sudalyvavo bendrovės „D“ įkūrime (2009-07-30 liudytojo apklausos protokolas). Lietuvos teismo ekspertizes centras 2009-10-29 raštu Nr. SE-2714 pateikė specialisto išvadą. Nr. 11-2936 (09), kurioje informavo, kad pažymose SODRAI, darbo sutartyse, ir kituose tyrimui pateiktuose dokumentuose pasirašė ne G. K..

Bendrovės „D“ buhalterė J. S. tvarkydama bendrovės buhalterinę apskaitą nesivadovavo 2001-11-06 LR Buhalterines apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (jo pakeitimų ir papildymų) 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kur „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", nes tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė veiklos nevykdė, o į apskaitą buvo įrašomi tiesos neatitinkantys duomenys, nesusiję su bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal aukščiau paminėto įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuorodas ,,Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašą ir pasirašę asmenys“, o tyrimo metu nustatyta, kad bendrovės „D“ buhalterė J. S. įtraukė į apskaitą duomenis apie realiai neįvykusias ūkines operacijas bei surašė tiesos neatitinkančius duomenis į Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VSDF valdybai pateiktas deklaracijas (išskyrus duomenis 2007 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, kuri užpildyta 2008-09-26, o J. S. darbo bendrovėje „D“ laikotarpis nuo 2008-01-01 iki 2008-06-02). Kas pasirašė aukščiau nurodytuose dokumentuose už bendrovės vadovą iki specialisto paaiškinimo pateikimo dienos nustatyta nebuvo.

Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (jo pakeitimų ir papildymų) 4 straipsnio nuorodas „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų... tinkama, objektyvi ir palyginama... išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“. Bendrovės finansininkė J. S. į apskaitą įtraukė tiesos neatitinkančius duomenis, kuriuos nurodė ir Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VSDF valdybai pateiktose deklaracijose, dėl to darytina išvada, kad tyrimui nepateiktuose buhalterinės apskaitos dokumentuose informacija buvo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, o pagal aukščiau paminėto įstatymo 11 straipsnio I dalies nuorodas „Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą" (t. 3, b.l. 58-60).

Iš 2009-10-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažįstant asmenį, vardu „N.“, D. R. atpažino N. M. kaip asmenį kuriam perduodavo pinigus iš gaunamos motinystės pašalpos ir kuris ją įdarbino UAB „D“ (t. 3, b.l. 99-100).

Iš 2009-08-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažįstant asmenį G. K. atpažino N. M., kaip asmenį kuris dar kartu su vienu asmeniu jį vežė pas notarą ir į banką pasirašinėti dokumentus (t 3, b.l. 80-81).

Iš 2009-08-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažįstant asmenį, vardu „N.", R. Z. atpažino N. M. (t. 3, b.l. 133-134).

Iš 2011-12-19 Kauno miesto apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-311/2011 matyti, kad V. Ž., S. S. ir A. L. pripažinti kaltais. Teismas nuosprendžiu konstatavo, kad UAB „D“ realiai veiklos nevykdė, draudžiamąsias pajamas draustiesiems deklaravo pažeidžiant LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 str. 1 d. l p., t.y. ne už atliktą darbą, o tikslu gauti išmokas iš fondo biudžeto (t 2, b.l 143-152).

Iš 2012-06-29 Kauno apygardos teismo nuosprendžio, kuriuos išnagrinėti nuteistųjų S. S., V. Ž., A. L. apeliaciniai skundai, matyti, kad nuteistosios S. S. skundas, dėl pripažinimo lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad ji padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir nusikalstamą veiką padarė dėl prieš ją panaudotos psichinė prievartos, bei dėl paskirtos bausmės ir civilinio ieškinio, tenkintas pilnai, nuteistųjų V. Ž. ir A. L. skundai tenkinti iš dalies dėl civilinio ieškinio. Nuosprendis jų bei nuteistosios šioje byloje L. J. atžvilgiu, civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti dalyje, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o nuteistosios S. S. bei nuteistosios L. J. ir įpareigojimo atlyginti solidariai priteistą turtinę žalą dalyse, pakeistas. Solidariai iš nuteistųjų S. S., V. Ž. ir A. L. priteista 92.455,85 Lt suma sumažinta iki 74.594,54 Lt, o solidariai iš L. J., V. Ž. ir A. L. priteista 106.881,65 Lt sumą, sumažinta iki 79.005,51 Lt. Nuteistosioms S. S. ir L. J. paskirti įpareigojimai per 20 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą, pakeisti į įpareigojimus per teismo nustatytą laiką atlyginti 1/3 dalį solidariai su kitais nuteistaisiais padarytos turtinės žalos, kas nuteistajai S. S. sudaro 24.864,85 Lt, o L. J. – 26.335 Lt. Į joms skirto įpareigojimo atlyginti turtinę žalą vykdymą įskaitytas kiekvienos jų ikiteisminio tyrimo metu laisvanoriškai sumokėtos sumos (t 5, b.l. 147-163).

Iš 2012-05-31 Kauno rajono apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad A. B., J. S., R. Z., pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas veikiant organizuotoje grupėje kartu su N. M. (t. 4, b.l. 141-180). Iš 2015-03-16 Kauno apygardos teismo nuosprendžio, kuriuos išnagrinėti nuteistųjų A. B., J. S., K. B. ir D. D. apeliaciniai skundai, matyti, kad pakeistas Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendis: panaikinta nuosprendžio dalis dėl J. S. nuteisimo pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 25 str. 3 d., 300 str. l d., ir priimtas šioje dalyje naujas nuosprendis: J. S. išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. T. V. socialinio draudimo fondo valdybos civilinis ieškinys ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priteista solidariai: iš A. B. ir K. B. 73059,95 litų (21159,62 eurų), iš A. B. ir R. Z. – 79889,44 litų (23137,58 eurų), iš A. B. ir D. D. – 40045,91 litų (11598,10 eurų) turtinės žalos atlyginimo. Pašalintos nuosprendyje įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad nuteistieji veikė organizuotoje grupėje kartu su A. B., N. M., J. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei skirtingais laikotarpiais į nusikalstamą veiką įsitraukusiomis D. D., K. B., R. Z., D. R., ir nurodyti, kad: nuteistieji veikė organizuotoje grupėje kartu su A. B., asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei skirtingais laikotarpiais į nusikalstamą veiką įsitraukusiomis D. D., K. B., R. Z., D. R.. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 72 str., perduodant VSDFV Kauno skyriui, konfiskuotos lėšos, į kurias D. D., K. B. ir R. Z. šioje baudžiamojoje byloje buvo apribotos nuosavybės teisės (R. Z. – 79889,44 Lt, K. B. – 73059,95 Lt, D. D. – 40045,91 Lt ).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo objektyvieji požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Turtinė teisė – tai kaltininko sau ar kito asmens naudai neteisėtai įgyta daiktinė ar prievolinė teisė arba teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.112 straipsnio 1 dalis). Svetimo turto įgijimas – tai kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas, o turtinės teisės įgijimas – tai teisės valdyti ir (ar) naudotis ir (ar) disponuoti tokiu turtu, taip pat prievolinės teisės ar teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų, įgijimas panaudojant apgaulę. Kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį atsižvelgtina į tai, kad atskirais atvejais svetimo turto ir turtinės teisės įgijimo požymiai gali sutapti (pvz., nekilnojamojo turto ir teisės į jį, banko sąskaitoje esančių pinigų ir teisės į juos įgijimas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalga Nr. AB-36-1).

Kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį, apgaule įgyto turto vertė nustatoma vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. Didelės vertės turtu pripažįstamas didesnis nei 250 MGL, t.y. 9415 eurų (32508,11 litų) vertės turtas.

Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos apskritai buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013).

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo. Sukčiavimo neteisėtai įgijus motinystės (tėvystės) pašalpą bylose kaip apgaulės elementas įrodinėtina aplinkybė yra darbo santykių fiktyvumas. Kai kaltininkas sukčiavimo būdu siekia gauti atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, sprendžiant, ar darbo santykiai buvo fiktyvūs, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: kaltininko realią galimybę atlikti sutartyje sulygtą darbą, nustatyto atlyginimo dydį, ar įmonė turėjo pakankamai lėšų atlyginimui išmokėti, ar naudinga buvo įmonei mokėti nustatytą atlyginimą darbuotojui, ar darbuotojas atliko darbo sutartyje sulygtą darbą ir gavo už jį darbo užmokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2013, 2K–460/2014, 2K-331-693/2015).

BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatytas, kad Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. BK 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojo byloje Nr. 2K-328/2014).

Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, kaltinamojo N. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis N. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino. Jo kaltė įrodyta ir byloje surinktais ir teismo posėdžių metu ištirtais įrodymais. Nustatyta, kad jis dalyvavo tiek sukuriant fiktyvius darbo santykius įmonėse UAB „D“ ir UAB „D“ Jonavos filiale „D“, tiek UAB „D“. Aplinkybę, kad minėtose įmonėse asmenys realiai nedirbo patvirtina liudytojų S. S., L. J., D. R. parodymai. Aplinkybė, kad minėtos įmonės realiai nevykdė veiklos buvo patvirtinta ir liudytojų G. K. bei V. Ž. parodymais, kuriuose jie nurodė, kad nežino, kuo užsiėmė įmonės, kurių direktoriais jie buvo, taip pat specialisto paaiškinimais

Aplinkybę, kad buvo veika organizuotoje bendrininkų grupėje patvirtina įsiteisėję 2011-12-19 Kauno miesto apylinkės teismo ir 2012-05-31 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2012-05-31 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendis buvo pakeistas 2015-03-16 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir J. S. išteisinta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, iš kaltinimo N. M. šalintina aplinkybė, kad N. M., padarydamas BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, nurodyta veiką veikė organizuotoje, grupėje kartu su A. B., J. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, skirtingais laikotarpiais į nusikalstamą veiką įsitraukusia D. R., R. Z., nurodant, kad N. M., padarydamas BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, nurodyta veiką, veikė organizuotoje grupėje kartu su A. B., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, skirtingais laikotarpiais į nusikalstamą veiką įsitraukusia D. R., R. Z..

Taip pat iš kaltinimo N. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje šalintinas epizodas, kur nurodoma, kad jis bendrai veikdamas bendrininkų grupėje su A. L., V. Ž., L. J., siekdamas kartu su bendrininkais sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir bendrininkų naudai įgyti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, kartu su A. L. sukūrė nusikalstamos veikos planą, įkalbėjo V. Ž. įsigyti UAB „D“, į,k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), ir UAB „D“ Jonavos filialą „D“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), bei tapti jų direktoriumi, po ko jis įkalbėjo L. J. dalyvauti nusikalstamoje veikoje, paėmė jos asmens duomenis ir perdavė V. Ž., kuris vykdydamas A. L. ir jo (N. M.) nurodymus ją fiktyviai 2007-02-15 įdarbino UAB „D“ ir UAB „D: Jonavos filiale „D“. A. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su juo (N. M.) V. Ž. nurodė už atlygį pasirašyti jų pateikiamus dokumentus bei juos pristatyti į VSDFV Kauno ir Jonavos skyrius, po ko V. Ž. pasirašius ir VSDFV Kauno skyriui pateikus 2007-04-11 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų pirmą ketvirtį, kuriame melagingai nurodyta, kad L. J. UAB „D“ apskaičiuota 9431,58 Lt pajamų per 2007 m. I ketvirtį, pasirašius ir VSDFV Jonavos skyriui pateikus 2007-04-11 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų pirmą ketvirtį, kuriame melagingai nurodyta, kad L. J. UAB ,,D“ Jonavos filiale „D“ apskaičiuota 9430,58 Lt pajamų per 2007 m. I ketvirtį, 2007-07-04 VSDFV Panevėžio skyrius, remiantis šiais pranešimais, 2007-07-02 prašymu skirti motinystės pašalpą bei 2007-07-02 L. J. nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu C Nr. 0077627, priėmė sprendimą „Dėl L. J. teisės į motinystės pašalpą“ Nr. N30-533 ir apskaičiavo 26 163,78 Lt didesnę motinystės pašalpą, iš kurių, atskaičius mokesčius, išmokėjo jai 19 479,72 Lt. L. J., A. L. nurodymu tęsiant nusikalstamą veiką, 2008-01-24 VSDFV Panevėžio skyriui pateikus prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, suklastotus 2008-01-02 UAB „D“ ir UAB „D“ Jonavos filialo „D“ direktoriaus įsakymus Nr. 008-01 dėl atostogų L. J. iki vaikui sueis dveji metai suteikimo, VSDFV Panevėžio skyrius priėmė sprendimą dėl L. J. 112 448,66 Lt (88 009,76 Lt atskaičius mokesčius) didesnės motinystės (tėvystės) pašalpos už 2008-01-02 - 2009-08-20 laikotarpį mokėjimo, iš kurių 2008-01-02 - 2009-01-31 laikotarpiu 76 791,72 Lt (59 525,79 Lt atskaičius mokesčius) L. J. buvo išmokėta. Tuo būdu jis (N. M.) apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą - valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 26 163,78 Lt (19 479 Lt atskaičius mokesčius), išmokėtus kaip motinystės pašalpa, įgijo didelės vertės turtinę teisę į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 112 448,66 Lt (88 009,76 Lt atskaičius mokesčius), išmokamus kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių 76 791,72 Lt (59 525,79 Lt atskaičius mokesčius) L. J. išmokėjus, įgijo ir didelės vertės svetimą turtą, padarant valstybinio socialinio draudimo fondui 102 955,50 Lt turtinę žalą. Tokiu būdu apgaule jis savo ir bendrininkų naudai iš viso įgijo svetimą turtą 200 411,35 Lt ir padarė VSDFF biudžetui bendrą 200 411,3 5 Lt turtinę žalą. Teismas mano, kad N. M. dalyvavimas šiame epizode neįrodytas, nes liudytoja L. J. parodė, kad nepažįsta N. M., nurodė dėl visko bendravusi su A. L.. Liudytojas V. Ž. parodė, kad jis buvo nuvykęs į Panevėžį su A. L.. Pats N. M. neigė aplinkybę, jog dalyvavo epizode pasisavinant L. J. išmokėtas motinystės pašalpos išmokas. Kitų duomenų patvirtinančių neginčijamą kaltinamojo N. M. dalyvavime šiame epizode taip pat nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad neįrodyta, jog N. M. dalyvavo šiame epizode.

Nors N. M. bandė pavaizduoti savo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, kaip nereikšmingą, tačiau N. M. kaip vieno iš organizatorių vaidmenį patvirtina liudytojų R. Z., S. S. parodymai. Liudytoja R. Z. nurodė, kad N. M. prisistatė kaip įmonės direktorius. Koordinuojantį vaidmenį patvirtina ir S. S. parodymai, kur ji nurodo, kad dėl visų jos įdarbinimo aplinkybių bendravo su N. M., kad jis ją vežė į Sodrą. Liudytojas G. K. taip pat nurodė, kad tvarkant UAB „D“ reikalus aktyviai dalyvavo N. M.. Šioje byloje aplinkybes, kad veika buvo vykdoma bendrininkų grupėje patvirtina tiek apklaustų liudytojų parodymai, tiek įsiteisėję 2011-12-19 Kauno miesto apylinkės teismo ir 2012-05-31 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiai. Ši aplinkybė svarbi ir skiriant kaltinamajam bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis iš esmės pripažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (BK 54 straipsnis): neteistas (t. 4, b.l. 71-72), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t. 4, b.l. 74),VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neįrašytas (t. 4, b.l. 75), dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 6, b.l. 36).

BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kaltinamasis kaltinamas padaręs dvi sunkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, šioje straipsnio dalyje numatyta vienintelė sankcija - terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis). Įvertinus kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas, jų pavojingumą visuomenei ir visuomenei susiklėsčiusioms teisinėms normoms socialinio aprūpinimo srityse, laikytina, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė atitiktų šiai bausmei keliamus tikslus (BK 41 straipsnis), nes N. M. veikė bendrininkų grupėje buvo vienas iš daromų nusikalstamų veikų organizatorių. Atsižvelgiant į tai, kad N. M. neteistas bei kitus jį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad yra atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti aplinkybė (BK 61 straipsnis), jam skirtina bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-04-02 iki 2014-05-02 (t.4, b.l. 1005-106,107-110) (BK 66 straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad N. M. neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, žada atlyginti padarytą žalą, yra dirbantis, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą, tačiau kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas per nuosprendžiu nustatytą laiką – ir pareigos, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir registracija policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (t. 4, b.l. 131-133, 135; t. 5, b.l. 181-182) (BPK 139 straipsnis) Asmens dokumentas piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) gražintinas kaltinamajam N. M..

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – 20000 litų užstatas, pervestas į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, užstatas 5792,40 Eur gražintinas užstato davėjui (t. 4, b.l. , 134) (BPK 133 straipsnio 6 dalis, 139 straipsnis).

Byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pripažinti civiliniais ieškovais (t. 4, b.l. 41-44, 47-53, 54-58).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pateikė raštą, kuriame nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyrius baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00004-09 pareiškė 108881,65 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau - Fondo biudžetas) padarytos žalos atlyginimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-311/2011, civilinį ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš A. L., V. Ž., L. J. solidariai 106 881,65 Lt (108 881,65 Lt - 2000 Lt) VSDFV Panevėžio skyriaus naudai. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi solidariai iš A. L., V. Ž. ir L. J. priteista 106881,65 Lt suma sumažinta iki 79005,51 Lt. L. J. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas per 20 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą, Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi pakeistas į įpareigojimą per teismo nustatytą laiką atlyginti 1/3 dalį solidariai su kitais nuteistaisiais padarytos turtinės žalos, kas L. J. sudaro 26 335 Lt. L. J. per teismo nustatytą laiką atlygino teismo nustatytą 26 335 Lt sumą. Civilinis ieškovas prašė tenkinti civilinio ieškinio reikalavimus Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi priteistos dalies apimtimi, t.y. 79005,51 Lt, pažymint, kad N. M. yra solidariai atsakingas už Fondo biudžetui padarytą žalą su V. Ž., A. L. bei L. J., iš kurių 79005,51 Lt suma buvo solidariai priteista Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi (t. 5, b.l. 26). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje epizodas dėl sukčiavimo pasisavinant L. J. skirtą motinystės (tėvystės) pašalpą buvo pašalintas iš N. M. kaltinimo, jam nepadarius jam inkriminuojamos veikos, VSDFV Panevėžio skyriaus ieškinys N. M. atmestinas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodo, kad šioje byloje VSDFV Kauno skyrius yra pripažintas civiliniu ieškovu dėl 92455,85 Lt žalos atlyginimo išmokėjus S. S. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. VSDFV Kauno skyrius baudžiamojoje byloje Nr, 20-2-00004-09 pareiškė 97455,85 Lt dydžio civilinį ieškinį, kurio suma patikslino 2011-04-06 pareiškiant 92455,85 Lt patikslintą ieškinį dėl nusikalstama veika Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau - Fondo biudžetas) padarytos žalos atlyginimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-311/2011 L civilinį ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš A. L., V. Ž., S. S. solidariai 92455,85 Lt VSDFV Kauno skyriaus naudai. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi solidariai iš A. L., V. Ž. ir S. S. priteista 92455,85 Lt suma sumažinta iki 74594,54 Lt. S. S. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas per 20 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą, Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 29 nutartimi pakeistas į įpareigojimą per teismo nustatytą laiką atlyginti 1/3 dalį solidariai su kitais nuteistaisiais padarytos turtinės žalos, kas S. S. sudaro 24864,85 Lt. S. S. per teismo nustatytą laiką atlygino teismo nustatytą 24864,85 Lt sumą. Prašo tenkinti civilinio ieškinio reikalavimus Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi priteistos dalies apimtimi, t.y. 74594,54 Lt, pažymint, kad N. M. yra solidariai atsakingas už Fondo biudžetui padarytą žalą su V. Ž., A. L. bei S. S., iš kurių 74594,54 Lt suma buvo solidariai priteista Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi (t. 5, b.l. 75-76).

VSDFV Kauno skyriaus civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas išspręstas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, kad ši žala padaryta N. M. kaltais veiksmais, nustatytina, kad tenkintini VSDFV Kauno skyriaus civilinio ieškinio reikalavimai Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi) priteistos dalies apimtimi, t.y. 74594,54 Lt (21604,07 Eur), nustatant, kad N. M. yra solidariai atsakingas už Fondo biudžetui padarytą žalą su V. Ž., A. L. bei S. S., iš kurių 74594,54 Lt (21604,07 Eur), suma buvo solidariai priteista Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

N. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį:

pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimo epizodai UAB „D“ ir UAB „D“ Jonavos filialas „D“) – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimo epizodai UAB „D“) – 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį pažalintinas epizodas, kad N. M. susitaręs ir bendrai veikdamas bendrininkų grupėje su A. L., V. Ž., L. J., siekdamas kartu su bendrininkais sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir bendrininkų naudai įgyti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apgaule savo ir bendrininkų naudai iš viso įgijo svetimą turtą (L. J. išmokėtos lėšos Panevėžio VSDFV) ir padarė VSDFF biudžetui bendrą 200 411,3 5 Lt turtinę žalą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtas bausmes už padarytus nusikaltimus subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti 3 (tris) metus 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-04-02 iki 2014-05-02 (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, paskiriant, iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos, baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu;tęsti darbą ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje; per 25 (dvidešimt penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau ¼ dalį padarytos VSDFV biudžetui turtinės žalos, už kurią N. M. yra solidariai atsakingas su nuteistaisiais V. Ž., A. L. bei S. S., kas N. M. sudaro 5401,02 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus vieną eurą 2 eurocentus) (18648.64 Lt), kas mėnesį atlyginant po nemažiau kaip 225Eur.

N. M. paskirtą kardomąją priemonę – 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų užstatą, pervestą į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, užstatą 5792,40 Eur gražinti užstato davėjui – G. A. M..

N. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir registraciją policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, asmens dokumentą -piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), gražinti kaltinamajam N. M.

Civilinio ieškovo VSDFV Panevėžio skyriaus ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priteisti iš N. M. solidariai su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi) priteistos padarytos turtinės žalos ir neatlygintos dalies apimtimi, t.y. 74594,54 Lt (21604,07 Eur), nustatant, kad N. M. yra solidariai atsakingas už VSDFV biudžetui padarytą žalą kartu su V. Ž., A. L. bei S. S., iš kurių 74594,54 Lt (21604,07 Eur), suma buvo solidariai priteista Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.