Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kelių policijos tarnybos, atstovui Ryčiui Vosyliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kelių policijos tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas siekia prisiteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kurią kildina iš neteisėtų Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) pareigūnų veiksmų, kai 2013-09-16 kelyje Vilnius – Minskas jo vairuojamą automobilį Maserati be jokio pagrindo sustabdė policijos pareigūnai, kurie paėmė jo vairuotojo pažymėjimą ir nieko nepaaiškinę lietuvių kalbos nesuprantančiam pareiškėjui nurodė sekti iš paskos. Nuvykus į Lietuvos kelių policijos tarnybą, pareiškėjui nebuvo išaiškintos jo teisės ir nepasiūlyta vertėjo pagalba, iš jo neteisėtai, nesuteikiant laikino leidimo vairuoti transporto priemonę, buvo atimtas Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti transporto priemonę Rusijos Federacijoje ir Baltarusijoje, tačiau paliktas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti transporto priemones visoje Europos Sąjungoje. Be to, pareigūnai suteikė žiniasklaidai tikrovės neatitinkančią informaciją ir 2013 m. rugsėjo 17 d. žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie tai, kad „policija sučiupo baltu „Maserati“ po Lietuvą skraidžiusį rusą“. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju valstybei kyla turtinė prievolė atlyginti neteisėtais Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnų veiksmų jam padarytą žalą, nes yra visos CK 6.271 str. numatytos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – 1) neteisėti veiksmai, pasireiškę tuo, kad neteisėtai atėmusi iš pareiškėjo Rusijos Federacijos išduotą vairuotojo pažymėjimą ir nesuteikusi laikino leidimo vairuoti transporto priemonę Rusijos Federacijoje ir Baltarusijoje, Tarnyba pažeidė ABTĮ 269 str. reikalavimus, taip pat atėmė galimybę jam automobiliu pasiekti namus Rusijoje, kur gyvena jo šeima, ir tuo neteisėtai bei akivaizdžiai neproporcingai apribojo pareiškėjo judėjimo laisvę. Be to, Tarnyba, neteisėtai paviešinusi informaciją apie pareiškėjo sulaikymą žiniasklaidos priemonėms ir paskleidusi tikrovės neatitinkančią informaciją, neva tuo metu, kai jis viršijo leistiną greitį, automobilį vairavo pareiškėjas, taip pat nurodydama, kad sulaikė „namo važiavusį rusą“, įžeidė pareiškėją dėl jo tautybės, pažemino jo garbę ir orumą, ir pažeidė Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 6 str. 4 d. ir 21 straipsnio reikalavimus. Nesuteikdama pareiškėjui teisės į vertėją ir tuo atimdama jam teisę pasiaiškinti dėl inkriminuojamų pažeidimų, nepaaiškindama, kokiu pagrindu ir dėl ko sulaiko jo vardu išduotą Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą ir nenurodydama, dėl kokių pažeidimų surašo ATP protokolus, taip pat jų kopijų neperduodama pareiškėjui bei su jomis neleisdama susipažinti pareiškėjo atstovui, Tarnyba pažeidė administracinių teisės pažeidimų teisenos procedūras, piktnaudžiavo savo įgaliojimais, suvaržė pareiškėjo laisvę ir pažeidė jo teises ir pagrindines laisves, taip pat pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 20 str. 1 d. 4 p. numatytą asmens teisę turėti vertėją; 2) žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nes dėl neteisėto teisės vairuoti atėmimo, tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimo ir jos nutekinimo pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones pareiškėjas savo reikalams tvarkyti turėjo samdyti vairuotoją su automobiliu ir patyrė dideles transporto išlaidas (1000 Lt per dieną nuo teisės vairuoti atėmimo dienos iki bylos nagrinėjimo, įvykusio 2013-10-07, dienos, iš viso - 21 000 Lt), be to, jis taip pat turėjo rūpintis žmonos ir vaiko transportavimo išlaidomis, todėl iš viso patyrė 30 000 Lt turtinę žalą. Neteisėtais pareigūnų veiksmais paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją, buvo pabloginta pareiškėjo įmonės UAB „BergHouse“ reputacija, pažeista pareiškėjo asmeninė reputacija, o jis pats patyrė dvasinių išgyvenimų, be to, pareiškėjas kurį laiką negalėjo susitikti su žmona ir turėjo daug kitų nepatogumų, todėl patyrė 50 000 Lt neturtinę žalą.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje administracinėje byloje spręstinas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis kildina iš Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnų veiksmų, pagrįstumo.

Pareiškėjo teigimu žalą jis patyrė policijos pareigūnams 2013-09-16 be pagrindo sustabdant jo vairuojamą automobilį, paimant vairuotojo pažymėjimą, neišaiškinant jam teisių ir nepasiūlant vertėjo pagalbos, žiniasklaidai paskleidžiant apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią informaciją.

Nustatyta, kad 2013-09-16 Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai sustabdė automobilį Maserati, kurį vairavo pareiškėjas Y. P., įtariant, kad vairuotojas vairavo transporto priemonę, kuri ne kartą anksčiau užfiksuota stacionariu greičio matuokliu viršijant leistiną greitį. Šis automobilis ir vairuotojas buvo pristatyti į Lietuvos Kelių policijos tarnybą (ATP byla, b. l. 18);

2013-09-16 pareiškėjui buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai ir 2013-10-14 Vilniaus apylinkės teismo nutarimu dėl 2013 m. gegužės 14 d. ir 2013 m. gegužės 15 d. įvykių pareiškėjas pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3, 5, 6 dalyse (ATP byla, b. l. 95-97). Šis nutarimas patvirtintas iš esmės 2013-12-20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (ATP byla, b. l. 125-128).

Paminėtos faktinės aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-11367-870/2013.

Dėl pareigūnų veiksmų išaiškinant pareiškėjo teises ir vertėjo pagalbos

Pažymėtina, kad pareiškėjas, be kita ko, savo apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos teismui buvo nurodęs, kad buvusi pažeista jo teisė į vertėją, teismas šią aplinkybę įvertino ir pažeidimo nenustatė (ATP byla b. l. 111, 127). Pareiškėjo teiginius, kad jam, nesuprantančiam lietuvių kalbos, Tarnybos pareigūnai tinkamai neišaiškino jo teisių, nenurodė, dėl kokių pažeidimų surašomi ATP protokolai ir nesuteikė teisės į vertėją, taip pat jam neperdavė ATP protokolų kopijų ir su jomis neleido susipažinti jo atstovui, paneigia administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A26-11367-870-2013 nustatytos faktinės aplinkybės – pareigūnės S. S. tarnybinis pranešimas, Tarnybos 2013-09-16 padarytas garso įrašas, ATP byloje liudytoju apklausto pareigūno A. B. parodymai, taip pat liudytojų S. S. bei S. K. parodymai, duoti administracinės bylos nagrinėjimo metu, pagal kuriuos nustatyta, kad tiek sustabdant pareiškėjo vairuojamą automobilį, tiek ir surašant administracinių teisės pažeidimų protokolus, su pareiškėju Tarnybos pareigūnai bendravo jam suprantama rusų kalba, o nurodytoms aplinkybėms užfiksuoti buvo daromas garso įrašas, todėl nėra pagrindo teigti, kad su pareiškėju buvo bendraujama jam nesuprantama kalba ir jis nesuprato, dėl kokių aplinkybių buvo sustabdytas ir palydėtas į Tarnybą. Taip pat nustatyta, kad Y. P. jam suprantama rusų kalba buvo supažindintas su ATPK 272 straipsnyje nurodytomis teisėmis ir pareigomis bei su ATP protokolų turiniu, tačiau jis atsisakė pateikti paaiškinimus ir pasirašyti ATP protokoluose, be to, Y. P. atstovas taip pat buvo supažindintas su ATP protokolų turiniu, o administracinių teisės pažeidimų protokolų turinys buvo paskelbtas žodžiu išverčiant jį į rusų kalbą dalyvaujant tiek pareiškėjui, tiek jo atstovui advokato padėjėjui; vienas ATP protokolų egzempliorius buvo pateiktas pareiškėjui, tačiau pastarajam atsisakius juos paimti, ATP protokolai, išversti į rusų kalbą, 2013-09-18 buvo išsiųsti Y. P. deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje adresu (ATP byla, b. l. 2, 5, 8, 11, 14, 19-20, 51, 38-48).

Dėl pareigūnų veiksmų sustabdant pareiškėjo automobilį

Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 22 p. 3 ir 4 dalimis, policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ir tikrinti vairuotoją, kai reikia patikrinti vairuotojo ir transporto priemonės registracijos dokumentus, siekiant nustatyti ieškomus asmenis ir transporto priemones, vykdant užsieniečių kontrolę, taip pat kai įtariama, kad transporto priemone važiuojantys asmenys dalyvavo arba dalyvauja darant teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pareigūnai sustabdė pareiškėjo vairuojamą automobilį siekdami nustatyti, ar tai yra instruktažo metu nurodytas daugelį kartų KET reikalavimus pažeidęs automobilis, todėl tokie jų veiksmai atitiko Policijos patrulių veiklos instrukcijos 22 p. 3 ir 4 dalių reikalavimus.

ATPK 263 str. 1 dalyje nustatyta, kad ATP protokolui surašyti, kai negalima to padaryti pažeidimo padarymo vietoje, o protokolas yra būtinas, policijos pareigūnas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali pristatyti į policiją, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, ar policijos pareigūnų sustabdytas pareiškėjo vairuojamas automobilis „Maserati“, yra tas pats eilę kartų greičio matuoklių užfiksuotas automobilis, apie kurį pareigūnams buvo pranešta anksčiau atlikto instruktažo metu, todėl pareiškėjas ir automobilis buvo pagrįstai pristatyti į Tarnybą tolimesniam pažeidimų tyrimui ir ATP protokolų surašymui.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad policijos pareigūnai, sustabdę pareiškėjo vairuojamą automobilį, pristatę jį į Tarnybą tolimesniam bylos aplinkybių tyrimui ir surašę ATP protokolus, veikė teisėtai ir nepažeidė aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų.

Dėl pareigūnų veiksmų paimant vairuotojo pažymėjimą

ATPK 269 str. 4 dalyje nustatyta, kad padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas arba transporto priemonės registracijos dokumentai ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Analogiška nuostata taip pat įtvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 4 punkte. ATPK 16 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, padarę administracinės teisės pažeidimą, atsako pagal šį kodeksą, jeigu ko kito nenumato kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Taigi, teisės aktai nenumato galimybės įforminant užsienio valstybių piliečių padarytus KET pažeidimus, už kurių padarymą pagal ATP kodeksą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, palikti jiems vairuotojo pažymėjimus, kad jie galėtų jais naudotis išvykę iš Lietuvos Respublikos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A26-11367-870-2013 Y. P. yra pripažintas kaltu padaręs ATPK 124 str. 3, 5 ir 6 dalyje nurodytus administracinius teisės pažeidimus, už kurių padarymą jam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A26-11367-870-2013 medžiaga, liudytojų S. S. ir S. K. administracinės bylos metu duoti parodymai patvirtina, kad pareiškėjui vietoj sulaikyto vairuotojo pažymėjimo buvo pateiktas 2013-09-16 surašytas ir iki 2013-10-28 galiojantis Laikinas leidimas, suteikiantis teisę vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones, tačiau Y. P. atsisakė šį dokumentą paimti (ATP byla, b. l. 49, 50). Taigi, Tarnybos pareigūnų veiksmai paimant iš pareiškėjo Rusijos Federacijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo teiginys, kad pareigūnai be teisinio pagrindo paėmė iš jo Rusijos Federacijos išduotą vairuotojo pažymėjimą ir pažeisdami teisės aktų reikalavimus nesuteikė jam laikino leidimo vairuoti transporto priemonę, yra nepagrįstas.

Dėl pareigūnų veiksmų pateikiant informaciją

Policijos veiklos viešumą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – ir Policijos veiklos įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad policija, nepažeisdama įstatymais ginamų asmens bei visuomenės interesų, apie savo veiklą teisės aktų nustatyta tvarka informuoja valstybės ir savivaldybių institucijas bei visuomenę (...). Policija negali teikti ar viešai skelbti informacijos, kuri yra valstybės, tarnybos, komercinė, pramoninė ar banko paslaptis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus; neskelbiama tarnybinės veiklos metu gauta informacija, kuri pakenktų žmogaus garbei, orumui ar saugumui, fizinių ir juridinių asmenų teisėtiems interesams, sutrukdytų nusikalstamų veikų prevenciją, išaiškinimą arba lemtų jų padarymą (6 straipsnio 3 dalis). Policija neteikia informacijos, kuri pažeistų asmens nekaltumo prezumpcijos principą, policijos etikos normas, asmens, visuomenės ar valstybės saugumo interesus (6 straipsnio 4 dalis). Policijos veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad policija bendradarbiauja su visuomenės informavimo priemonėmis įstatymų nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 21 straipsnis nustato, kad policijos pareigūnas privalo: gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves; (...) užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus (...); laikyti paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją, jeigu ko nors kita nereikalauja tarnybinių pareigų vykdymas.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.

Nustatyta, kad internetiniame puslapyje adresu www.lrytas.lt 2013-08-13 buvo publikuotas straipsnis „Policijos nuotraukose – paslaptingas „Maserati“, lekiantis 247 km/h greičiu“, kuriame nurodoma, kad prie baltos spalvos automobilio „Maserati“ vairo sėdėjęs vyras, kurio tapatybės dar nepavyko nustatyti, smarkiai viršijo greitį ne vieną kartą (b. l. 8-9). Minėtame internetiniame puslapyje 2013-09-17, t. y. kitą dieną po to, kai policijos pareigūnų buvo sustabdytas pareiškėjo vairuojamas automobilis, publikuotas straipsnis pavadinimu „Policija sučiupo baltu Maserati po Lietuvą skraidžiusį rusą“, kuriame nurodoma, kad 2013-09-16 kelių policija sustabdė Rusijos piliečio vairuojamą baltą automobilį „Maserati“, kuris kelyje Kaunas – Klaipėda kelis kartus užfiksuotas viršijęs leistiną greitį; sustabdyto automobilio vairuotojas yra tas pats asmuo, kuris matomas matuoklių darytose nuotraukose; vairuotojas sutiko su pareigūnais vykti į Lietuvos kelių policijos tarnybą, kur jam buvo surašyti penki ATP protokolai; „Laukėm, kol jis atvažiuos. Štai ir atvažiavo“ – straipsnyje cituojami policijos pareigūnai; taip pat šiame straipsnyje nurodoma, kad „iš susirašinėjimų baltarusiškame automobilininkų forume racing.by galima daryti išvadą, kad greitį vairuodamas baltą „Maserati“ Lietuvoje viršijo Baltarusijos verslininkas ir lenktynininkas Y. P.. Jis Vilniuje kartu su partnere yra įkūręs įmonę „BergHouse“. Forume racing,by dalyvis slaptažodžiu Berg giriasi, kad didžiausias jo greitis Lietuvoje buvo 269 km/val. Kituose įrašuose jis pristatomas Y. P. pavarde“ (b. l. 10-11).

Aukščiau nurodytų internetinėje svetainėje adresu www.lrytas.lt publikuotų straipsnių turinys patvirtina, kad Tarnybos pareigūnai, pateikdami informaciją žiniasklaidai apie 2013-09-16 sustabdytą automobilį „Maserati“, jokių pareiškėjo asmens duomenų neatskleidė, kadangi iš pareigūnų žiniasklaidai pateiktos informacijos turinio nebuvo galima nustatyti konkretaus fizinio asmens tapatybės, todėl darytina išvada, kad pateikdami informaciją visuomenės informavimo priemonėms pareigūnai vykdė Policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje numatytas pareigas informuoti apie savo veiklą visuomenę ir bendradarbiauti su visuomenės informavimo priemonėmis. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų žiniasklaidai pateiktoje informacijoje taip pat nebuvo paskleista jokia tikrovės neatitinkanti informacija apie pareiškėją, kuri galėjo pažeisti Y. P. nekaltumo prezumpcijos principą, įžeisti pareiškėją dėl jo tautybės, pažeminti jo garbę ir orumą bei įstatymų saugumus interesus, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pateikdami informaciją žiniasklaidai policijos pareigūnai pažeidė Policijos veiklos įstatymo 6 str. 4 d. ir 21 straipsnio reikalavimus.

Dėl žalos

Pareiškėjas nurodo, kad 30 000, 00 Lt turtinę žalą sudaro jo patirtos transporto paslaugų išlaidos, kadangi jis turėjo samdyti vairuotoją su automobiliu ir už tokias paslaugas mokėjo po 1 000, 00 Lt per parą nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dienos iki bylos nagrinėjimo, įvykusio 2013-10-07, dienos (viso - 21 000 Lt), be to, jis taip pat turėjo rūpintis žmonos ir vaiko transportavimo išlaidomis, todėl iš viso patyrė 30 000 Lt turtinę žalą. Teigia, kad 50 000 Lt neturtinė žala pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, kadangi jis kurį laiką negalėjo susitikti su žmona ir turėjo daug kitų nepatogumų, o paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją, buvo pabloginta pareiškėjo įmonės UAB „BergHouse“ reputacija ir pažeista pareiškėjo asmeninė reputacija.

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą ir nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-105/2013).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-546/2014).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie, jo teigimu, patirtos turtinės ir neturtinės žalos faktą, jos pobūdį, patirtų išgyvenimų intensyvumą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kelių policijos tarnybos, neteisėtų veiksmų, taip pat ir žalos fakto, todėl šiuo atveju valstybei nekyla civilinė atsakomybė ir nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui atlyginti iš Lietuvos valstybės turtinę ir neturtinę žalą.

Netenkinus pareiškėjo skundo, jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo Y. P. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.