- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- 2S-821-524/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14544-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. L.
Pranešėja Erika MisiūnienėCivilinė byla Nr. 2S-821-524/2016Teisėja Saulius ZajarskasProceso Nr. 2-06-3-14544-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.9.; 3.2.6.11.; 3.2.7.; 3.5.1.1.; 3.5.1.11.; 3.3.2.2.; 3.3.2.4.
2016 m. balandžio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-16 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. L., (išieškotojas) E. L. (skolininkė) ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl teismo sprendimo nevykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
antstolis A. S. teismui pateikė aktą kuriame konstatuota, kad E. L. nevykdo/netinkamai vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. N2-576-676/2015 m. nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka. Atsižvelgiant į tai antstolis prašė spręsti klausimą dėl sprendimo nevykdymo. Nurodė, kad yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0010/15/03252 dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Skolininkė E. L., gavusi antstolio reikalavimą vykdyti teismo sprendimą, nesiteikė atvykti pas antstolį išsiaiškinti dėl galimybės vykdyti teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-16 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pakankamai duomenų patvirtinančių, jog E. L. tyčia nevykdo teismo sprendimo ir (ar) trukdo vaiko tėvui bendrauti su sūnumi. Padarė išvadą, kad antstolio surašytas teismo sprendimo nevykdymo aktas paremtas išimtiniai tik paties V. L. pranešimais ir paaiškinimais. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-576-676/2015 nenurodė, kad E. L. su sūnumi gyvens tik Klaipėdoje, todėl E. L. turėjo teisę pasikeisti savo gyvenamąją vietą ir dėl to atsiradę vaiko tėvo bendravimo su sūnumi apsunkinimai (vykimas į kitą gyvenamąją vietovę) negali būti vertinami kaip teismo sprendimo nevykdymas. Pripažino, kad V. L. buvo atvykęs pas sūnų į Ignalinos r. ir turėjo galimybę pasimatyti ir bendrauti su sūnumi. Atkreipė dėmesį, kad šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl naujos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo V. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-16 nutartį ir priimti naują sprendimą – antstolio pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad E. L., neįspėjusi apelianto, išvežė vaiką iš Klaipėdos pas E. L. tėvus į Ignaliną. Pažymi, kad vaiko išvežimui iš Klaipėdos nebuvo jokios būtinybės. Bandė geruoju tartis dėl naujos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, bet E. L. į apelianto pasiūlymus nereagavo. Susiklosčiusioje situacijoje nei vaiko motina, nei apeliantas negali tinkamai rūpintis vaiku, jį auklėti. Mano, kad E. L. sąmoningai trukdo apeliantui matyti su vaiku.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. L. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Teigia, kad apie vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą apeliantas buvo informuotas. Pažymi, kad neprivalo su apeliantu derinti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą. Nurodo, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas nėra pagrindas teigti, kad apeliantui trukdoma bendrauti su vaiku, jam tai daryti nedraudžiama. Teigia, kad vaiko gyvenamąją vietą pakeitė atsižvelgdama išimtinai į vaiko interesus. Pabrėžia, kad nuolat važiuoja pas vaiką, o kol jos šalia vaiko nebūna, juo rūpinasi jos tėvai. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. N2-576-676/2015 pagal pareiškėjų E. L. ir V. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, Valstybinis studijų fondas. Teismo 2015-06-03 sprendimu nepilnamečio vaiko M. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina E. L., patvirtinta V. L. bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku M. L. iki jam sueis ketveri metai. E. L. įsipareigojo, vaiko ir tėčio bendravimo metu, leisti V. L. be apribojimų bendrauti su sūnumi M. L.. Be to nuspręsta, kad bendravimo tvarka su sūnumi gali būti keičiama bendru rašytiniu susitarimu.
Civilinio proceso kodekso 18 str. numato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Pažymėtina, jog ši įstatymo nuostata taip pat reiškia, jog sprendimai turi būti vykdomi tinkamai, todėl Civilinio proceso kodekso 771 str., numatantis atsakomybę už teismo sprendimo nevykdymą, taikomas tada, kai antstolis kreipiasi dėl netinkamo teismo sprendimo vykdymo. Nuobaudos už teismo sprendimo nevykdymą instituto paskirtis yra užtikrinti įsiteisėjusio sprendimo ir antstolio patvarkymų vykdymą. Taikant šį teisės institutą negalima piktnaudžiauti asmens teisėmis, vykdyti jį tik formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais.
Antstolių A. S. ir S. S. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0010/15/03252 dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Antstolis A. S. 2015-11-13 surašė aktą dėl teismo sprendimo nevykdymo/netinkamo vykdymo. Minėtame akte antstolis nurodė, kad E. L., gavusi antstolio reikalavimą, nesiteikė atvykti pas antstolį išsiaiškinti dėl galimybės vykdyti teismo sprendimą. Antstolis konstatavo, kad E. L. netinkamai vykdo teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėtame antstolio akte nenurodyta jokių aplinkybių apie minėto teismo sprendimo nevykdymą. Yra pateikiami duomenys apie tai, kad antstolis užklausė E. L. apie teismo sprendimą vykdymą, gavo iš jos atsakymą; siekdamas aptarti galimybes vykdyti teismo sprendimą kvietė proceso šalis atvykti į antstolio kontorą, bet nustatytu laiku E. L. neatvyko. Prieš tai nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo teigti, kad E. L. neįvykdė antstolio reikalavimo atvykti į antstolio kontorą, o ne teismo sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pakankamai duomenų patvirtinančių, jog E. L. tyčia nevykdo teismo sprendimo ir (ar) trukdo vaiko tėvui bendrauti su sūnumi.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuoto asmens E. L. argumentais, jog pastaroji neįsipareigojo nekeisti gyvenamosios vietos ar keitimą derinti su apeliantu. Byloje priimtu teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su E. L.. Ta aplinkybė, kad ji bylos nagrinėjimo metu gyveno Klaipėdoje, neapribojo jos konstitucinių teisių laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą kitoje Lietuvos vietovėje. Šios teisės negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą (Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 32 str.). Pažymėtina, kad analogiškos teismų praktikos laikosi Klaipėdos apygardos teismas (2015-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1832-777/2015).
Gyvenamosios vietos pakeitimas, ar tai reikštų apsigyvenimą kitame mieste ar valstybėje, automatiškai nereiškia vaiko ir tėvo bendravimo teisių pažeidimo. Esant šiuolaikinėms galimybėms (išvystytai transporto ir ryšių infrastruktūrai ir pan.), geografinio atstumo įtaka bendravimo galimybėms mažėja. Taigi pati savaime aplinkybė, kad E. L. pasirinko gyvenamąją vietą kitoje vietovėje, automatiškai nereiškia vaiko ir tėvo bendravimo teisių pažeidimo.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio pareiškimą, buvo aktyvus, išsamiai ir visapusiškai ištyrė visus šalių pateiktus duomenis, byloje esančius įrodymus, išklausė byloje dalyvaujančių asmenų (ir jų atstovų) paaiškinimus, pagrįstai konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu negauta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog E. L. tyčia nevykdo teismo sprendimo ir trukdo apeliantui bendrauti su vaiku. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad teismo sprendimo vykdymas pasunkėjo dėl objektyvių priežasčių – E. L. ir nepilnamečio vaiko pakeistos gyvenamosios vietos pasikeitimo. Tačiau antstolis savo akte jokių konkrečių skolininkės veiksmų, kurie įrodytų , jog ji nevykdo 2015-05-05 patikslintos sutarties dėl bendravimo tvarkos su sūnumi punktų.
Atkreiptinas vaiko tėvų dėmesys, jog CK 3.170 str.ir kasacinio teismo praktikoje ypatingai ginama vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. yra šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Tačiau šios konkrečios bylos atveju tėvui, su kuriuo nuolat gyvena vaikas, sankcija gali būti pritaikyta už konkretaus vaiko tėvų sutartos bendravimo tvarkos punkto nevykdymą.
Įvertinus anksčiau apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas, kiti atskirojo skundo, taip pat atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.