Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-04-10 · Civilinė byla Nr. 2-6222-775/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-10
Bylos Nr.
2-6222-775/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01267-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Atsakovas
G. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-6222-775/2018Proceso Nr. 2-69-3-01267-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Šliumpienė,

posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankroto administratorės mažosios bendrijos „Sekmė“ ieškinį atsakovui G. T. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 3 800 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vadovas atsakovas G. T. nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei didino kreditorinius įsiskolinimus, todėl Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1484-601/2017 iškėlė UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą ir įmonės bankroto administratore paskyrė MB „Sekmė“. Nurodė, kad teismas nutartimi patvirtino 3 800 Eur administravimo išlaidų sumą. Ieškovė, teikdama įmonei administravimo paslaugas, patyrė išlaidas, kurios nebuvo apmokėtos, nes įmonė neturėjo pakankamai lėšų. Taigi ieškovė patyrė žalą, kuri turi būti atlyginta. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalį, žalą privalo atlyginti įmonės savininkas. Šiuo atveju atsakovas, kaip įmonės savininkas, matydamas, kad įmonė su savo kreditoriais nebeatsiskaito nuo 2012 metų, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tęsdamas nuostolingą įmonės veiklą padarė jai žalą, todėl įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratorei jai priklausančio atlyginimo.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teisme iškeltą bylą jam pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį (b. l. 8). Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia rašytiniais įrodymais: 2017 m. sausio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (b. l. 10–12), antstolio M. L. patvarkymu (b. l. 13), ieškovės raštu atsakovui dėl turto ir dokumentų perdavimo (b. l. 14–15), prašymu dėl kreditoriaus įtraukimo į kreditorių sąrašą (b. l. 16), 2017 m. birželio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (b. l. 17–18), 2017 m. birželio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (b. l. 19–21), prašymu dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia bei jos likvidavimo (b. l. 22), prašymu dėl kreditoriaus išbraukimo iš kreditorių sąrašo (b. l. 23), 2017 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (b. l. 24), raštu dėl mokestinės nepriemokos reikalavimo teisės perleidimo (b. l. 25), prašymu dėl kreditoriaus pakeitimo (b. l. 26), 2017 m. rugsėjo 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (b. l. 27–29), pranešimu atsakovui dėl 3 800 Eur administravimo išlaidų apmokėjimo (b. l. 30). Išrašu iš juridinių asmenų registro (b. l. 31).

Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013). Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1352-555/2017).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog sumokėjo bankroto administratorei jos patirtas administravimo išlaidas, darytina išvada, jog pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3 800 Eur administravimo išlaidas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, vykdydama pareigą ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, įgyvendina viešojo intereso su bankroto procesu susijusiose bylose gynimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1167/2012). Šiuo atveju ieškovės bankroto administratorės prašymas žyminiu mokesčiu neapmokamas, kadangi administratorė veikė gindama viešąjį interesą ir užtikrindama kreditorių teisių apsaugą UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-906-565/2017).

Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 114 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 4,05 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, todėl iš atsakovo valstybei priteistinos 4,05 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankroto administratorei mažajai bendrijai „Sekmė“, į. k. 304050555, iš atsakovo G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 3 800 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) administravimo išlaidas ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 800 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 114 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų) žyminį mokestį bei 4,05 Eur (keturių eurų 5 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2,3d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Šliumpienė