- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- e2YT-2863-328/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00962-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybė įmonė Turto bankas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybė įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas, R. V., po savo motinos J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Pareiškime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J. V.. Palikėjos vardu viešajame registre yra įregistruotas nekilnojamasis turtas. Kadangi kitų palikėjos vaikų ir sutuoktinio nėra, be to, (duomenys neskelbtini), motina notaro biure surašė testamentą, kuriuo visą turtą paliko pareiškėjui, pareiškėjas su pareiškimu į notarą dėl mamos turto paveldėjimo po jos mirties nesikreipė, rūpinosi ir prižiūrėjo visą jos turtą – butą, t. y. priėmė palikimą pradėdamas turtą valdyti. Nurodė, jog mirus motinai niekas į notaro kontorą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Palikimo priėmimo fakto nustatytas pareiškėjui reikalingas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kad galėtų visu turtu naudotis savo nuožiūra. Kitokiu, ne teisminiu būdu gauti dokumentą, kuriuo remiantis jam būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nėra galimybės.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau ir – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. Nurodo, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Prašo bylą nagrinėti VMI prie LR FM atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. V. palaikė pareiškimą jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, kadangi po motinos mirties sirgo. Nurodė, jog palikimą sudarantį turtą prižiūri, valdo. Prašo pareiškimą tenkinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė pareiškimą, paaiškino pareiškime nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog pareiškėjas į notaro biurą nesikreipė, nes turėjo sveikatos sutrikimų, tačiau po palikėjos mirties, palikimu rūpinosi, todėl priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Prašo pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra J. V. sūnus (b. l. 4, 7). Palikėja J. V. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris priklausys jai mirties dieną, paliko sūnui (pareiškėjui) (b. l. 6). Palikėja J. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). VĮ Registrų centras duomenimis, palikėjos vardu viešajame registre yra įregistruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12). Palikėja kitų pirmos eilės įpėdinių neturėjo (b. l. 7, 8). Testamentų registre nėra įregistruoti palikimo, atsiradusio po J. V. mirties, priėmimo ir/ar palikimo atsisakymo faktai (b. l. 14). Teismo posėdyje liudytojas M. V. patvirtino, jog pareiškėjas leido jam gyventi palikimą sudarančiame turte, pareiškėjas dengia turto išlaikymo išlaidas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Civilinio proceso kodekso 445 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Rašytine bylos medžiaga, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti (moka turto išlaikymo išlaidas (b. l. 22-29), leido turtu naudotis kitiems asmenims). Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, įvertinus tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, taip tai, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti kitais rašytiniais įrodymais, pripažintina, jog pareiškimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas R. V. po motinos J. V. mirties, priėmė jos palikimą pradėjęs paveldėtą turtą faktiškai valdyti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (Civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.