Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-08 · Civilinė byla Nr. 2S-881-431/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-08Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-07-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-08
Bylos Nr.
2S-881-431/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06042-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
Lietuvos, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
T.K., P.K.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-881-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06042-2013-7 Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams T.K. ir P.K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

I.Ginčo esmė

ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2013 m. vasario 15 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, prašydamas priteisti solidariai iš bendraatsakovių 5661 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 170 Lt žyminį mokestį, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 25 d. nutartimi nustatė ieškovui procesinį terminą iki 2013 m. kovo 11 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, jog ieškovas turi pašalinti ieškinio trūkumus surašant ieškinį atitinkantį įstatymo reikalavimus – nurodyti konkrečiai žalos dydžio paskaičiavimą, automobilio detales, kurios buvo sužalotos, atsakovų neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Ieškinyje privalo būti nurodyta ieškovo teisės reikalauti iš atsakovų regreso tvarka žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas ir konkrečios faktinės aplinkybės. Turi būti nurodytos datos. Teismas atkreipė dėmesį, kad sutartis, kurios pagrindu ieškovo pavedimu AB „Lietuvos draudimas“ paskaičiavo žalą galioja iki 2002-12-30, o pasibaigus sutarties galiojimui sudarytas 2003-01-02 sutarties pakeitimas yra niekinis.

Šalies argumentai

Apeliantas (ieškovas) pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 5 d. nutartimi nustatė ieškovui procesinį terminą iki 2013 m. kovo 15 d. nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, jog ieškovas teismui pateikė tik vieną atskirojo skundo ir jo priedų egzempliorių. Įvertinęs aplinkybę, kad byloje yra du atsakovai, teismas konstatavo, jog ieškovas turi pateikti tiek atskirojo skundo ir jo priedų egzempliorių, kiek byloje yra šalių.

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas (ieškovas) pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus nepagrįstai nurodė, jog minėta nutartis neskundžiama. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2011-10-01 įsigaliojusi LR CPK 115 straipsnio 5 dalis numato galimybę teismo nutartis dėl procesinių dokumentų trūkumų šalinimo skųsti atskiruoju skundu;

2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti tiek atskirojo skundo ir jo priedų egzempliorių, kiek byloje yra šalių. Apelianto teigimu, vadovaujantis LR CPK 115 str. 5 d. atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti, paduodamas vienu egzemplioriumi – tik teismui, nes bendraatsakoviai šioje proceso stadijoje dar nėra informuoti apie su trūkumais pateiktą procesinį dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas procesinis terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t.y. pateikti tiek atskirojo skundo ir jo priedų egzempliorių, kiek byloje yra šalių, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę.

Vadovaujantis LR CPK 338 str., atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 306 straipsnyje nustatyti apeliacinio skundo turiniui keliami reikalavimai. Apeliacinis skundas ir jo priedai pateikiami su tiek kopijų, kiek yra šalių ir trečiųjų asmenų, išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas ir jo priedai teismui pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 311 str.). Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka šio Kodekso 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 str. 1 d.). Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys dar nėra priimtas, civilinė byla nėra iškelta, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartimi buvo nustatytas ieškovui terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi bendraatsakovai T.K. ir P.K. nėra laikomi bylos šalimi, kuriems turėtų būti siunčiami procesiniai dokumentai, kadangi šioje civilinio proceso stadijoje jie dar nėra informuoti apie teismui pateiktą ieškovo ieškinį, kuris yra su trūkumais. Vadinasi, ieškovas, pateikdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-05 nutarties tik vienu egzemplioriumi, skirtu teismui, nepažeidė CPK reikalavimų. `Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t.y. pateikti papildomus atskirojo skundo egzempliorius.

Apeliantas taip pat teisingai pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus nepagrįstai nurodė, jog minėta nutartis neskundžiama. Pažymėtina, jog procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimo ir trūkumų ištaisymo klausimus reglamentuoja LR CPK 115 str. Nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo CPK 115 straipsnio 5 dalies pakeitimai, pagal kuriuos atskiruoju skundu galima skųsti ne tik nutartį, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai, bet ir nutartį dėl procesinio dokumento trūkumų pašalinimo. Taigi ieškovui, nesutinkančiam su teismo nutartimi, kuria konstatuoti atitin­kami ieškinio trūkumai, iš karto suteikiama galimybė skųsti šią nutartį apeliacinės instancijos teismui. Vadinasi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog priimta nutartis yra neskundžiama. Tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 315 str., 338 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo atskirąjį skundą priėmė, atskirojo skundo priėmimo klausimą išspręsdamas rezoliucija (CPK 290 str. 5 d., 315 str. 1 d., 338 str.). Taigi, nepriklausomai nuo to, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodė, kad nutartis neskundžiama, nors iš tiesų ji skundžiama, tačiau tai ieškovui nesutrukdė pasinaudoti teise į apeliaciją ir apskųsti priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui procesinį terminą nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti, neteisingai aiškino ir taikė pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-05 nutartis panaikinama ir klausimas dėl atskirojo skundo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Laima Gerasičkinienė