- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-28
- Bylos Nr.
- 2-1881-188/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01540-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Ieškovas
- O. B.
- Atsakovas
- E. V.
- Kategorijos
- 2.5.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui E. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė O. B. prašo priteisti iš atsakovo E. V. 348,99 Eur turtinės žalos ir 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad ji dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų, t.y. jam pagrobus 348,99 Eur vertės jai priklausantį turtą, kuris nerastas ir jai negrąžintas, patyrė prašomą priteisti turtinę žalą. Atsakovas E. V. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-04-22 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. (svetimo turto vagystė įsibrovus į patalpą), BK 22 str. 1d. ir 178 str. 1 d. (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą, BK 187 str. 1 d. (tyčinis svetimo turto sugadinimas). Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl ieškovės nurodytų daiktų vagystės. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsiliepimas
Ieškinio nuorašas kartu su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo atsakovui įteikti asmeniškai 2015-09-21 CPK 125 str. nustatyta tvarka, per nustatytą 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 262 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir baudžiamosios bylos Nr. 1-46-188/2015 medžiagą, nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-04-22 nuosprendžiu Nr. 1-46-188/2015 E. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (svetimo turto vagystė įsibrovus į patalpą), BK 22 str. 1d. ir 178 str. 1 d. (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą), BK 187 str. 1 d. (tyčinis svetimo turto sugadinimas), jam paskirta subendrinta bausmė – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimas, pritaikius BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems (1) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose (baudž. bylos l.183-188). Nukentėjusioji O. B. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė, todėl ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Minėtu nuosprendžiu nustatyta, kad E. V. 2014 m. liepos mėn. viduryje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyti, veikdamas kartu su A. P., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, kaip bendrininkų grupė, E. V. nudaužus 10,00 Lt vertės pakabinamą durų spyną, įsibrovė į O. B. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš čia per du kartus pagrobė O. B. priklausantį 1205,00 Lt, tai yra 348,99 Eur, vertės turtą: 100,00 Lt vertės dujinę viryklę, 100,00 Lt vertės skalbimo mašiną „Ryga 17“, 50,00 Lt vertės vyrišką dviratį, 45,00 Lt bendros vertės keturis aliumininius puodus, 300,00 Lt bendros vertės koklinės krosnies ketaus metalo dureles ir pakurą, 600,00 Lt bendros vertės koklinės viryklės ketaus metalo viršų ir orkaitę.
CKP 182 str. 3 p. nurodo, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.
CK 6.263 str. 1 d. nurodo, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam žalos, o 2 d. nurodo, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Ieškovė gijo reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį. Atsakovas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prisipažino dėl aukščiau nurodyto turto pagrobimo, tačiau iki šiol žalos neatlygino. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-188/2015 surinktais įrodymais nustatytos visos nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina esant civilinės atsakomybės sąlygas: E. V. neteisėtus veiksmus, kilusią žalą, jo kaltę ir priežastinį ryšį tarp jo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str.). Konstatuotina, jog esant tokioms aplinkybėms, yra visos būtinosios sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę žalos atlyginimo forma.
Tiesioginės turtinės žalos dydis ieškovei (nukentėjusiajai) visiškai įrodytas bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad jai buvo padaryta 348,99 Eur (1205,00 Lt) turtinė žala. Teismas pripažįsta, kad jos reikalavimas yra pagrįstas, yra realus, atsakovo atsakomybė dėl turtinės žalos atsiradimo yra įrodyta pilnai, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-04-22 nuosprendžio Nr. 1-46-188/2015 atsakovas neskundė, todėl jo pagrindu yra konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas bei jo kaltė dėl padarytų nusikaltimų, ir ieškovė turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Pinigais išreikštą neturtinės žalos dydį, kaip kompensaciją, nustato teismas.
Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių pablogėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. CK 6.245 ir 6.263 str. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nagrinėjamu atveju, esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, padarytos ieškovės atžvilgiu, neturtinės žalos atsiradimo faktas yra preziumuojamas. Ieškovei padaryta neturtinė žala pasireiškė neigiamais dvasiniais išgyvenimais, sveikatos pablogėjimu, miego sutrikimais, nerimu, baimės jausmu. Teismas pripažįsta, kad dėl atsakovo padaryto nusikaltimo ieškovė patyrė tam tikrų neigiamų išgyvenimų bei emocinį sukrėtimą.
Spręsdamas klausimą dėl neturinės žalos priteisimo, teismas atsižvelgia į žalos atsiradimo faktines aplinkybes ir jos pobūdį, į tai, kad žala atsirado dėl atsakovo tyčinių veiksmų, į padaryto nusikaltimo sunkumą, taip pat į kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, 2006-01-04 nutartis Nr. 3K-3-9/2006, 2011-03-15 nutartis Nr. 3K-3-114/201, 2013-03-19 nutartis Nr. 3K-3-151/2013), todėl mano, kad ieškovei priteistina 300,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.
Ieškovė, paduodama ieškinį į teismą, buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 str. 1 d. 4 p. pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.). Ieškinys patenkintas 12,13 proc., todėl iš atsakovo priteistina 19,00 Eur žyminio mokesčio (5348.99 Eur x 0.03 proc. x 12,13 proc. =19,00 Eur) valstybei.
Pagal Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-10-22 pažymą Nr. TP-7(2.10)-4104 antrinės teisinės pagalbos išlaidos, suteiktos O. B., sudaro 78,17 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 96 str., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 str., 99 str., 142 str. 4 d., 259 str., 270 str., 285 str., 286 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. V., a.k. (duomenys neskelbtini), 348,99 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 99 ct) turtinės žalos ir 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ieškovei O. B., a. k. (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Priteisti iš E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 19,00 Eur (devyniolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630) ir 78,17 Eur (septyniasdešimt aštuonių eurų 17 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) valstybei.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.