Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens U. R. C. atstovui advokatui Dimitrijui Fomkin,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens U. R. C. atstovo advokato Dimitrijaus Fomkin skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-21401-2024 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-21401-2024 U. R. C. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta 2 000 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas keturiolikos mėnesių terminui. Ši administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė U. R. C. paskirta už tai, kad jis 2024 m. birželio 20 d. 21.19 val., adresu Priegliaus g. 1, Vilnius, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo, važiuodamas atbulas atsitrenkė į prekybos centro vitriną ir ją apgadino, padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 101, 114, 222 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

9. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

10. Pirmiausia, nagrinėjamu atveju turi būti tikslinami Skundžiamame nutarime nurodyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryti KET pažeidimai. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nustatė, kad U. R. C., neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo, važiuodamas atbulas atsitrenkė į prekybos centro vitriną ir ją apgadino, padaryta žala viršija penkiolika bazinio bausmių ir nuobaudų dydžių, iš eismo įvykio pasitraukė, taip, be kita ko, pažeisdamas KET 114 punkto reikalavimus. Minėtame KET punkte įtvirtinta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, kas neatitinka U. R. C. padarytų pažeidimų esmės ir nustatytų faktinių aplinkybių, jam nėra inkriminuotos jokios aplinkybės, susijusios su kelio kitiems eismo dalyviams nedavimu, eismo įvykyje nedalyvavo jokie kiti eismo dalyviai. Esant tokioms aplin­­ky­bėms, Skundžiamas nutarimas keistinas, pašalinant U. R. C. inkri­mi­nuotą KET 114 punk­to pažei­dimą. Toks Skundžiamo nutarimo pakeitimas nekeičia pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų kvalifikavimo ir jo teisinės padėties, kiti KET pažeidimai jam inkriminuoti teisingai.

11. ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų administracinė atsakomybė už padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

12. Lietuvos Respublikoje saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.

13. Iš asmens anketinių duomenų išrašo nustatyta, kad U. R. C. nuo 2023 m. kovo 18 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2024 m. sausio 1 d. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. jis buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. kovo 6 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nuo 2024 m. sausio 4 d. yra išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, šiuo metu išduotas leidimas galioja iki 2026 m. sausio 4 d. Iš bylos duomenų matyti, kad asmuo nuo 2023 m. vasario 1 d. yra pasirašęs kontraktą su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2024 m. birželio 12 d. jis Lietuvos Respublikoje vykdo individualią veiklą. Taigi, nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo buvo praėję daugiau kaip šeši mėnesiai, pats U. R. C., jo atstovo teigimu, neginčija esantis nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, tačiau įvykio metu jis neturėjo jo vardu išduoto Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo, kas reiškia, kad jis vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, tokiu būdu pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius, be kita ko, draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

14. ANK 426 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pažymėtina, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susiję eismo dalyviai privalo laikytis SEAKĮ 30 straipsnyje nustatytų reikalavimų, be kita ko, nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka bei pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

15. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-54-2014, Nr. 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-54-2014, Nr. 2AT-11-303/2018).

16. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu U. R. C. atstovas neneigė byloje nustatytų faktinių aplinkybių, paaiškino, kad pareiškėjas sutinka, jog Skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje dėl neatidumo, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į prekybos centro vitriną ir ją apgadino. Visgi atstovas nurodė, kad U. R. C. įvykio vietoje nepastebėjo atsitrenkęs į šią vitriną, manė, kad automobilis galiniu bamperiu atsitrenkė į šaligatvio bortelį, išlipęs iš automobilio nepamatė padarytų prekybos centro vitrinos apgadinimų, todėl neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Teismo įsitikinimu, atstovo nurodytos aplinkybės šiuo atveju nepaneigia pareiškėjo kaltės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. Iš byloje esančio 2024 m. birželio 25 d. pareiškimo apie įvykį protokolo matyti, kad 2024 m. birželio 20 d. 21.19 val. į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), aikštelę įvažiavo automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie automobilio priėjo mergina, įsėdo į automobilį, tuomet vairuotojas pajudėjo atbulas ir atsitrenkė į prekybos centro vitriną, suskaldytas ir pastumtas į patalpos pusę vitrinos stiklo paketas (tai matyti ir iš byloje esančios fotonuotraukos). VĮ „Regitra“ pateikti duomenys patvirtina, kad automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra U. R. C.. Eismo įvykio mechanizmą patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Iš jo matyti, kad 2024 m. birželio 20 d. 21.15 val. pareiškėjas automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiuoja į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę, 21.19 val. pradeda važiuoti atbuline eiga, užvažiuoja ant šaligatvio bortelio ir atsitrenkia į prekybos centro vitriną, matyti, kaip užsilenkia vitrinos rėmas, ji įsistumia į patalpų vidų, tuo metu U. R. C. šiek tiek pavažiuoja į priekį, išlipa iš automobilio, apžiūri savo automobilio galinį bamperį, jį pačiupinėja ir išvažiuoja. Iš byloje esančio 2024 m. birželio 26 d. komercinio pasiūlymo Nr. 708/24 matyti, kad sugadinto stiklo paketo kaina yra 2 749,67 Eur, jo pakeitimas kainuotų dar 1 850 Eur, transportas, stiklo paketo utilizavimas – 280 Eur, taip pat iš bylos duomenų matyti, kad dar 290 Eur (be PVM) kainuotų ant naujo stiklo užklijuoti nuomininkų BTA lipdukus.

17. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu įvykęs kontaktas buvo pakankamai stiprus, prekybos centro vitrina įlinko ir neabejotinai suskilo stiklo paketas, automobilis po smūgio sujudėjo į priekį, taigi vairuotojas negalėjo nesuprasti, kad sukėlė eismo įvykį. Atsižvelgiant į gynybos argumentus, pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kaip U. R. C., važiuodamas atbuline eiga, pirmiausia, galiniais ratais pilnai užvažiavo ant šaligatvio bortelio ir tik tada atsitrenkė į prekybos centro vitriną, taigi pastarasis negalėjo būti suklaidintas ir manyti, kad automobilio galinis bamperis tik kliudė šaligatvio bortelį. Pareiškėjo atstovo teigimu, pareiškėjas nepastebėjo apgadinimų ant prekybos centro vitrinos, visgi vaizdo įraše užfiksuota, kaip pastarasis po įvykio išlipa iš automobilio ir eina link jo galinės dalies, atsisukęs būtent į apgadintos vitrinos pusę, tačiau apžiūri tik jam priklausančio automobilio galinę dalį, ignoruodamas eismo įvykio metu galėjusius atsirasti svetimo turto apgadinimus. Neabejotina, kad U. R. C., supratęs, jog važiuodamas atbulas sukėlė eismo įvykį, privalėjo į tai tinkamai sureaguoti, išlipęs iš automobilio, atidžiai apžiūrėti kontakto vietą (o ne tik savo automobilį) ir iš įvykio vietos išvykti tik tvirtai įsitikinęs, kad niekam nepadarė žalos, o pastebėjęs, kad ją padarė, apie tai pranešti prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ administracijai arba kreiptis į policiją. Vis tik asmuo, siekdamas išvengti eismo įvykio fiksavimo fakto ir sukeltos žalos atlyginimo, t. y. galinčios kilti atsakomybės, to nepadaręs iš eismo įvykio vietos neteisėtai pasišalino. Atsižvelgiant į prekybos centro vitrinos apgadinimų pobūdį bei mastą, eismo įvykio kilimo aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad U. R. C. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir tyčia iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip nesilaikydamas KET 222 punkto reikalavimų. Taigi, šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad U. R. C., neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo, važiuodamas atbulas atsitrenkė į prekybos centro vitriną ir ją apgadino, iš eismo įvykio pasišalino apie tai nepranešęs, tokiu būdu pažeisdamas KET 9, 14, 101, 222 punktuose numatytus reikalavimus. Padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur). Tokiu būdu U. R. C. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

18. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik tokiais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-53/2014, Nr. 2AT-57-139/2015 ir kt.)

19. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas, pirmiausia, reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija taikoma. Negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga jo paties ar jo šeimos poreikiams tenkinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam bei kitiems asmenims. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonės) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019). Aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis.

20. Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad U. R. C. gyvena (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. vasario 1 d. yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ futbolo žaidėjas, šiame klube jis papildomai treniruoja vaikus, į užsiėmimus pareiškėjui reikia važiuoti tolimą atstumą, todėl jam būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, kitu atveju, turės nutraukti kontraktą, negalės išlaikyti (duomenys neskelbtini) vaiko. Teismo vertinimu, nors teisė vairuoti transporto priemones U. R. C. yra svarbi asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, tačiau šiuo atveju tokie poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padarytų administracinių nusižengimų pavojingumo ir administracinės atsakomybės tikslų. Poreikis pasirūpinti šeimos nariais ir darbinės aplinkybės egzistavo jau nusižengimų padarymo metu, tačiau, nesilaikydamas KET reikalavimų, pareiškėjas šių poreikių tinkamai neįvertino. Teismas neabejoja, kad paskirta administracinio poveikio priemonė sukels U. R. C. neigiamas pasekmes, tačiau, kaip jau minėta, teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė negali būti laikoma asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų tiek jam pačiam, tiek susijusių su jo asmeniniais įsipareigojimais, nes dėl specialiosios teisės atėmimo kylantys nepatogumai yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakomybę prisiima pažeidėjas. Duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) vaiko poreikiai nebus tinkamai užtikrinami pareiškėjui nutraukus kontraktą su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ar kad jo finansiškai aprūpinti negali kiti šeimos nariai, nėra, (duomenys neskelbtini) vaikas gyvena kitoje valstybėje, ne kartu su pareiškėju. Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančių dokumentų ir teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų matyti, kad U. R. C. darbo pobūdis nėra neatsiejamai susijęs su teise vairuoti transporto priemones – asmuo yra futbolo žaidėjas, taip pat veda futbolo treniruotes, kas reiškia, kad administracinio poveikio priemonės taikymas neturės tiesioginės įtakos darbinių funkcijų vykdymui ir pajamų užtikrinimui. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones palengvina jo darbinę veiklą, U. R. C. nuo administracinių nusižengimų padarymo nesustabdė. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad iki įvykio (2024 m. birželio 20 d.) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Iš pateiktos „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitos nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. matyti, kad nurodytoje vietoje pažeidėjas dirbo vieną dieną, t. y. 2024 m. liepos 29 d., taigi teismas neturi pagrindo spręsti apie tokios darbinės veiklos stabilumą ar pastovių pajamų gavimą iš jos, todėl ši aplinkybė taip pat negali būti vertinama pareiškėjo naudai.

21. Teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju asmuo elgėsi itin neatsakingai, nepaisė Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriuos, būdamas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, turi išmanyti, vairavo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, be kita ko, sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą turtą ir iš eismo įvykio vietos neteisėtai pasišalino. Taigi jis padarė du administracinius nusižengimus, pažeisdamas eilę KET reikalavimų, šie nusižengimai negali būti pripažinti mažareikšmiais. Nors iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas iki įvykio administracine tvarka nebuvo baustas, vis tik po šio įvykio jis ir toliau nesilaiko įstatymų reikalavimų, nepraėjus nei mėnesiui padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, t. y. viršijo leistiną greitį (bauda sumokėta 2024 m. liepos 26 d.). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja asmenį ir leidžia teismui spręsti, kad jis ignoruoja teisės aktuose numatytas taisykles, o administracinės atsakomybės švelninimas tik paskatintų ir toliau elgtis panašiu būdu. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Skundžiamu nutarimu pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, tačiau iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Vis tik, kadangi administracinio nusižengimo byla teisme nagrinėjama pagal U. R. C. atstovo skundą, teismas, neblogindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinės padėties, šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenaikina.

22. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad U. R. C. atstovo skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo pareiškėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą ar skirti administracinio poveikio priemonę trumpesniam terminui arba jos visai neskirti. Teismo vertinimu, Skundžiamu nutarimu už administracinių nusižengimų padarymą paskirta 2 000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas keturiolikos mėnesių terminui (už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, padarymą U. R. C. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 300 Eur bei administracinio poveikio priemonės taikymas minimaliam devynių mėnesių terminui; už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta minimali 2 000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės paskyrimas artimam minimaliam sankcijoje numatytam terminui – keturiolikai mėnesių), yra teisingos ir proporcingos jo padarytiems pažeidimams, nėra per griežtos, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje, taigi U. R. C. atstovo skundo tenkinti nėra pagrindo.

23. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021). Administracinio nusižengimo byla Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens U. R. C. atstovo advokato D. Fomkin skundą. Taigi, U. R. C. atstovo prašymas priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas, nes minėtas skundas yra atmetamas, pripažįstant, kad U. R. C. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

U. R. C. atstovo advokato Dimitrijaus Fomkin skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-21401-2024 pakeisti – pašalinti U. R. C. inkriminuotą Kelių eismo taisyklių 114 punkto pažeidimą (nutarimo dalis „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“).

Bylinėjimosi išlaidų U. R. C. naudai nepriteisti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.