Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-04-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-549-1034/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eAN2-415-806/2024Nutartis · 2024-12-13Vilniaus apygardos teismas
  2. eAN2-45-806/2025Nutartis · 2025-01-28Vilniaus apygardos teismas
  3. eII-549-1034/2025Nutartis · 2025-04-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-22
Bylos Nr.
eII-549-1034/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01760-2024-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. eII-549-1034/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01760-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 16.11.9.2; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. balandžio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui O. T.,vertėjai Erikai Vencevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14758-2024 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14758-2024 O. T. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 350 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 7 mėnesiams. Ši administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė O. T. paskirta dėl to, kad jis 2024 m. kovo 24 d. 11.24 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklo Nr. 301 (įvažiuoti draudžiama) reikalavimus. Vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, teisės vairuoti nėra įgijęs.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas O. T. skundu prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinę nuobaudą – baudą – skirti tik už kelio ženklo pažeidimą, o už vairavimą neturint teisės vairuoti neskirti baudos ir administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones terminą kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui. Skunde nurodo, kad visiškai pripažįsta kaltę dėl padaryto nusižengimo, nuoširdžiai gailisi. Nusižengimo padarymo metu niekas nenukentėjo, žala turtui ar kitiems asmenims nebuvo padaryta, vairavo blaivus. Nusižengimas padarytas nesąmoningai, nepiktybiškai. Realaus pavojaus visuomenei bei jokios grėsmės niekam nepadarė. Per laikotarpį nuo nusižengimo padarymo iki dabar suvokė savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas. Bauda yra pakankamai didelė finansinė našta, kuri sukels neigiamas pasekmes. Kritiškai vertina savo veiksmus dėl įstatymo nežinojimo.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jo netenkinti ir nurodė, kad nebuvo pateikta duomenų apie pareiškėjo turimą teisę vairuoti transporto priemones.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo O. T. prašė nutraukti bylą, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių ir paaiškino, kad buvo registruotas (duomenys neskelbtini), tai buvo jo laikina gyvenamoji vieta. Dabar deklaruotas (duomenys neskelbtini). Turi vairuotojo pažymėjimą, išduotą (duomenys neskelbtini). 2022 m. turėjo plastikinį leidimą gyventi Lietuvoje, o nuo 2024 m. turi tik skaitmeninį. Kai sužinojo apie surašytą protokolą, paskambino nurodytu telefonu. Tą pačią dieną, 2024 m. spalio mėn., atvažiavo į policiją ir pateikė skundą. Teikdamas skundą, pateikė dokumentus, vairuotojo pažymėjimo kopijas. Niekas nesiaiškino, ar jis turi dokumentus ar ne. Dirba, gavo Lietuvos transporto saugos administracijos licenciją, o viena iš jos gavimo sąlygų – turėti leidimą pervežti žmones. Licenciją gavo 2024 m. kovo mėn., tuos dokumentus turėjo. Policijos pareigūnai žinojo, kad jis turi vairuotojo pažymėjimą, bet negalėjo atšaukti. Baudą jau sumokėjo. Policijos pareigūnai jam paaiškino, kad duomenų bazėje yra visi Lietuvos vairuotojų duomenys, bet jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl jo duomenų bazėje nėra. Atvykęs į AB „Regitra“ paprašė, kad jo duomenys būtų įtraukti į duomenų bazę ir būtų matomas, nes vairuoja transporto priemonę. Jam paaiškino, kad yra kitos valstybės pilietis ir negali būti įtrauktas į duomenų bazę. Vidaus reikalų ministerija priima užsieniečių dokumentus ir įtraukimo į duomenų bazę nereikalauja. 2024 m. balandžio mėn. gyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo registruotas, nes reikėjo registruoti automobilį. Jo niekas neinformavo, kad atsiėmė protokolą, kuris buvo siųstas tuo adresu. Spalio mėn. reikėjo daryti naują licenciją 2025 metams, bet jam neišdavė licencijos, nes buvo nesumokėta bauda. 2024 m. spalio mėn. sužinojo apie baudą ir teisės vairuoti atėmimą. Administracinio nusižengimo neginčija. Automobilis „Honda Civic“ registruotas jo vardu. (duomenys neskelbtini) namo savininkas leido jam užsiregistruoti šiuo adresu. 2024 m. kovo mėn., kai jį sustabdė policija, nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini) ir el. pašto adresą. Galvojo, kad po to protokolo, kuris buvo surašytas kovo mėn., policijos pareigūnai turės jo duomenis duomenų bazėje. Į Lietuvą atvyko 2023 m. rugpjūčio mėn. Po atvykimo iš Lietuvos nebuvo išvykęs. Kai buvo AB „Regitra“, jam nurodė, kad dokumentus gali pakeisti, bet jo vairuotojo kategorijos nebus prilyginamos Lietuvos Respublikos kategorijoms. Taigi, pasikeitus dokumentą, prarastų C kategoriją. AB „Regitra“ nurodė, kad jo teisė spręsti yra, ar pakeisti dokumentus. Jei Lietuvos transporto saugos administracija reikalautų pakeisti vairuotojo pažymėjimą, būtų pakeitęs. Kai gavo licenciją, dirbo „Bolt“ vairuotoju.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.

Savo pateiktame skunde O. T. visiškai pripažino kaltę dėl padaryto nusižengimo už kelio ženklo pažeidimą, tačiau teismo posėdžio metu prašė nutraukti bylą, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių ir paaiškino, kad buvo registruotas (duomenys neskelbtini), tai buvo jo laikina gyvenamoji vieta. Dabar deklaruotas (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio mėn. gyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo registruotas, nes reikėjo registruoti automobilį. Jo niekas neinformavo, kad atsiėmė protokolą, kuris buvo siųstas tuo adresu. (duomenys neskelbtini) namo savininkas leido jam užsiregistruoti šiuo adresu.

Teismas pažymi, kad būtent Institucija yra atsakinga už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese. Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuoja ANK 573 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), registruotu laišku arba elektroniniu paštu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, tiek skundžiamas nutarimas O. T. buvo siųsti registruota siunta, adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pats O. T. patvirtino, kad buvo registruotas (duomenys neskelbtini), tai buvo jo laikina gyvenamoji vieta. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, tiek skundžiamas nutarimas, buvo įteikti. Teismas neturi duomenų apie pranešimo dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, administracinio nusižengimo protokolo ar nutarimo administracinio nusižengimo byloje nepristatymą (grąžinimą), todėl laikytina, kad laiškai gavėjui buvo tinkamai įteikti.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad O. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, todėl pagal nurodytą administracinį nusižengimą pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14758-2024 O. T. skirta nuobauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, nekeistina.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal minėto 13 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 2.4 punkte nustatyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

O. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad turi vairuotojo pažymėjimą, išduotą (duomenys neskelbtini), jo kopiją pateikė teismui. Paaiškino, kad tuo metu, kai jį tikrino pareigūnai, niekas nesiaiškino, ar jis turi dokumentus ar ne. Iš teismui pateiktos O. T. vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad vairuotojo pažymėjimas galioja iki 2053 m. rugssėjo 9 d. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtą teisinį reglamentavimą, svarbu įvertinti, ar O. T. išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja Lietuvos Respublikoje. Galiojantis vairuotojo pažymėjimas yra, jeigu jo turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Faktinę aplinkybę, kad O. T. administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, patvirtina jo teisme duoti paaiškinimai. O. T. parodė, kad į Lietuvą atvyko 2023 m. rugpjūčio mėn. Taigi, dar nebuvo praėję pakankamai daug laiko, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 2.4 punkte nustatytą tvarką galima būtų teigti, kad O. T. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog pareigūnai patikrinę Lietuvos Respublikos duomenų bazę nustatė, kad O. T. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, o galimybės patikrinti, ar turi (duomenys neskelbtini) įgytą vairuotojo pažymėjimą nėra, neįrodo, kad O. T. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Taigi, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą, nustatyta, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad O. T. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, todėl O. T. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį buvo patrauktas nepagrįstai. Administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, O. T. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

O. T. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14758-2024 pakeisti ir O. T. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje, skirti 60 (šešiasdešimties eurų) dydžio baudą, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14758-2024 dalį dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas