Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti 2011 m. kovo 18 d. sudarytą su AB banku „Snoras“ (toliau – ir SNORAS) indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, kurios vertė 8 689 Eur (30 000 Lt), negaliojančia; 2) taikyti restituciją ir sumokėtas lėšas už indėlio sertifikatą grąžinti į ieškovės sąskaitą; 3) pripažinti 2011 m. kovo 18 d. sudarytą su SNORU obligacijų pasirašymo sutartį dėl 5 792 Eur (19 999,48 Lt) bendros sumos obligacijų įsigijimo negaliojančia; 4) taikyti restituciją ir už obligacijas sumokėtas lėšas grąžinti į ieškovės mokėjimo sąskaitą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad, pasibaigus sudarytam terminuotojo indėlio sutarties terminui, banko darbuotoja pasiūlė ieškovei sudaryti sandorį su didesnėmis palūkanomis, tikino, kad jokios rizikos nėra, nes visi pinigai yra apdrausti, daugelis žmonių pasirinko tokį investavimo modelį. Ieškovė, būdama 75 metų ir nemokėdama dirbti kompiuteriu, neturėjo galimybės susipažinti su banko teikiamų finansinių priemonių sąlygomis, todėl ieškovė 2011 m. kovo 18 d. buvo įkalbinta banko darbuotojos sudaryti dvi sutartis: 8 689 Eur (30 000 Lt) vertės indėlio sertifikato įsigijimo sutartį ir obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110318L990004 dėl 5 792 Eur (19 999,48 Lt). Ieškovė teigia, kad sudarydama sutartis suklydo dėl amžiaus ir banko darbuotojos įtikinėjimų. Ji tikėjosi, kad sudaro terminuotojo indėlio sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinei teisėjų kolegijai 2015 m. lapkričio 17 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 18 d. indėlio sertifikato įsigijimo sutartį ir taikyti restituciją dėl šios reikalavimo dalies.Atsakovė BAB bankas „Snoras“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo teisėmis, t. y. siekia pažeisti atsakovės kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo principą bei per indėlių draudimo institutą susigrąžinti lėšas, kurias savo noru ir prisiėmusi su tuo susijusią riziką investavo į banko išleistas finansines priemones. Atsakovės vertinimu, nėra pagrindų, dėl kurių ginčo sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu kaip sudarytas dėl suklydimo. Atsakovės teigimu, ieškovė turi įrodyti, kad suklydo iš esmės, taip pat yra svarbus ieškovės elgesys prieš ginčo sutarčių sudarymą ir po jo. Vertinant ieškovės tikruosius ketinimus, akivaizdu, kad ieškovė iš esmės siekė gauti didesnę ekonominę naudą. Ginčo sutarčių sudarymo metu banko siūlytų terminuotųjų indėlių palūkanų norma buvo žymiai mažesnė nei obligacijų sutarties. Bankas už 12 mėn. indėlį siūlė 2,20 proc. metines palūkanas, kurios buvo beveik 2 kartus didesnės nei nurodytos terminuotojo indėlio palūkanos. Taigi ieškovė pasirinko akivaizdžiai pelningesnius variantus. Ginčo sutarčių terminas taip pat rodo aiškią ieškovės valią įsigyti būtent obligacijas.Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė ieškinį atmesti. Trečiojo asmens nuomone, ieškovė suprato, kad sudaro obligacijų pasirašymo sutartį, o ne terminuotojo indėlio sutartį, nes itin skyrėsi banko mokamos palūkanos, be to, ieškovės amžius nesuponuoja ieškovės suklydimo fakto. Pažymėjo, kad ieškovės suklydimas yra jos neapgalvotos rizikos ir neatsargumo rezultatas, todėl pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo nėra teisinio pagrindo, tokio ieškovės suklydimo pateisinti negalima, nes sutartys buvo sudarytos dėl įstatymo nežinojimo, o ne dėl suklydimo. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė neįrodė, kad bankas pažeidė Lietuos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 3 dalį, o net ir darant prielaidą, kad atsakovė pažeidė šią normą, tai nereiškia, jog ginčo sutartys tampa negaliojančios, o tai būtų tik pagrindas ieškovei reikalauti, kad atsakovė atlygintų žalą. Nurodė, kad ieškovė, nesigilindama į visas sutarčių sąlygas, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Ieškovė, pildydama banko kliento anketą, pasirašytinai patvirtino, kad atsisako pateikti duomenis apie save ir supranta, jog jai atsisakius pateikti informaciją apie savo finansines galimybes, žinias ir investavimo patirtį, atsakovė negalės nustatyti, ar konkrečios finansinės priemonės ieškovei yra tinkamos.