Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-10-12 · Administracinė byla Nr. I1-5472-422/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-12
Bylos Nr.
I1-5472-422/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01343-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Janina Vitunskienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-5472-422/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01343-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 12 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. su skundu (b. l. 1, 2) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose, atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad į Marijampolės PN atvyko 2018 m. spalio 5 d. ir iki 2019 m. birželio 10 d. gyveno 5-ame būryje. Šiame būryje buvo 3 pisuarai ir 2 sėdimi tualetai, tarp kurių buvo mažiau nei 1 metro atstumas, tualetus skyrė skarda, todėl nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis jais. 5-ojo būrio 4-oje patalpoje gyveno 15 nuteistųjų ir vienam asmeniui teko 4,1 kv. m ploto, kurio pareiškėjui neužteko, be to, daug vietos užėmė baldai. Pareiškėjo teigimu, Marijampolės PN 4-oje patalpoje neužtikrino vienam asmeniui tenkančio ploto normos. Tvirtino, kad vasaros metu 5-ojo būrio 4-oje patalpoje buvo pilna buitinių parazitų, blakių, tarakonų. Dėl blakių įkandimų patyrė niežėjimą, alergiją, tarakonai naktimis vaikščiojo po pareiškėjo kūną ir kėlė panišką baimę. Teigė, kad į gydytojus nesikreipė, nes jie neturėjo tepalų nuo blakių įkandimų. Nurodė, kad 5-ojo būrio laiptinėje buvo nešvaru, pilna šiukšlių. Laiptinės laiptai buvo slidūs, dėl nesaugių laiptų pareiškėjas paslydo ir patyrė stiprų dešinės kojos raiščių patempimą, kurį gydėsi apie mėnesį. 5-ojo būrio 4-oje patalpoje apšvietimas neatitiko Lietuvos higienos normos reikalavimų, buvo per silpnas, todėl pareiškėjui buvo sunku skaityti, skaudėjo akis, jautėsi suvaržytas, patyrė emocinę depresiją. Netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui pasireiškė nerviniu išsekimu, labai pablogino psichikos būklę, žeidė jo orumą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–12). Nurodė, kad pareiškėjas bausmę atliko 5-ame nuteistųjų būryje nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas gyveno 4-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 45,64 kv. m ir kurioje gyveno 14 nuteistųjų, todėl ploto norma 4-oje patalpoje nebuvo pažeista. Pažymėjo, kad 5-ojo būrio sanitariniai mazgai yra įrengti tinkamai, pagal teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad sanitariniuose mazguose teisės aktai nenumato privalomai įrengti atskyrimus priešais kietuosius įrenginius. Atsiliepime nurodė, kad už patalpų švarą atsakingi patys nuteistieji, neprižiūrimose patalpose veisiasi buitiniai parazitai. Pažymėjo, kad 5-ojo būrio 4-a patalpa pagal nuteistųjų skundus nebuvo tikrinta Visuomenės sveikatos centro specialistų, administracija dėl šios patalpos skundų nėra gavusi. Per periodinį patikrinimą šioje patalpoje jokių higienos normų pažeidimų nenustatyta. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas dėl blakių įkandimų į sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė, pabrėžė, kad Sveikatos priežiūros skyriaus specialistai tepalų odos ligoms gydyti turi. Dėl pareiškėjo skunde minėtos kojos traumos jokių įrašų asmens sveikatos kortelėje nerasta. Marijampolės PN nuomone, nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą neturi jokio realaus ir objektyvaus pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namų 5-ojo būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje. Pagal pateiktus atsakovės atstovo duomenis, minimoje patalpoje pareiškėjas bausmę atliko nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. (b. l. 14–17) (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 5-ojo būrio 4-oje patalpoje jam nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta ploto norma. Didelę dalį ploto užėmė patalpoje esantys baldai.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 22 d.), 11¹.1 punkte buvo nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama tik tuo atveju, kai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018 ir kt.).

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 14–17, 30), pareiškėjas bausmę atliko 5-ojo būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 45,64 kv. m ir kurioje ginčo laikotarpiu buvo įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 4-oje gyvenamojoje patalpoje teko 3,26 kv. m ploto.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjo paskyrimą į 4-ąją gyvenamąją patalpą, šios patalpos plotą, joje ginčo laikotarpiu įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 5-ojo būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje veisėsi blakės, tarakonai. Dėl blakių įkandimų jis patyrė niežėjimą, nemigą, emocinį šoką.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN134:2015) 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Byloje esanti 2018 m. kovo 20 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 27/10-28 patvirtina, kad Marijampolės PN yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“ dėl dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų teikimo (b. l. 26–29). Iš sutarties sąlygų matyti, kad įmonė nuolat ir pagal poreikį atlieka dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte Nr. (4-12 15.4.8) PA-7992 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nurodyta, kad kontrolės metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nepastebėta (b. l. 20–22). Byloje pateiktoje Sveikatos priežiūros skyriaus 2020 m. birželio 16 d. pažymoje „Dėl nuteistojo A. M. sveikatos būklės“ nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, į sveikatos priežiūros specialistus kreipėsi tik vieną kartą dėl įsidarbinimo. Pažymoje nurodoma, kad Sveikatos priežiūros skyriuje yra pakankamai medikamentų odos ligoms gydyti (b. l. 19). Atsižvelgiant į tai, kad sveikatos priežiūros administratoriaus pasirašytoje pažymoje įrašų, liudijančių apie patirtus blakių įkandimus, nėra, Patikrinimo akte fiksuota, jog buitinių parazitų patalpose nepastebėta, pareiškėjo argumentai dėl gyvenamojoje patalpoje esančių buitinių parazitų atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpoje tualetai atskirti tik skardine sienele, o tarp tualetų ir pisuarų mažiau nei vieno metro atstumas, todėl pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu.

Marijampolės PN nurodė, jog 5-ojo būrio sanitarinio mazgo patalpoje tualetai atskirti ne žemesnėmis nei 1,5 m sienelėmis.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį laisvės atėmimo bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose ir naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nors pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai, nei kamerose, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, dėl kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02), 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05), t. y. pažeidimas pripažįstamas tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje.

Įvertinus tai, jog unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog jei pareiškėjo netenkino pisuarų įrengimas, jis turėjo teisę naudotis klozetais, kurie buvo atskirti pertvaromis. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas dėl, jo nuomone, netinkamų kalinimo sąlygų nebuvo kreipęsis nei į pataisos namų psichologą, nei į gydytoją (b. l. 18, 19). Nėra jokių kitų įrodymų apie pareiškėjui kilusias pasekmes dėl skunde nurodomų aplinkybių, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog Marijampolės PN pareiškėjui neužtikrino privatumo naudojantis tualetu.

Pareiškėjas nurodė, kad 5-ojo būrio laiptinėje buvo nešvaru, pilna šiukšlių. Laiptai buvo slidūs, pareiškėjas paslydo ir patyrė stiprų dešinės kojos raiščių patempimą, kurį gydėsi apie mėnesį.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (34 punktas). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkte nurodyta, kad nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas.

Pažymėtina, kad už patalpų valymą atsakingi patys nuteistieji, kurie turi atlikti savo pareigą tvarkyti patalpas, todėl pareiškėjo argumentai, kad 5-ojo būrio laiptinė buvo nešvari, patvirtina aplinkybę, jog nuteistieji neatlieka tinkamai pareigos tvarkyti patalpas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog dėl slidžių laiptų buvo pasitempęs kojos raiščius, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo. Pažymėtina, kad 2020 m. birželio 16 d. pažymoje „Dėl nuteistojo A. M. sveikatos būklės“ nėra jokių įrašų apie kojos raiščių patempimą ar apie kitokią kojos traumą, kurią, kaip teigė pareiškėjas, gydėsi mėnesį (b. l. 19). Teismas pabrėžia, kad, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas. Turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, šiuo aspektu teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti Marijampolės PN veiksmų neteisėtumą.

Pareiškėjas tvirtino, kad 5-ojo būrio 4-oje patalpoje apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo per silpnas, todėl jam skaudėjo ir ašarojo akys.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte nurodyta, kad bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Byloje esančiame patikrinimo akte nėra fiksuota, kad 4-oje patalpoje apšvietimas neatitiko Lietuvos higienos normos reikalavimų. Marijampolės PN 2020 m. birželio 16 d. pažymoje „Dėl A. M. sveikatos būklės“ nurodyta, kad asmens sveikatos istorijoje apie pareiškėjo regos sutrikimus duomenų nėra (b. l. 19).

Be to, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų galėjo kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN administraciją dėl netinkamų kalinimų sąlygų nesikreipė. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog Marijampolės PN pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje pateikta psichologės pasirašyta Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus pažyma patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į psichologus nesikreipė (b. l. 18). Byloje nėra jokių kitų duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

TeisėjaJanina Vitunskienė