Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1143-324/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-05
Bylos Nr.
e2S-1143-324/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
L. M.
Civilinė byla Nr. e2S-1143-324/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06350-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.1.10.1.; 3.1.14.3.; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13288-962/2018 pagal L. M. ieškinį atsakovui L. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalinimo, prievolių vykdymo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalinimo, prievolių vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi L. M. nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.Patikrinęs antstolių informacinės sistemos, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis teismas nustatė, kad antstolių kontorose yra vykdomi išieškojimai iš L. M., išieškojimai pradėti šalių santuokos metu. L. M. nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi, kiek jai žinoma, atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, kilusių iš jo vykdomos individualios veiklos, prašo atsakovo turimus kreditorinius įsipareigojimus pripažinti jo asmeninėmis prievolėmis ir priskirti vykdyti atsakovui asmeniškai. Atsižvelgdamas į tai, kad įstatymas nustato pareigą ieškovei nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, bei įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad L. M. yra atstovaujama profesionalaus teisininko, įpareigojo ją nurodyti duomenis apie atsakovo kreditorius, juos įtraukti į bylą, pateikti įrodymus, pagrindžiančius prievolių kilmę ir dydį, aptarti prievolių padalijimo būdą po santuokos nutraukimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu L. M. prašo panaikinti nutartį, ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą, sudarė advokatei prielaidą pažeisti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Susisiekus su vienu iš antstolių jis patikino, jog pagal įsigaliosiantį Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą asmenys gali gauti informaciją tik apie save. Antstolis patikino, jog advokatė atstovaujant ieškovei neturi teisės kreiptis dėl duomenų gavimo ne už klientą, o už trečiąjį asmenį, su kuriuo advokatės nesieja teisiniai santykiai. Tokie veiksmai pažeistų Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. CK 3.126 straipsnis numato sutuoktinio pareigą apie santuokos nutraukimą informuoti jam žinomus kreditorius. Šiuo atveju, L. M. neturi tikslių duomenų apie atsakovo kreditorius. Prašė išreikalauti duomenis apie atsakovo kreditorius, kad galėtų juos informuoti apie bylos nagrinėjimą ir patikslinti ieškinio reikalavimus. Teismas pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus – išsireikalavo duomenis apie atsakovo kreditorius, tačiau jų nepateikė susipažinti, pareikalavo šiuos duomenis išsireikalauti savo iniciatyva. Teismas sąmoningai sukelia teisines kliūtis greitesnei bylos baigčiai ir vilkina procesą, neatskleisdamas L. M. jau išreikalautų duomenų, didina valstybės lėšomis finansuojamos teisinės pagalbos sąnaudas.?

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl ieškinio trūkumų nustatymo

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškiniui dėl santuokos nutraukimo, be bendrųjų procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimų, papildomai keliami CPK 382 straipsnyje nurodyti specialieji reikalavimai, kuriuos lemia bylų dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo specifika. Šio straipsnio 5 punkte numatyta, jog ieškinyje turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnis). Pagal CK 3.126 straipsnio nuostatas, vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (1 dalis); sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją.Atmestini apeliantės argumentai dėl teismo sudarytų prielaidų pažeisti teisės aktą. Apeliantė yra atstovaujama profesionalaus teisininko (advokatės). Advokatūros įstatymo 44 straipsnis dalies 1, 2 punktai suteikia advokatui teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus, savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Įgyvendindama savo įgaliojimus pagal atstovavimo sutartį, advokatė turėjo vadovautis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas pradėtas taikyti nuo 2018 m. gegužės 25 d., t .y. po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Deklaratyvus apeliantės argumentas, kad duomenų apie jos sutuoktinio kreditorius gavimas pažeistų Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Apeliantė nenurodė, kokios šio reglamento nuostatos būtų pažeistos, nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl aktualių duomenų gavimo ir kad iš jų gavo neigiamą atsakymą (CPK 178 straipsnis).Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad ieškinio trūkumai šiuo atveju buvo nustatyti nepagrįstai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009). L. M. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, padalinti santuokoje įgytą turtą, kreditorinius įsipareigojimus. Nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi. Kiek jai žinoma, atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, kilusių iš jo vykdomos individualios veiklos, todėl prašė teismo išreikalauti duomenis iš antstolių sistemos apie atsakovo turimus kreditorinius įsipareigojimus, siekiant įtraukti kreditorius į bylą. Taigi ieškinys atitiko jam keliamus turinio reikalavimus CPK 382 straipsnio 5 punkto ir CK 3.126 straipsnio 2 dalies prasme, atsakovo kreditoriai ieškinį pateikusiam asmeniui buvo nežinomi. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas patenkino L. M. prašymą dėl duomenų apie atsakovo atžvilgiu vykdomus išieškojimus antstolių kontorose, tačiau jų ieškovei neatskleidė (elektroninės bylos kortelėje šie duomenys neįkelti ir neskaitmenizuoti). Tuo remiantis sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad teismas, faktiškai patenkinęs ieškinį pateikusios asmens prašymą ir patikrinęs duomenis apie atsakovo kreditorius, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti nesilaikė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis). Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinyje neaptarti prievolių padalijimo būdai po santuokos nutraukimo. L. M. prašė atsakovo turimus kreditorinius įsipareigojimus pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis ir priskirti vykdyti jam asmeniškai. Pažymėtina ir tai, kad duomenys apie ieškovei nežinomus atsakovo kreditorius gali būti gauti rengimosi bylos nagrinėjimui metu (pvz., gavus atsiliepimą į ieškinį).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Ieškinio priėmimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, todėl nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė