Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-09-06 · Administracinė byla Nr. I2-3789-484/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-06
Bylos Nr.
I2-3789-484/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01890-2021-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
O. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR VRM
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-3789-484/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01890-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. (O. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas O. S. (toliau – ir pareiškėjas ar užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Migracijos departamentas ar atsakovas) 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 50U-2845 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2020 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą, kurio pagrindu 2020 m. liepos 31 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Leidimas). Ginčijamu Sprendimu Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, t. y. nustatęs, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kaip darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Įstatymo 62 straipsnio 22 ir 7 dalių nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, Leidimą panaikino. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui paskirta administracinė nuobauda – 1 000 eurų bauda. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius baudą sumokėjo 2021 m. kovo 26 d.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, teigia, kad jis be jokio teisėto pagrindo yra baudžiamas už kito asmens padarytą teisės pažeidimą. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba legaliai pagal sudarytą darbo sutartį, jam užtikrintos tinkamos darbo ir apgyvendinimo sąlygos, mokamas darbo užmokestis. Pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutarimas priimtas po darbo sutarties sudarymo ir jo įsidarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius įsipareigojimą jį įdarbinti įvykdė tinkamai.

Be to, pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, kad jo turima profesija įtraukta į Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-469 patvirtintą Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą (b. l. 1-2, 13-14).

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 12 d., tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl Leidimo išdavimo ir kartu pateiktus dokumentus, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2020 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2022 m. liepos 31 d., pareiškėjui buvo išduotas 2020 m. liepos 31 d.

Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (kaip darbdavys), pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje („Nelegalus darbas“). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui paskirta administracinė nuobauda – 1 000 eurų bauda, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas sumokėjo 2021 m. kovo 26 d.

Atsakovo teigimu, pareiškėjo darbdavį patraukus administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą, atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktis).

Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo skundo argumentais, teigia, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje numatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas yra imperatyvus. Įstatymas neapibrėžia laikotarpio, kada leidimas laikinai gyventi panaikinamas, t. y. šios Įstatymo normos formuluotė nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbą, gali būti panaikinamas tik iki darbo sutarties sudarymo, darbuotojo įdarbinimo ir/ar leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis ir/ar išduotas leidimas laikinai gyventi. Atsakovo manymu, toks Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio aiškinimas prieštarautų Įstatymo tikslams, elementariai logikai bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Atsakovas atsiliepime pripažįsta, kad pareiškėjui Leidimas buvo išduotas iki 2021 m. vasario 24 d., tačiau atsakovo vertinimu, tai nereiškia, kad pareiškėjas galėjo tikėtis, jog Leidimas visą šį laikotarpį galios nepaisant to, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tai, jog paminėtą administracinį teisės nusižengimą padarė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas darbdavio vadovas, o ne pareiškėjas, kuris neteisėtų veiksmų neatliko, nereiškia, kad pareiškėjui negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Įstatymą. Pažymi, jog pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtintą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecija vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant šioje teisės normoje nurodytam leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Teigia, kad Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Migracijos departamentas nesutinka ir su pareiškėjo teiginiais, kad priėmus ginčijamą Sprendimą jam kylančios teisinės pasekmės yra neproporcingos. Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, jei jis atitiks Įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindą (b. l. 31-33).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 50U-2845, kuriuo užsieniečiui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Migracijos departamento Klaipėdos skyrius 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 50U-2845 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ panaikino (duomenys neskelbtini) piliečiui O. S., gim. (duomenys neskelbtini) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. liepos 31 d., vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, nustatęs, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) 1 000 Eur bauda (b. l. 3-4, 17-18, 34-35).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas).

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo tos dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.

Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba pakeičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kai paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje įtvirtinta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2022 m. liepos 31 d., išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą (b. l. 37-38). Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. S. (J. S.) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 1 000 (vieno tūkstančio) eurų bauda. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šis teismo nutarimas įsiteisėjo 2021 m. kovo 19 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutarime konstatuota, kad J. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. atsakingu asmeniu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2 dalies, 57 straipsnio nuostatas, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 16 d. 8.00 val. iki 2020 m. lapkričio 17 d. 17.00 val. (duomenys neskelbtini), leido dirbti (duomenys neskelbtini) Respublikos gyventojams (neturintiems Europos Sąjungos valstybės pilietybės) O. K., A. P. projektų vadybininkais, O. P. – sąmatininke, A. M. – suvirintoju bei neužtikrino, kad jie būtų įdarbinti laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, t. y. O. K., A. P., O. P. bei A. M. Lietuvos Respublikoje per 180 dienų laikotarpį buvo ilgiau negu 90 dienų neturėdami leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinės vizos, o O. K., A. P., O. P. dar ir neturėdami leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – nelegalus darbas (b. l. 45-47).

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis (t. y. asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 str. 1 d., ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalys nustato to paties įstatymo 55 straipsnyje išvardytų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimus (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis).

ANK 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys numato atsakomybę dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Nepriklausomai nuo nelegaliai įdarbinto subjekto, nustačius, kad jis dirba be darbo sutarties ir apie jį nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai ar dirbama nesilaikant trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūrų, konstatuojamas nelegalaus darbo faktas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), aiškindamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą, yra konstatavęs, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr. LVAT 2019 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį Nr. eA-5343-624/2019, 2019 m. spalio 29 d.9 sprendimą Nr. eA-5395-492/2019).

Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinto leidimo laikinai gyventi panaikinimo teisinis pagrindas yra susijęs su darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, neteisėtais veiksmais, t. y. leidimu dirbti nelegalų darbą ir darbdavio nubaudimu.

Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pažeidė ANK 95 straipsnio nuostatas ir už tai jam paskirta 1 000 eurų bauda. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsienietį įdarbino pagal darbo sutartį, vykdydamas įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, pastarajam pateikus prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes jis ketino dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, t. y. pateikęs darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.

Taigi, įsiteisėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutarimui, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nubaustas už nelegalų darbą, užsieniečiui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, panaikintas pagrįstai, nepriklausomai nuo to, kad užsienietis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pagal sutartį ir buvo įdarbintas iki nutarimo įsiteisėjimo.

Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtintas imperatyvas jokių išimčių ar išlygų, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimą šiuo pagrindu, nenumato.

Teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, kuris suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime akcentavo iš Konstitucijos kylančią maksimą, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko, įskaitant) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina. Jurisprudencijos tęstinumą savo praktikoje yra pabrėžęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė pakankamų argumentų, keliančių pagrįstas abejones dėl suformuotos teismų praktikos teisingumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas iš esmės remiasi savo nuomone, subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. 50U-2845 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis. Todėl panaikinti šį sprendimą remiantis skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo O. S. (O. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJolanta Vėgelienė