Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-798-1180/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-10-31
Bylos Nr.: e2-798-1180/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01587-2024-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laura Kačinskienė
Ieškovas: R. M.
Atsakovas: D. M., V. Z., mažajai bendrijai „Rilukta“, P. T.
Trečiasis asmuo: K. G., M. G., akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Advokatai: Henrikas Mackevičius, Ramūnas Girevičius

Kategorijos

2.4.2.9.2Bendroji jungtinė nuosavybės teisė
2.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2-798-1180/2025Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01587-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.2; 2.9.7; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.6.1; 3.4.1.2 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 31 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laura Kačinskienė,sekretoriaujant Andžėjai Gedmintaitei, Karolinai Butkienei,dalyvaujant ieškovei R. M. ir jos atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui,atsakovui D. M. ir jo atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui,

trečiajam asmeniui K. G., pareiškusiai savarankiškus reikalavimus, ir jos bei trečiojo asmens M. G., pareiškusio savarankiškus reikalavimus, atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui,

atsakovui pagal trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus V. Z.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. patikslintą ieškinį atsakovui D. M. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, pagal atsakovo D. M. patikslintą priešieškinį ieškovei R. M. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių bei pagal trečiųjų asmenų K. G. ir M. G. savarankiškus reikalavimus atsakovams D. M., V. Z., mažajai bendrijai „Rilukta“ ir P. T. dėl sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir sandorių šalių pripažinimo, tretieji asmenys akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė R. M. ieškiniu, kurį 2024-11-27 patikslino, prašo:

1.1 Santuoką, sudarytą tarp jos - R. M. ir atsakovo D. M., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinio D. M. kaltės.

1.2 Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių R. M. ir D. M. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2024-06-01.

1.3 Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „M.“, atsakovui - „M.“.

1.4 Ieškovei R. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti turto už 6 970,09 Eur, t. y.: šaldytuvą 0,00 Eur vertės, stalą 61,10 Eur vertės, kėdes ir stalą (Jysk) 30,80 Eur vertės, gartraukį 22,25 Eur vertės, orkaitę 54,25 Eur vertės, kaitlentę 49,91 Eur vertės, roletus 26,00 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą 1 462,50 Eur vertės, skalbimo mašiną 26,00 Eur vertės, indaują 36,63 Eur vertės, komodą 81,03 Eur vertės, televizorių Samsung 78,50 Eur vertės, dviratį 30,00 Eur vertės, minkštą baldų kampą 166,13 Eur vertės, miegamojo lovą 279,99 Eur vertės, miegamojo spintą 259,00 Eur vertės, beržo stalą ir 3 suolus 0,00 Eur vertės, žoliapjovę 0,00 Eur vertės, trimerį 0,00 Eur vertės, šiltnamį 306,00 Eur vertės, automobilį Peugeot 508, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 000,00 Eur vertės.

1.5 Atsakovui D. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti turto už 313,43 Eur: garažą 64,03 Eur vertės, pjūklą 0,00 Eur vertės, elektrinį kampinį šlifuoklį 23,60 Eur vertės, akumuliatorinį kampinį šlifuoklį 23,75 Eur vertės, akumuliatorinį suktuką 27,60 Eur vertės, akumuliatorinį smūginį suktuką 18,75 Eur vertės, akumuliatorinį multifunkcinį pjūklą 22,80 Eur vertės, elektrinį skersavimo pjūklą 6,00 Eur vertės, elektrinį diskinį pjūklą 20,00 Eur vertės, trifazį zeimerį 50,00 Eur vertės, raktų rinkinius 15,60 Eur vertės, dviratį 41,30 Eur vertės, televizorius 0,00 Eur vertės.

1.6 Atsakovui D. M. iš ieškovės R. M. priteisti 2 328,33 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

1.7 Nustatyti, kad ieškovei R. M. asmeninės nuosavybės teise lieka: 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r.; 31/84 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r.; butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)

2. Atsakovas D. M. priešieškiniu, kurį galiausiai patikslino 2025-09-23, prašo:

2.1 Šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės R. M. kaltės.

2.2 Priteisti iš R. M. D. M. naudai 5 000,00 Eur neturtinę žalą.

2.3 Pripažinti butą, adresu (duomenys neskelbtini) r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 31/84 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

2.4 Atidalinti D. M. priklausančią nekilnojamojo turto dalį, ją natūra priteisiant ieškovei R. M., iš pastarosios D. M. naudai priteisiant 62 500,00 Eur dydžio kompensaciją.

2.5 Priteisti iš R. M. D. M. naudai 5 975,00 Eur kompensaciją už transporto priemones.

2.6 Kilnojamąjį turtą, t. y.: šaldytuvą 100,00 Eur vertės, stalą 61,00 Eur vertės, stalą su kėdėmis 100,00 Eur vertės, gartraukį 100,00 Eur vertės, orkaitę 150,00 Eur vertės, kaitlentę 100,00 Eur vertės, roletus 250,00 Eur vertės, virtuvinį 1 500,00 Eur vertės, skalbimo mašiną 500,00 Eur vertės, unitazą 50,00 Eur vertės, indaują 100,00 Eur vertės, komodą 150,00 Eur vertės, televizorių 150,00 Eur vertės, minkštą kampą 250,00 Eur vertės, kieto kuro katilą 700,00 Eur vertės, boilerį 200,00 Eur vertės, miegamojo lovą 350,00 Eur vertės, lovą 80,00 Eur vertės, miegamojo spintą 500,00 Eur vertės, spintą 300,00 Eur vertės, ąžuolinį stalą ir 3 suolus 700,00 Eur vertės, garažą 200,00 Eur vertės, žoliapjovę 200,00 Eur vertės, trimerį 100,00 Eur vertės, šiltnamį 400,00 Eur vertės, elektrinį kampinį šlifuoklį 50,00 Eur vertės, trifazį zeimerį 200,00 Eur vertės, dviratį 80,00 Eur vertės, kurių bendra vertė 7 621,00 Eur,- po santuokos nutraukimo natūra priteisti ieškovei R. M., iš pastarosios D. M. naudai priteisiant 3 810,50 Eur dydžio kompensaciją.

3. Tretieji asmenys K. G. ir M. G. savarankiškais reikalavimais, pareikštais 2025-03-05, prašo:

3.1 pripažinti 2019-05-25 automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėja yra ieškovė R. M., negaliojančia ir šios sutarties šalimi (pirkėju) pripažinti trečiuosius asmenis K. G. ir M. G.

3.2 pripažinti 2024-05-14 automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad pardavėja yra ieškovė R. M., negaliojančia ir šios sutarties šalimi (pardavėju) pripažinti trečiuosius asmenis K. G. ir M. G.;

3.3 pripažinti 2019-12-12 automobilio Peugeot 508, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėja yra ieškovė R. M., negaliojančia ir šios sutarties šalimi (pirkėju) pripažinti trečiuosius asmenis K. G. ir M. G.

4. Teismo posėdžių metu ieškovė R. M. ir jos atstovas iš esmės palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti. Ieškovė, be kita ko, nurodė, jog vertina, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas. Nesutinka su atsakovo reikalavimu ginčo nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi, anot jos, jokie esminiai nekilnojamojo turto pagerinimai nebuvo atlikti, per eilę bendro gyvenimo metų buvo atliekami tik einamieji remontai, kurie turto vertės esmingai nepadidino. Be to, prie buities gerinimo dar būdamas gyvas prisidėjo ir jos tėvas, taip pat prisidėjo tiek darbu, tiek pinigais kartu su ja gyvenanti jos dukra K. G. su savo vyru. Taip pat nesutinka su atsakovo nurodomomis kilnojamojo turto vertėmis, sutinka kilnojamąjį turtą, kiek tai įmanoma, pasidalinti natūra. Taip pat sutinka, kad atsakovui ji privalo kompensuoti už parduotą automobilį Chevrolet Captiva, tačiau vertina, kad turi kompensuoti pusę už pardavimą gautos sumos, t. y. tik 1 000,00 Eur, o ne 3 500,00 Eur, kaip kad prašo atsakovas. Mano, kad atsakovo reikalavimai dėl kompensacijos priteisimo už automobilius Peugeot 508 ir Toyota Avensis yra nepagrįsti, kadangi tikrieji šių automobilių savininkai nuo pat šių automobilių pirkimo buvo jos dukra K. G. su vyru, o ne ji su atsakovu.

5. Teismo posėdžių metu atsakovas D. M. ir jo atstovas iš esmės palaikė patikslinto priešieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti. Atsakovas, be kita, ko nurodė, jog vertina, kad dėl santuokos iširimo yra kalta išimtinai ieškovė, todėl už patirtus išgyvenimus dėl santuokos iširimo prašo priteisti iš ieškovės 5 000,00 Eur neturtinę žalą. Palaiko reikalavimą ginčo nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi jis visus bendro gyvenimo metus dirbo, uždirbo apie 265 000,00 Eur pajamų, prie darbų prisidėjo ne tik finansiškai, bet ir atliko daug darbų savo jėgomis. Nesutinka su ieškovės nurodomomis kilnojamojo turto vertėmis, mano, kad vertės yra nepagrįstai sumažintos. Taip pat nesutinka kilnojamąjį turtą pasidalinti natūra, kadangi jis neturi kur to turto laikyti. Prašo priteisti iš ieškovės už automobilius Chevrolet Captiva, Peugeot 508 ir Toyota Avensis piniginę kompensaciją, kadangi visi šie automobiliai jų santuokos metu buvo registruoti ieškovės vardu.

6. Teismo posėdžių metu trečiasis asmuo K. G. ir jos atstovas iš esmės palaikė savarankiškus reikalavimus, prašė juos tenkinti. Trečiasis asmuo K. G., be kita ko, parodė, kad atsakovo reikalavimai ieškovei dėl kompensacijos už automobilius Peugeot 508 ir Toyota Avensis priteisimo yra nepagrįsti, kadangi tikrieji šių automobilių savininkai buvo ji su savo vyru, o automobiliai registruoti jos mamos R. M. vardu tik dėl to, kad būtų mažesnės draudimo įmokos.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu atsakovas V. Z. parodė, kad jis 2019-05-25 pardavė automobilį Toyota Avensis. Automobiliu domėjosi, jį apžiūrėjo, išbandė ir nusipirko vyras su moterimi, maždaug iki keturiasdešimties metų, tačiau tiksliai neprisimena, kas jam perdavė pinigus. Jam niekas neminėjo, kas pirkėju bus nurodytas kitas asmuo. Su R. M. jis nebendravo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Patikslintas priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai tenkinti visiškai.

8. Byloje nustatyta, kad šalys – ieškovė R. M. ir atsakovas D. M. pradėjo kartu gyventi maždaug nuo 1999 m. gruodžio mėn. pas ieškovės tėvus, adresu (duomenys neskelbtini).

9. (Duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje šalys sudarė santuoką. Po santuokos sudarymo šalys ir toliau gyveno pas ieškovės tėvus, adresu (duomenys neskelbtini).

10. (Duomenys neskelbtini) m. šalims gimė sūnus D. M. Šalys taip pat kartu augino ieškovės vaikus iš pirmos santuokos – sūnų E. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei K. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. Atsakovas savo pirmoje santuokoje buvo susilaukęs sūnaus A. M.

11. 2024-05-25 atsakovui buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, jam skirtas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti 100 m. atstumu prie ieškovės R. M. bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja.

12. 2024-05-28 atsakovui skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo panaikintas. 2024-05-28 ieškovė atsakovo sesers buvo informuota, kad atsakovas bus parvežtas namo. Ieškovė informavo atsakovo seserį, jog atsakovui pas ją nebėra vietos, bus skyrybos.

13. Šalys nuo 2024-05-25 kartu nebegyvena. Ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas gyvena pas savo seserį, jos namuose.

14. 2024-05-29 ieškovė sudarė atstovavimo sutartį su advokatų kontora.

15. 2024-06-13 – 2024-06-18 tarp šalių vyko privalomoji ikiteisminė mediacija, tačiau taikiai išspręsti santuokos nutraukimo klausimų nepavyko.

16. 2024-07-10 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

17. Santuokos metu šalys įgijo bendro turto. Jie nepilnamečių vaikų ir kreditorių (bendrų ir / ar asmeninių) neturi.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinio(-ių) kaltės

18. Ieškovė prašo teismo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nurodo, jog atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad atsakovas visą bendrą šalių gyvenimą vartojo alkoholinius gėrimus, taip pat nusišalino nuo šeimos reikalų, nebesprendė bendrų šeimyninių problemų, pažeidė lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš ją, dėl ko į namus buvo atvykusi policija ir atsakovui buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, įpareigojant jį laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos bei nesiartinti prie ieškovės. Dėl patirto streso 2024-06-05 ji buvo paguldyta į gydymo įstaigos stacionaro (duomenys neskelbtini) ligų skyrių ir ten gydėsi iki 2024-07-05. Teismo posėdžių metu ieškovė taip pat nurodė, jog apie porą metų su atsakovu jau gyveno kaip brolis ir sesuo, o ne kaip vyras ir žmona.

19. Tuo tarpu atsakovas prašo teismo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės. Atsakovas nurodo, jog ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad ji iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, t. y. panaikinus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį ir po apsilankymo pas gydytojus jam siekiant grįžti namo, jis ieškovės nebuvo įsileistas į namus. Šis įvykis - jo išvarymas iš namų po jo apsilankymo pas gydytoją dėl nuo 2023 m. lapkričio mėn. besitęsiančių ilgalaikių sveikatos problemų bei negalėjimo dirbti,- parodo netoleruotiną ieškovės elgesį jo atžvilgiu. Mano, kad ieškovė su juo kartu gyveno tik dėl jo uždirbamų pajamų, o jam jų netekus, jis tapo nebereikalingas ir našta ieškovei. Dėl tokios situacijos jam dar labiau pablogėjo sveikata, ko pasėkoje jam buvo išrašyti (duomenys neskelbtini) vaistai, siekiant sumažinti kylančią įtampą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovės vienasmeniškas sprendimas nutraukti santuokinį gyvenimą, išvarant jį iš namų, kuriuose gyventa beveik 25 metus, ypač sunkiu laikotarpiu (išgyvenant sveikatos problemas), jam padarė didelę neturtinę žalą, kuri jam pasireiškė sunkiais dvasiniais išgyvenimais, pastovia emocine įtampa, skausmu, nerimu, bejėgiškumo jausmu, pažeminimu, psichologiniu bei fiziniu diskomfortu, todėl prašo priteisti jam iš ieškovės 5 000,00 Eur neturtinę žalą. Teismo posėdžių metu atsakovas taip pat nurodė, jog apie porą metų jo ir ieškovės santykiai buvo kaip kaimynų. Taip pat nurodė, jog iš dalies mato ir savo kaltę dėl santuokos iširimo.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.

21. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės (preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina).

22. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.

23. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

24. Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), o kartu jie nebegyvena nuo 2024 m. gegužės mėn. pabaigos. Šalys teismo posėdžių metu charakterizavo vienas kitą ne tik iš blogosios pusės, bet ir nurodė teigiamas aplinkybes, jog gyvendami santuokoje jie vienas kitu ir savo šeima rūpinosi, abu buvo dirbantys asmenys, rūpinosi šeimos gerbūviu, savo bendru sūnumi D. ir ieškovės dviem vaikais iš pirmos santuokos K. ir E., taip pat ieškovė nepriekaištavo atsakovui dėl to, jog jis buvo rūpestingas tėvas ir rūpinosi savo sūnumi A. iš pirmos santuokos, teikdamas jam išlaikymą. Nors santuokos metu atsakovas pavartodavo alkoholinius gėrimus (pažymėtina, jog ieškovė pripažino, kad ir ji švenčių proga paragaudavo alkoholinių gėrimų, o atsakovui alkoholinius gėrimus nupirkdavo ji pati), taip pat atsakovas tris kartus sukėlė eismo įvykius, dėl ko šalių šeimai teko patirti finansinių nuostolių, atsakovas 2010-08-16 neteko vairuotojo pažymėjimo, tačiau dėl šių aplinkybių šalys savo santuokos nenutraukė, jie kartu gyveno dar apie 14 metų. Ir nors ieškovė paminėtas aplinkybes akcentavo neva kaip atsakovo kaltę dėl šalių santuokos iširimo, tačiau ieškovė ir toliau su atsakovu gyveno, vedė bendrą ūkį su atsakovu, jie rūpinosi vienas kitu tiek finansiškai, tiek taip pat rūpinosi vienas kito sveikata (ieškovė vežiodavo atsakovą pas gydytojus, atsakovas nurodė niekada negailėjęs pinigų ieškovės sveikatos gerinimui), gyveno bendrą šeimyninį gyvenimą. Pažymėtina taip pat ir tai, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas teismo posėdžių metu išsakė vienas kito atžvilgiu susikaupusias nuoskaudas, nepasitenkinimą vienas kitu. Ieškovė buvo nepatenkinta atsakovo ramumu, nekalbėjimu, nuomonės neišsakymu, bendrų šeimos problemų nesprendimu, atsakovas priešingai – piktinosi atsakovės valdingumu, pakeltu tonu, kabinėjimusi dėl nepadarytų darbų, nurodė, jog jis jos prisibijodavo. Abi šalys nurodė, jog šeimoje pasitaikydavo konfliktinių situacijų, atsakovas pripažino, jog pavartodavo ieškovės atžvilgiu necenzūrinių žodžių, taip pat nurodė, jog ieškovė jį vadindavo tinginiu ir „pijoku“. Kaip minėta, ieškovė taip pat pažymėjo, jog apie porą paskutinių metų su atsakovu jau gyveno kaip brolis ir sesuo, o ne kaip vyras ir žmona. Atsakovas taip pat nurodė, jog apie porą paskutinių metų jo ir ieškovės santykiai buvo kaip kaimynų.

25. Šalys skyriumi pradėjo gyventi po 2024-05-25 įvykusios konfliktinės situacijos. Kaip minėta, 2024-05-25 atsakovui buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, skirtas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti 100 m. atstumu prie ieškovės bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove. Ieškovė paaiškino, jog 2024-05-25 šalys nuvyko pas ieškovės seserį į (duomenys neskelbtini) pasisvečiuoti, atsigerti kavos. Atsakovas, būdamas svečiuose, pavartojo alkoholio, nors žinojo, kad reikės darytis tyrimus dėl sveikatos. Atsakovas jai neigė vartojęs alkoholį. Ieškovė liepė sėsti atsakovui į automobilį ir kartu važiuoti namo. Kai tik atsisėdo atsakovas į automobilį, prasidėjo jos atžvilgiu psichologinis smurtas. Visą kelią atsakovas elgėsi agresyviai, bandė čiupti už pavarų svirties, už vairo. Grįžusi namo, iš pykčio ir norėdama pagąsdinti atsakovą, įdėjo kelis rūbus į krepšį ir pasakė atsakovui, kad jis gali keliauti, kur nori, ji jo nelaiko, jeigu ji tokia bloga, ir užrakino namų duris, kad atsakovas lauke ramiai pasėdėtų, pamąstytų, nusiramintų. Ji taip pasielgė pirmą kartą. Ji neturėjo minčių, kad atsakovas iškvies policiją. Jis paskambino jai ir pasakė, kad iškvies policiją. Ji pasakė jam nusiraminti ir nejuokinti kaimynų. Ji laukė atsakovo atsiprašymo. Anksčiau atsakovas jos atsiprašydavo, gailėdavosi, tačiau šį kartą taip nebuvo. Atsakovas, būdamas lauke, išsikvietė policiją, pasakė, kad ieškovė jo neįleidžia į namus. Kadangi atsakovas buvo neblaivus, jai pasikalbėjus su policijos pareigūnais, atsakovui buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Atsakovas paaiškino, kad būdamas 2024-05-25 pas ieškovės seserį išgėrė porą trejetą mažų taurelių. Kai jis priėjo prie ieškovės, ji pastebėjo, kad jis išgėręs. Ji supyko. Važiuojant namo ieškovė jį bandė išprovokuoti. Jis jokio vairo ar pavarų svirties negriebė. Parvažiavus namo ieškovė greitai išlipo iš mašinos ir įėjusi į namus užrakino duris. Jis sėdėjo ant laiptų. Ieškovė sukrovė kelis jo daiktus, atidarė duris ir padėjo ant laiptų. Maždaug po valandos jis paskambino ieškovei, prašė baigti pyktis, kad jį įsileistų. Ieškovė pasakė, kad jo ten nieko nėra, jo neįleis, atsakovas gali važiuoti, kur nori. Jis išsikvietė policiją. Buvo patikrintas jo blaivumas. Ieškovei pakalbėjus su policijos pareigūne, jam buvo skirtas orderis. Jį pas save priėmė jo sesuo. Jis kitą dieną apskundė orderį. Nuvažiavo pas ieškovę. Ieškovė su jo seserimi kalbėjosi, nesipyko. Jis į vidų nėjo, sėdėjo mašinoje. Jam sesuo sakė, jog ieškovė pasakė, kad norėjo tik pagąsdinti. Tačiau jo į namus ieškovė vis tiek nebeįsileido, pasakė, kad ten nieko jo nėra. Kitą dieną, grįžtant iš Vilniaus, iš daktarų, atėjo žinutė, kad orderis jam panaikintas. Parvažiavus iš Vilniaus jo sesuo parašė žinutę ieškovei, kad jis grįžta namo. Atvažiavus, ant laiptų sėdėjo ieškovės vaikai K. ir E., jie pasakė, kad jo (atsakovo) ten nieko nėra, gali važiuoti atgal. Jam nebuvo leista nieko pasakyti, nes ieškovė neadekvačiai pykosi su jo seserimi, šaukė viena ant kitos. Jam net neleido įsiterpti. Jis tada vėl paskambino policijai. Policija atvažiavo, tačiau pasakė, kad per jėgą negali priversti ieškovės jį priimti atgal.

26. 2024-06-13 – 2024-06-18 tarp šalių vyko privalomoji ikiteisminė mediacija, tačiau taikiai išspręsti santuokos nutraukimo klausimų šalims nepavyko. 2024-07-10 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

27. Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu.

28. Teismo vertinimu, šalys būtent po 2024-05-25 įvykusios konfliktinės situacijos galiausiai nusprendė nebesistengti dėl savo šeimos išsaugojimo. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ji būtų atsakovui atleidusi, jeigu jis būtų jos atsiprašęs, tačiau šiuo metu, kai jau gyvena skyriumi, ji jaučiasi daug geriau, jai ramiau, pagerėjo jos savijauta, kartu vėl gyventi ji nebenori. Atsakovas teismo posėdžių metu taip pat nurodė, jog nori nutraukti santuoką su ieškove, pripažino, jog nuvykęs pas ieškovę po to, kai jam buvo panaikintas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, su ieškove jis nepasikalbėjo ir su ja nesusitaikė.

29. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad šalys dar iki gyvenimo skyriumi pradžios kartas nuo karto konfliktuodavo, buvo vienas kitu nepatenkinti, nebeturėjo bendrų interesų, apie porą metų gyveno kaip brolis ir sesuo / kaimynai, rodo, jog šalys nebuvo susikoncentravusios į šeimyninių santykių puoselėjimą ir išsaugojimą, kas ir sąlygojo jų atitolimą vienas nuo kito ir šeimos iširimą. Byloje nėra duomenų, kad bent viena iš šalių būtų dėjusi bent kokias tai pastangas, jog jų šeima po 2024-05-25 įvykio vėl gyventų kartu, svarsčiusi visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusi sutarimo, galbūt ir pagalbos iš šalies. Abu sutuoktiniai yra nepatenkinti vienas kitu, vyrauja tarpusavio nepasitenkinimas vienas kitu, kuris atsirado dar iki 2024-05-25. Abu teigia, kad kitas sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo, tačiau pastangų išsaugoti šeimą neparodė nė viena šalis. Teismo vertinimu, 2024-05-25 konfliktinė situacija tik padėjo sutuoktiniams galutinai apsispręsti, jog jie tikrai nebenori vienas su kitu kartu gyventi, bendros ateities jie nebemato.

30. Pažymėtina, jog atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams - abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo. Teismo vertinimu, dėl skirtingų charakterių, skirtingų poreikių, skirtingo požiūrio į šeimą šalių santuokinis gyvenimas nesusiklostė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos nutraukimo iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

31. Ieškovės prašymu, atsakovui neprieštaraujant, nustatytina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių R. M. ir D. M. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2024-06-01.

32. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įvertinus tai, jog šalių santuoka nagrinėjamu atveju nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo D. M. reikalavimas dėl neturtinės žalos jam priteisimo iš ieškovės atmestinas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

33. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

34. Ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo tarp šalių nėra, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei, jos prašymu, paliktina santuokos metu įgyta pavardė „M.“, atsakovui paliktina jo prigimtinė pavardė „M.“.

Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo

35. Atsakovas prašo pripažinti butą, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 31/84 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie registruoti ieškovės vardu, bendrąja jungtine sutuoktinių (jo ir ieškovės) nuosavybe ir atidalinti jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį, ją natūra priteisiant ieškovei, iš pastarosios atsakovo naudai priteisiant 62 500,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

36. Savo šį reikalavimą atsakovas motyvuoja tuo, jog šalys nuo 1998-1999 m., dar iki santuokos, gyveno anksčiau priklausiusiame ieškovės tėvams, dabar ieškovei priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), į jo remontą ir gerinimą investavo bendras lėšas, kurių pagrindinis gavėjas buvo atsakovas, todėl, atsakovo nuomone, laikytina, kad ginčo turtas tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovas nurodo, jog butas iš esmės buvo pagerintas santuokos metu, tai patvirtina 2018-08-13 Deklaracija apie statybos užbaigimą. Nurodo, kad jis santuokos metu gavo apie 265 000,00 Eur pajamų, kurių dalį panaudojo ieškovės vardu registruoto turto esminiam pagerinimui. Pažymi, jog buvo atlikti šie esminiai nekilnojamojo turto pagerinimai, visus šiuos esminius pagerinimus atliko atsakovas savo rankomis, prie kai kurių darbų prisidedant pagalbininkams, t. y.:

- namo viduje - koridoriuje, virtuvėje, vonios kambaryje, tualete, svetainėje, miegamajame, vaikų kambaryje, laiptinėje išlygintos grindys, įrengtas grindinis šildymas, klijuotos plytelės, tapetai, sienos tiesinamos gipso plokštėmis, lubos medžio plaušo plokštėmis ir plastikinėmis dailylentėmis, grindys klotos laminatu bei plytelėmis, pakeisti plastikiniai langai, durys, pakeista elektros instaliacija, rozetės, įrengtas kieto kuro katilas bei boileris;

- namo išorėje - keista stogo danga, pakeisti lietvamzdžiai, pakeistos palangės, apskardintas kaminas, apšildytos sienos, uždėtas spalvotas sienų dekoras, įstatyti vitrininiai plastikiniai langai 2 aukšto balkone, tokiu būdu 4 kvadratiniais metrais praplečiant miegamąjį kambarį;

- ūkiniame pastate - dviem sluoksniais išbetonuotos grindys, atvesta elektra;

- žemės sklypo dalyje (namo kieme) - išbetonuotas tvoros pamatas, įbetonuoti stulpai, sklypas aptvertas nauja metaline tvora, tvora apsodinta tujomis, vidury kiemo nukastas juodžemis, užpiltas žvyras, išlygintas sluoksnis, dėtas metalinis tinklas, išbetonuota aikštelė automobiliams statyti, įvažiavimo į kiemą kelyje nukastas juodžemis, užpiltas trupintas asfaltas. Šalia pagrindinės gatvės įkasti ir įbetonuoti gatvės borteliai, taip atskiriant juodžemį nuo gatvės, iškastas griovys nuo pagrindinio kelio iki namo, pakeisti nauji vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai, prisijungiant prie AB „Klaipėdos vanduo“ vandentiekio trasos; nuo elektros stulpo, esančio šalia pagrindinės gatvės, iškastas griovys ir po žeme atvesta elektra iki namo, garažo ir iki ūkinio pastato (apie 70 m); pastatyta pavėsinė su sienomis, stogu, įbetonuoti stulpai, nukastas juodžemis ir išbetonuotos grindys, padaryti ąžuoliniai baldai. Takeliams nuo namo iki pavėsinės ir pagrindinės gatvės bei nuo namo iki ūkinio pastato nukastas juodžemis ir užpiltas betonu. Prie ūkinio pastato pastatyta mūrinė malkinė. Kiemas apsodintas vaismedžiais, vaiskrūmiais ir gėlėmis.

37. Ieškovė su tokiu atsakovo reikalavimu kategoriškai nesutinka, prašo teismo nustatyti, kad jai asmeninės nuosavybės teise lieka / priklauso: 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 31/84 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r.; butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Ieškovė nurodo, kad jos tėvas D. B., siekdamas apsaugoti jos interesus bei siekdamas, kad atsakovas neturėtų galimybės pretenduoti į ieškovės tėvui priklausantį turtą, kuriame jie visi kartu gyveno, sudarė 2011-03-25 testamentą, kuriuo nekilnojamąjį ginčo turtą paskyrė ieškovės vaikams E. K. ir K. G. Po ieškovės tėvo mirties ((duomenys neskelbtini)) ginčo turtą pagal testamente išreikštą valią paveldėjo ieškovės vaikai E. K. ir K. G. (2014-06-30 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas). Siekiant vykdyti senelio valią, kad nekilnojamasis ginčo turtas jokia dalimi ir sąlygomis neatitektų atsakovui, ieškovė sutiko ginčo turtą, kaip dovaną, priimti iš savo vaikų, 2014-07-08 Dovanojimo sutartyje imperatyviai nurodant, kad turtas ieškovei perduodamas asmeninės nuosavybės teise. Pažymi, jog atsakovas nagrinėjamu atveju apsiriboja įvairių namo, ūkinio pastato įrengimo, žemės sklypo tvarkymo darbų išvardijimu, tačiau jis nepateikė absoliučiai jokių šiuos neva jo atliktus darbus pagrindžiančių įrodymų, juo labiau, neįrodė, kad ieškovei priklausantis turtas buvo pagerintas iš esmės santuokos metu, sutuoktinių bendromis lėšomis, atsakovo asmeninėmis lėšomis ar darbu. Pažymi, jog iki pat savo mirties ((duomenys neskelbtini)) ginčo turtu rūpinosi ir jį prižiūrėjo bei tvarkė turto savininkas ir šeimininkas - ieškovės tėvas, kuris ir atliko daugumą atsakovo nurodytų turto gerinimo darbų, kuriuos atvirai melagingai ir nekonkrečiai nurodo atlikęs atsakovas, t. y.: ieškovės tėvas savo lėšomis ir iniciatyva apytiksliai 2000 - 2001 m. bute įstatė plastikinius langus, tvarkė kiemą jame išlyginant trupinto asfalto dangą, 2001 - 2002 m. darytas remontas buto tualeto ir vonios kambariuose, 2003 m., atsisakius iki tol augintų gyvulių, ūkiniame pastate, padedamas ieškovės brolio ir atsakovo, išbetonavo grindis, 2003 m. pakeitė buto stogo dangą. 2007 m. už parduotą žemės sklypą ieškovės gautomis ir asmeniškai jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis bei tėvo asmeninėmis lėšomis iš šio pardavimo buvo apšiltinos namo sienos, uždėtas spalvotas sienų dekoras, pakeistos palangės. 2007-01-16 ieškovės tėvas iš AB „(duomenys neskelbtini)“ gavo Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas dėl elektros energijos prijungimo objektui (duomenys neskelbtini) r., pagal kurias leistina galia padidinta nuo 3 iki 15 kW, įrengtas trifazis atvadas, už tai D. B. sumokėjo 2 022,05 Lt. Bendradarbiaujant su to paties namo kaimynais iki namo ir garažo buvo atvesta elektra. Vienintelis dalykas, už kurį sumokėjo atsakovas bendromis šalių lėšomis – 2007 m. prie buto įrengti lietvamzdžiai. 2010 m. ieškovės tėvas pakeitė išorines lauko duris bei nupirko ir įrengė kieto kuro katilą už 2 200 Lt. Taip pat šiais metais su tėvo leidimu ir sutikimu ieškovė ir atsakovas pastatė kieme pavėsinę (langus pavėsinei nemokamai gavo iš ieškovės brolio V. B. parekomenduoto asmens). Pavėsinėje iš malkinių lentų buvo pagaminti baldai - stalas ir suolai. 2010-04-28 ieškovės tėvas su AB „Klaipėdos vanduo“ sudarė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų statybos. 2012 – 2013 m., bendradarbiaujant su namo kaimynais, buvo pakeisti vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai (vandentiekio ir buitinių nuotekų sistemos pajungtos prie naujai paklotų tinklų 2015 m.). 2014 m. einamasis remontas buvo padarytas miegamajame. Vėliau, (duomenys neskelbtini) mirus ginčo turto savininkui - ieškovės tėvui, jokie reikšmingesni darbai, susiję su ginčo turtu, atliekami nebebuvo. 2016 m. už 279,00 Eur nupirktas ir pastatytas boileris. 2017 m. kaimynas - gyvenamojo namo bendraturtis V. Š., siekdamas išimtinai savo asmeninių interesų - įteisinti savo pastatytą priestatą prie jo valdomos namo dalies bei siekiant patogiau turtą valdyti, dalinės nuosavybės teise bendraturčių valdomą objektą oficialiai paverčiant į du savarankiškus nekilnojamojo turto objektus (butus), ėmėsi iniciatyvos parengti pastato rekonstravimo projektą, organizuoti ir atlikti su šiuo projektu susijusius statybos darbus, rengti dokumentus statybos darbų užbaigimo registravimui, gauti patvirtintą Deklaraciją. Ieškovė tokiai iniciatyvai neprieštaravo – 2017-08-17 davė sutikimą atlikti minėtus darbus. Tais pačiais metais statytojas V. Š. parengė Gyvenamojo namo rekonstravimo į dviejų butų gyvenamą namą (duomenys neskelbtini), projektą Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-03-16 V. Š. buvo išduotas leidimas rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini), o 2018-08-13 buvo surašyta Deklaracija apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą, numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą, kurioje nurodyta, kad atliktas statinio rekonstravimas, t. y. gyvenamojo namo paskirtis – Gyvenamoji (vieno buto pastatai) (Gyvenamosios paskirties pastatai) pakeista į paskirtį - Gyvenamoji (dviejų butų pastatai) (Gyvenamosios paskirties pastatai), o pavadinimas iš gyvenamojo namo į dviejų butų gyvenamąjį namą. Ieškovė pažymi, jog jokie rekonstrukcijos darbai, susiję su ginčo nekilnojamuoju turto, nebuvo atliekami, išskyrus tai, kad oficialiai buvo įformintas antro aukšto vieno kambario 4 kv. m didesnis plotas dėl anksčiau įdėtų balkono plastikinių langų. Taip pat 2018 m. svetainėje buvo pakeista elektros instaliacija, kieme pasodintos tujos (dar kelios 2024 m.), 2020 m. buvo atliktas einamasis koridoriaus ir virtuvės remontas šalių bei kartu gyvenančios ieškovės dukters K. G. piniginėmis lėšomis. 2021 m. iš senų panaudotų plytų (šalims nekainavusių ir neturinčių realios rinkos vertės) buvo sumūryta malkinė. Tvoros pamato įrengimas ir stulpų tvorai betonavimas vyko etapais, iš „Yazaki“ įmonės, kur tuo metu dirbo šalys, nemokamai gautų stelažų buvo padaryta ir įrengta metalinė tvora. Prie žemės ūkio darbų dirbo ne tik atsakovas, bet ir pati ieškovė, jos dukra su sutuoktiniu, sūnūs. Atsakovas nurodo, kad žemės sklypas buvo pagerintas, nes jame pastatyta tvora, pasodintos tujos bei vaismedžiai, išbetonuota automobilių stovėjimo aikštelė, pravesta elektra, vandentiekis, pastatyta pavėsinė su baldais, tačiau didžioji dalis atsakovo nurodomų darbų buvo atlikta ieškovės tėvo iniciatyva ir lėšomis, buvo naudojamos už dyką iš trečiųjų asmenų gautos medžiagos (pavėsinės langai, metalas tvorai, mediena pavėsinės baldams ir kt.). Be to, visus minėtus darbus per kelių dešimtmečių laikotarpį vykdė ieškovės tėvas, ieškovės brolis, pati ieškovė su trimis vaikais, dukters sutuoktiniu, namo kaimynai, prie darbų kažkiek prisidėjo ir atsakovas. Taigi turtas nebuvo pagerintas net ir išimtinai atsakovo darbu. Be to, vandentiekio, elektros trasų pravedimas pro kiemą, nėra susijęs su žemės sklypo gerinimu, tai komunikacijos statiniams eksploatuoti. Nėra įrodyta, kad dėl atsakovo nurodytų tariamų sklypo pagerinimų būtų padidėjusi sklypo vertė. Be to, V. Š. parengto Gyvenamojo namo rekonstravimo į dviejų butų gyvenamą namą (duomenys neskelbtini), projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (8 priedas) aiškinamajame rašte, Suvestiniame inžinerinių tinklų, Sklypo, Vertikaliniame ir sklypo sutvarkymo (aplinkotvarkos) planuose yra nurodyta, kad sklype stovi senas šiltnamis, dvi pavėsinės, metalinis garažas, kurie turi būti nugriauti dėl elektros linijos apsaugos zonos. Taigi, minėti statiniai faktiškai yra beverčiai žemės sklypo vertės atžvilgiu, o kaip atskiri nuosavybės teisės objektai jie turi būti vertinami atsižvelgiant į jų fizinę būklę – šiuo atveju, kaip medienos ir metalo atliekos. Ieškovės nuomone, atsakovas neįrodė, kad ginčo turtas, ieškovės įgytas jos asmeninės nuosavybės teise, tiek iki to momento, kai atiteko ieškovei, tiek po turto perleidimo buvo pagerintas iš esmės bendromis šalių šeimos lėšomis, asmeninėmis atsakovo lėšomis ar darbu.

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės tėvas D. B. Po jo mirties ginčo nekilnojamąjį turtą 2014-06-30 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu paveldėjo ieškovės vaikai – sūnus E. K. ir dukra K. G. Iš 2014-07-08 Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ginčo nekilnojamasis turtas E. K. ir K. G. buvo padovanotas ieškovei R. M. asmeninės nuosavybės teise.

39. CK 3.89 straipsnio 1 dalie 2 punkte įtvirtinta bendra asmeninės nuosavybės prezumpcija, kad turtas, sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažintinas asmenine sutuoktinio nuosavybe.

40. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis ir nustatyti šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes: 1) kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; 2) kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; 3) kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

41. Atsakovas ginčo nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe prašo tuo pagrindu, kad turtas, kuris registruotas kaip ieškovės asmeninė nuosavybė, santuokos metu, pasak atsakovo, buvo iš esmės pagerintas būtent atsakovo darbu ir jo uždirbtomis piniginėmis lėšomis (nurodo santuokos metu gavęs apie 265 000,00 Eur pajamų). Tačiau pažymėtina, jog atsakovas apart savo paaiškinimų į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad santuokos metu jis gavo apie 265 000,00 Eur pajamų, juo labiau, kad didžiąją dalį šių pajamų jis investavo į ginčo turto gerinimą. Pažymėtina, jog per visą civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį (nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2025 m. spalio mėn.) atsakovas į bylą pateikė vienintelį rašytinį įrodymą, susijusį su nekilnojamojo turto gerinimu, – išrašą iš banko sąskaitos, iš kurio matyti, kad atsakovas 2020-05-25 (mokėjimas atliktas 2020-05-27) už 421,08 Eur sumą pirko betoną. Taip pat ieškovė pripažino faktą, kad atsakovas sumokėjo iš bendrų šeimos pinigų už lietvamzdžius. Jokių kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo nurodomą esminį jo gautų piniginių lėšų investavimą gerinant ginčo turtą, byloje nėra. Pažymėtina, jog ieškovė byloje neneigė, kad šalims gyvenant kartu buvo gerinama namų buitis, tačiau taip pat nurodė, jog prie buities gerinimo didele apimtimi prisidėjo dar gyvas būdamas jos tėvas D. B. (ji pateikė rašytinius įrodymus apie jo vardu darytas sutartis, užsakymus), taip pat buities gerinimui buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, gautos 2007 m. už parduotą žemės sklypą. Taip pat finansiškai prisidėjo kartu gyvenanti jos dukra K. G. su vyru. Visi kartu gyvenantys ginčo turte, anot ieškovės, taip pat prisidėjo savo darbu. Teismas pažymi, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas, kaip kad jis teigia, buvo pagrindinis visų darbų atlikėjas. Atsakovas byloje neprašė apklausti nė vieno liudytojo, kurie patvirtintų tokias jo nurodomas aplinkybes. Todėl ieškovei tai kategoriškai neigiant, taip pat nuosekliai išdėsčius aplinkybes, kas ir kada, kokia apimtimi prisidėjo prie darbų atlikimo, darytina išvada, jog prie bendros buities gerinimo tiek finansiškai, tiek gaunat medžiagų nemokamai, tiek savo darbu prisidėjo visi ginčo turte gyvenę asmenys, o ne vien atsakovas.

42. Pažymėtina, jog kasacinio teismo yra nurodyta, kad nors byloje yra duomenų, kad sutuoktinis gavo su darbo santykiais susijusių pajamų, tačiau vien šios aplinkybės nevertintinos kaip turinčios lemiamą įtaką sprendžiant reikalavimo dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagrįstumo klausimą. Šis sutuoktinis turi įrodyti ne tik tai, jog jo nurodytiems pagerinimams atlikti (statybinėms medžiagoms ir apdailos prekėms įsigyti, atsiskaityti su statybininkais už namui atliktus statybos ir rekonstravimo darbus) jis turėjo pajamų, bet ir tai, jog šias išlaidas jis faktiškai patyrė sumokėdamas už pagerinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-06-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-1120/2023). Kadangi esminę reikšmę šiuo atveju turi ne lėšų turėjimo, o jų išleidimo būtent ginčo turtui pagerinti faktas, nesant įrodymų, pagrindžiančių šio fakto buvimą, vien pajamų gavimo aplinkybės neįrodo sutuoktinio finansinio indėlio gerinant ginčo turtą aplinkybės.

43. Taigi, nors atsakovas ir nurodo santuokos metu gavęs apie 265 000,00 Eur pajamų, tačiau vien tai neįrodo, kad atsakovas kokiu nors ženkliu finansiniu indėliu prisidėjo prie ieškovės turto pagerinimo. Papildomai pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad bendro gyvenimo pradžioje šalys rūpinosi net 4 vaikais, skyrė tam savo gaunamas pajamas. Taip pat nustatyta, kad atsakovas ne kartą buvo padaręs eismo įvykį, dėl ko šalys taip pat turėjo finansinių išlaidų. Taip pat šalių šeima pirkdavo / keisdavo automobilius, kartu keliaudavo į Latviją, po Lietuvą. Elementaru, kad finansinių lėšų reikėjo ir kasdieniams buitiniams poreikiams tenkinti, sveikatos gydymui. Kaip nurodė ieškovė, jų šeima negyveno prabangoje, kartais net tekdavo skolintis, kad išgyventų nuo algos iki algos. Be to, nors atsakovas nurodo, kad jo išvardintus darbus jis atliko pats vienas savo rankomis, tik prie kai kurių darbų prisidedant pagalbininkams, tačiau ir tokių atsakovo paaiškinimų nepatvirtina daugiau jokia kita bylos medžiaga. Teismo vertinimu, labiau įtikinama yra būtent ieškovės pozicija, kad savo darbu prie atliktų darbų prisidėjo visi ginčo bute gyvenę / gyvenantys asmenys.

44. Nors atsakovas savo didelį indėlį į ginčo turto pagerinimą įrodinėja tuo, kad 2018-08-13 buvo surašyta Deklaracija apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą, numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą, tačiau pažymėtina, jog jokie rekonstrukcijos darbai, susiję su ginčo nekilnojamuoju turto, tuo metu nebuvo atliekami, išskyrus tai, kad buvo įteisintas namo antro aukšto vieno kambario 4 kv. m didesnis plotas dėl anksčiau įdėtų balkono plastikinių langų. Iš esmės visi darbai buvo atliekami tuometinių namo bendraturčių Š. iniciatyva, jiems turint tikslą įteisinti savo pastatytą priestatą prie jų valdomos namo dalies bei siekiant turtą (namą) paversti į du savarankiškus nekilnojamojo turto objektus (butus).

45. Teismo vertinimu, itin svarbu pažymėti, jog 2014-07-08, kuomet ieškovė Dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise gavo ginčo turtą, ginčo turto rinkos vertė buvo 206 906,00 Lt (arba 59 924,00 Eur). Viešai prieinamais duomenimis (https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj) nustatyta, kad 2025-01-01 dienai (t. y. kuomet šalys jau kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 2024-06-01) ginčo turto vidutinė rinkos vertė siekė apie 92 787,00 Eur (t. y. buto vertė – 67 200,00 Eur, 1/2 dalių ūkinio pastato vertė – 4 810,00 Eur, 31/84 dalių žemės sklypo vertė - 20 777,00 Eur). Nors ieškovė į bylą pateikė Konsultaciją dėl turto kainos, kurioje nurodyta, kad ginčo turto pardavimo kaina rinkoje 2025-06-18 galėtų siekti 125 000,00 Eur, teismas šia konsultacija, nustatydamas ginčo turto vertę, nesivadovauja, kadangi joje nurodoma turto pardavimo kaina, o ne turto vertė. Neatmetama tikimybė, kad 2014-07-08 dieną ginčo turtas taip pat nebūtų parduodamas tik už jo turto rinkos vertę (59 924,00 Eur). Todėl teismas vertina, jog ginčo turto vertė tuo metu, kai šalys jau nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė, siekė 92 787,00 Eur. Pažymėtina, jog su tokia turto verte sutiko ir atsakovas, kol ieškovė į bylą nepateikė Konsultacijos dėl turto kainos, kurioje nurodyta, kad ginčo turto pardavimo kaina rinkoje galėtų siekti 125 000,00 Eur. Remdamasis aptartu, teismas vertina, kad ginčo turto vertė 2025-01-01 dienai ir šiuo metu yra 92 787,00 Eur, tad turto vertė per 10 su puse – 11 metų padidėjo apie 32 863,00 Eur.

46. Tačiau taip pat svarbu pažymėti tai, kad ginčo turto vidutinė rinkos vertė 2024-06-01 dienai, kuomet šalys nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, buvo ženkliai mažesnė. Iš byloje esančių 2024-05-30 NTR išrašų matyti, kad ginčo buto vidutinė rinkos vertė tuo metu buvo 25 600,00 Eur, 31/84 dalių žemės sklypo vertė – 15 131,00 Eur, 1/2 dalių ūkinio pastato vertė – 2 805,00 Eur. Bendra vidutinė rinkos vertė 2024-05-30 dienai – 43 536,00 Eur. Kitų duomenų apie tuo metu buvusią ginčo turto vertę byloje nėra. Teismo vertinimu, būtent šie duomenys ir yra aktualūs nagrinėjamu atveju, kadangi šalys po 2024-06-01 bendro ūkio nevedė, gyveno skyriumi, atsakovas ginčo turtu nebesirūpino. Pastebėtina, jog dalijant kitą turtą (kilnojamuosius daiktus, automobilio Chevrolet Captiva vertę, atsakovas taip pat akcentavo vertes 2024 m. gegužės mėn., nes po to jis turtu nebesinaudojo, atitinkamai juo ir nebesirūpino).

47. Teismo vertinimu, toks turto vertės pokytis per 10 metų laikotarpį tikrai neįrodo, kad ginčo turtas buvo iš esmės pagerintas, juolab, kad jis buvo pagerintas vien atsakovo darbu ar jo, ar bendromis su ieškove pajamomis, kas būtų pagrindas ginčo turtą pripažinti bendrąją sutuoktinių jungtine nuosavybe.

48. Teismas, įvertinęs tai, kas anksčiau aptarta, daro išvadą, jog atsakovas prisidėjo prie ginčo turto gerinimo savo darbu, pajamomis, tačiau tai nebuvo esminis prisidėjimas ir ginčo turto pagerinimas, tai buvo einamojo pobūdžio darbai, savo kasdienio gerbūvio gerinimui. Teismo vertinimu, atsakovo įnašas savo pobūdžiu ir apimtimi negali būti prilyginamas reikšmingam turtiniam indėliui, kuris leistų daryti išvadą, kad ginčo turtas buvo pagerintas tokia apimtimi, kas būtų pagrindas konstatuoti šalims sukūrus bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pusę šio turto priskiriant atsakovui.

49. Remdamasis aptartu, teismas daro išvadą, kad atsakovas byloje neįrodė, jog ginčo nekilnojamasis turtas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu jo darbu ir bendromis šalių piniginėmis lėšomis, todėl šioje dalyje atsakovo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

50. Papildomai pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2015-10-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015 ir kt.).

51. Paprastai sutuoktinių bendro gyvenimo metu turtas, ypač jeigu tai yra šeimos gyvenamoji vieta, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso nuosavybės teise, yra gerinamas nesudarant specialių susitarimų dėl tam skiriamų lėšų dalies (išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai sudaro sutartis dėl turto pasidalijimo (vedybų ar povedybines)), taip pat nerenkama atliktų pagerinimų vertę patvirtinančių įrodymų, nes šeimos, kaip tokios, tikslai yra bendri. Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl kompensacijos vienam sutuoktiniui už kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimą priteisimo, reikšmingomis pripažintinos visos sutuoktinio nurodomos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, kurie sudaro pagrindą spręsti apie jo prisidėjimą prie kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimo (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2022-10-12 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-10-71-555/2022).

52. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovė nekėlė ginčo, kad atsakovas, gyvendamas su ieškove, savo darbu (nors ir ne esminiu) prisidėjo prie gerbūvio gerinimo, bendromis lėšomis su ieškove pirko lietvamzdžius, pirko betoną, kartu pastatė pavėsinę, 2016 m. kartu su ieškove nupirko butui boilerį ir kt. Taip pat pati ieškovė nurodė, kad 2018 m. svetainėje buvo pakeista elektros instaliacija, kieme pasodintos tujos (dar kelios 2024 m.), 2020 m. buvo atliktas einamasis koridoriaus ir virtuvės remontas šalių bei kartu gyvenančios ieškovės dukters K. G. piniginėmis lėšomis. Taip pat atsakovas nurodė, kad buvo ir vonioje tvarkomasi, perkeltas vamzdynas, unitazas nupirktas ir perkeltas, padaryta galinė sienelė, kad nesimatytų vamzdynai. Kadangi šalys gyvendamos kartu nefiksavo, kas ir kokia apimtimi prisideda prie gerbūvio gerinimo, teismo vertinimu, objektyviai nustatyti ir įvertinti visą atsakovo indėlį (kuriuo ir jis pats visus tuos metus naudojosi) per bendrą 23 metų santuokinį gyvenimą nėra galimybės. Ieškovė, atsakydama į teismo klausimą, kaip ji vertina, kokia apimtimi atsakovas yra prisidėjęs ir kokia kompensacija jam priklausytų, nurodė, jog jo indėlį vertina 5 000,00 Eur suma. Atsakovas teismui nurodė, jog vertina, kad investavęs į ieškovės turtą yra apie 65 000,00 Eur.

53. Teismas įvertinęs aptartą, tai, kad ginčo turto vertė per 10 metų laikotarpį (nuo tada, kai ieškovė tapo jo savininke iki šalims gyvenant kartu) nepadidėjo (vertė padidėjo nuo 2025-01-01), taip pat įvertinęs tai, kad ginčo turtu iki 2014 m. ir nuo 2014 m. rūpinosi ne tik šalių (ieškovės ir atsakovo) šeima, bet ir buvęs jos savininkas – ieškovės tėvas, taip pat jame gyvenančios ieškovės dukros su vyru šeima, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog teisinga ir sąžininga atsakovo naudai priteisti iš ieškovės ne didesnę kaip 5 000,00 Eur piniginę kompensaciją. Pažymėtina, jog atsakovo nurodyta neva tai investuota 65 000,00 Eur suma nėra niekuo pagrįsta. Teismo vertinimu, jeigu atsakovas iš tiesų savo darbu ir lėšomis tokia apimtimi būtų prisidėjęs (taip pat nustatyta, kad darbu ir lėšomis prisidėjo ir kiti kartu gyvenę asmenys), tokiu atveju neabejotinai ginčo turto vertė 2024 m. būtų buvusi ženkliai didesnė, o ir pats gerbūvis būtų buvęs sutvarkytas daug labiau. Kaip pažymėjo ieškovė, pavyzdžiui, vidaus durys namuose nekeistos nuo 1976 m., nekeista ir vonia. Nemažai darbams skirtų medžiagų jie gaudavo neatlygintinai, jiems būdavo atiduodama tai, kas kitiems nebebuvo reikalinga, pavyzdžiui, tvorai buvo panaudoti atiduoti stelažai. Teismo vertinimu, tokia situacija susiklostė dėl to, kad šalių pajamos nebuvo itin didelės, jie gyveno taupiai, o namus tvarkėsi tiek, kiek leido jų finansinės galimybės. Įvertinus aptartą, atsakovui iš ieškovės priteistina 5 000,00 Eur piniginė kompensacija už jo indėlį į ieškovės nekilnojamąjį turtą, kuriuo jis visus kartu gyventus metus ir pats naudojosi.

54. Ieškovė teismo prašo nustatyti, kad jai asmeninės nuosavybės teise lieka / priklauso: 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 31/84 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog ginčo byloje dėl žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), net nekilo, todėl nėra jokio pagrindo jį vertinti kitaip nei kaip ieškovės asmenine nuosavybe. Ginčo turtas, remiantis anksčiau aptartu, taip pat laikytinas / pripažintinas išimtinai ieškovės asmenine nuosavybe.

Dėl kilnojamojo turto padalijimo

55. Pažymėtina, jog bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), dėl tokio reikalavimo teismas nėra aktyvus.

56. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamojo turto už 2 970,09 Eur (neįskaitant automobilio Peugeot 508), t. y.: šaldytuvą 0,00 Eur vertės, stalą 61,10 Eur vertės, kėdes ir stalą (Jysk) 30,80 Eur vertės, gartraukį 22,25 Eur vertės, orkaitę 54,25 Eur vertės, kaitlentę 49,91 Eur vertės, roletus 26,00 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą 1 462,50 Eur vertės, skalbimo mašiną 26,00 Eur vertės, indaują 36,63 Eur vertės, komodą 81,03 Eur vertės, televizorių Samsung 78,50 Eur vertės, dviratį 30,00 Eur vertės, minkštą baldų kampą 166,13 Eur vertės, miegamojo lovą 279,99 Eur vertės, miegamojo spintą 259,00 Eur vertės, beržo stalą ir 3 suolus 0,00 Eur vertės, žoliapjovę 0,00 Eur vertės, trimerį 0,00 Eur vertės, šiltnamį 306,00 Eur vertės; o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti turto už 313,43 Eur: garažą 64,03 Eur vertės, pjūklą 0,00 Eur vertės, elektrinį kampinį šlifuoklį 23,60 Eur vertės, akumuliatorinį kampinį šlifuoklį 23,75 Eur vertės, akumuliatorinį suktuką 27,60 Eur vertės, akumuliatorinį smūginį suktuką 18,75 Eur vertės, akumuliatorinį multifunkcinį pjūklą 22,80 Eur vertės, elektrinį skersavimo pjūklą 6,00 Eur vertės, elektrinį diskinį pjūklą 20,00 Eur vertės, trifazį zeimerį 50,00 Eur vertės, raktų rinkinius 15,60 Eur vertės, dviratį 41,30 Eur vertės, televizorius 0,00 Eur vertės.

57. Atsakovas 2025-09-23 patikslintame priešieškinyje nurodo, jog sutinka su šiomis kilnojamųjų daiktų dabartinėmis vertėmis, t. y.: šaldytuvas 100,00 Eur vertės, stalas 61,00 Eur vertės, stalas su kėdėmis 100,00 Eur vertės, gartraukis 100,00 Eur vertės, orkaitė 150,00 Eur vertės, kaitlentė 100,00 Eur vertės, roletai 250,00 Eur vertės, virtuvinis 1 500,00 Eur vertės, skalbimo mašina 500,00 Eur vertės, unitazas 50,00 Eur vertės, indauja 100,00 Eur vertės, komoda 150,00 Eur vertės, televizorius 150,00 Eur vertės, minkštas kampas 250,00 Eur vertės, kieto kuro katilas 700,00 Eur vertės, boileris 200,00 Eur vertės, miegamojo lova 350,00 Eur vertės, lova 80,00 Eur vertės, miegamojo spinta 500,00 Eur vertės, spinta 300,00 Eur vertės, ąžuolinis stalas ir 3 suolai 700,00 Eur vertės, garažas 200,00 Eur vertės, žoliapjovė 200,00 Eur vertės, trimeris 100,00 Eur vertės, šiltnamis 400,00 Eur vertės, elektrinis kampinis šlifuoklis 50,00 Eur vertės, trifazis zeimeris 200,00 Eur vertės, dviratis 80,00 Eur vertės. Bendra šių daiktų vertė - 7 621,00 Eur. Prašo šiuos daiktus po santuokos nutraukimo natūra priteisti ieškovei R. M., iš pastarosios jo naudai priteisiant 3 810,50 Eur dydžio kompensaciją.

58. Pažymėtina, jog 2025-09-02 šalys teismui pateikė duomenis, kuriuos patvirtino ir 2025-09-02 teismo posėdžio metu, kad atsakovas pasiėmė dalį kilnojamųjų daiktų už 164,50 Eur vertę (žr. DOK-60886 ir DOK-61037). Taigi, ieškovės žinioje liko nepadalinti daiktai, kuriuos nurodo 2025-09-23 patikslintame priešieškinyje atsakovas, išskyrus elektrinis kampinis šlifuoklis, nes, kaip matyti iš šalių sudarytos lentelės (DOK-60886) 23 pozicijos, elektrinį kampinį šlifuoklį, kurį atsakovas įvertina 50,00 Eur verte, o ieškovė 23,60 Eur, pasiėmė atsakovas. Todėl vertintina, kad atsakovas pasiėmė turto ne už 164,50 Eur, o už 188,10 Eur (164,50 Eur + 23,60 Eur).

59. Papildomai pažymėtina, jog ieškovė nesutinka, kad į dalintino turto sąrašą įtrauktas kieto kuro katilas (kurį pirko ieškovės tėvas 2010 m.) bei unitazas su boileriu, kurie yra buto dalis. Su tokia ieškovės pozicija teismas sutinka, kadangi ieškovas teismui nepateikė įrodymų, jog kieto kuro katilas buvo pirktas už šalių lėšas, todėl šis turtas šalintinas iš dalintino turto sąrašo. Taip pat pažymėtina, jog teismas, nustatydamas atsakovui kompensaciją už tai, kad jis prisidėjo prie ieškovės turto gerinimo, atsižvelgė į tai, kad buvo pirktas buto eksploatacijai reikalingas boileris, tualetas, todėl ir šis turtas šalintinas iš dalintino turto sąrašo.

60. Ieškovė taip pat nurodo, kad nedalintinas turtas, kuriuo naudojasi šalių sūnus D. M., t. y. 1 lova ir 1 spinta. Ieškovė remiasi CK 3.120 straipsnio 1 dalimi. Tačiau pažymėtina, jog CK 3.120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Šalių sūnus D. M. pilnamečiu tapo prieš 5 metus. Todėl, teismo vertinimu, atsakovas teisėtai ir pagrįstai į dalintino turto sąrašą įtraukė ir šalių pirktus baldus – lovą bei spintą, kuriais naudojasi jų pilnametis sūnus.

61. Taigi, dalintino kilnojamojo turto sąrašą sudaro: šaldytuvas, stalas, stalas su kėdėmis, gartraukis, orkaitė, kaitlentė, roletai, virtuvinis, skalbimo mašina, indauja, komoda, televizorius, minkštas kampas, miegamojo lova, lova, miegamojo spinta, spinta, ąžuolinis stalas ir 3 suolai, garažas, žoliapjovė, trimeris, šiltnamis, trifazis zeimeris, dviratis.

62. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į teismo nustatytas svarbias aplinkybes.

63. Tarp šalių ginčas kilo dėl kilnojamųjų daiktų verčių ir padalijimo būdo (natūra / pinigine kompensacija).

64. Spręsdamas dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo būdo teismas įvertina tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neturi savo nuosavo būsto, jis gyvena sesers namuose, su sesers šeima, pas kurią atsakovas neturi vietos didesnių gabaritų daiktų laikymui. Mažesnius daiktus (įrankius, raktus, dviratį ir vieną televizorių) jis pasiėmė. Teismo vertinimu, neteisinga būtų atsakovui priteisti, kaip to prašo ieškovė, garažą ir / ar trifazį zeimerį, nes jis neturės kur šiuos daiktus laikyti. Dėl kitų daiktų priteisimo ieškovei iš esmės ginčo nekilo. Todėl įvertinus aptartą, visi likę šalių nepasidalinti daiktai (nurodyti šio sprendimo 61 punkte) priteistini ieškovei, o atsakovui – piniginė kompensacija.

65. Dėl kilnojamojo turto verčių pažymėtina, jog atsakovas byloje buvo itin nenuoseklus dėl kilnojamojo turto verčių. Pradiniame priešieškinyje kilnojamojo turto bendrą vertę jis apskaičiavo net 19 420,00 Eur suma. Teismo posėdžių metu aiškinantis kiekvieno turto vertę atskirai paaiškėjo, jog atsakovas nurodė jo įsivaizduojamas daiktų įsigijimo kainas, o ne likutinę daiktų vertę, jis taip pat painiojosi, ar už daiktus buvo mokėta eurais, ar litais. Atsakydamas į teismo klausimus nurodė, jog daugumą verčių jis „primetė iš akies“, nes nežinojo nei tikslių įsigijimo kainų, nei metų. Jis taip pat nurodė, jog bemaž visus daiktus pirkdavo ieškovė, todėl jai kainos ir vertės yra žinomos geriau. Ieškovė viso proceso metu buvo nuosekli dėl kilnojamųjų daiktų verčių, ji nurodė įsigijimo metus, įsigijimo kainas, taip pat įvertino jų nusidėvėjimą ir pateikė apskaičiuotas sumas – likutines daiktų vertes, atėmus nusidėvėjimą. Pažymėtina, jog po to, kai šalys pabandė taikiu būdu pasidalinti kilnojamuosius daiktus, atsakovas, pasiimdamas tam tikrus daiktus, taip pat sutiko būtent su atsakovės nurodomomis daiktų vertėmis (didelė jų dalis įvertinta 0,00 Eur suma, kita dalis – simbolinėmis sumomis), tokiu būdu atsakovas pripažino, kad iš tiesų tie daiktai nėra tiek verti, kiek jis nurodo. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos kilnojamųjų daiktų vertės, įvertinus daiktų pirkimo laiką, tai, kad daiktai buvo naudojami kasdienėje buityje, tad, akivaizdu, nusidėvėjo, yra protingo dydžio ir objektyvios, nesiekiant pasipelnymo, todėl teismas jomis ir vadovaujasi.

66. Įvertinus aptartą, ieškovei priteistini kilnojamieji daiktai: šaldytuvas 0,00 Eur vertės, stalas 61,10 Eur vertės, stalas su kėdėmis (Jysk) 35,70 Eur vertės (pažymėtina, jog vertė teismo perskaičiuota, atsižvelgiant į atsakovo pastebėjimus, kad ieškovė neteisingai suskaičiavo kasmetinio nusidėvėjimo normos ir metų santykį, 7 x 7 = 49, o ne 56), gartraukis 22,25 Eur vertės, orkaitė 54,25 Eur vertės, kaitlentė 49,91 Eur vertės, roletai 26,00 Eur vertės, virtuvės baldų komplektas 1 462,50 Eur vertės, skalbimo mašina 26,00 Eur vertės, indauja 36,63 Eur vertės, komoda 81,03 Eur vertės, televizorius 78,50 Eur vertės, minkštas kampas 166,13 Eur vertės, miegamojo lova 279,99 Eur vertės, lova 80,00 Eur vertės (remiamasi atsakovo nurodyta verte, kadangi ieškovė šio turto vertės nenurodė, prašė šio turto iš viso nedalinti), miegamojo spinta 259,00 Eur vertės, spinta 300,00 Eur vertės (remiamasi atsakovo nurodyta verte, kadangi ieškovė šio turto vertės nenurodė, prašė šio turto nedalinti), beržo/ąžuolo stalas ir 3 suolai 0,00 Eur vertės, garažas 64,03 Eur vertės, žoliapjovė 0,00 Eur vertės, trimeris 0,00 Eur vertės, šiltnamis 306,00 Eur vertės, trifazis zeimeris 50,00 Eur vertės, dviratis 41,30 Eur vertės. Bendra šio turto vertė – 3 480,32 Eur. Atsakovui iš ieškovės priteistina 1 646,00 Eur kompensacija (t. y. 3 480,32 Eur – 188,10 Eur (daiktų, kuriuos pasiėmė atsakovas, vertė) / 2).

Dėl automobilių Chevrolet Captiva, Toyota Avensis ir Peugeot 508

67. Atsakovas prašo priteisti jam iš ieškovės 5 975,00 Eur kompensaciją už transporto priemones Chevrolet Captiva, Toyota Avensis ir Peugeot 508. Nurodo, jog santuokos su ieškove metu ieškovės vardu buvo įgyti ir registruoti šie automobiliai: 1) automobilis Chevrolet Captiva (valst. Nr. LMS 592), kurio vertė, anot atsakovo, ne mažesnė nei 7 000,00 Eur. Šį automobilį 2024-10-19, kai ieškovė jau buvo pateikusi ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo, suprasdama ir žinodama, jog šis automobilis abiem sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, be suderinimo su atsakovu ir jo neinformavusi, pardavė už 2 000,00 Eur. Kadangi šis automobilis parduotas už nepagrįstai mažą kainą, ieškovė privalo kompensuoti atsakovui pusę tikrosios šio automobilio vertės – 3 500,00 Eur; 2) taip pat ieškovė 2024-05-14 pardavė šalims priklausiusį automobilį Toyota Avensis (valst. Nr. KEF 983) už 950,00 Eur, todėl ieškovė privalo kompensuoti atsakovui pusę sumos, gautos už automobilio pardavimą - 475,00 Eur; 3) ieškovė pareiškė reikalavimą padalinti ir automobilį Peugeot 508 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodydama jo vertę – 4 000,00 Eur, tačiau taip pat nurodė, jog už šį automobilį kompensacija atsakovui nemokėtina, nes, ieškovės teigimu, šį automobilį už savo asmenines lėšas įgijo jos dukra K. G. Po santuokos nutraukimo atsakovas prašo teismo automobilį Peugeot 508 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinti kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, jį natūra priteisiant ieškovei, iš jos atsakovo naudai priteisiant 2 000,00 Eur piniginę kompensaciją.

68. Ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti atsakovui iš jos 1 000,00 Eur kompensaciją už automobilį Chevrolet Captiva, kurį ji pardavė 2024-10-19 už 2 000,00 Eur. Taip pat ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą automobilį Peugeot 508, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 000,00 Eur vertės, priteisti jai, atsakovui kompensacijos nepriteisiant, kadangi šį automobilį faktiškai pirko jos dukra K. G. Baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovas nurodė, jog kadangi tretieji asmenys byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus, tokiam reikalavimui ieškovė tikrai neprieštarauja. Dėl automobilio Toyota Avensis ieškovė laikosi pozicijos, jog kadangi šis automobilis buvo pirktas jos dukros ir žento lėšomis, pardavus šį automobilį gautos lėšos nei jai, nei atsakovui nepriklauso.

69. Tretieji asmenys K. G. ir M. G. byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašo: 1) pripažinti 2019-05-25 automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėja yra ieškovė R. M., negaliojančia ir šios sutarties šalimi (pirkėju) pripažinti trečiuosius asmenis K. G. ir M. G.; 2) pripažinti 2024-05-14 automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad pardavėja yra ieškovė R. M., negaliojančia ir šios sutarties šalimi (pardavėju) pripažinti trečiuosius asmenis K. G. ir M. G.; 3) pripažinti 2019-12-12 automobilio Peugeot 508, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėja yra ieškovė R. M., negaliojančia ir šios sutarties šalimi (pirkėju) pripažinti trečiuosius asmenis K. G. ir M. G. Nurodo, jog tiek automobilį Toyota Avensis, tiek automobilį Peugeot 508 pirko jie (tretieji asmenys) savo piniginėmis lėšomis, tik pirkėja (vėliau ir pardavėja) buvo nurodyta ir automobiliai registruoti ieškovės vardu, siekiant mokėti mažesnes privalomojo draudimo įmokas.

70. Dėl automobilio Chevrolet Captiva pažymėtina, jog byloje nekilo ginčas, kad jis buvo pirktas šalių santuokos metu už šalims priklausančias lėšas, todėl šis automobilis iki jo pardavimo priklausė ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Byloje kilo ginčas dėl šio automobilio vertės ir iš ieškovės priteistino atsakovui kompensacijos dydžio.

71. CK 3.100 straipsnio 4, 6 punktų normos įtvirtina, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką ir teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Sistemiškai aiškinant CK 3.119 straipsnio ir 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktų normas darytina išvada, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu. Toks materialinės teisės normų aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą 2008-09-23 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-415/2008), kad įstatyme (CK 3.119 straipsnis) reikalaujama dalijamą bendrą turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Tai reiškia, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

72. Kita vertus, pati ieškovė teismo prašo santuokos nutraukimo pasekmes taikyti nuo 2024-06-01. Atsakovas tokiam prašymui neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, į nurodytą teisinį reglamentavimą ir tai, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi, nuo 2024-06-01 ieškovė automobiliu Chevrolet Captiva naudojosi išimtinai tik savo poreikiams tenkinti, todėl būtent ji ir privalėjo imtis visų reikalingų priemonių, kad išlaikyti transporto priemonės būklę tokią, kokia ji buvo šalims pradėjus gyventi skyriumi. Ieškovė 2024-07-10 pradiniame ieškinyje nurodė, jog šio automobilio vertė yra 4 000,00 Eur. Duomenų apie tai, kad automobilis tada gedo, nėra, tai nenurodyta ir pradiniame ieškinyje. Taip pat pažymėtina, jog pagal AB Regitra duomenis minėtas automobilis šalių buvo pirktas 2020 m. rugsėjo mėn. (nors ieškovė nurodo, kad 2018 m. rugsėjo mėn., jos 50-ojo gimtadienio proga). Ieškovė nurodė, kad automobilis buvo nupirktas už 6 500,00 Eur kainą (ši suma nurodyta ir ieškovės dukros K. susirašinėjime su ieškovės sūnumi E.), atsakovas nurodė kainą 7 000,00 Eur. Teismo vertinimu, visiškai nelogiška, kad šalys panaudojo automobilį keletą metų ir jo kaina, kaip kad teigia atsakovas, nepakito, netgi galimai padidėjo. Atsakovo pamąstymų, kad ginčo automobilio vertė 2024 m. buvo ne mažiau kaip 7 000,00 Eur, nepagrindžia jokie bylos duomenys. Byloje nustatyta, jog atsakovas yra linkęs subjektyviai vertinti daiktų vertes ir jas nepagrįstai didinti, vėliau persigalvoja, nėra nuoseklus. Atsakovas 2025-09-02 pateiktoje lentelėje (DOK-61037) nurodė automobilio Chevrolet Captiva vertę jau nebe 7 000,00 Eur, o 5 500,00 Eur. Teismo vertinimu, būtent ieškovės pradinio ieškinio pateikimo momentu nurodyta vertė yra protinga, nesiekiant jokio pasipelnymo, įtikinama bei sąžininga, įvertinus tai, kad automobilis šalių buvo naudojamas keletą metų, todėl darytina išvada, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi automobilio Chevrolet Captiva vertė buvo 4 000,00 Eur. Todėl ieškovė privalo atsakovui kompensuoti 2 000,00 Eur už šį automobilį. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu šalys būtų šį turtą pasidalijusios iš karto, tik pradėjusios gyventi skyriumi, atsakovas tokią sumą ir būtų gavęs iš ieškovės, todėl atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad ieškovė toliau naudojosi automobiliu Chevrolet Captiva, jo tinkamai neprižiūrėjo ir jį 2024-10-19 pardavė už 2 000,00 Eur. Remiantis aptartu, atsakovui iš ieškovės priteistina 2 000,00 Eur kompensacija už bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusią transporto priemonę Chevrolet Captiva.

73. Dėl automobilio Toyota Avensis pažymėtina, jog ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog vis dėlto tikrieji minėto automobilio pirkėjai ir savininkai buvo ne ieškovė ir atsakovas, o tretieji asmenys K. G. ir M. G. Siekiant savanaudiškų tikslų, pirkimo – pardavimo sutartyse buvo nurodyti neteisingi / apsimestiniai duomenys apie pirkėją, vėliau – pardavėją (CK 1.87 straipsnis).

74. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovas V. Z., kuris, teismo vertinimu, yra mažiausiai suinteresuotas šios bylos baigtimi, parodė, kad maždaug prieš šešis metus jis pardavė automobilį Toyota Avensis. Jis susitiko su moterimi ir vyru, kuriems buvo maždaug iki keturiasdešimt metų. Buvo susitarę prie (duomenys neskelbtini) žiedo susitikti. Jis atvažiavo su Toyota automobiliu. Pirkėjams automobilis iš karto patiko, moteris jį išbandė, susitarė dėl kainos, kiek pamena, kaina buvo apie 1 800,00 Eur. Jam niekas neminėjo, kad kito asmens vardu bus perkama. Kai jie su tuo automobiliu nuvyko į pirkėjų namus, kaip jis suprato, namuose buvo tėvai vieno iš pirkėjų, bet jie automobilio neapžiūrėjo. Su tėvais jis nesikalbėjo, nieko nesitarė. Su R. M. nebendravo. Už automobilį jam sumokėjo grynais, tačiau jis neprisimena, kuris asmuo perdavė pinigus už automobilį.

75. Trečiasis asmuo K. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis Toyota Avensis buvo perkamas jai. Susitiko su pardavėju prie (duomenys neskelbtini) žiedo, ji išbandė automobilį. Su vyru nusprendė, kad automobilis jiems patinka. Grįžo į motinos namus, užėjo į vidų, pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį. Ji mamos paprašė, kad ši pasirašytų pirkimo - pardavimo dokumentus. Tada iš karto prisijungė prie AB Regitra, nufotografavo sutartį, įkėlė ir įregistravo mamos vardu. Jos vyras sumokėjo grynais pinigais 1 500,00 Eur. Draudimai buvo atliekami kas metus, jei iš mamos sąskaitos, tai ji jai atiduodavo pinigus. Buvo pirktos automobiliui padangos, buvo daromi remontai. Remontai buvo daromi garažuose, kur dažniausiai niekas sąskaitų neišrašinėja. Apmokėjimai vyksta grynais pinigais. Ką turėjo, tą pateikė į bylą. Nežino, kodėl atsakovas pretenduoja į tuos automobilius, nors žino, kad tai ne iš jų pinigų pirkti automobiliai. Automobilius registravo mamos vardu norėdami sutaupyti draudimui.

76. Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad iš jo ar ieškovės pinigų buvo pirktas minėtas automobilis Toyota Avensis, kad jie jį būtų valdę, prižiūrėję, naudoję kaip savo. Atsakovas negalėjo teismui nurodyti nei šio automobilio pirkimo, nei pardavimo aplinkybių, nes jis šiuose sandoriuose nedalyvavo. Papildomai pažymėtina, jog automobilis Toyota Avensis buvo parduotas 2024-05-14, taigi, tuo metu, kai šalys dar kartu gyveno. Atsakovo pirmasis atsiliepimas į ieškinį buvo pateiktas 2024-08-23, tuo metu jis jokių pretenzijų dėl šio automobilio nepareiškė. Pretenzijų nereiškė nei pradiniame 2024-11-05 pateiktame priešieškinyje. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu minėtas automobilis būtų buvęs šalių, o ieškovė jį būtų pardavusi be atsakovo žinios ir nepasidalijusi piniginėmis lėšomis, neabejotinai atsakovas apie tai būtų užsiminęs pradiniuose savo procesiniuose dokumentuose.

77. Įvertinus V. Z. paaiškinimus, kad automobilio Toyota Avensis pirkėjai buvo jauno amžiaus, apie keturiasdešimties metų vyras ir moteris, taip pat nuoseklius ieškovės ir trečiojo asmens K. G. paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus ir pripažinti 2019-05-25 automobilio Toyota Avensis pirkimo – pardavimo sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėja yra ieškovė R. M., negaliojančia ir šios sutarties šalimi (pirkėju) pripažinti trečiuosius asmenis K. G. ir M. G., taip pat pripažinti 2024-05-14 automobilio Toyota Avensis pirkimo – pardavimo sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad pardavėja yra ieškovė R. M., negaliojančia ir šios sutarties šalimi (pardavėju) pripažinti trečiuosius asmenis K. G. ir M. G. Atsižvelgiant į tai, atsakovo reikalavimas priteisti jam ir ieškovės 475,00 Eur kompensaciją už parduotą automobilį Toyota Avensis atmestinas kaip nepagrįstas.

78. Dėl automobilio Peugeot 508 pažymėtina, jog ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog tikrieji minėto automobilio pirkėjai ir savininkai yra ne ieškovė ir atsakovas, o tretieji asmenys K. G. ir M. G. Siekiant savanaudiškų tikslų, pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyti neteisingi / apsimestiniai duomenys apie pirkėją (CK 1.87 straipsnis).

79. Nustatyta, kad automobilis Peugeot 508, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas 2019-12-12. Trečiasis asmuo K. G. paaiškino, kad automobilį Peugeot 508 pirko Tauragėje, aikštelėje. Automobilį rinkosi jos vyras sau, nes ji jau turėjo. Tauragėje jie išsirinko automobilį, apsuko ratą. Per nuotolį su savininku – automobilio pardavėju susiskambino. Šalia buvusioje apsaugininko būdelėje paliko pinigus ir pasirašė sutartį. Atvažiavo to savininko giminaitis ar koks tai asmuo. Jis padavė jiems raktelius, mašinos dokumentus, o jie atidavė pinigus. Sutartis buvo surašyta jos mamos vardu. Ji paskambino mamai ir paklausė, ar gali jos vardu registruoti dėl pigesnio draudimo. Ji viską užpildė: motinos duomenis, vardą, pavardę, asmens kodą, o parašą padėjo savo. Jie su vyru apdraudė automobilį šalia esančioje draudimo atstovybėje ir parvažiavo į Klaipėdą. Po kelių dienų su mama nuvažiavo į Regitrą užregistruoti automobilį, nes jis buvo atvežtas iš užsienio. Vėliau draudė automobilius. Buvo laikas, kai už draudimą pinigus pervesdavo mamai, o mama apmokėdavo draudimo įmokas. Po kelių metų pradėjo ji pati mokėti draudimo įmokas, nes draudimo atstovė pasakė, kad galima pavedimus padaryti ir iš jos sąskaitos. Tai jie taip ir darė.

80. Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad iš jo ar ieškovės pinigų buvo pirktas minėtas automobilis Peugeot 508, kad jie jį būtų valdę, prižiūrėję, naudoję kaip savo. Atsakovas negalėjo teismui nurodyti šio automobilio pirkimo aplinkybių, nes jis šiame sandoryje nedalyvavo. Papildomai pažymėtina, jog atsakovas ieškovei rašytoje žinutėje nurodė, jog jam nesvarbu, kieno yra automobilis Peugeot, jam svarbu, kad jis registruotas ieškovės vardu.

81. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tikrieji automobilio Peugeot 508 pirkėjai ir savininkai yra tretieji asmenys, o ne iškovė ir atsakovas, todėl yra pagrindas tenkinti trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus ir pripažinti 2019-12-12 automobilio Peugeot 508 pirkimo – pardavimo sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėja yra ieškovė R. M., negaliojančia ir šios sutarties šalimi (pirkėju) pripažinti trečiuosius asmenis K. G. ir M. G. Atsižvelgiant į tai, atsakovo reikalavimas priteisti jam iš ieškovės 2 000,00 Eur kompensaciją už automobilį Peugeot 508 atmestinas kaip nepagrįstas.

82. Papildomai pažymėtina, jog atsakovo pusė byloje akcentavo tai, kad ieškovė R. M. šiame civiliniame procese neturėjo atsakovės procesinės padėties pagal trečiųjų asmenų pareikštus savarankiškus reikalavimus. Tačiau pažymėtina, jog ieškovė yra asmuo, kuris palaiko trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus, su jais sutinka, tarp jų nėra priešingų interesų. Ieškovo (trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais) ir atsakovo interesai civilinėse bylose paprastai yra priešingi, nes ieškovas (trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais) siekia, kad jo reikalavimai būtų patenkinti, o atsakovo tikslas – kad ieškovo (trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais) reikalavimai būtų atmesti. Ši priešingybė (priešingų interesų turėjimas) yra esminė, lemianti ir šalių procesines padėtis byloje.

Dėl atsakovui priteistinos kompensacijos

83. Remiantis anksčiau aptartu, atsakovui iš ieškovės priteistina bendra 8 646,00 Eur kompensacija (t. y. 5 000,00 Eur už indėlį gerinant ieškovės nekilnojamąjį turtą + 2 000,00 Eur už automobilį Chevrolet Captiva + 1 646,00 Eur už kilnojamuosius daiktus).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

84. Vadovaujantis CK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

85. Teismas vertina, jog ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai tenkinti tokia apimtimi: 1) reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas 50 proc. (šalių santuoka nutrauktina, tačiau dėl abiejų sutuoktinių kaltės); 2) reikalavimas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenkintas 100 proc. (atsižvelgtiną į tą dalį, kurioje kilo ginčas dėl turto nuosavybės); 3) reikalavimas dėl kilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo tenkintas 81 proc. (ieškovė už kilnojamąjį turtą prašė priteisti atsakovui iš jos 1 328,33 Eur kompensaciją, o priteistina 1 646,00 Eur kompensacija); 4) reikalavimas dėl kompensacijos už automobilį Chevrolet Captiva priteisimo tenkintas 50 proc. (ieškovė prašė priteisti atsakovui iš jos 1 000,00 Eur kompensaciją, o priteistina 2 000,00 Eur kompensacija). Tenkinta patikslinto ieškinio reikalavimų - 70 proc. ((50 + 100 + 81 + 50) / 4).

86. Teismas vertina, jog atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimai tenkinti tokia apimtimi: 1) reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas 50 proc. (šalių santuoka nutrauktina, tačiau dėl abiejų sutuoktinių kaltės); 2) reikalavimas dėl neturtinės žalos pritesimo tenkintas 0 proc.; 3) reikalavimas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turto atidalijimo ir kompensacijos priteisimo tenkintas 8 proc. (atsakovas prašė priteisti 62 500,00 Eur kompensaciją, o priteistina 5 000,00 Eur kompensacija); 4) reikalavimas dėl kilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo tenkintas 43 proc. (atsakovas už kilnojamąjį turtą prašė priteisti iš ieškovės 3 810,50 Eur, o priteistina 1 646,00 Eur); 5) reikalavimas dėl kompensacijos už transporto priemones priteisimo tenkintas 33 proc. (atsakovas prašė priteisti 5 975,00 Eur kompensaciją, o priteistina 2 000,00 Eur kompensacija). Tenkinta patikslinto priešieškinio reikalavimų - 27 proc. (50 + 0 + 8 + 43 + 33) / 5).

87. Teismas vertina, jog ieškovė bylą pagal patikslinto ieškinio reikalavimus laimėjo 71,50 proc. ((70 proc. tenkinta ieškinio reikalavimų + 73 proc. atmesta priešieškinio reikalavimų) / 2).

88. Teismas vertina, jog atsakovas bylą pagal patikslinto priešieškinio reikalavimus laimėjo 28,50 proc. ((27 proc. tenkinta priešieškinio reikalavimų + 30 proc. atmesta ieškinio reikalavimų) / 2).

89. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad ji patyrė iš viso 3 230,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. y. sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį, už teisinę pagalbą iki 2025-01-06 sumokėjo atstovams 2 000,00 Eur; 605,00 Eur sumokėjo už atstovavimą pagal 2025-02-26 PVM sąskaitą-faktūrą, pagal 2025-04-30 PVM sąskaitą-faktūrą patyrė 202,00 Eur išlaidų (pažymėtina, teismas 605,00 Eur sumą už atstovavimą daliją iš 3, kadangi tuo metu advokatas jau atstovavo 3 asmenis), ir 323,00 Eur už atstovavimą pagal 2025-09-11 PVM sąskaitą-faktūrą (pažymėtina, teismas 968,00 Eur sumą už atstovavimą daliją iš 3, kadangi tuo metu advokatas jau atstovavo 3 asmenis).

90. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad jis patyrė iš viso 3 830,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. y. sumokėjo 200,00 Eur žyminio mokesčio ir už teisinę pagalbą iki 2024-07-26 patyrė 3 630,00 Eur išlaidų).

91. Įvertinus tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 309,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. y. 3 230,00 x 71,50 / 100); atsakovui iš ieškovės priteistina 1 092,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. y. 3 830,00 x 28,50 / 100). Atlikus tarpusavio įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 217,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. y. 2 309,00 - 1 092,00 Eur).

92. Tretieji asmenys K. G. ir M. G. byloje patyrė šias išlaidas: 112,00 Eur žyminį mokestį, 500,00 už teisinę pagalbą rengiant pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, pagal 2025-04-30 PVM sąskaitą-faktūrą teismas vertina, jog jie patyrė 403,00 Eur už atstovavimą teisme, bei 645,00 Eur už atstovavimą teisme pagal 2025-09-11 PVM sąskaitą-faktūrą,- iš viso – 1 660,00 Eur. Tretieji asmenys šias išlaidas prašo priteisti iš atsakovo D. M. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, poreikis tretiesiems asmenims kreiptis į teismą dėl pirkimo – pardavimo sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir sandorių šalių pripažinimo kilo išimtinai tik dėl jų pačių ir ieškovės veiksmų, būtent tretieji asmenys K. G. ir M. G. ir ieškovė R. M. transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartyse nurodydavo apsimestinius duomenis apie pirkėją, vėliau apie pardavėją. Todėl būtent jie (tretieji asmenys) ir turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmes – patirtas finansines išlaidas byloje. Teismo vertinimu, atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už trečiųjų asmenų bei ieškovės elgesį, todėl trečiųjų asmenų prašymas priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo atmestinas.

93. Teismas atsakovo prašymu iki sprendimo priėmimo buvo atidėjęs 1 252,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už priešieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus (šiomis sumomis: 965,00 Eur, 67,00 Eur, 220,00 Eur). Įvertinus tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 895,00 Eur žyminio mokesčio (t. y. 1 252,00 x 71,50 / 100); likusi dalis – 357,00 Eur (t. y. 1 252,00 x 28,50 / 100) – priteistina iš ieškovės.

94. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 33,16 Eur sumą. Įvertinus tai, kad išlaidos susidarė tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovo, tiek dėl trečiųjų asmenų pareikštų reikalavimų, šios išlaidos valstybės biudžetui priteistinos iš visų keturių asmenų lygiomis dalimis, t. y. po 8,29 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Savarankiškus reikalavimus tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. M. (pavardė iki santuokos sudarymo „K.“), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių R. M. ir D. M. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2024-06-01.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. M. palikti santuokos metu įgytą pavardę „M.“, atsakovui D. M. palikti jo prigimtinę pavardę „M.“.

Pripažinti, kad 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 31/84 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.

Priteisti ieškovei R. M. kilnojamąjį turtą, esantį jos žinioje: šaldytuvą, stalą, stalą su kėdėmis (Jysk), gartraukį, orkaitę, kaitlentę, roletus, virtuvės baldų komplektą, skalbimo mašiną, indaują, komodą, televizorių, minkštą kampą, miegamojo lovą, lovą, miegamojo spintą, spintą, beržo/ąžuolo stalą ir 3 suolus, garažą, žoliapjovę, trimerį, šiltnamį, trifazį zeimerį, dviratį, bendros 3 480,32 Eur vertės.

Priteisti atsakovui D. M. iš ieškovės R. M. 8 646,00 Eur piniginę kompensaciją.

Kitas patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmesti.

Pripažinti 2019-05-25 automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėja yra ieškovė R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), negaliojančia ir šios sutarties šalimi (pirkėju) pripažinti trečiuosius asmenis K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pripažinti 2024-05-14 automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad pardavėja yra ieškovė R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), negaliojančia ir šios sutarties šalimi (pardavėjais) pripažinti trečiuosius asmenis K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pripažinti 2019-12-12 automobilio Peugeot 508, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėja yra ieškovė R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), negaliojančia ir šios sutarties šalimi (pirkėju) pripažinti trečiuosius asmenis K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei R. M. iš atsakovo D. M. 1 217,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. M. į valstybės biudžetą 357,00 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo D. M. į valstybės biudžetą 895,00 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės R. M. į valstybės biudžetą 8,29 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Priteisti iš atsakovo D. M. į valstybės biudžetą 8,29 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Priteisti iš trečiojo asmens K. G., pareiškusios savarankiškus reikalavimus, į valstybės biudžetą 8,29 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Priteisti iš trečiojo asmens M. G., pareiškusio savarankiškus reikalavimus, į valstybės biudžetą 8,29 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui ir viešiesiems registrams.

Sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 275 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centras, kad būtų panaikintas faktas apie civilinės bylos iškėlimą, susijusį su nekilnojamaisiais daiktais.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Laura Kačinskienė