- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-13
- Bylos Nr.
- 2-941-614/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01872-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- A. M., J. P.
- Atsakovas
- LAB bankui SNORAS, BAB bankui SNORAS
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas
- Kategorijos
- 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovui A. M., ieškovų atstovui advokatui Eligijui Karbauskui ir atsakovo LAB bankui SNORAS atstovui A. M., ieškovei J. P. nesant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. P. ir A. M. ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys antstolė V. V. ir BUAB „Dangė“. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą perduoti ieškovams priklausantį ieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas: ieškovei - turtą, nurodytą ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Dangė“ sudarytos 2011-08-24 pirkimo-pardavimo sutarties priede Nr.1, ieškovui - ieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą: krepšį su laisvalaikio rūbais bei paplūdimio reikmenimis, moteriškus batus, 2 poras vyriškų basučių, moteriškas šlepetes, vyriškus marškinius, 3 vyriškus šortus, 5 vasarines kepures, 2 maudymosi kelnaites, 2 vyriškus marškinius, 2 vyriškas kelnes, 2 žoliapjoves, lauko baldus, dulkių siurblį Rainbow, dviratį, 2 meškeres, statybinius dažus, 2 elektrinius grąžtus, 3 elektrines pjovimo stakles, įvairias valymo priemones bei pinigines lėšas - 500 000 EUR lėšas (1000 kupiūrų po 500 EUR).
Ieškovai nurodo, kad tarp ieškovės J. P. ir trečiojo asmens UAB „Dangė“ 2011-08-24 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsigijo kilnojamus daiktus, nurodytus sutarties priede Nr.1, už 10.000 Lt. Šalys sutartimi taip pat susitarė, jog pirkėjas leidžia pardavėjui naudotis prekėmis panaudos pagrindais iki bus parduotas pastatas, kuriame jos saugomos, t.y. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-16 nutartimi nusprendė už UAB „Dangė“ direktoriaus A. M. skolą atsakovui BAB bankui SNORAS parduoti iš varžytinių išieškotojo naudai įkeistą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Dangė“. 2013-09-25 antstolė nepardavus minėto turto iš antrųjų varžytinių, sudarė turto perdavimo išieškotojui aktą, kuriuo atsakovui perdavė UAB „Dangė“ priklausiusį pastatą. Perdavus atsakovui neparduotą nekilnojamąjį turtą, jame liko ieškovams priklausantys kilnojamieji daiktai, kurie nebuvo grąžinti. Ieškovės teisę į kilnojamuosius daiktus patvirtina tarp jos ir asmens UAB „Dangė“ 2011-08-24 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis bei sutarties priede Nr.1. Ieškovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), patalpose kurias perėmė atsakovas. Minėtose patalpose liko didelis kiekis ieškovo asmeninių kilnojamų daiktų, materialinių vertybių – krepšys su laisvalaikio rūbais bei paplūdimio reikmenimis, vyriškos basutės (2 poros), moteriškos šlepetės, vyriški marškinėliai, vyriški šortai (3 vnt.), vasarinės kepurės (3 vnt. vyriškų, 2 vnt. moteriškų), maudymosi kelnaitės (2 vnt.), vyriški marškiniai (2 vnt.), vyriškos kelnės (2 vnt.), žoliapjovė (2 vnt.), lauko baldai (20 vnt.), dulkių siurblys – Rainbow, dviratis, meškerės (2 vnt.), statybiniai dažai, elektrinis grąžtas (2 vnt.), elektrinės pjovimo staklės (2 vnt.), įvairios valymo priemonės, santaupos – 500.000,00 EUR (1000 kupiūrų po 500 EUR). Atsakovas ieškovų daiktų geranoriškai negrąžina, neleidžia patekti į patalpas (b.l. 22-25).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovų reikalavimais, prašė ieškinį atmesti. Nurodo, jog ieškovas vengė perduoti bankui perimtą pastatą, todėl dalyvaujant antstolei buvo priverstinai atrakintos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), durys ir patekta į minėtas patalpas. Antstolė surašė du faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus. Pastatas šiuo metu užkonservuotas ir saugomas. Ieškovai reiškia vindikacinį ieškinį, todėl jie privalo įrodyti, jog turėjo ir turi nuosavybės teisę į tam tikrus materialiuosius, individualiais požymiais apibrėžtus daiktus, kuriuos prašo grąžinti. Ieškovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog UAB „Dangė“ priklausė nuosavybės teisė į 2011-08-24 pirkimo-pardavimo sutarties priede Nr.1 išvardintus daiktus, jų pardavimo momentu. Taip pat nepateikta įrodymų apie ieškovui A. M. priklausančius jo nurodytus daiktus. Ieškovai nenurodė kokiais individualiais požymiais apibrėžiami pas atsakovą neva esantys ir ieškovams priklausantys kilnojamieji daiktai. Pažymi, jog pinigai gali tapti vindikacijos dalykų tik tuo atveju, kuomet nurodomi banknotų serijos numeriai (nes tai vienintelis juos identifikuojantis požymis). Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas faktiškai valdo ieškinyje nurodytus ieškovų daiktus. Atsakovui nėra žinoma apie jokių pinigų buvimą perimtose patalpose. Nurodo, jog 2011-08-24 pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, turėjęs viešajai tvarkai prieštaraujantį tikslą – neleisti nukreipti UAB „Dangė“ kreditorių reikalavimus į išvardintą banko naudai įkeistame pastate esantį turtą. Turtas parduotas už labai žemą kainą, nėra duomenų, kad atsiskaitymas įvyko, prekių pirkėja nepasiėmė, paliko jas pastate sudarant neapibrėžtos trukmės panaudos susitarimą, nors turtą eksploatuojant kasdien jo vertė nuolat mažėja. Akivaizdu, kad toks sandoris pirkėjui nėra naudingas. Turintis viešajai tvarkai prieštaraujantį tikslą sandoris ex oticio konstatuotinas niekiniu. Be to, daiktai yra hipoteka atsakovui įkeisto pastato priklausiniai. CK 4.171 str. 3 d. nustato, jei hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, hipotekos objektu laikomas pagrindinis daiktas ir visi esami ir būsimi antraeiliai daiktai (priklausiniai), išskyrus daikto pajamas. Pagal LAT praktiką, antraeiliais daiktais laikytini su pgrindinius daiktu bendra ūkine paskirtimi susiję diaktai, kurie skirti tarnauti pagrindiniam daiktui ir svarbus yra ne tik fizinis ryšys, bet ir funkcinis., jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. Dėl šių argumentų ieškovų pateikta pirkimo – pardavimo sutartis yra niekinė, nes prieštarauja imperatyviai įstatymo normai (CK 4.170 str. 5 d.), be rašytinio hipotekos savininko sutikimo daikto perleisti savininkas negalėjo (b.l. 54-59).
Tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas A. M. paaiškino, jog 2008 m. spalio mėn. paėmė paskolą iš AB bankas Snoras banko, savo vardu – kaip fizinis asmuo. Be to, jis buvo vienintelis įmonės akcininkas, kartu su savo žmona, buvo suplanavęs daryti viešbučio rekonstrukciją. 2009 m. bankrutavus AB bankui Snoras bankas reikalavo paskolą grąžinti. Ieškovas nerado, kas refinansuos, todėl ieškojo pastato pirkėjo. Buvo atsiradęs toks vokietis, kuris norėjo pirkti be baldų, todėl sudarė su seserimi J. P. pirkimo – pardavimo sutartį. Tačiau Klaipėdos apylinkės teismas priėmė nutarti parduoti pastatą iš varžytinių, varžytinėms neįvykus antstolė perdavė pastatą AB bankui Snoras. Tada ieškovas susitarė su atsakovu palaukti geresnių laikų ir pastatą parduoti. Vėliau ieškovas sužinojo, kad pastatas perduotas AB bankui Snorui už nepagrįstai mažą kainą. Tada ieškovas ginčijo ta perdavimo aktą, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą, todėl ieškovas buvo ramus, negalvojo, kad jo pastatą gali kas nors užvaldyti, bet atvažiavęs ruošti pastatą vasaros sezonui, pamatė, kad spynos pakeistos, kreipėsi į policija. Turtas buvo registruotas AB banko Snoro vardu, todėl policija nieko negalėjo padaryti. Kilnojamieji daiktai, kurie buvo UAB „Dangės“ parduoti ieškovei įmonės buvo įsigyti gal 2000 m. ar vėliau. Pastatas buvo naudojamas asmeninėms reikmėms, t. y. – ten buvo 9 kambariai, ieškovas turėjo visokių biznio partnerių, giminaičių, kurie ten ilsėdavosi, o ne sezono metu ten gyvendavo ieškovas su šeima. 2015-03-20 buvo konstatuotos faktinės aplinkybes, bet protokole yra užfiksuoti ne visi kilnojamieji daiktai, kurie buvo parduoti J. P.. Ieškovo asmeniniu daiktų nėra nei vieno, yra tik keli įrankiai, dviratis, nebuvo nei avalynės, nei rūbų, nei pinigų. Jis rašė AB bankui Snoras, kad leistų patekti į patalpas. Vėliau pamatė, kad pastatas išnuomotas. Ieškovas matė, jog buvo naudojami ir J. P. daiktai – baldai, patalyne. kt. Nurodė, kad pinigus jis buvo įsiuvęs į pagalvę ir laikė patalpoje prie pirties. Ieškovas žinojo, kad turtas parduodamas iš varžytinių, bet varžytinės neįvyko, ieškovas nežino, kad turtas atiteko AB bankui Snoras, tikėjosi pastatą parduoti pats, todėl pinigų nepasiėmė. Vėliau sakė, kad pinigai atsirado jau po varžytinių, ieškovas juos įsiuvo 2013 m. lapkričio mėn., o varžytinės vyko 2013 m. vasara. Ieškovas kreipėsi į prokuratūrą 2014 birželio 11 d., birželio 12 d. kreipėsi į atsakovą, kad leistų naudotis patalpomis, nurodė, kad ten yra jo didelės vertės turtas, neminėjo konkrečiai kad pinigai. Paaiškino, kad pinigai nebuvo deklaruoti, kad jie gauti pardavus akcijas (UAB „Dinamika”, UAB „Kaspalėja” ir visokias kitas akcijas) ir pastatus, sandėlius kitos įmonės, kitą viešbutį.
Šalies argumentai
Ieškovų atstovas advokatas Eligijus Karbauskas nurodė, jog ieškovas A. M. nuosekliai viską paaiškino, daiktai yra užfiksuoti. Bankas yra išnuomojęs pastatą, juo naudojasi tretieji asmenys. Ieškovas turėjo nurodomą pinigų sumą, patvirtino pinigų kilmę, bet dabar tų pinigų nėra. Matosi, iš akto, kad yra daiktai – žoliapjovė (trimeris), dviratis, tačiau atsakovas sąmoningai neteikė pirmines fotofiksacijos. 2011 m. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ieškovė J. P. įgijo kilnojamuosius daiktus, kuriuos turėjo pasiimti. Kadangi J. P. užsiima apgyvendinimo paslaugų teikimu Palangos mieste, jai buvo naudingi minėti daiktai. Pažymėjo, jog tai ne priklausiniai, atskiriami daiktai (CK 4.19 str.): unitazai ir dušo kabinos – dviem varžtais pritvirtinami ir nuimami, t. y. demontuojami be žalos patalpoms. Pažymėjo, jog sutarties niekas neginčija, sutartis galioja. Turtas buvo, bet atsakovas turto negrąžino, esant teismo draudimui – pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas tas patalpas išnuomojo tretiesiems asmenims, todėl turi atsakyti. Turtui esant išlikusiam – jis gali ir turi būti grąžintas. tikriesiems savininkams. Labiau tikėtina, kad daiktai buvo ir jie buvo parduoti. Nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas pranešė apie perėmimą patalpų.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovų ir jų atstovo teiginiais, kad perimtos patalpos – pastatas buvo savavališkai. Paaiškino, jog pastatas perimtas įstatymo nustatyta tvarka, užregistruotas atsakovo nuosavybės teise. Ieškovai nepateikė įrodymų, kam tas turtas priklausė anksčiau – nei UAB „Dangė“, nei M. Net jei patikėti, kad ieškovas turėjo tokią sumą pinigų - gavo už akcijas – nėra duomenų, kad priėmimo – perdavimo patalpų metu pinigai buvo pastate, todėl bankas negali atsakyti už juos. Pats ieškovas nurodė, kad baldai praktiškai nuvertėję, jų vertė nulinė. Ieškovas nepaaiškino kodėl daiktai buvo parduoti, kodėl už tokią sumą, kokie buvo pardavimo motyvai. Paaiškinimai, kad buvo kažkoks pirkėjas pastato pirkėjas niekuo nepatvirtinti. Tuo metu kai buvo sudaroma kilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartis – tik buvo pasibaigęs paskolos grąžinimo terminas ir dar nebuvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 2 dėl termino pratęsimo kapitalizuojant palūkanas, todėl motyvas buvo labai paprastas – “ištraukti” tą turtą, nes ieškovas bijojo, kad bankas pradės išieškojimą. Galbūt norėta pridengti kita sandorį ar imituoti sandorį – kokie tikrieji ieškovų ketinimai galima spėlioti, bet akivaizdžiai siekta neteisėtų tikslų. Sandorio dalykas neleistinas – dalis turto laikytinas įkeistu – nes yra funkcinis ryšys su statiniu: baldai, kurie pritvirtinti prie sienų, santechnika. Nesutinka, kad patalpos nenukenčia, jei nuimama nuo sienų ir atsukami baldai ir santechnika. Jei nebus santechnikos net pavojus gali kilti, nes sistema nebus uždara. Todėl laikytina, kad tas turtas laikytinas hipotekos objektu. Neturint hipotekos turėtojo sutikimo sudarytas sandoris prieštarauja imperatyviai teises normai. Ieškovui A. M. ir UAB „Dangė“ buvo siųstas raginimas perduoti patalpas atsakovui. Atsakovas paaiškino, kad negali nurodyti ar sutartyje priedas Nr.1 nurodyti daiktai buvo minėtose patalpose atsakovui atidarant patalpas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).
Šalių ir jų atstovų paaiškinimais bei procesiniais dokumentais ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008-10-03 ieškovas A. M. ir atsakovas AB bankas SNORAS sudarė vartojimo paskolos už užstatą sutartį Nr.031-47532, pagal kurią atsakovas ieškovui paskolino 2.700.000,00 Lt sumą (b.l. 61-69). Pagal sutartį paskola turėjo būti grąžinama ir visiškai atsiskaitoma 2010-10-01 d. (Sutarties 2.7. p.). Vėliau, papildomu 2010-10-08 d. susitarimu Nr.1, paskolos grąžinimas buvo atidėtas iki 2011-08-01 d. (b.l. 70-71), o 2011-09-26 papildomu susitarimu Nr.2 terminas dar kartą atidėtas iki 2012-03-01 d. (b.l. 72-73).
2008-10-03 taip pat buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr.L031-47532, pagal kurią už ieškovo A. M. skolą atsakovo AB banko SNORAS naudai laidavo ieškovo A. M. vadovaujama UAB „Dangė“ (trečiasis asmuo, b. l. 79-81, 1 t.). 2008-11-18 taip pat buvo sudarytas sutartinės hipotekos lakštas (notarinio registro Nr. K1ES-18449) pagal kurį banko naudai buvo įkeistas pastatas (poilsio namai), esantis (duomenys neskelbtini), įkeičiamo daikto savininkas – trečiasis asmuo UAB „Dangė“ (b.l. 89-91, 1 t.). Hipotekos lakšte nurodyta, jog įkeičiamo daikto savininkas be rašytinio kreditoriaus sutikimo negali perleisti ir disponuoti šiuo hipotekos lakštu įkeistu daiktu. 2008-11-18 sudarytas sutartinio įkeitimo lakštas (notarinio registro Nr. K1ES-18453), pagal kurį banko naudai buvo įkeista nuomos teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įkaito davėjas – UAB „Dangė“ (b.l. 84-87, 1 t.).
Sandorių sudarymo metu (nuo 1993-12-01), ieškovas A. M. ėjo UAB „Dangė“ direktoriaus pareigas ir šias pareigas ėjo iki bendrovei buvo iškelta bankroto byla: Klaipėdos apygardos teisme 2014-04-29 d. nutartimi UAB „Dangė“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2014-07-24 (LITEKO duomenys).
Kaip matyti iš bylos, ieškovui A. M. sutartyje ir jos papildomuose susitarimuose nustatytais terminais neįvykdžius skolinių įsipareigojimų atsakovui, atsakovas AB bankas SNORAS kreipėsi į Klaipėdos m. apylinkės teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, 2012-08-16 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-7901-826/2012 teismas nutarė išieškoti banko naudai iš skolininko A. M. 3.365.025,82 Lt skolą kreditoriui, 10 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos bendros 3.365.025,82 Lt skolos sumos kreditoriui nuo pakartotinio pareiškimo priėmimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-08-16 iki visiško skolos išieškojimo; už skolą parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą – pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB „Dangė“ (b.l. 93-94, 1 t.), įsiteisėjusi nutartis dėl priteistos skolos išieškojimo iš bankui įkeisto turto buvo pateikta vykdyti antstolei V. V. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą, įkeistas nekilnojamasis turtas buvo įvertintas 3.500.000,00 Lt verte.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi skelbtos pirmosios ir antrosios įkeisto turto varžytynės neįvyko, pagal CPK 722 str. 3 d., bankas 2013-09-25 Turto perdavimo išieškotojui aktu perėmė įkeistą nekilnojamąjį turtą nuosavybėn už 2.000.000,11 Lt (b.l. 97, 1 t.), atsakovo nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą viešame registre įregistruota nuo 2013-10-05 (b.l. 75, 1 t.). Kreditoriui perėmus hipoteka įkeistą turtą, ieškovo A. M. skola atsakovui sumažėjo iki 1.797.553,30 Lt. Klaipėdos apygardos teismo iškeltoje UAB „Dangė“ bankroto byloje 2014-12-22 d. nutartimi buvo patvirtintas LAB banko SNORAS kreditorinis reikalavimas 1.752.199,21 Lt sumai (LITEKO duomenys, b.l. 98-100, 1 t.). Taigi, ieškovą ir trečiąjį asmenį tebesieja prievoliniai teisiniai santykiai.
Ieškovas A. M. nurodė, kad jis nesutinka su tokiu įvertinimu, 2014-01-06 jis pareiškė ieškinį atsakovui AB bankas SNORAS Vilniaus apygardos teisme, ieškiniu prašė pripažinti 2013 m. rugsėjo 25 d. turto perdavimo išieškotojui aktą, sudarytą vykdomojoje byloje Nr. 0162/13/0084, negaliojančiu ir taikyti restituciją – grąžinti iš neteisėtai perduotą išieškotojui nekilnojamąjį turtą – poilsio namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Dangė“ nuosavybėn, tačiau byla dar nėra išnagrinėta (civilinė byla Nr.2-1963-262/2015, LITEKO duomenys).
Nors ieškovas A. M. nurodė, kad atsakovas leido jam naudotis patalpomis ir jose esančiais daiktais, tai patvirtinančių įrodymų į bylą nebuvo pateikta. Priešingai - atsakovas nurodė, kad ieškovas vengė patalpas perduoti, todėl, dalyvaujant antstolei V. V., 2014-01-31 buvo priverstinai atsakintos patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), durys ir patekta į perduotas banko nuosavybėn patalpas, apie tai surašyti antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (b.l. 74, 88, 1 t.).
Pažymėtina, kad ieškovo ieškinio pagrindu pradėtoje minėtoje Nr.2-1963-262/2015 byloje teismas 2014-02-18 d. nutartimi taikė atsakovui laikinąsias apsaugos priemones uždrausdamas atsakovui LAB bankas „SNORAS“ turtą - poilsio namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), perleisti tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Esant pritaikytoms tokioms laikinosioms apsaugos priemonėms, turo savininkui LAB SNORAS naudotis turtu nedraudžiama.
Bylos nagrinėjimo metu 2015-03-19 ieškovas ir atsakovas apžiūrėjo ginčo patalpas ir jose esančius daiktus, apie tai surašytas antstolės B. T. 2015-03-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.05/15/10 (b.l. 145-213, 1 t., apžiūra filmuota, b.l. 36, 2 t.). teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jo daiktų patalpose beveik nėra, likę tik keletas menkaverčių daiktų – keli įrankiai ir dviratis, pinigų taip pat nėra.
Ieškovė J. P. ieškinį grindžia 2011-08-24 pirkimo – pardavimo sutartimi (b.l. 26-27, 28, 1 t.), pagal kurią buvęs pastato savininkas – trečiasis asmuo UAB „Dangė“ pardavė ieškovei – kaip nurodyta sutartyje – „daiktą – prekes“ (Sutarties 1.1. p.). Sutarties 2 p. „Prekių kaina“ nurodyta, kad pirkėjo pageidavimu pardavėjas parduoda prekes, išvardintas sutarties priede Nr.1, kurių kaina yra 10.000 Lt. Nors sutartis pasirašyta ieškovų – ieškovės ir ieškovo kaip UAB „Dangė“ direktoriaus bei antspauduota UAB „Dangė“ antspaudu, ieškovų su ieškiniu pateiktas sutarties priedas Nr.1 nėra šalių pasirašytas, nėra antspauduotas UAB „Dangė“ antspaudu. Dėl šių aplinkybių kyla pagrįsta abejonė, jog priedas surašytas ne tuo pačiu laiku kaip sutartis. Priede išvardinti kilnojamieji daiktai – dvigulės ir viengulės lovos, čiužiniai, virtuvės baldų komplektai, minkštų baldų komplektai, sofos lovos, miegamieji foteliai, kriauklės, unitazai, dušo kabinos, vandens maišytuvai, elektriniai radiatoriai, pirtis su įranga, baseino vandens paruošimo įranga, televizoriai šaldytuvai, skalbimo mašina, registratūros baldai, kėdės, kilimai, antklodės, šviestuvai, pagalvės, lovatiesės, užuolaidos ir kiti (b.l. 28, 1 t.). Kaip matyti iš antstolės B. T. 2015-03-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.l. 145-213, 1 t.), didžioji dalis priede išvardintų daiktų patalpose yra. Ieškovai pateikė 2011-08-26 kasos pajamų orderį serija DNP Nr.05, kuriame nurodyta, jog UAB „Dangė“ priėmė iš J. P. 10.000,00 Lt už baldus, įrangą ir inventorių (b.l. 118). Nors orderyje nurodyta, kad jo priedėlis – 2011-08-24 sutartis, sutartis prie orderio nebuvo pridėta (sutartis į bylą buvo pateikta atskirai). Taip pat pateiktas UAB „Dangė“ kasos knygos 2011-08-01-30 fragmentas, kur matyti atliktas įrašas apie orderį Nr.05 ir 10.000,00 Lt priėmimą iš J. P. 2011-08-26 dieną (b.l. 6, 2 t.).
Spręsdamas šalių ginčą, teismas pažymi, kad proceso dispozityviškumo principas (CPK 13 str.) užtikrina šalių lygiateisiškumą procese, taip pat teisę pasirinkti teisių gynimo būdus ir įrodyti, kad pažeistai teisei apginti pasirinktas gynimo būdas teismo gali būti pritaikytas. CPK 135 str. 1 d. 4 p. nustatytas reikalavimas ieškovui suformuluoti ieškinio dalyką (ieškinio reikalavimus) reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo prašymą nurodydamas, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą teisę. Nagrinėjamoje byloje ieškovai patikslintu ieškiniu prašė teismo taikyti CK 4.95 str. įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą (vindikaciją) ir nurodė tokio reikalavimo faktinį pagrindą.
Taigi, ieškovų ieškinys grindžiamas CK 4.95 straipsniu, kuris nurodo, jog savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą svetimo neteisėto valdymo (vindikacinis ieškinys).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, bei kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas v. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroras v. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., byla Nr. 3K-3-569/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Žaliakalnio turgavietė” v. A. G. IĮ “(duomenys neskelbtini)” ir kt., bylos Nr. 3K-3-551/2002).
Taigi, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovai privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Teismo vertinimu, pagrįstu proceso dalyvių paaiškinimais ir bylos rašytinių įrodymų visetu, nagrinėjamoje byloje ieškovai, neįrodė visų būtinų vindikacinį ieškinį patenkinti leidžiančių aplinkybių.
Kaip jau buvo minėta, ieškovui ir atsakovo atstovui bylos nagrinėjimo metu apžiūrėjus patalpas buvo nustatyta, kad ieškovo perimtose BUAB „Dangė“ patalpose ieškovo ieškinyje išvardinti daiktai neišlikę (išskyrus kelis įrankius, kaip teismo posėdyje nurodė patys ieškovas, ir dviratis). Kad ieškovas nuosavybės teise valdytų kokius nors įrankius ar kitus ieškinyje jo nurodytus daiktus, įrodymų į bylą taip pat nėra pateikta (nei pirkimo pardavimo dokumentų, nei garantinių dokumentų, nei kitų CPK leistinų įrodymų). Apžiūrėjus patalpas taip pat nėra duomenų, jog ieškovo nurodytoje vietoje – įsiūti į pagalvę prie pirties būtų buvę piniginės kupiūros (kaip tvirtino ieškovas - 1.000 kupiūrų po 500 EUR). Ieškovui neįrodžius, kad atsakovas valdo jam nuosavybės teise priklausančius daiktus natūra, nėra pagrindo tenkinti vindikacinio ieškinio. Be to, kaip jau minėta, ieškovą ir atsakovą sieja prievoliniai teisiniai (paskoliniai) santykiai.
Priešingai nei ieškovo A. M., ieškovės J. P. ieškinyje (sutarties priede Nr. 1) nurodyti daiktai natūra yra atsakovui nuosavybės teise priklausančiame minėtame pastate adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina jau aptartas antstolės B. T. 2015-03-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.05/15/10 (aktas, b.l. 145-213, 1 t. ir vaizdo įrašas, b.l. 36, 2 t.). Kaip jau buvo minėta, ieškovė nuosavybės teisę į prašomus vindikuoti daiktus grindžia 2011-08-24 pirkimo - pardavimo sutartimi. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog minima sutartis negali būti laikoma pakankamu įrodymu ieškovės nuosavybei įrodyti ir ieškiniui patenkinti, kadangi minima sutartis laikytina niekine sutartimi pagal CK 1.80 str. ir 1.81 str.: sutartis dalyje prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o taip pat prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Šiuos argumentus teismas grindžia rašytiniais įrodymais: kaip jau buvo minėta, trečiajam asmeniui UAB „Dangė“, kuriam iškelta bankroto byla, priklausęs pastatas buvo įkeistas atsakovo naudai paskolos grąžinimui užtikrinti, o be to UAB „Dangė“, kurios vadovas buvo ieškovas A. M., ir atsakovą AB banką SNORAS siejo prievoliniai teisiniai santykiai, kilę iš 2008-10-03 laidavimo sutarties Nr.L031-47532. UAB „Dangė“ laidavo už direktoriaus A. M. asmeninę prievolę, kilusią iš 2008-10-03 paskolos sutarties Nr.031-47532 dėl 2.700.000,00 Lt sumos grąžinimo, o 2010-10-08 prie paskolos sutarties sudarius papildomą susitarimą Nr.1, paskolos suma jau sudarė 2.834.000,00 Lt, kaip jau minėta, suma turėjo būti grąžinta 2011-08-01 dieną.
Kaip posėdžio metu paaiškino ieškovas, matydamas, kad bankas reikalaus skolą grąžinti, jis ėmė ieškoti patalpų pirkėjo. Taigi, ieškovas puikiai suprato, kad bankas pareikalaus skolą grąžinti, todėl būdamas skolingas ir būdamas už asmenine skolą laidavusios įmonės UAB „Dangė“ direktorius, jis 2011-08-24 sudarė su artimuoju savo giminaičiu – savo seserimi J. P. daiktų pardavimo sutartį (CK 3.135 str.). Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog tokia sutartis sudaryta turint tikslą sutrukdyti daiktus perimti kreditoriams. Kaip matyti iš sutarties, tariama pirkėja J. P. daiktų nepareikalavo iki pat šios bylos iškėlimo – nei iš pardavėjo UAB „Dangė“, nei iš atsakovo. Teismas su ieškiniu pateiktą ieškovės vardu atsakovui 2014-07-02 rašytą raštą dėl daiktų grąžinimo vertina kaip gynybinę poziciją, o ne tikrąją pirkėjos valią daiktus atsiimi. Pažymėtina, jog pagal 2011-08-24 sutartį, daiktai taip pat ieškovei natūra neturėjo būti perduoti iki bus parduotas pastatas (sutarties 3.2. p.). Pastatas ir šiandien nėra parduotas, jis 2013-09-25 nuosavybės teise perduotas išieškotojui, o 2013-10-15 apie tai išviešinta viešame registre (b.l. 75, 10 t.). Nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog ieškovė kaip pirkėja net neturėjo tikrosios valios daiktus įgyti, juos pasiimti. UAB „Dangei“ iškeltoje bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai rodo, jog UAB „Dangė“ turėjo ir kitų skolų – pav. SEB bankui – 4.751.035,37 Lt skola ir kitos. Ieškovų atstovas pateikė antstolės V. V. 2014-01-22 turto arešto aktą (b.l. 9-13, 2 t.), iš kurio matyti, kad antstolė buvo areštavusi visą ginčo turtą vykdydama Klaidėdos teismo 2013-06-26 išduotą vykdomąjį raštą dėl 5.272,13 Lt UAB „Dangės“ skolos išieškotojo AB „Klaipėdos vanduo naudai“. Teismui nagrinėjant bylą nekyla abejonių, kad ieškovės ir trečiojo asmens, kurio vardu pasirašė ieškovas, sandorio tikslas neteisėtas, todėl pagrindas pripažinti sandorį niekiniu, vertinant bylos aplinkybes ir faktus, tampa akivaizdus.
Taip pat nustatyta, jog dalis patalpose esančių daiktų yra bendra ūkine paskirtimi neatsiejamai susiję su hipotekos objektu – pastatu – poilsio namais, kurio paskirtis viešo registro duomenimis – poilsio, t. y. teikti poilsio paslaugas (b.l. 75-76, 89-91, 1 t.). Kaip matyti iš antstolės 2015-03-20 akte esančio turto sąrašo, nuotraukų ir vaizdo įrašo, registratūros patalpose esantys baldai - pritvirtinti prie sienų, ten yra registratūros stalas, gyvenamuose poilsio kambariuose ir personalo kambaryje esančios spintos pritvirtintos prie sienų, kambariuose įrengtos dušo kabinos, prausyklės su maišytuvais, pritvirtinti prie sienos veidrodžiai, pritvirtintos elektrinės rankšluosčių džiovyklos, virtuvinių baldų komplektai su įmontuota kaitlente ir kriauklėmis, ir maišytuvais, ir su baro stalais pritvirtinti prie sienų, pritaikytos baro kėdės, sofos, lovos, čiužiniai, baseino įranga, katilinėje sumontuota įranga yra skirta poilsinei aptarnauti ir nelaikytini savarankiškais daiktais, kadangi pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu – pastatu – poilsine bendra ūkine paskirtimi ir pasižymi tarnavimu pagrindiniam daiktui, be šių daiktų poilsinė negalėtų vykdyti veiklos (CK 4.19 str.) (pav. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-26 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-295-407/2015 ir kt). Teismui nustačius jog vienas daiktas yra kito daikto priklausinys, jį ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 str.), todėl ieškovės atstovo argumentai, kad kilnojamieji daiktai 2008 m. nebuvo atskirai įkeisti kartu su nekilnojamuoju daiktu, šiuo atveju teisiškai yra nereikšmingi, o 2011-08-24 pirkimo pardavimo sutartis šiuo atveju pažeidžia minėtą imperatyvią įstatymo norma, nes negalėjo būti ieškovei parduota (CK 1.5 str.). Teismas sutinka, kad kai kurie daiktai – pav. atskiros komodos ar kėdės, paveikslai, vonios kambario aksesuarų rinkiniai, televizoriai ar kilimai bei patalynė ir pan. galėtų būti atskirti nuo pagrindinio daikto, tačiau atsižvelgiant į tai, jog sandoris teismo pripažintas prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), remtis juo ieškovė netenka teisės. Dėl šios priežasties teismas konstatuoja, jog ieškovė taip pat neįrodė privalomų sąlygų vindikaciniam ieškiniui patenkinti, todėl jos ieškinys atmestinas (CPK 178 str., CK 1.5 str.).
Bylinėjimosi išlaidos: atmetus ieškinį ieškovams bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o atsakovas duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Byloje susidarė 26,40 EUR pašto išlaidos, jos lygiomis dalimis valstybei išieškotinos iš ieškovų (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 262 str., 263 str. 270 str., 285 -287 str.,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Išieškoti iš ieškovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,20 EUR (trylika eurų 20 cnt) į valstybės biudžetą.
Išieškoti iš ieškovės J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,20 EUR (trylika eurų 20 cnt) į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.