Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Prekybos sistemos“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“, ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Prekybos sistemos“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“, ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo 2016 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir ieškovo BUAB „Prekybos sistemos“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“, naudai priteisė iš atsakovo A. M. 35 871,79 EUR žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-02-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas apie priimtą 2016-03-18 sprendimą už akių sužinojo tik 2016-05-31 dieną, kai nuvyko į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir sprendimas už akių jam buvo įteiktas. Atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas, nes atsakovas nežinojo apie bylos inicijavimą bei egzistavimą. Bankroto administratorius neabejotinai žinojo dabartinį faktinį atsakovo gyvenamosios vietos adresą, kurį privalėjo nurodyti ieškinyje, tačiau to nepadarė, taip pat neinformavo atsakovo apie jo atžvilgiu iškeltą bylą;Bankroto administratoriaus ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, kadangi jis suėjo dar 2010 metų viduryje, o ieškinys buvo pareikštas 2016-01-26. Sprendime dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo nuspręsta tik iš prielaidų, įvertinus tik ieškovo pateiktus duomenis;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 sprendimas už akių jau yra įsiteisėjęs, ieškovui yra išduotas vykdomasis raštas, todėl yra grėsmė atsakovo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Teismo sprendimo už akių vykdymo sustabdymas nevaržytų ieškovo teisių daugiau nei tai būtina šioje bylos stadijoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir ieškovo BUAB „Prekybos sistemos“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“, naudai priteisė iš atsakovo A. M. 35 871,79 EUR žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-02-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas 2016 m. birželio 14 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą šio pareiškimo pateikimui, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-9838-871/2016 bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Savo pareiškimą argumentavo tuo, kad apie civilinės bylos nagrinėjimą teisme nežinojo ir negalėjo žinoti, nes ieškinio su priedais negavo, kadangi dokumentai buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu dar 2013-01-28 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 497 šį butą atsakovas pardavė ir nuo tada gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovo, ieškovui buvo žinomas ieškovo gyvenamosios vietos adresas, tačiau ieškinyje jis jo nenurodė, todėl pareiškėjas negavo procesinių dokumentų ir negalėjo tinkamai apginti savo teisių.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti bei atsisakė priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai vadovaujantis Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė svarbių termino praleidimo priežasčių.

Nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas skunde nurodė, jog apie priimtą 2016-03-18 sprendimą už akių sužinojo tik 2016-05-31 dieną, kai nuvyko į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir sprendimas už akių jam buvo įteiktas. Pažymėjo, jog atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas, nes atsakovas nežinojo apie bylos inicijavimą bei egzistavimą. Be to, bankroto administratorius neabejotinai žinojo dabartinį faktinį atsakovo gyvenamosios vietos adresą, kurį privalėjo nurodyti ieškinyje, tačiau to nepadarė, taip pat neinformavo atsakovo apie jo atžvilgiu iškeltą bylą. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius vertina kritiškai.

Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tuo atveju, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, o kita šalis savo paruošiamajame dokumente prašo priimti sprendimą už akių. Tuo atveju, jeigu procesinis dokumentas, kuriame nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteiktas netinkamai, šalies prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo netenkinamas (CPK 285 str. 3 d.). Procesinių dokumentų įteikimo vietą bei tvarką reglamentuoja proceso įstatymas, kuriame numatyta, kad procesiniai dokumentai fiziniam asmeniui įteikiami asmeniškai fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ar asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 str., 123 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui A. M. procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo) buvo siunčiami ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau grįžo neįteikti. Pažymėtina, jog minėtu ir ieškinyje nurodytu adresu atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu, buvo mėginama dokumentus įteikti per darbovietę, tačiau iš SoDra pažymos apie atsakovo įdarbinimus už 2015-02-01 – 2016-02-29 laikotarpį buvo nustatyta, kad atsakovas nedirba, todėl 2016-02-26 buvo nuspręsta procesinius dokumentus (ieškinį ir teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovui įteikti viešojo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) ir įteikti 2014-12-11 seseriai N. D. (b. l. 31). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl 2016-03-18 pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino. Pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas galėjo pateikti iki 2016-04-07, tačiau jį pateikė tik 2016-06-14.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atskirajame skunde apeliantas iš esmės pakartojo argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo, be kita ko, prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą šio pareiškimo pateikimui. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad teismui nebuvo pagrindo abejoti procesinių dokumentų įteikimu šiuo adresu, kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu šiuo adresu buvo deklaravęs ir savo gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad minėtą gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) atsakovas yra deklaravęs ir atskirojo skundo nagrinėjimo metu. Dėl išdėstyto, atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog 2013-01-28 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 497 jis šį butą pardavė ir jame negyvena, kadangi būtent atsakovui kyla pareiga pakeisti savo gyvenamosios vietos duomenis Gyventojų registro tarnyboje ir juos išviešinti. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą (LR CPK 121 str. 1 d.).

Skunde apeliantas nurodė, jog bankroto administratorius neabejotinai žinojo dabartinį faktinį atsakovo gyvenamosios vietos adresą, kurį privalėjo nurodyti ieškinyje, tačiau to nepadarė, taip pat neinformavo atsakovo apie jo atžvilgiu iškeltą bylą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apelianto teiginius kaip neįrodytus.

Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Skunde nurodydamas aukščiau minėtą teiginį, apeliantas nurodė, kad kitoje byloje bankroto administratorius nurodė jo faktinį gyvenamosios vietos adresą, kas rodo, jog jam buvo žinoma, kur šiuo metu gyvena atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius atmeta, kadangi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neprivalėjo tikrinti, ar ieškovas nurodė tikrąjį atsakovo gyvenamosios vietos adresą, ypač todėl, jog ieškovo nurodytas adresas sutapo su Gyventojų registre deklaruotu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Be to, atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad apie savo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą informavo ieškovą dar iki ieškovas pateikė ieškinį teismui, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškinio pateikimo dieną ieškovui buvo žinomas naujas faktinis atsakovo gyvenamosios vietos adresas ir kad šis jį nuslėpė nuo teismo, taip sumažindamas atsakovo galimybes apsiginti.

Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodeksas numato ne tik asmenų teises, bet ir pareigas (CPK 7 str. 2 d.). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, pasak apelianto, apie priimtą sprendimą už akių jam tapo žinoma tik 2016-05-31, tačiau pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliantas pateikė tik po 14 dienų, t.y. 2016-06-14. Minėtos aplinkybės rodo, kad net ir sužinojęs apie priimtą sprendimą už akių, atsakovas delsė pateikti pareiškimą dėl jo peržiūrėjimo bei prašymą atnaujinti ir taip nemažai pradelstą terminą jam pateikti, kas iš esmės rodo, jog atsakovas nebuvo suinteresuotas greitu bylos išnagrinėjimu ir efektyvia savo teisių gynyba.

Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti bei atsisakė priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atmestini ir atskirojo skundo reikalavimai atsakovo 2016-06-13 pareiškimą išspręsti iš esmės, t.y. patenkinti apelianto prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-9838-871/2016 nagrinėjimą bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 sprendimą už akių.

Įvertinus pirmosios instancijos teismo veiksmus, konstatuotina, kad teismas ėmėsi visų priemonių teismo procesiniams dokumentams įteikti ir tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, tuo tarpu apeliantas nevykdė savo pareigų, numatytų Civilinio proceso kodekse, todėl turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmes.

Dėl apelianto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pateiktu atskiruoju skundo apeliantas, be kita ko, prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto 2016-03-18 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-9838-871/2016 vykdymą iki kol bus šioje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas dėl teismo 2016-03-18 sprendimo panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 sprendimas už akių jau yra įsiteisėjęs, ieškovui yra išduotas vykdomasis raštas, todėl yra grėsmė atsakovo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Teismo sprendimo už akių vykdymo sustabdymas nevaržytų ieškovo teisių daugiau nei tai būtina šioje bylos stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog LR CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti ir išieškojimo vykdymo sustabdymas. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymo - taikymas turi atitikti tiek proporcingumo, tiek ir ekonomiškumo principus. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantu, kad esant ieškovui išduotam vykdomajam raštui, kyla grėsmė atsakovo teisių ir teisėtų interesų apsaugai, tačiau pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kiltų grėsmė ieškovui, kuris sąžiningai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, ir jo teisių gynybai, taip pat 2016-03-18 sprendimo už akių vykdymui. Dėl išdėstytų aplinkybių, apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.