Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotai atstovei Jurgitai Nekrašienei,

administracinėn atsakomybėn traukiamai R. K. ir jos atstovei advokatei Astai Jakštienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, lietuvei, ištekėjusiai, vidurinio išsilavinimo, dirbančiai pagal individualios veiklos pažymą, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalį, 162 straipsnio 1 dalį, 163 straipsnio 1 dalį ir 205 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai 2019-10-16 14 val. (duomenys neskelbtini), greito maisto užkandinėje (kebabinėje) atliko R. K., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, patikrinimą – kontrolinį užpirkimą, užsisakė mažą kebabą lavaše už 2,40 Eur ir gėrimą „Pepsi“ už 1,10 Eur, sumokėjo 3,50 Eur. Užkandinėje dirbusi R. K. pinigus paėmė, bet neišdavė pinigų priėmimo kvito. Paprašius pateikti veiklos dokumentus, pateikė EKA kasos operacijų žurnalą, prekių, žaliavų įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Patikrinus EKA kasos operacijų žurnalą, nustatyta, kad dienos „Z“ ataskaitos nepasirašytos nuo 2018-02-05 iki 2019-10-15, nėra parašų grafose „pinigus atidaviau“, „pinigus priėmiau“. Patikrinimo metu rasta prekių (gėrimų ir daržovių) be įsigijimo dokumentų viso už 8,43 Eur. Specialistai, vykdę kontrolinį užpirkimą, paėmė R. K. veiklos dokumentus (b.l. 3-4).

Paaiškinime R. K. nurodė, kad čekį buvo išmušusi, bet jo neišdavė kartu su grąža. Gėrimus ir daržoves buvo pirkusi Maximoje, jiems įsigijimo dokumentų neturi, nurodytos pirkimo kainos. EKA kasos žurnale ataskaitos nepasirašytos nuo 2018-02-05 iki 2019-10-15, nes nežinojo, kad reikėjo pasirašyti (b.l. 6).

2019-10-29 patikrinus R. K. veiklos dokumentus, nustatyta R. K. nuo 2015-11-30 vykdo individualią veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 677508. Veikla - restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla (EVRK 561000), faktiškai vykdoma prekyba kebabais ir kitomis maisto prekėmis (duomenys neskelbtini). 2019-10-16 (duomenys neskelbtini) esančioje greito maisto užkandinėje (kebabinėje) užsakius patiekalą (mažą lavašą) ir gėrimą Pepsi, viso už 3,50 Eur, sumokėtus pinigus paėmusi R. K. neišdavė prekybos vietoje įrengto EKA kvito. Tokiu būdu R. K. nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto "Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo" 13 punkto nuostatomis. Patikrinimui pateikta: nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. S77508; EKA techninis pasas; EKA kasos operacijų žurnalas; prekių ir žaliavų įsigijimą patvirtinančios PVM sąskaitos faktūros. Patikrinus EKA kasos operacijų žurnalą nustatyta, kad žurnale įklijuotos darbo dienos ataskaitos („Z“) nepasirašytos nuo 2018-02-05 iki 2019-10-15. Tokiu būdu R. K. nesivadovavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų „Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių“ 29 punkto nuostatomis. Patikrinus prekių ir žaliavų faktinius likučius ir palyginus juos su prekių įsigijimą patvirtinančiomis PVM sąskaitomis faktūromis, be įsigijimą patvirtinančių dokumentų rasta: 2 vnt. agurkų už 0,80 Eur (1 vnt. - 0,40 Eur), 2,00 kg pomidorų už 2,98 Eur (1 kg - 1,49 Eur), 3 vnt. 0,5 1 talpos gėrimo „Pepsi“ už 3,30 Eur (1 butelis - 1,10 Eur); 3 vnt. 0,5 1 talpos mineralinio vandens „Žalia giria“ už 1,35 Eur (1 vnt. - 0,45 Eur). Viso prekybos vietoje rasta prekių ir žaliavų be jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų už 8,43 Eur sumą. Tokiu būdu R. K. nesivadovavo Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių“ 7 punkto ir 31 punkto nuostatomis. Patikrinimo metu dirbo pati mokesčių mokėtoja. Patikrinimo metu R. K. individualioje veikloje samdomų darbuotojų nėra. Tolimesnio patikrinimo metu pateikta: darbo sutartys, darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščiai, individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-09-30. Pagal pateiktus dokumentus, t. y. darbo sutartį, darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius ir buvusios darbuotojos K. K. raštu pateiktą paaiškinimą nustatyta, kad virėjos pareigose dirbusiai K. K. į darbo užmokesčio žiniaraščius neįtraukta laikotarpiu nuo 2018-08-02 iki 2019-04-08 už 2018 m. rugpjūčio mėn. grynais pinigais išmokėta 445,06 Eur darbo užmokesčio suma, už rugsėjo mėn. grynais pinigais išmokėta 442,92 Eur darbo užmokesčio suma, už spalio mėn. grynais pinigais išmokėta 442,92 Eur darbo užmokesčio suma, už lapkričio mėn. grynais pinigais išmokėta 445,06 Eur darbo užmokesčio suma, už gruodžio mėn. grynais pinigais išmokėta 447,20 Eur darbo užmokesčio suma, už 2019 m. už sausio mėn. grynais pinigais išmokėta 436,45 Eur darbo užmokesčio suma, už vasario mėn. grynais pinigais išmokėta 447,47 Eur darbo užmokesčio suma, už kovo mėn. grynais pinigais išmokėta 441,96 Eur darbo užmokesčio suma, už balandžio mėn. 01 - 08 d. grynais pinigais išmokėta 48,25 Eur darbo užmokesčio suma. Įvertinus patikrinimo metu pateiktą R. K. individualioje veikloje dirbusios virėjos K. K. rašytinį paaiškinimą apie jai faktiškai mokėtą darbo užmokestį bei palyginus jį su pateiktais apskaitos dokumentais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-08-02 iki 2019-04-08 individualios veiklos vykdymo vietoje, greito maisto užkandinėje (kebabinėje), esančioje (duomenys neskelbtini), K. K. grynais pinigais iš viso išmokėta 3 597,29 Eur darbo užmokesčio suma, kuri nebuvo įtraukta į R. K. individualios veiklos buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus. Tokiu būdu R. K. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus (b.l. 7-11).

Dėl nustatytų pažeidimų R. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 99 straipsnio 3 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje, 163 straipsnio 1 dalyje ir 205 straipsnio 1 dalyje nusižengimų padarymo (b.l. 1-2).

2019-10-29 K. K. paaiškinime nurodė, kad dirbo pas R. K. kebabinėje, dirbo nuo 3 iki 6 dienų nepertraukiamai, neatsižvelgiant į savaitės dienas, dirbo nuo 10 iki 20 val. Atlygis buvo 2,35 Eur už val. Taip buvo sutarusios su R. K.. Algą gaudavo grynais kiekvieną dieną, darbo vietoje, R. K. ją liepdavo pasiimti grynais iš kasos, niekur neduodavo pasirašyti. Gaudavo nuo 375 Eur iki 575 Eur per mėnesį (25 Eur į dieną). Atlyginimas priklausė nuo išdirbtų dienų per mėnesį (b.l. 12-13).

2019-11-07 paaiškinime R. K. nurodė, kad virėjos pareigose kebabinėje dirbo K. K. nuo 2018-08-02 iki 2019-04-08. K. K. darbo laikas buvo pagal grafiką nuo 10 iki 12, kitomis dienomis dirbdavo kitu laiku, apie 2-3 val. Per savaitę išeidavo 3-4 kartai. Per mėnesį išeidavo apie 10 -20 dienų. Darbo grafikuose ir žiniaraštyje buvo žymimas trumpesnis darbo laikas. Neturi paaiškinimo, kodėl taip įvyko. Į dieną išeidavo pagal išdirbtas valandas 8-9 Eur, per savaitę apie 40 Eur, per mėnesį nuo 150 iki 250 Eur. Darbo užmokestį pasiimdavo, kai dirbdavo po darbo, grynais. Buhalterinėje apskaitoje nebuvo nurodytas visas darbo užmokestis, negali pasakyti, kodėl tai įvyko (b.l. 14).

Teismo posėdyje R. K. kaltę dėl jai inkriminuojamų nusižengimų pripažino iš dalies. Parodė, kad vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini), užsiima „kebabų“ kepimu. Sutinka, kad „Z“ ataskaitos buvo nepasirašytos, bet jos buvo suklijuotos žurnale. Ji nežinojo, kad jas reikėjo pasirašinėti. Kvitą buvo išmušusi, tik jo nepadavė. Kvite nurodytas neteisingas laikas, nes ji nemoka kasos aparate nustatyti laiko. Čekį ji parodė prisistačiusiems VMI darbuotojams. Pripažįsta, kad pas ją buvo prekių, kurių įsigijimo dokumentų neturėjo. Buvo įdarbinusi K. K., kuri pas ją dirbo po kelias valandas per mėnesį. Ją atleido iš darbo, nes ji išėjo į kitą darbą, dėl ko K. supyko ir iš keršto ją apskundė mokesčiams. Atlyginimą K. mokėjo tokį, koks buvo numatytas darbo sutartyje, pagal išdirbtų valandų skaičių (dirbdavo po 2-3 val. į savaitę). Užmokestį mokėjo grynais. Lygiai taip pat po K. pas ją dirbo ir A. Pirmą kartą susidūrė ir kaip liepė, taip ir surašė paaiškinimą. Ant dokumentų K. žadėdavo pasirašyti, bet nepasirašė. Nesuprato, ką rašė paaiškinime, negali paaiškinti, kodėl jame yra dalis tiesos, dalis ne.

Kaip liudytojas teismo posėdyje apklaustas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiasis specialistas R. N. parodė, kad pagal pavedimą ir gautą informaciją buvo atliktas R. K. individualios veiklos patikrinimas – kontrolinis pirkimas greito maisto užkandinėje Kretingoje. Buvo nustatyti pažeidimai: neišdavė čekio, neturėjo prekių įsigijimo dokumentų. Pagal buvusios darbuotojos paaiškinimus ir darbo apskaitos dokumentus buvo nustatyta, kad pastarajai buvo išmokėtas nepaskaitytas darbo užmokestis, neapskaitomas jos darbo laikas. Ar pinigai buvo įmušti į kasą, negali pasakyti, bet kvito neišdavė, kasos „Z“ ataskaitos nenuėmė, pinigų kasoje netikrino. Kasos aparato laiko netikrino. Ar kvitas buvo atspausdintas pirkimo metu, negali pasakyti, nematė, nes aparatas buvo viduje. R. K., atliekant patikrinimą, rodė čekiuką. Kasos aparato žurnalą tikrino vietoje, paskui pasiėmė veiklos dokumentus ir juos tikrino darbo vietoje. Vietoje patikrino prekių likučius, paprašė įsigijimo dokumentų, bet R. K. nurodė, kad dokumentų negalės pateikti, nes kasos aparato kvitų neišsaugojo. Tuos dokumentus ji privalo turėti ir saugoti 10 metų. Jei prekes ir žaliavas naudojo savo veikloje, privalo turėti tų prekių įsigijimo dokumentus. Darbo užmokesčio išmokėjimą K. paskaičiavo pagal K. žodžius. Paaiškinimo jis R. K. nediktavo, tik uždavinėjo klausimus. R. K. pripažino, kad mokėjo daugiau algos K. nei nurodyta apskaitos dokumentuose.

Kaip liudytoja teismo posėdyje apklausta Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė K. R. parodė, kad ji buvo pakviesta atlikti operatyvinį patikrinimą 2019 m. rugsėjo ar spalio mėn. Su kolega R. N. atvyko į (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), į kebabinę. Kolega atliko kontrolinį pirkimą ir pasakė, kad kvitas nebuvo išduotas. Jie abu grįžo ir paprašė veiklos dokumentų. Iš mokesčių mokėtojos buvo paimtas paaiškinimas dėl kvito nedavimo, bet neprisimena, ką paaiškino. Neprisimena, ar matė kvitą, kasos aparato netikrino. Ar pinigai buvo apskaityti kasoje, netikrino. Parašų nebuvo kasos žurnale. Neturėjo kai kurių prekių įsigijimo dokumentų, pasirinktinai atliko patikrinimą pagal buvusias prekes vietoje. Tolimesnio dokumentų tikrinimo ji neatlikinėjo ir nieko apie darbo užmokesčio mokėjimą negali pasakyti.

Kaip liudytoja R. K. prašymu teismo posėdyje apklausta A. M. parodė, kad R. K. yra jos teta. Jai 18 m., ji mokosi 12 klasėje. Nieko nežino, tik yra girdėjusi, kad K. yra davusi melagingus parodymus. Tai girdėjo iš tetos R. K. Vasarą dirbo kebabinėje nuo birželio 26 d. iki rugsėjo 4 d. Viskas gerai buvo, laiku mokama alga, gaudavo vieną kartą, mėnesio gale. Dirbo per savaitę po val., dvi val. per savaitę. Gaudavo pagal valandas, mėnesio gale 30-40 Eur. Gaudama užmokestį pasirašydavo, gaudavo grynais. Atleidžiant iš darbo, su ja atsiskaitė.

Kaip liudytoja apklausta K. K. parodė, kad dirbo pas R. K. nuo 2018-08-02 iki 2019-04-09. Su ja buvo sudaryta darbo sutartis. Ji dirbo kebabų kepėja ir pardavėja (duomenys neskelbtini). Su R. K. buvo sutarusios, kad ji gaus po 25 Eur kasdien, kuriuos pasiimdavo iš suprekiautų pinigų ir pasirašydavo ant paprastų lapų, buvusių kebabinėje, prie nurodytos suprekiautos sumos per dieną. Išdirbdavo po 15 dienų per mėnesį, būdavo ir daugiau. Jokio darbo grafiko nebuvo, kai pranešdavo R. K., kad reikia dirbti, ji ir dirbdavo. Darbo laikas buvo nuo 9 ar 10 val. iki 20 val. Kartais R. K. paprašydavo ir ji dirbdavo iki 21 val. Už tai ji dar gaudavo (pasiimdavo 2,35 Eur.). Išeidavo po 375 Eur per mėnesį ir daugiau. Jokių dokumentų jai R. K. nedavė pasirašyti, tik darbo sutartį. Jai tai buvo pirmas darbas. Apie atleidimą ji sužinojo sesės pagalba Sodroje ir kad rodo daug mažesnes jos pajamas nei gavo iš tiesų. Dėl to supyko ir bandė kalbėtis su R. K., bet ši nesutiko ištaisyti jos neteisingai nurodytas pajamas. 2019 m. kovo mėn. ji dirbo 9 dienas ir jos pradėjo kaip ir vengti, todėl nusprendė pabandyti kitoje darbovietėje. Su R. K. susitarė, kad ji pasibandys kitame darbe, bet vėliau sužinojo, kad jau atleista. Atleisti ją iš darbo R. K., ji neprašė. R. K. jai siūlė 50 Eur už dokumentų pasirašymą. Kai R. K. nesutiko parodyti visų pajamų, ji kreipėsi į VMI dėl atleidimo ir neparodyto jos uždirbto darbo užmokesčio.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliota atstovė Jurgita Nekrašienė teismo posėdyje prašo pripažinti, kad R. K. padarė jai inkriminuojamus nusižengimus, nurodytus protokole ir skirti bendrą 4350 Eur baudą

R. K. atstovė advokatė Asta Jakštienė prašo administracinę teiseną R. K. atžvilgiu nutraukti, o nesant tam pagrindo, skirti R. K. ne didesnę kaip 200 Eur dydžio subendrintą piniginę baudą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį (atstovės baigiamoji kalba pridėta prie bylos, b.l. 109-120).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl neapskaityto darbo užmokesčio (ANK 99 straipsnio 3 dalis)

ANK 99 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas.

Kaip matyti iš šių pinigų priėmimą ir išmokėjimą reglamentuojančių teisės normų, išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-08-02 iki 2019-04-08 dirbusiai virėjai K. K. iš viso išmokėta 327,71 Eur darbo užmokesčio suma. Pagal buvusios darbuotojos K. K. raštu pateiktą paaiškinimą nustatyta, kad K. K. laikotarpiu nuo 2018-08-02 iki 2019-04-08 iš viso išmokėta 3 925 Eur darbo užmokesčio suma, t.y. išmokėta 3 597,29 Eur darbo užmokesčio suma, kuri neįtraukta į R. K. individualios veiklos buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad R. K. kaltė dėl ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 1-2), operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (27.13) FR1042-4239 (b.l. 7-11), pačios R. K. pirminiu paaiškinimu VMI specialistui (b.l. 14), kurio keitimo aplinkybių R. K. teismo posėdyje logiškai negalėjo paaiškinti, kaip liudytojo teismo posėdyje apklausto VMI specialisto R. N. parodymais, K. K. paaiškinimu (b.l. 12-13) ir parodymais duotais teisme, kita rašytine bylos medžiaga.

Tai, kad R. K. teismo posėdyje savo kaltę dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo K. K. neigė laikytina tik jos gynybine versija. Netikėti nuosekliais liudytojos K. K. parodymais, teismui nėra pagrindo. Be to, šį faktą R. K. buvo pripažinusi savo 2019-11-07 paaiškinime (b.l. 14), tačiau vėliau, teismo posėdyje, šių žodžių išsigynė, teigdama, kad jai paaiškinimą diktavo VMI specialistas, kuris tai paneigė, o ir pačiame paaiškinime nurodyta, kad paaiškinimą R. K. surašė pati. R. K. negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl jos paaiškinime dalis parodymų yra teisingi ir tik dalis, kuri susijusi su neapskaitytu darbo užmokesčiu, neteisinga. Liudytojos K. K. teismui pateiktų susirašinėjimų su R. K. 2019-10-24, R. K. taip pat paaiškinti negalėjo, kodėl K. K. žadėjo duoti 50 Eur, taip pat nepaneigė pastarosios teiginių susirašinėjime dėl dokumentų klastojimo ir ne viso atlygio rodymo, atsakydama tik „buvo kaip buvo“ (b.l. 108-109). Nors R. K. teigia, kad K. K. dirbo analogiškomis sąlygomis kaip jos dukterėčia A. M., tačiau teismui su šiomis darbuotojomis pateikti R. K. veiklos dokumentai skiriasi iš esmės: K. K. nepasirašytas nei vienas dokumentas: nei darbo sutartis, nei darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, nei darbo grafikai, nei kasos išlaidų orderiai, nei darbo sutarties nutraukimas, nei įsakymas apie atleidimą iš darbo (b.l. 15-53, 59), tuo tarpu su dukterėčia A. M. pasirašyta ir darbo sutartis ir jos nutraukimas ir kasos išlaidų orderiai, pateikti A. M. prašymas dėl priėmimo į darbą, dėl atleidimo iš darbo, pranešimas apie darbo sutarties pasibaigimą (b.l. 76-80). Nors R. K. teigia, kad K. K. nepasirašė ir negrąžino jai darbo sutarties, ji kaip darbdavė turėjo neleisti tokiai darbuotojai dirbti iš viso savo veikloje. Parašų paėmimas iš K. K. ant veiklos dokumentų negalėjo būti apsunkintas, jei K. K. būtų dirbusi tik po kelias valandas per dieną, kaip kad teigia R. K. ir kaip užfiksuota jos veiklos dokumentuose, išleisdama pastarąją asmeninių reikalų susitvarkymui iš darbo vietos, t.y. jei jos būtų darbo vietoje susitikusios ir keitusios viena kitą darbo vietoje darbo dienos eigoje. Teismas tiki K. K. parodymais, kad taip nebuvo ir ji dirbo visą darbo dieną ir keisdavosi tik pamainomis (darbo dienomis) su pačia R. K.. Be to, R. K. atstovė teismui nepateikė K. K. prašymo dėl atleidimo iš darbo (priešingai nei liudytojos A. M.), bet pateikė įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo savo noru (b.l. 59), kas tik rodo, kad R. K. dokumentus, susijusius su K. K. darbu, pildė savo nuožiūra, o nenurodė jose objektyvias ir šalių valią atitinkančias aplinkybes.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad R. K., vykdančios individualią veiklą, darbuotojos K. K. raštiškas paaiškinimas ir parodymai teisme, taip pat patikrinimo metu ištirti R. K. veiklos dokumentai patvirtina, kad buvo vykdomas neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas K. K., nefiksuojant šių veiksmų buhalterinėje apskaitoje, ką patvirtina operatyvaus patikrinimo pažyma, surašyta įvertinus minėtos liudytojos parodymus ir R. K. pateiktus veiklos dokumentus, kuriuose užfiksuota K. K. darbo laiko apskaita ir darbo užmokesčio mokėjimas (b.l. 15-53), kas neatitinka šį darbą dirbusios K. K. paaiškinimų. Teigti priešingai ar vadovautis R. K. atstovės prie baigiamosios kalbos pridėta teismų praktika, teismas neturi pagrindo. Kaip žinia, kiekviena byla yra individuli ir vertinamos tik jos faktinės aplinkybės. Pridėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje esti kitokia įrodymų visuma (pakeisti liudytojų parodymai), kai tuo tarpu nagrinėjamoje byloje liudytoja K. K. dėstė nuoseklius ir išsamius parodymus, logiškai atsakė į visus teismo ir šalių klausimus (klausyti 2020-01-21 teismo posėdžio garso įrašo). Kitoje byloje, pridėtoje prie baigiamosios bylos, buvo vertinami ne vieno, o kelių liudytojų priešingi parodymai, kurie dirbo pas tą patį darbdavį tuo pačiu metu. Tuo tarpu pas R. K. laikotarpiu nuo 2018-08-02 iki 2019-04-09 dirbo tik vienas samdomas asmuo, K. K., kuriai tai buvo vienintelė ir pagrindinė darbuotoja, dėl ko visiškai neįtikėtina ir nelogiška, kad tokiam darbuotojui R. K. oficialiai nurodytos ir darbo valandos, ir gaunamas atlygis už darbą būtų priimtinas ir tinkamas.

Už apskaitos organizavimą, vadovaujantis teisės aktais, atsako veiklą vykdantis asmuo, nagrinėjamu atveju R. K.. Jai skirtina ANK 99 straipsnio dalyje numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda. ANK 99 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 2700 Eur iki 6000 Eur.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, padarytas administracinis nusižengimas, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, dėl kurių K. K. ir kreipėsi į valstybės instituciją, nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, truko pakankamai ilgą laiką nuo 2018-08-02 iki 2019-04-08, į neapskaityto darbo užmokesčio dydį, taip pat į R. K. asmenybę: ji dirba, turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, administracinių nusižengimų registro duomenimis praeityje administracine tvarka bausta už higienos pažeidimus bei kvito neišdavimą toje pačioje greitojo maisto užkandinėje (b.l. 82-85), kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažįsta, nesigaili. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. K. skirtina ANK 99 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta administracinės nuobauda – bauda, darant išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalų sankcijoje numatytą jos dydį, nes pastarojo dydis yra pakankamai didelis ir proporcingas, vertinant padaryto nusižengimo pobūdį ir aplinkybes. Taikyti atstovės nurodytą ANK 34 straipsnio 5 dalį (šiuo metu 6 dalį) ir švelninti skiriamą nuobaudą R. K., teismas nemato pagrindo dėl aukščiau nurodytų nuobaudos skyrimo motyvų. Be to, atsižvelgiant į inkriminuoto nusižengimo pobūdį, susijusį su neapskaitytomis pajamomis, darytina išvada, kad ir faktinė, o ne parodyta deklaracijose, materialinė padėtis R. K. nėra jau tokia bloga kaip kad teigia R. K. atstovė.

Dėl kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimo (ANK 162 straipsnio 1 dalis)

ANK 162 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas užtraukia baudą naudoti kasos aparatus privalantiems asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų.

Patikrinimo metu nustatyta, kad EKA kasos operacijų žurnale įklijuotos darbo dienos ataskaitos („Z“) nepasirašytos nuo 2018-02-05 iki 2019-10-15. Protokole teigiama, kad tokiu būdu R. K. nesivadovavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų „Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių“ 29 punkto nuostatomis (Kiekvienam naudojamam kasos aparatui turi būti užpildomas atskiras kasos aparato kasos operacijų žurnalas. Šiame žurnale turi būti kasos aparato kiekvienos darbo dienos ataskaita („Z“), išskyrus šio punkto antrojoje pastraipoje nurodytus atvejus. Dienos ataskaitos turi būti pasirašytos kasos aparatą naudojančio ūkio subjekto vadovo įgalioto atsakingo asmens, kasos aparatą naudojančio gyventojo ir įklijuotos kasos aparato kasos operacijų žurnale, išskyrus Taisyklių 32 punkte numatytą atvejį. Žurnalas per darbo dieną laikomas kasos operacijų atlikimo vietoje. Užpildytas kasos operacijų žurnalas saugomas 10 metų).

Kaip matyti iš operatyvaus patikrinimo pažymos, R. K. EKA kasos operacijų žurnalą turėjo, jį pildė, jame įklijuotos darbo dienos ataskaitos („Z“) nuo 2018-02-05 iki 2019-10-15, tačiau jos nepasirašytos. R. K. nurodė, jog nežinojo, kad jas reikia pasirašyti. Teismas sutinka, kad įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, ypač, kai R. K. šia veikla verčiasi nuo 2015-11-30, tačiau teismo manymu, vien toks atskiras faktas (tik parašų kaip rekvizitų nebuvimas po dienos ataskaitomis), nėra jau tokio pavojingumo veika, už kurią reikėtų taikyti baudžiamojo poveikio sankcijas, todėl pradėta administracinė teisena dėl šio nusižengimo nutrauktina.

Atkreiptinas dėmesys, kad net ir mokestinio tyrimo metu nustačius deklaracijų ar kitų dokumentų trūkumus, visų pirma siūloma mokesčių mokėtojui ištaisyti klaidas ir pašalinti trūkumus (Mokesčių administravimo įstatymo 136 straipsnis), ką teismo nuomone ir šiuo atveju dėl nustatyto pažeidimo galima buvo pritaikyti.

Dėl Kasos aparato kvito už parduotas prekes neišdavimo (ANK 163 straipsnio 1 dalis)

ANK 163 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasos aparato kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas arba kasos aparato kvito, kuriame nurodyta kita suma, negu sumokėta, išdavimas užtraukia baudą išduoti kasos aparato kvitą privalantiems asmenims nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų eurų.

R. K. inkriminuota, kad 2019-10-16 (duomenys neskelbtini) esančioje greito maisto užkandinėje (kebabinėje) užsakius priekalą (mažą lavašą) ir gėrimą Pepsi, viso už 3,50 Eur, sumokėtus pinigus paėmusi R. K. neišdavė prekybos vietoje įrengto EKA kvito. Tokiu būdu ji nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto "Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo" 13 punkto nuostatomis (Kasos aparatus naudojantys ūkio subjektai, priėmę grynuosius ir (arba) negrynuosius pinigus, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, arba išmokėję grynuosius pinigus, aprašo 7 punkte nurodytiems asmenims popieriniu arba elektroniniu būdu pateikia apskaitos dokumentą – kasos aparato kvitą). R. K. sutinka, kad neišdavė kvito, bet teigia ir taip nurodyta jos įvykio dienos paaiškinime (b.l. 6), kad ji jį buvo atspausdinusi, tik paties kvito nepadavė. Teismas sutinka, kad R. K. veikoje formaliai yra ANK 163 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta veika, tačiau kaip matyti iš už šio veiksmo pažeidimą detalizuojančio teisės akto (Vyriausybės 2002-08-13 nutarimo Nr. 1283), kvitas išduodamas, priėmus pinigus. Asmuo turi būti baudžiamas už veiką, kuri yra pavojinga. Vien paties kvito nepadavimas negali būti laikoma pavojinga veika. Teisės akto saugoma vertybė, kad gautos pajamos būtų apskaitytos, todėl ir minėtame nutarime reikalavimas nurodytas, kad „priėmęs pinigus...pateikia kvitą“. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad už prekes gautos pajamos (3,50 Eur) nebuvo apskaitytos, nes kasos aparato ataskaita ir grynųjų pinigų suma jame įvykio metu netikrinta, ką patvirtino VMI specialistai, atlikę kontrolinį pirkimą. R. K. pateiktas kvitas (b.l. 75) neatitinka pažeidimo padarymo laiką (kvite nurodyta 13:04, tuo tarpu nusižengimo padarymo laikas protokole nurodytas 14 val.), kurį R. K. teisina neteisingu laiku kasos aparate, kas irgi anot VMI atstovės laikytina nusižengimu, bet šis faktas R. K. neinkriminuotas, todėl teismas dėl jo ir nepasisako. R. K. versija, kad kontrolinio pirkimo metu gautas lėšas ji įmušė į kasą ir kvitą atspausdino, byloje nepaneigta kaip ir nenustatytas esminis pats faktas, kad iš tiesų kontrolinio pirkimo metu sumokėtos lėšos buvo apskaitytos (įmuštos į kasą), o visos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog dėl paties kvito nepadavimo klientui (šiuo atveju VMI specialistui kontrolinio pirkimo metu) R. K. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 163 straipsnio 1 dalyje sudėties, todėl pradėta administracinė teisena dėl šio nusižengimo nutrauktina.

Dėl Buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo (ANK 205 straipsnio 1 dalis)

Protokole nurodyta, kad patikrinimo metu greito maisto užkandinėje (kebabinėje) R. K. neturėjo ir vėliau nepateikė prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų daržovėms bei gaiviesiems gėrimams už bendrą 8,43 Eur sumą. Tokiu būdu R. K. nesivadovavo Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių“ 7 punkto ir 31 punkto nuostatomis, dėl ko jos veika kvalifikuota pagal ANK 205 straipsnio 1 dalį.

Operatyvaus patikrinimo pažymoje parašyta, kad patikrinus prekių ir žaliavų faktinius likučius ir palyginus juos su prekių įsigijimą patvirtinančiomis PVM sąskaitomis faktūromis, be įsigijimą patvirtinančių dokumentų rasta: 2 vnt. agurkų už 0,80 Eur (1 vnt. - 0,40 Eur), 2,00 kg pomidorų už 2,98 Eur (1 kg - 1,49 Eur), 3 vnt. 0,5 1 talpos gėrimo „Pepsi“ už 3,30 Eur (1 butelis - 1,10 Eur); 3 vnt. 0,5 1 talpos mineralinio vandens „Žalia giria“ už 1,35 Eur (1 vnt. - 0,45 Eur). Viso prekybos vietoje rasta prekių ir žaliavų be jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų už 8,43 Eur sumą.

Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių“ 7 punkte nurodyta, kad gyventojas privalo saugoti apskaitos dokumentus, kuriais pagrindžiamos pajamos ir išlaidos, apskaitos registrus – pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus – teisės aktuose, reglamentuojančiuose dokumentų saugojimą, nustatytą laiką, tačiau trumpiausias saugojimo terminas neturi būti trumpesnis negu 10 metų. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, neprivalo saugoti apskaitos dokumentų, kuriais pagrindžiamos išlaidos...; 31 punkte nurodyta išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, atitinkančiais Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 8 ir 9 dalių reikalavimus. Išlaidos kasos aparatų kvitais gali būti pagrįstos tik tuo atveju, jeigu prekių ar paslaugų, kurių įsigijimą patvirtina kasos aparato kvitas, vertė (įskaitant PVM) neviršija 290 eurų. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, neprivalo turėti išlaidų pagrindimo dokumentų.

Iš minėtų teisės normų darytina išvada, kad asmuo, vykdantis veiklą pagal individualios veiklos pažymą pats pasirenka kaip jam deklaruoti išlaidas ar pagal faktines išlaidas ir tai pateisinančius dokumentus, ar kaip numato Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 12 dalis - suma, lygi 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Akivaizdu, kad išlaidų deklaravimo metodą asmuo pasirenka, įvertinęs metines pajamas ir išlaidas bei turimus jas pagrindžiančius dokumentus, kurių, kaip matyti iš teisės aktų reikalavimų, nereikia, kai apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas asmuo pasirenka 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų atskaitymą kaip patirtas išlaidas. Šį pasirinkimą asmuo atlieka, teikdamas metinę pajamų deklaraciją, kurią už 2019 m. privalu pateikti iki 2020 m. gegužės 1 d. Kadangi pastarasis terminas nesuėjęs ir neaišku, kokį deklaravimo metodą rinksis R. K. už 2019 m., todėl traktuoti išlaidas pateisinančių dokumentų neturėjimą kaip pažeidimą tariamo pažeidimo padarymo 2019-10-16 ir šiuo metu nėra teisinio pagrindo. Tai, kad R. K. ankstesniais metais rinkosi deklaravimo būdą pagal faktines išlaidas ir jas pagrindžiančius dokumentus arba, kad jai nenaudinga pagal jos rodomas gaunamas pajamas taikyti išlaidų metodo pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 12 dalį, kaip nurodė VMI atstovė, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes teisės aktai imperatyviai nereikalauja, jog asmuo deklaruodamas pajamas turi vadovautis ankstesnių metų deklaravimo metodais.

Esant tokioms aplinkybėms, administracinė teisena pagal ANK 205 straipsnio 1 dalį nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 99 straipsnio 3 dalimi, 162 straipsnio 1 dalimi, 163 straipsnio 1 dalimi, 205 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. K., (asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje padarymo ir paskirti jai 2700,00 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Administracinio nusižengimo teisenas, pradėtas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 162 straipsnio 1 dalį, 163 straipsnio 1 dalį, 205 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes nepadarytos veikos, turinčios administracinių nusižengimų požymių.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 19108122466 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.