Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro Gedimino Vilučio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1051-1150/2024 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. A. kaltinamas tuo, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, 2024 m. kovo 17 d. apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, individualiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, dėl netinkamo nuo alkoholio apsvaigusio V. K. elgesio jo nuo alkoholio apsvaigusios sugyventinės J. M. atžvilgiu, tyčia mušdamas V. K. - suduodamas kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius V. K. į galvą - trimis trauminiais poveikiais padarė V. K. vertinamą visumoje nesunkų sveikatos sutrikdymą - galvos plaukuotosios dalies dešinės pusės sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu, patinimu, skausmingumu, paraudimu, žaizdą kaktos dešinėje pusėje iki 0,5 cm. ilgio, kairio skruosto sumušimą, pasireiškusį patinimu, skausmingumu, paraudimu, nosies sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu, patinimu, skausmingumu, paraudimu, nosies kaulų lūžiu. Taip jis nesunkiai sužalojo žmogų.

2. Kaltinamasis V. A. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Parodė, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu metu ir vietose atliko smurtinius veiksmus V. K. atžvilgiu. Dėl savo poelgio kaltinamasis labai gailisi

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

3.1. Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. kovo 17 d. apie 22.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), esančio namo virtuvėje jis, jo kaimynas G. A., ir kaltinamasis susėdo vartoti alkoholinius gėrimus. Apie 23.30 val. kaltinamasis išėjo į namo kiemą atlikti gamtinius reikalus, po kelių minučių užėjęs pro duris atgal į namų virtuvę, kurioje jis sėdėjo prie lauko durų, nieko nesakęs staiga sudavė į galvos sritį kumščiu, kiek kartų sudavė neprisimena. Po šio įvykio išėjo namo ir išsikvietė pagalbą. Šiuo metu su kaltinamuoju susitaikė, tarpusavyje viską išsiaiškino. Kaltinamasis atsiprašė ir jie susitaikė, pretenzijų kaltinamajam dėl sumušimo jis neturi ir neturės.

3.2. Liudytoja J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. kovo 17 d., su sugyventiniu atvyko pas kaltinamojo tėvą. Vakare, visi kartu prie stalo valgė ir išgėrinėjo. Atėjo V. K.. Visi sėdėjo namuose ir vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių įkarštyje kaltinamasis su savo broliu išėjo į lauką parūkyti. Kambaryje liko ji ir V. K.. Tada V. K. persėdo arčiau jos ir uždėjo ranką jai ant kojos. Ji ranką nustūmė. Paskui pastarasis ranką pabandė jai įkišti tarp kojų. Tuo metu į kambarį įėjo kaltinamasis ir įvyko grumtynės – kaltinamasis V. K. išstūmė į koridorių pro duris. Kas vyko jame, nematė. Paskui, po kiek laiko, grįžo kaltinamasis, pasiėmė striukę ir pasakė, kad eina namo. Kadangi buvo išgėrusi, nesiruošė eiti namo, sėdėjo ir kalbėjosi su G.. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai.

3.3. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – bendrojo pagalbos centre garso įrašas, kurio metu nukentėjusysis praneša, jog jį sumušė kaltinamasis. Praskeltas antakis, bėga kraujas. Greitosios atsisakė.

3.4. Iš skundo apie nusikalstamą veiką teismas nustatė, kad 2024 m. kovo 17 d. apie 23.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), namuose, išgertuvių metu, jam kaimyno brolis V. A. spyrė mažiausiai 5 kartus į veido sritį ir prakirto dešinės pusės antakį bei sulaužė nosį. Dėl tokių V. A. veiksmų jis pajuto fizinį skausmą, buvo pristatytas į RVUL dėl nosies traumos, kur jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis ir kaktos žaizda. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jam sukelto fizinio skausmo ir nosies lūžio, kaktos žaizdos.

3.5. Iš teismo medicinos eksperto specialisto išvados teismas nustatė, kad V. K. nustatyti sužalojimai: galvos plaukuotosios dalies dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu, patinimu, skausmingumu, paraudimu, žaizda kaktos dešinėje pusėje iki 0,5 cm ilgio, kairio skruosto sumušimas, pasireiškęs patinimu, skausmingumu, paraudimu, nosies sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu, patinimu, skausmingumu, paraudimu, nosies kaulų lūžiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, trimis trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Sužalojimai, vertinant visumoje, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

V. A.

nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

4. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – inkriminuoja kaltinimą V. A., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

6. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai nusikalstama veika pasireiškia fizinio smurto naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkaus sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62/2014; 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014; 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531-699/2015).

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A186 (toliau – Įsakymas) patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 – 7.2 punktais, nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.

8. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama V. A. nusikalstamiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti – teismas nustatė, kad kaltinamasis, 2024 m. kovo 17 d. apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, individualiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, dėl netinkamo nuo alkoholio apsvaigusio V. K. elgesio jo nuo alkoholio apsvaigusios sugyventinės J. M. atžvilgiu, tyčia mušdamas V. K. - suduodamas kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius V. K. į galvą - trimis trauminiais poveikiais padarė V. K. vertinamą visumoje nesunkų sveikatos sutrikdymą - galvos plaukuotosios dalies dešinės pusės sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu, patinimu, skausmingumu, paraudimu, žaizdą kaktos dešinėje pusėje iki 0,5 cm. ilgio, kairio skruosto sumušimą, pasireiškusį patinimu, skausmingumu, paraudimu, nosies sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu, patinimu, skausmingumu, paraudimu, nosies kaulų lūžiu.

9. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai tarpusavyje sutampa, abi šalys nurodė, jog įvykio dieną vartojo alkoholį, po ko įvyko konfliktas.

10. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kadangi nukentėjusiojo parodymai sutampa su byloje esančia rašytine medžiaga. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir šiais veiksmais nukentėjusįjį nesunkiai sužalojo, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai.

11. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – nesunkiai sužalojo žmogų.

12. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl V. A. skirtinos bausmės

13. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – kaltinamajam siūlo paskirti 75 parų arešto bausmę (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 paskirti – 50 parų areštą). Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos 50 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

14. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

15. Nors prerogatyva spręsti, kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė bei bausmės dydis įstatymo leidėjo palikta tik teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-719/2020 18 punktą), tačiau, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos stadiją; 4) kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 5) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; padarytos žalos dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami (BK 54 straipsnio 3 dalis).

16. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

17. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

18. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, žala atlyginta. Teismas atsižvelgia į dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, penkerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, praeityje teistas, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

19. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, o būtent tai, kad kaltinamasis nedirbantis, teistas praeityje už nusikaltimus žmogaus sveikatai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą arešto bausmę, jos dydį nustatant kiek didesnį nei numatyta sankcijos vidurkiui – 75 paras, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas mažinama 1/3. Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamojo asmens pavojingumui.

20. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

21. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis arešto bausme baudžiamas pirmą kartą, iškart prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, bei savo noru atlygino padarytą žalą, sprendžia, jog yra pagrindas spręsti, kad kaltinamasis pasitaisys, o bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti be arešto bausmės, paskyrus jam arešto bausmės vykdymo atidėjimą 9 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, vietoj jos paskiriant visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 1 dalis ir 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktai).

22. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atliko nukentėjusiojo atžvilgiu smurtinius veiksmus, dėl ko nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, bei tai, jog nukentėjusysis civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nepareiškė, o paskirta bausmė nėra finansinio pobūdžio, nagrinėjamu atveju tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, šiuo metu neregistruotas Užimtumo tarnyboje, kaltinamajam nustatytinas 10 mėnesių įmokos sumokėjimo terminas (BK 75 straipsnio 1 dalis, BK 71 straipsnis).

23. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina.

24. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti – raudonos spalvos dėmių nuoplovą,– teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti, sunaikinimą pavedant atlikti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. A. (V. A.) paskirti – 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 5-8, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti V. A. (V. A.) baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct)) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT144040063610000390 (gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

V. A. (V. A.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti – raudonos spalvos dėmių nuoplovą, – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti. Sunaikinimą pavesti atlikti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriui.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.