Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijas Aviacijas Sistemas“ bankroto byloje Nr. B2-458-656/2013 (šiuo metu Nr. B2-3440-656/2015),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo.

Bankroto administratorius 2013 m. gegužės 2 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti atsakovo BUAB „Baltijas Aviacijas Sistemas“ (toliau – atsakovas) antros eilės kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV) 103 589,05 Lt finansinį reikalavimą, nurodęs, kad jo neginčija. Be to, nurodė, kad 193 905,11 Lt finansinį reikalavimą yra pareiškęs ir BUAB „Baltijas Aviacijas Sistemas“ buvęs darbuotojas G. S., tačiau administratorius jį ginčija bei prašo jo netvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas praleido terminą pateikti atskirajam skundui. Terminas atskirajam skundui dėl teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditorinis reikalavimas, pateikti pradedamas skaičiuoti nuo kreditoriaus tapimo dalyvaujančiu asmeniu bankroto byloje, o ne nuo sužinojimo apie šią aplinkybę (nutarties gavimo). Apeliantas dalyvaujančiu bankroto byloje asmeniu tapo 2014 m. gruodžio 1 d., ir nuo šios dienos pradedamas skaičiuoti terminas skųsti bankroto byloje priimtas nutartis, o atskirasis skundas parengtas tik 2014 m. gruodžio 9 d., todėl apeliantas praleido nurodytą terminą. Kadangi skundas jau priimtas, apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas; be to, manytina, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti.Apeliantas neginčija Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nenurodo, kaip skundžiama nutartimi pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomas interesas, ir iš esmės sutinka su skundžiama teismo nutartimi.Bankroto bylose patvirtinti kreditorių reikalavimai, atsižvelgiant į paaiškėjusias naujas aplinkybes, vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, pirmiausiai yra tikslinami, šį klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme, o ne keičiami apeliacine tvarka. Atskirojo skundo reikalavimai nėra apeliacijos dalykas, nes skunde nurodytos aplinkybės, prašymai apskritai nebuvo nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, o apeliantas prašo tikslinti VSDFV reikalavimą. Neišsprendus VSDFV reikalavimo tikslinimo klausimo ĮBĮ nustatyta tvarka bankroto bylą nagrinėjančiame apygardos teisme, apeliacinės instancijos teismui nėra teisinio pagrindo nagrinėti apelianto nurodytas aplinkybes ir pasisakyti dėl jų pagrįstumo.Apelianto reikalavimas yra neaiškus ir nekonkretus, nes nenurodoma, kokia konkrečia suma prašoma sumažinti VSDFV reikalavimą, kokio dydžio VSDFV reikalavimas turėtų būti tvirtinamas, kas turi perskaičiuoti. Nors bankroto procesas yra neatsiejamas nuo viešojo intereso, aktyvus teismo vaidmuo nereiškia, kad teismas gali suformuluoti ir sukonkretinti kreditoriaus reikalavimus ir išnagrinėti bylą, už kreditorių vykdydamas įrodinėjimo pareigą.Apeliantas nepagrįstai reikalauja pakeisti skundžiamą nutartį ir suma, paskaičiuota nuo perskaičiuotų kitų BUAB „Baltijas Aviacijas Sistemas“ darbuotojų (nenurodant, kokių kitų darbuotojų) su darbo santykiais susijusių išmokų. Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinis teismas, priimdamas apelianto nurodomą 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį, nenagrinėjo kitų atsakovo darbuotojų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo klausimo, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis nesukelia teisinių pasekmių, susijusių su kitais atsakovo darbuotojais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Nenustatyta absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirojo skundo argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria patvirtintas atsakovo BUAB „Baltijas Aviacijas Sistemas“ kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl termino atskirajam skundui paduoti

Atsakovas BUAB „Baltijas Aviacijas Sistemas“ prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį procesą pagal trečiojo asmens G. S. atskirąjį skundą nutraukti, nes skundas paduotas praleidus atskirojo skundo padavimo terminą.

CPK 1 straipsnyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublik?s įstatymai, tarp jų specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), be to, kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).

Pagal ĮBĮ nuostatas atskiruoju skundu nutartis dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti gali būti skundžiama bankroto administratoriaus ir įmonės kreditorių, kuriems jos priimtos, be to, kiti kreditoriai, jeigu jų patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus (pagal iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusią ĮBĮ redakciją – 250 Lt) ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus (pagal iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusią ĮBĮ redakciją – 250 Lt) (ĮBĮ 26 str. 6 d.). ĮBĮ nereglamentuoja tokių atskirųjų skundų padavimo tvarkos ir terminų, todėl remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalimi, tokių nutarčių apskundimo tvarkai taikytinos CPK nuostatos. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, atsižvelgiant į bankroto teisinių santykių specifinį reglamentavimo metodą, bankroto proceso tikslus ir specifinį pobūdį, nuo kreditoriaus tapimo byloje dalyvaujančiu asmeniu momento jis turi galimybę susipažinti su visomis byloje priimtomis nutartimis, todėl terminas atskirajam skundui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo šios dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 328/2012).

Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas G. S. dalyvaujančiu byloje asmeniu tapo Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi patvirtinus jo finansinį reikalavimą, taigi nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos G. S. įgijo teisę paduoti atskirąjį skundą ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria patvirtintas BUAB „Baltijas Aviacijas Sistemas“ kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas, Nagrinėjamu atveju terminas paduoti atskirajam skundui dėl minėtos nutarties pasibaigė 2014 m. gruodžio 8 d., o apelianto G. S. atskirasis skundas teismui pateiktas 2014 m. gruodžio 10 d., Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos susijusios su viešuoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010, 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003), kuris gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais būtų pripažinti teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys; bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisinį suinteresuotumą išsakyti savo poziciją dėl kito kreditoriaus pareikšto reikalavimo, skųsti nutartį, kuria patvirtintas kito kreditoriaus reikalavimas, juolab kad nuo to, ar šis reikalavimas (ne)bus patvirtintas, priklauso kiekvieno kreditoriaus reikalavimų patenkinimo proporcija.

Taigi nors atsakovas BUAB „Baltijas Aviacijas Sistemas“ pagrįstai teigia, jog yra praleistas terminas paduoti nurodytam atskirajam skundui, tačiau, turint omenyje aukščiau nurodytus argumentus bei bylos duomenis, pagal kuriuos, pirmosios instancijos teismas, gavęs trečiojo asmens G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties, išsprendė šio skundo priėmimo klausimą ir jį priėmė, yra pagrindo teigti, kad apygardos teismas faktiškai atnaujino nežymiai praleistą terminą paduoti nurodytam atskirajam skundui.

Teisėjų kolegijos nuomone, dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo nutraukti apeliacinį procesą atsakovo nurodytų aplinkybių kontekste.

Dėl atsakovo kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus finansinio reikalavimo

ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis numato, kad teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p.). Bankroto administratorius kreditorių pareikštus reikalavimus, patikrinęs jų pagrįstumą pagal įmonės apskaitos dokumentus, pateikia teismui tvirtinti arba ginčija kaip nepagrįstus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 10 p.; iki 2015 m. sausio 1 d. – ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria patvirtino BUAB „Baltijas Aviacijas Sistemas“ kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus 103 589,05 Lt dydžio finansinį reikalavimą, nepažeidė nei ĮBĮ, nei CPK reikalavimų.

Iš bylos duomenų matyti, kad BUAB „Baltijas Aviacijas Sistemas“ bankroto administratorius, prašydamas tvirtinti kreditoriaus VSDFV 103 589,05 Lt pareikštą finansinį reikalavimą, pateikė teismui VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. kovo 19 d. rašto Nr. (8.2)3-34803 dėl finansinio reikalavimo atsakovui UAB „Baltijas Aviacijas Sistemas“ ir šio rašto priedų, kuriais pagrindžiamas VSDFV finansinis reikalavimas, kopijas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas G. S. atskirajame skunde nenurodo argumentų, kuriais remiantis, būtų pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai pagal bylos duomenis patvirtino kreditoriaus VSDFV tuo metu pareikštą finansinį reikalavimą. Priešingai – apeliantas iš esmės sutinka, kad VSDVF Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas, remiantis įmonės iki bankroto bylos iškėlimo duomenimis apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo laikotarpius ir įmokas, buvo pagrįstas, tačiau atskiruoju skundu apeliantas iš esmės siekia, jog būtų patikslintas atsakovo kreditoriaus VSDFV finansinis reikalavimas, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2086/2014, buvo sumažintas G. S. finansinis reikalavimas, kurį sudaro kreditoriui mokėtinos išmokos, susijusios su darbo santykiais. Minėta, kad ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis numato galimybę tikslinti kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, o atsiliepimuose į atskirąjį skundą tiek atsakovo BUAB „Baltijas Aviacijas Sistemas“ administratorius, tiek kreditorius VSDFV iš esmės sutinka dėl VSDFV finansinio reikalavimo tikslinimo būtinybės. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi jau patvirtino patikslintą atsakovo BUAB „Baltijas Aviacijas Sistemas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jo antros eilės kreditoriaus VSDFV finansinį 26 019,62 EUR (89 840,54 Lt) dydžio reikalavimą.

Dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti pagrįstą ir teisėtą skundžiamą apygardos teismo nutartį (CPK 329, 338 str.).

Pažymėtina, kad nėra pagrindo patenkinti atsakovo BUAB „Baltijas Aviacijas Sistemas“ atsiliepime į atskirąjį skundą pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, kadangi jis nepateikė teismui tokių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų (CPK 79, 88, 93 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį.