- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- TA-107-502/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00043-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- I. G. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. G. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja I. G. D. (toliau – ir pareiškėja) 2019 m. sausio 8 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–12), prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėja skunde paaiškino, kad jos sūnų M. J., atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, (duomenys neskelbtini) smarkiai sumušė, (duomenys neskelbtini) jis mirė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos ministerijos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. M 170/14(09) konstatuota, kad M. J. dėl (duomenys neskelbtini) buvusios sunkios galvos traumos mirtis įvyko išsivysčius (duomenys neskelbtini). Specialisto išvada patvirtina, kad M. J. mirė dėl sumušimo, kurį patyrė atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK.
3. Pareiškėjos teigimu, Pravieniškių PN-AK neužtikrino teisės aktuose numatytų sąlygų ir nuteistųjų saugumo, kadangi neužkirto kelio (duomenys neskelbtini) įvykusiam M. J. kūno sužalojimui ir dėl to įvykusios mirties. M. J. užpuolimas buvo įvykdytas kitų nuteistųjų grupės, nakties metu ir iš anksto sukoordinuotais veiksmais, todėl pats užpuolimas nebuvo spontaniškas ir neplanuotas, o parengtas apgalvotai, pasinaudojant Pravieniškių PN-AK ne pirmus metus egzistuojančiomis saugumo spragomis, nuteistuosius prižiūrinčio personalo trūkumu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) reikalavimų nevykdymu. Atsakovas turėjo pozityvią pareigą imtis prevencinių priemonių apsaugoti asmenis, kad prieš juos nebūtų naudojamas smurtas ir jų atžvilgiu nebūtų daromos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, dėl atsakovo neveikimo kilo nurodytos pasekmės, tarp jų yra priežastinis ryšys, todėl kilusi žala privalo būti atlyginta. Be to, nors nužudymas įvyko uždaroje ir griežtai saugomoje institucijoje, tačiau Pravieniškių PN-AK, kurie taip pat vykdė ir ikiteisminį tyrimą, kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, taip ir nenustatė įtariamų asmenų, įvykdžiusių nusikaltimą. 2015 m. liepos 10 d. ikiteisminis tyrimas Nr. 03-1-00546-13 dėl M. J. nužudymo buvo sustabdytas. Nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą pažymėta, kad išnaudotos visos galimybės nustatyti galimą įtariamąjį ar įtariamuosius, tačiau toks asmuo ar asmenys nenustatyti.
4. Pareiškėja nurodė, kad M. J. buvo jai artimas giminaitis – sūnus, todėl ji patyrė itin didelį dvasinį sukrėtimą ir dvasinių išgyvenimų dėl jo nužudymo. M. J. į įkalinimo įstaigą pateko dar būdamas nepilnametis, tačiau dėl ydingos lygtinio paleidimo praktikos pataisos namuose buvo laikomas beveik iki pat bausmės termino pabaigos, kurios nesulaukęs buvo nužudytas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių PN-AK 2-ojoje valdyboje netaikė lygtinio paleidimo net ir tada, kai bausmė buvo beveik visiškai atlikta. Po įvykio tiek M. J. (dėl įvykusios traumos ir padarinių sveikatai), tiek jo artimieji, tiek ir pareiškėja patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, nes M. J. visą laiką kovojo su mirtimi ir gydymo bei reabilitacijos įstaigose praleido daugiau nei metus, patyrė ne vieną operaciją. Pareiškėja nuo M. J. žiauraus sumušimo (duomenys neskelbtini) iki jo mirties (duomenys neskelbtini) matė savo artimojo kančias ir nuolat jautė emocinę depresiją dėl gresiančios mirties. Pareiškėją ir sūnų nuo pat jo gimimo siejo ypatingai artimas ryšys. Sūnui atliekant bausmę, jį išlaikė, padėjo jam materialiai įkalinimo įstaigoje bei viso gydymo procese, rūpinosi juo tiek reabilitacijos eigoje, tiek mirties momentu. Po sūnaus mirties pareiškėja patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, begalinį skausmą, kurie ją lydi iki šiol. Pareiškėjai neigiamus dvasinius išgyvenimus, apmaudą ir beviltiškumo jausmą sukėlė ir tai, kad Pravieniškių PN-AK ikiteisminį tyrimą atliko neefektyviai, o sūnaus žudikai nebuvo nustatyti ir nubausti.
5. Pareiškėja patirtą neturtinę žalą vertina 100 000 Eur. Nustatant neturtinės žalos dydį, pareiškėja prašė atsižvelgti į tai, kad nusikaltimo pasekmės yra nepataisomos, nes žala padaryta pažeidus labiausiai saugomą vertybę – gyvybę. Pareiškėjai kilusios pasekmės (artimojo praradimas dėl nužudymo) yra vienos baisiausių kokios apskritai gali kilti, todėl kilusi neturtinė žala turi būti atlyginama visiškai.
6. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad ji šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) išvyko dirbti po sūnaus mirties, apytiksliai praėjus dvejiems mėnesiams. Nuo 2017 m. gruodžio 22 d. išsideklaravo iš Lietuvos. Paskutinį kartą buvo grįžusi į Lietuvą 2018 m. spalio 5 d. susitvarkyti dokumentų dėl atstovavimo teisme. Šiuo metu pareiškėja yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja sužinojo, kad yra pažeistos jos teisės ir teisėti interesai tik 2018 m. spalio 5 d. atvykus į Lietuvą, todėl reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo prašo netaikyti trejų metų ieškinio senaties termino, kadangi negalėjo skundo pateikti anksčiau. Pareiškėja pažymėjo, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2645-422/2016 M. J. artimiesiems – V. J. ir D. J. priteisė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi, tenkindamas pareiškėjų V. J. ir D. J. apeliacinį skundą iš dalies, administracinėje byloje Nr. A-664-756/2018 priteisė V. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK kolonijos, 8 472,25 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, D. J. – 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja, remdamasi Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1407-254/2018, prašė ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo sužinojimo apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį.
Atsiliepimas
7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN atsiliepime (b. l. 21–26) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
8. Atsakovo teigimu, pareiškėjos argumentas, jog apie tai, kad yra pažeistos jos teisės ir interesai sužinojo tik 2018 metų spalio 5 d. atvykus į Lietuvą, yra niekuo nepagrįstas, be to, prieštarauja jos pačios išdėstytoms faktinėms aplinkybėms. Pareiškėja savo skunde detaliai aprašė jos ryšius su M. J. nuo jo vaikystės, bendravimą iki jo patalpinimo į pataisos įstaigą, bendravimą su juo įstaigoje, jo gydymo ir reabilitacijos laikotarpiu, ypač pabrėžė savo rūpestį nukentėjusiuoju, patirtus išgyvenimus po jo mirties. Tai reiškia, kad ji jau po sūnaus mirties žinojo, jog turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
9. Atsakovo atstovas akcentavo, kad Lietuvoje įstatymai skelbiami viešai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas principas, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės inter alia (be kita ko) reiškia, kad asmuo negali pateisinti jo pažeistos teisės gynimo senaties termino praleidimo įstatymo nežinojimu. Šis konstitucinis principas teisinėje demokratinėje valstybėje užtikinamas asmens absoliučia teise naudotis kvalifikuota teisininko advokato pagalba, o asmeniui, neturinčiam lėšų pasisamdyti advokatą, įstatymo nustatyta tvarka garantuojama nemokama valstybės teisinė pagalba. Išvykimas į užsienį savo asmeniniais reikalais, tuo labiau – į Europos Sąjungos valstybę ((duomenys neskelbtini)) nėra kliūtis bet kuriuo momentu grįžti į Lietuvą ir įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus.
10. Bendrą civilinį ieškinį teismui dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos nužudant M. J., pareiškė jo šeimos nariai – tėvas V. J. ir sesuo D. J.. Ieškinys buvo pareikštas per protingą terminą nuo nukentėjusiojo mirties dienos, nepraleidus ieškinio senaties termino. Tačiau prie šių nukentėjusiojo šeimos narių bendro ieškinio pareiškėja neprisijungė. Ji į teismą nesikreipė ir atskiru ieškiniu. Visi šie faktai įrodo, kad pareiškėja į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo per įstatymu nustatytą teminą nesikreipė ne dėl to, kad nežinojo savo pažeistos teisės, o dėl to, kad ji teisės į žalos atlyginimą iš viso neturėjo, kadangi nepalaikė jokių ryšių su žuvusiuoju. Tik po to, kai sužinojo, jog teismai žuvusiojo šeimos nariams V. J. ir D. J. priteisė solidžias išmokas, pareiškėja pati suskubo kreiptis į teismą, tikėdamasi ir pati gauti didelę neturtinės žalos kompensaciją. Byloje įrodyta, kad teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėja įgijo kitą dieną po nukentėjusiojo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėja tai žinojo, taip pat žinojo, kad trijų metų nustatytas ieškinio terminas pasibaigė 2017 m. liepos 30 d. ir nėra nustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujintas. Todėl pareiškėjos prašymas netaikyti jai trejų metų senaties termino ieškiniui pareikšti atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
11. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėja kartu su skundu nepateikė jokių rašytinių dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių jos nurodytų faktinių aplinkybių buvimą bei argumentų pagrįstumą. Visus pareiškėjos skundo faktus ir argumentus paneigia įsiteisėjusiais sprendimais nustatyti prejudiciniai faktai. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2645-422/2016 ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje A-664-756/2018 nustatyta, kad žuvusiojo M. J. gydymu ir reabilitacija rūpinosi tik jo tėvas V. J. ir sesuo D. J.. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir duomenų apie tai, ar ji dalyvavo M. J. laidotuvėse, ar lankė jo kapą, nenurodė net kapinių, kuriose palaidotas M. J.. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie jos ir nužudytojo M. J. ryšius.
12. Pareiškėja jos patirtą neturtinę žalą įvertino 100 000 Eur, tačiau nepateikė jokių įtikinamų argumentų ir įrodymų, patvirtinančių būtent tokį neturtinės žalos dydį. Tai, atsakovo atstovo manymu, yra neproporcingas, nelogiškas ir neprotingas reikalavimas, o akivaizdus pareiškėjos siekis nepagrįstai praturtėti dėl įvykusios nelaimės.
II.
13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 27 d. sprendimu (b. l. 80–85) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
14. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad M. J. (duomenys neskelbtini), atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK I-ojo lokalinio sektoriaus 2 būrio 2 brigadoje, buvo sužalotas kitų nenustatytų nuteistųjų ir dėl po šio sužalojimo atsiradusių komplikacijų (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja yra M. J. motina. Ji iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, pareiškėjos nuomone, buvo padaryta neteisėtais Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmais (neveikimu) neužtikrinus jos sūnaus saugumo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio senatį. Teismas nurodė, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
16. Teismas, įvertinęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinės žalos sampratą, sprendė, kad pareiškėjos nurodomos neigiamos pasekmės – dvasinis sukrėtimas, skausmas, išgyvenimai ir t. t. neabejotinai atsirado iš karto M. J. mirus ((duomenys neskelbtini)), taigi pareiškėja tuo metu ir sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Paskutinė diena skundui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paduoti buvo 2017 m. liepos 29 d., pareiškėja skundą teismui padavė 2019 m. sausio 8 d., t. y. praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą.
17. Teismo vertinimu, nustatant ieškinio senaties termino pradžią, nėra pagrindo remtis pareiškėjos nurodoma Kauno apygardos teismo civiline byla Nr. 2A-1407-254/2018, kadangi minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens, kurio kaltė turėjo būti įrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Šioje administracinėje byloje ginčas keliamas dėl žalos, atsiradusius dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
18. Teismas sprendė, byloje nėra duomenų, jog pareiškėja, patyrusi jos nurodomą neturtinę žalą, dėl kokių nors aplinkybių negalėjo savarankiškai ar pasinaudodama atstovo pagalba susipažinti su teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės civilinę atsakomybę ir nuspręsti dėl prielaidų kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo buvimo. Pareiškėjos galimybės efektyviai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą nebuvo susijusios su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracine byla dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kitiems asmenims (V. J. ir D. J.). Teismas taip pat vertino, kad pareiškėjos išvykimas negali būti pripažintas objektyvia, nuo jos valios nepriklausiusia aplinkybe, dėl kurios ji praleido ieškinio senaties terminą. Pareiškėja į (duomenys neskelbtini) išvyko jau po sūnaus mirties, išvykimas gyventi į kitą valstybę priklausė nuo pačios pareiškėjos valios, be to, gyvendama (duomenys neskelbtini), ji savo teises galėjo ginti per atstovą. Teismas pažymėjo, kad kitų priežasčių, dėl ko ji praleido ieškinio senaties terminą, pareiškėja nenurodė.
19. Apibendrindama teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl termino neatnaujintino ir, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, pareiškėjos skundą atmetė.
20. Teismas nurodė, kad kiti tiek pareiškėjos, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl teismas detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.
III.
21. Pareiškėja I. G. D. apeliaciniame skunde (b. l. 87–94) prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
22. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, dėsto faktines aplinkybes dėl neturtinės žalos atsiradimo, taip pat teisinį reguliavimą, įpareigojantį pareigūnus užtikrinti nuteistųjų apsaugą, kurių, pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas neanalizavo. Pareiškėja nurodo, kad jos sūnaus M. J. nužudymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK elgėsi neteisėtai, neužtikrindami tinkamos apsaugos jos sūnui ir kitiems nuteistiesiems, o dėl tokio neteisėto elgesio kilo žalingos pasekmės – M. J. mirtis. Dėl sūnaus nužudymo pareiškėja teigia patyrusi didelį dvasinį sukrėtimą, skausmą ir išgyvenimų. Atsakovas turėjo pozityvią pareigą imtis prevencinių priemonių apsaugoti asmenis, kad prieš juos nebūtų naudojamas smurtas ir jų atžvilgiu nebūtų daromos nusikalstamos veikos. Dėl atsakovo neveikimo kilo nurodytos pasekmės, tarp jų yra priežastinis ryšys, todėl kilusi žala privalo būti atlyginta.
Šalies argumentai
23. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl ieškinio senaties taikymo nagrinėjamu atveju. Pareiškėja nurodo, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) išvyko dirbti po sūnaus mirties, apytiksliai praėjus dvejiems mėnesiams. Nuo 2017 m. gruodžio 22 d. išsideklaravo iš Lietuvos. Paskutinį kartą į Lietuvą grįžo automobiliu 2018 m. spalio 5 d. Šiuo metu savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja sužinojo, kad yra pažeistos jos teisės ir teisėti interesai tik 2018 metų spalio 5 d. atvykus į Lietuvą, todėl reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėja prašo netaikyti trejų metų ieškinio senaties termino, kadangi negalėjo skundo pateikti anksčiau. Pareiškėja remiasi Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėta civiline byla Nr. 2A-1407-254/2018 bei mano, kad ji nepraleido ieškinio senaties termino. Pareiškėja nurodo, kad teismas toje byloje pripažino nepraleistu ieškinio senaties termino, praėjus 23 metams nuo nusikalstamos veikos padarymo. Minėtoje teismo nutartyje cituojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti.
Atsiliepimas
24. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime (b. l. 105–109) su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
25. Atsiliepime pažymi, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Pravieniškių PN-AK su visais skundo reikalavimais nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė taikyti 3 metų ieškinio senaties sutrumpintą terminą, kurį pareiškėja praleido be svarbių priežasčių.
26. Atsakovo atstovo manymu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka CK 1.124 str., 1.125 str. 8 d., 1.131 str. 1 ir 2 dalių imperatyvias nuostatas. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų įrodymų ir įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo pagrįstumą. Apeliacinis skundas argumentuojamas nuoroda į teismų praktiką – Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1407-254/2018, tačiau į šį argumentą motyvuotai atsakyta teismo sprendime. Minėta Kauno apygardos teismo nutartis negali būti pripažinta teismo precedentu šioje byloje, kadangi šios bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos ar panašios į minėtos civilinės bylos faktines aplinkybes. Pareiškėjos argumentai, kad ji buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) ir dėl to negalėjo pasinaudoti savo teisėmis, teismo sprendime taip pat motyvuotai įvertinti ir pagrįstai atmesti.
Atsiliepimas
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime (b. l. 99–101) su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, laikydamasis įstatymo nuostatų. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Kalėjimų departamentas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė ginčijamą sprendimą, todėl plačiau dėl pareiškėjos apeliacinio skundo teiginių nepasisako.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų (neveikimo), neužtikrinus pareiškėjos sūnui M. J. saugių kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, dėl ko (duomenys neskelbtini) jis buvo sumuštas kitų nuteistųjų ir (duomenys neskelbtini) dėl komplikacijų po patirtų sužalojimų mirė, atlyginimo.
29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos reikalavimą priteisti neturtinę žalą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėja praleido Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškinio senaties termino pradžia laikytina diena, kada ji faktiškai suvokė, sužinojo, kad teisė pažeista, t. y. 2018 m. spalio 5 d. atvykus į Lietuvą, todėl mano, kad termino skundui dėl žalos atlyginimo paduoti nepraleido.
30. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
31. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.). Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.
32. Nagrinėjamu atveju pareiškėja patirtą neturtinę žalą sieja su Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmais (neveikimu), neužtikrinant jos sūnui M. J. saugių kalinimo sąlygų, dėl ko jis (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas kitų nuteistųjų ir (duomenys neskelbtini) mirė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad trejų metų ieškinio senaties termino pradžia laikytina M. J. mirties diena, todėl paskutinė diena ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paduoti buvo 2017 m. liepos 29 d. Pareiškėja skundą teismui padavė 2019 m. sausio 8 d., praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, šiuo atveju nustatant ieškinio senaties termino pradžią, nėra pagrindo remtis Kauno apygardos teismo civiline byla Nr. 2A-1407-254/2018, nes nagrinėjamos bylos ir minėtos civilinės bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi.
33. Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šiuo atveju atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK prašė taikyti ieškinio senatį.
34. Pagal Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
35. Pareiškėja skunde nurodė, kad dėl neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant jos sūnaus saugumo, dėl ko jis buvo sumuštas kitų nuteistųjų ir vėliau mirė, ji patyrė itin didelį dvasinį sukrėtimą ir dvasinių išgyvenimų, todėl pripažintina, kad pareiškėja turėjo suvokti, kad jos teisės buvo pažeidžiamos neigiamų patyrimų metu (sūnaus mirties dieną). Pažymėtina, kad tuo momentu pareiškėja galėjo nežinoti tikslaus žalos dydžio, tačiau turėjo suvokti patį žalos faktą. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdama tinkamai apginti galbūt pažeistas savo teises. Pareiškėja skunde ir apeliaciniame skunde nurodė aplinkybes, kad, praėjus apytiksliai dvejiems mėnesiams nuo sūnaus mirties, ji išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. gruodžio 22 d. išsideklaravo iš Lietuvos, o paskutinį kartą į Lietuvą grįžo automobiliu 2018 m. spalio 5 d., tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, išvykimas gyventi į kitą valstybę priklausė nuo pačios pareiškėjos valios, o, gyvendama (duomenys neskelbtini), ji savo teises galėjo ginti per atstovą, taip pat pareiškėja bet kuriuo metu galėjo grįžti į Lietuvą ir įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus.
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties terminui atnaujinti svarbių aplinkybių buvimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjos reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nustačius, kad pareiškėja padavė skundą ieškinio senaties terminui pasibaigus ir nėra svarbių priežasčių jį atnaujinti, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir atmetė pareiškėjos skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
37. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas netenkinti skundo reikalavimų, o tai reiškia, kad ginčui teisingai išspręsti neturi esminės teisinės reikšmės pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad dėl jos sūnaus sumušimo Pravieniškių PN-AK, dėl ko jis vėliau mirė, ji patyrė didelį dvasinį sukrėtimą ir dvasinių išgyvenimų.
38. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos I. G. D. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.