Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-192⁵ redakcija) ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (R. A., K. M. Ž. B. automobilių žibintų vagystė) – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. K., I. P., Ž. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių veidrodėlių ir žibintų vagystė) – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių sugadinimas) – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-192⁵ redakcija), (pasikėsinimas pavogti R. E. automobilį) – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2019 m. rugpjūčio 19 d. I. P. automobilių žibintų vagystė) – 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje (R. A., K. M. Ž. B. automobilių žibintų vagystė), BK 178 straipsnio 1 dalyje (UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. K., I. P., Ž. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių veidrodėlių ir žibintų vagystė), BK 187 straipsnio 1 dalyje (UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių sugadinimas) subendrintos apėmimo būdu ir A. Š. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie griežčiausios bausmės pridėta dalis švelnesnių bausmių ir A. Š. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Taikytas BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu paskiriant A. Š. 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi A. Š. pripažintas recidyvistu.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio pradėjimo vykdyti bausmę dienos.

A. Š. baudžiamoji byla pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir priteista solidariai iš T. D. ir A. Š.:

- civiliniam ieškovui AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje 1533,61 Eur (vienas tūkstantis penkis šimtai trisdešimt trys eurai ir 61 centas) nusikaltimu padarytai turtinei žalai dėl automobilio ,,VW Touareg“', valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginti;

- civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) 1280,06 Eur (vienas tūkstantis du šimtai aštuoniasdešimt eurų ir 6 centai) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1085,73 Eur (vienas tūkstantis aštuoniasdešimt penki eurai ir 73 centai) nusikaltimu turtinei žalai dėl automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginti; 2763,35 eurų (du tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt trys eurai ir 35 centai) nusikaltimu padarytai turtinei žalai dėl automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginti;

- civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 600 Eur (šeši šimtai eurų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai dėl „Audi Q8“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), atlyginti;

- civiliniam ieškovui „(duomenys neskelbtini)“, 1333,31 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai trisdešimt trys eurai ir 31 centas) nusikaltimu padarytai turtinei žalai dėl automobilio „Audi Q8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginti;

- civiliniam ieškovui ADB „(duomenys neskelbtini)“ 1911,04 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai vienuolika eurų ir 4 centai) nusikaltimu padarytai turtinei žalai dėl automobilio „Range Rover“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginti;

- solidariai iš kaltinamųjų T. D., A. Š. ir L. K. civilinei ieškovei L. E. 300 Eur (trys šimtai eurų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti;

- iš A. Š. civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) 1008,28 Eur (vienas tūkstantis aštuoni eurai ir 28 centai) nusikaltimu padarytai turtinei žalai dėl automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginti.

Nuspręsta antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. Š. neišieškoti.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir T. D. bei L. K., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

3. Be to, kaltinamieji T. D., L. K. ir A. Š. veikdami bendrai pasikėsino pagrobti svetimą turtą ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra naktį iš 2019 m. liepos 17 d. į 2019 m. liepos 18 d., tiksliai įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami bendrai automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia išdaužė R. E. priklausančio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės, priekinių durelių stiklą, apgadino dureles, taip sugadindami R. E. priklausančio turto už 500 eurų, įsibrovė į automobilio vidų ir pasikėsino pagrobti R. E. priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 14000 eurų, bet savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nesugebėjo užvesti automobilio.

4. Be to, kaltinamasis A. Š. pagrobė svetimą turtą, tai yra, naktį iš 2019 m. rugpjūčio 19 d. į 2019 m. rugpjūčio 20 d., tiksliai įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo vidiniame kieme, pagrobė I. P. priklausančio automobilio ,,Porshe Cayenne S“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinius žibintus, kurių vertė 1051,44 eurų, tokiais savo veiksmais pagrobė I. P. priklausančio turto už 1051,44 eurus.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5.1. Skunde nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nepagrįstai jį pripažino recidyvistu ir formaliai bei nemotyvuotai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nors buvo galimybė skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, jo asmenybę, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pobūdį, sunkumą bei atsižvelgiant ir į pernelyg ilgą proceso trukmę.

5.2. Skunde apeliantas pažymi, jog jis kaltu prisipažino visiškai ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, pripažįsta visus civilinius ieškinius bei yra pasiruošęs juos pilnai atlyginti. Nusikalstamų veikų padarymo metu jo materialinė padėtis buvo sunki, jis buvo bedarbis, todėl pasirinko klaidingą kelią, kas sukėlė nusikalstamų veikų padarymą, dėl ko jis labai gailisi, pergyvena ir jaučia gėdos jausmą. Tuo tarpu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, jis pakeitė požiūrį į gyvenimą, paleistas lygtinai pradėjo legaliai dirbti ir nuo to laiko daugiau nenusikalto. Šiuo metu jis vykdo verslą, įkūrė įmonę, turi draugę, kuri laukiasi ir su ja ruošiasi susituokti. Jis taip pat turi 13 metų sūnų, nors gyvena atskirai, tačiau jis jį išlaiko, su juo bendrauja. Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį nors ir nurodė šias aplinkybes, tačiau akivaizdu, jog jų tinkamai neįvertino, kadangi paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę bus atimta galimybė vystyti įkurtą verslą, jo verslas žlugs, jis neteks vienintelio pajamų šaltinio, neturės iš ko mokėti tiek nepilnamečiam sūnui, tiek gimsiančiam kūdikiui, nes jo draugė yra nedarbinga, be to jai teks prižiūrėti ir auginti kūdikį, o jam esant laisvės atėmimo įstaigoje lėšų nebus. Negana to, jis nuolat prižiūri ir rūpinasi savo nepilnamečiu vaiku, kuomet jo motina dirba, kitų asmenų galinčių prižiūrėti tiek vieną, tiek kitą vaiką nėra, todėl apylinkės teismas privalėjo į šias aplinkybes atkreipti dėmesį skirdamas griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Vertindamas ir aplinkybę, kad jis savanoriškai dalyvavo (duomenys neskelbtini) globos namų gyventojų užimtumo veiklose ir aplinkos tvarkyme.

5.3. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nevertino aplinkybės, jog jis turėtų galimybę sumokėti teismo nustatytą baudą. O vien faktas, kad jis nėra atlyginęs net dalies nusikalstama veika padarytos turtinės žalos nesudaro pagrindo taikyti jam griežčiausią laisvės atėmimo bausmę.

5.4. Skunde nuteistasis akcentuoja, kad byloje nėra duomenų, jog jis prisipažino tik dėl to, kad byloje buvo surinkti jo kaltę patvirtinantys įrodymai, todėl tokie teismo teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Taip pat lieka neaišku kokias aplinkybes ir asmenybės bruožus apylinkės teismas vertino netaikydamas jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų. Kadangi pirmosios instancijos teismas pripažino, jog jo asmenybės pokyčiai yra teigiami, juo labiau praėjęs ilgas laiko tarpas nuo nusikalstamų veikų padarymo ir jis kardinaliai pasikeitęs į teigiamą pusę. Be to pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė ir apie tai, jog tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teisminis procesas truko pernelyg ilgai ir tai yra papildomos aplinkybės dėl ko jam neturėtų būti skiriama pati griežčiausia bausmė.

5.5. Nuteistojo įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai jį pripažino ir recidyvistu, kadangi nuo lygtinio paleidimo taikymo jokių naujų nusikalstamų veikų jis nepadarė, priešingai, pradėjo gyventi teisingą, dorovingą, visuomenei priimtiną gyvenimo būdą. Taip pat taikė ankstesnę BK 27 straipsnio redakciją ir automatiškai jį pripažino recidyvistu, nepateikdamas jokių individualizuotų motyvų, kaip to reikalauja šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija, todėl padarė esminį materialinės teisės pažeidimą, kuris privalo būti ištaisytas apeliacinės instancijos teismo.

5.6. Pasak nuteistojo, nors nusikalstamas veikas jis įvykdė jau po 2019 m. gegužės 15 d. Klaipėdos apygardos teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, tačiau tuo metu turėjo teistumą tik už vieną nusikalstamą veiką. Taigi, tuo laikotarpiu įvykdytas naujas nusikaltimas objektyviai negalėjo būti paveiktas pirmuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės, nes jos vykdymas iki šios veikos padarymo dar nebuvo pradėtas. Jis yra įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl recidyvisto statuso yra nepagrįsta, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip atsakomybę sunkinanti. Svarbu dar ir tai, jog prokuroras baigiamosiose kalbose nebuvo išreiškęs pozicijos dėl jo pripažinimo recidyvistu. Tuo tarpu jo pastangos sėkmingai integruotis į visuomenę, propaguoti normalų, priimtiną visuomenei gyvenimo būdą, jo aktyvūs žingsniai siekiant socialiai atsakingo gyvenimo bei parodytas ryžtas keisti savo elgesį yra teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios turi būti tinkamai įvertintos.

5.7. Skunde apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog panaikinus jo pripažinimą recidyvistu, tai jį motyvuotų keisti savo elgesį į gerą. Jis už teigiamus pokyčius galėtų būti paskirtas į lengvą grupę, jam galiotų lengvesnės lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos taisyklės. Be to jis yra jauno amžiaus, pirmosios instancijos teisme aiškiai nurodė, kad deda visas pastangas pasitaisyti bei siekia grįžti į dorą ir atsakingą gyvenimo būdą. Todėl išdėstytų aplinkybių visuma nerodo didesnio jo asmenybės pavojingumo ir nesudaro pagrindo jį pripažinti bei laikyti recidyvistu.

5.8. Skunde cituojat Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo praktiką susijusią su BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu, teigiama, kad nuteistasis yra saistomas itin tvirtais socialiniais ryšiais, kas patvirtina, jog jis nekelia tokio laipsnio pavojingumo visuomenei, kad būtų būtinybei tokį ilgą laiką jį laikyti izoliuotą. Tuo tarpu jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė itin neigiamai paveiks jo asmenybės raidą, socialinius ryšius bei resocializacijos perspektyvas, tokio jauno amžiaus asmens ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės neabejotinai nulems savarankiškumo, socialinių įgūdžių ir gyvenimo vertybių praradimą, šeiminių ryšių sunykimą, kurių atkūrimas ateityje bus neįmanomas arba labai sudėtingas. Kaip jau minėta anksčiau, jis yra labai socializuotas, nuolatos rūpinasi savo vaiku ir neužilgo gimsiančiu kūdikiu, juos išlaiko, turi tvirtus ryšius su laisvėje esančia aplinka, todėl darytina išvada, kad šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

5.9. Skunde aptariant Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką pabrėžiama, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko daugiau nei šešerius metus. O tai ypač žaloja asmens psichikos sveikatą dėl ateities neužtikrintumo bei lemia nuolatinį nerimą, įtampą ir tikrumo jausmo nebuvimą, tačiau apylinkės teismas dėl to visiškai nepasisakė ir nepagrįstai netaikė kitos bausmės rūšies nesusijusios su laisvės atėmimu. Pasak apelianto, skunde išdėstytos aplinkybės susijusios tiek su pernelyg ilga proceso trukme, tiek su jo asmenybe, leidžia daryti išvadą, jog yra visi pagrindai skirti jam kitą bausmę – piniginę baudą. Tuo tarpu jam paskirta pati griežčiausia bausmė pasiekia vienintelį nubaudimo tikslą, bet nepasiekia visų numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje.

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. Š. gynėja advokatė Aušra Ručienė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jos ginamojo nepripažinti recidyvistu bei skirti jam piniginę baudą. Prokuroras prašė nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo netenkinti, nes paskirta bausmė yra tinkama, nuteistasis A. Š. pagrįstai pripažintas recidyvistu.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Apeliaciniame skunde pateiktame apygardos teismui nuteistasis A. Š. nesutinka su jo pripažinimu recidyvistu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausme, prašo kitos bausmės rūšies, nesusijusios su laisvės atėmimu (piniginės baudos), taip pat panaikinti jo pripažinimą recidyvistu, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl pripažinimo recidyvistu

9. BPK 307 straipsnyje numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta.

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. nesutikdamas su jo pripažinimu recidyvistu teigia, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje jokių motyvų šiuo aspektu nepateikė ir automatiškai jį pripažino recidyvistu. Be to Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu jam paskirta bausmė darant šias nusikalstamas veikas dar nebuvo pradėta vykdyti, jis tuo metu turėjo teistumą tik už vieną nusikalstamą veiką, todėl jo neteisėti veiksmai negalėjo būti paveikti pirmuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės.

11. Sutiktina, kad BK 27 straipsnyje numatyta, jog sprendimas dėl asmens (ne) pripažinimo recidyvistu visais atvejais turi būti motyvuojamas – net jei asmuo turi neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, įvertinęs asmens charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį bei kitas įstatyme numatytas aplinkybes, gali ir nepriimti sprendimo asmenį pripažinti recidyvistu.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas A. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas ir skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje jį pripažino recidyvistu. Nors teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstė atskirų sprendimo A. Š. pripažinti recidyvistu motyvų, tačiau nuosprendžio 19-20 lape (13 t., b. l. 134-135) nurodė, kad A. Š. naujus tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus teistumui už tyčinius nusikaltimus, t. y. būdamas teistas, iš karto po 2019 m. gegužės 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, priėmimo. Teismas įvertino, kad A. Š. ne kartą teistas už analogiškus nusikaltimus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Taip pat aplinkybes, kad jis buvo šių nusikaltimų iniciatorius, pagrindinis vykdytojas ir į nusikalstamų veikų darymą įtraukė kitus asmenis, pats niekur nedirbo ir pragyveno iš nusikalstamu būdu gautų lėšų, sprendė, jog nagrinėjamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o buvo gerai apgalvotos ir tęsėsi gana ilgą laiką.

13. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į šias apylinkės teismo nurodytas aplinkybes, ankstesnį A. Š. nusikalstamą elgesį, tai, kad dalį šių nusikalstamų veikų jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, sprendžia, jog apylinkės teismas turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą A. Š. pripažinti recidyvistu. Pažymėtina, kad BK 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teistais laikomi asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymą, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. birželio 5 d., o dalis nusikalstamų veikų buvo padarytos (naktį iš 2019 m. birželio 4 d. į 2019 m. birželio 5 d., naktį iš 2019 m. liepos 17 d. į 2019 m. liepos 18 d. ir naktį iš 2019 m. rugpjūčio 19 d. į 2019 m. rugpjūčio 20 d.). Be to pačiame Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendyje nurodyta, kad A. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 21 straipsnio 1 dalyje - 199² straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš minėto Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendžio taip pat matyti, jog A. Š. 2011 m. sausio 21 d. ir 2011 m. vasario 24 d. buvo nuteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, o 2011 m. kovo 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo. Taip pat tris kartus (2009 m. 2015 m. ir 2017 m.) teistas užsienio valstybėse (10 t., b. l. 62-68). Todėl vien apelianto nurodoma aplinkybė, jog jam Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dar nebuvo pradėta vykdyti, nesudaro pagrindo laikyti, jog jis nusikalto atsitiktinai ir nepakartotinai. Tai, kad nuteistasis šiuo metu deda pastangas taisytis ir nori lengvesnių bausmės atlikimo sąlygų, neleidžia jo asmenybės vertinti, kaip mažiau pavojingos. Ypač, kai po šių nusikalstamų veikų padarymo A. Š. buvo nuteistas dar Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, o Danijos Karalystės Horsens‘o apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendis 2022 m. gruodžio 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi buvo pripažintas Lietuvos Respublikoje. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į visas šias aplinkybes nuteistojo A. Š. prašymo nepripažinti jo recidyvistu netenkina.

Dėl bausmės

14. Visų pirma pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. nesutikdamas su jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme tvirtina, kad tiek nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, pobūdis, sunkumas, tiek jo asmenybė bei pernelyg ilga proceso trukmė leidžia jam paskirti kitos rūšies bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

16. Už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

17. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

18. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas nuteistajam A. Š. griežčiausią bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį už penkis nesunkius nusikaltimus atsižvelgė į tai, kad jis ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje. Apelianto atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis nusikaltimus (išskyrus I. P. automobilių žibintų vagystė) padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėjo, kad nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo ir lėšos, gautos iš nusikalstamų veikų, buvo jo pragyvenimo šaltinis. Be to akcentavo, jog jis buvo nusikaltimų iniciatorius, pagrindinis vykdytojas ir į nusikalstamų veikų darymą įtraukė kitus kaltinamuosius. Todėl padarė išvadą, kad A. Š. nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o priešingai gerai apgalvoti ir besitęsiantys gana ilgą laiką. Apylinkės teismas vertino, kad A. Š. jau ilgą laiką yra paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, šiuo metu turi darbą, gauna pastovias pajamas, tačiau nėra atlyginęs net dalies nusikalstama veika padarytos turtinės žalos. Ir visų šių duomenų pagrindu konstatavo, kad švelnesnėmis bausmėmis nebus įgyvendinta bausmės paskirtis. Tačiau atsižvelgęs į teigiamus A. Š. pokyčius bylos nagrinėjimo laikotarpiu, praėjusį gana ilgą laiką po nusikalstamų veikų padarymo, apylinkės teismas skyrė nuteistajam mažesnes už sankcijų vidurkį laisvės atėmimo bausmes bei taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, pridėdamas po minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (3 mėnesius). Sprendė, jog skirti A. Š. minimalią laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nėra pagrindo, kadangi nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 61 straipsnio 4 dalis). Be to jis dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino ne savo noru, o tik byloje surinkus jo kaltę patvirtinančius įrodymus. Ir įvertinęs apelianto asmenybę padarė išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant bausmę, todėl BK 75 straipsnio nuostatų A. Š. netaikė.

19. Teisėjų kolegija įvertinusi padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, pobūdį bei nuteistojo A. Š. asmenybę, daro išvadą, kad tiek bausmės rūšys, tiek jų dydžiai apeliantui buvo parinkti tinkamai. Akivaizdu, jog A. Š. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Nuteistasis tiek praeityje, tiek po šių nusikalstamų veikų padarymo ne kartą buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes, sukčiavimus) tiek Lietuvoje, tiek ir Danijoje (10 t., b. l. 41-59). Nors nagrinėjant bylą apylinkės teisme kaltu prisipažino, tačiau nurodė, kad aplinkybių dėl ilgo laiko tarpo negali pasakyti. Sutiko, kad T. D. parodymai teisingi (13 t., b. l.89-90). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu A. Š. parodymų nedavė, dėl kaltės pozicijos neišsakė (10 t., b. l. 165-166, 176, 188-189), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltės pripažinimas iš esmės buvo nulemtas byloje surinktų įrodymų. Šiais nusikalstamais veiksmais A. Š. taip pat padarė turtinę žalą, tačiau duomenų apie tai, kad žala būtų bent iš dalies atlyginta ar būtų susitarta dėl žalos atlyginimo sąlygų, byloje nėra. Nors apklausiamas apylinkės teisme A. Š. nurodė, jog turėtų galimybę baudą sumokėti visiškai. Vis tik tai rodo, kad nuteistasis savo neteisėtų veiksmų kritiškai nevertina, niekaip nebando sušvelninti padarytą žalą, nors teigia, kad tokias galimybes turi. Aukštesnio teismo nuomone aplinkybės, kad A. Š. žinodamas apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą darė naujas nusikalstamas veikas rodo, jog nuteistasis jokių išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedarė, savo gyvenimo būdo nekeitė, nors turėjo galimybę nebenusikalsti ir dorai gyventi. Taigi, aptartų aplinkybių ir faktų visuma bei nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga nesudaro pagrindo išvadai, kad apelianto A. Š. resocializacija galima skyrus jam švelnesnes bausmes už penkis nesunkius nusikaltimus ar sutrumpinus paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės terminą.

20. Nors apeliantas skunde daug dėmesio skiria savo elgesiui po jo paleidimo lygtinai iš įkalinimo įstaigos, nurodydamas, kad pakeitė požiūrį į gyvenimą, laikosi visuomenėje priimtų elgesio normų, pradėjo legaliai dirbti, įkūrė įmonę, turi gyvenimo draugę, kuri laukiasi, taip pat 13 metų sūnų iš ankstesnių santykių, kuriuo rūpinasi. Todėl jo tvirtini socialiniai ryšiai patvirtina, kad jis nekelia pavojaus visuomenei, jog jį reikėtų laikyti izoliuotą. Tuo tarpu jo įkalinimas turės įtakos socialinių įgūdžių ir šeimyninių ryšių sunykimui. Ir jis negalės rūpintis netrukus gimsiančiu kūdikiu bei šeimos išlaikymu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo teigiamus pokyčius išėjus į laisvę jau vertino apylinkės teismas ir atsižvelgdamas į tai skyrė jam mažesnes už sankcijų vidurkį laisvės atėmimo bausmes bei taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, pridėdamas po minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (3 mėnesius), todėl dar kartą atsižvelgiant į tas pačias aplinkybes ir dar labiau švelninti apelianto A. Š. teisinę padėtį nėra pagrindo. Akcentuotina, kad kai kurios aplinkybės egzistavo ir ankščiau, bet tai nuteistojo nuo teisei priešingo elgesio nesustabdė. Be to iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad A. Š. jau būdamas paleistas lygtinai, 2025 m. vasario 16 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, o 2025 m. rugsėjo 29 d. šį nusižengimą padarė pakartotinai. Ir nors 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimas administracinio nusižengimo byloje yra apskųstas, tačiau jau vien vertinant 2025 m. vasario 16 d. padarytą nusižengimą matyti, kad A. Š. laikytis teisės aktų reikalavimų yra sunku. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, abejoja, kad apeliantas savo elgesį bei nuostatas pakeitė teigiama linkme, kaip deklaruoja savo skunde. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Š. skyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir už atskirus nusikaltimus nustatė teisingus jos dydžius.

21. Ir nors nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde prašo jam skirti baudos bausmę, kadangi turi galimybę ją sumokėti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu pirmiausiai turi būti užtikrinami nukentėjusiųjų interesai, o ne paties apelianto siekis švelnesnės bausmės. Todėl apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje įvertinęs aplinkybes, kad nei dalis turtinės žalos nėra atlyginta, pagrįstai nesvarstė ir galimybės A. Š. paskirti baudos bausmę.

22. Atkreiptinas dėmesys, jog EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ilga baudžiamojo proceso trukmė savaime nelemia bausmės švelninimo – kiekvienu atveju būtina vertinti konkrečias bylos aplinkybes, kurios leistų teigti, kad buvo pažeista nusikaltimą padariusio asmens teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką.

23. Nagrinėjamu atveju pirminiai įtarimai A. Š. šioje byloje buvo pareikšti 2020 m. vasario 10-11 d. (10 t., b. l. 162-164, 174), o patikslinti tik 2024 m. lapkričio 5 d. (10 t., b. l. 183-186). Nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dar 2019 m. Kaltinamasis aktas surašytas 2024 m. gruodžio 9 d. (12 t., b. l. 5-29) , o byla teisme pradėta nagrinėti 2025 m. balandžio 1 d. (12 t., b. l. 129-132). Skundžiamas nuosprendis priimtas paėjus kiek daugiau nei septyniems mėnesiams, t. y. 2025 m. lapkričio 19 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad bausmė apeliantui turi būti švelninama dėl pernelyg ilgo proceso, kaip to jis prašo skunde. Akcentuotina, jog pats nuteistasis A. Š. žinodamas apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą iš Lietuvos Respublikos išvyko ir nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė, o jo buvimo vieta buvo nustatyta tik 2021 m. birželio 3 d. kitoje byloje išdavus Europos arešto orderį.

24. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę A. Š. tinkamai įvertino ne tik padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų bei kitų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, todėl A. Š. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone už penkių nesunkių nusikaltimų padarymą, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra teisinga ir proporcinga padarytiems nusikaltimams bei nuteistojo asmenybei, dėl to A. Š. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas, konstatuojant, jog nuteistajam A. Š. skirti švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą, dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.