- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-2285-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25389-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- I. P.
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- Advokatų
- Kategorijos
- 27.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui Advokatų garbės teismui dėl Advokatų garbės teismo 2015-04-23 sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. P. pateikė ieškinį atsakovui Advokatų garbės teismui dėl Advokatų garbės teismo 2015-04-23 sprendimo panaikinimo, kuriuo prašė iš Lietuvos advokatūros išreikalauti visą drausmės bylos Nr. 17/2015 medžiagą ir ją prijungti prie šios bylos; pripažinti advokato J. K. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu; panaikinti Advokatų garbės teismo 2015-04-23 sprendimą, kaip nepagrįstą; priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-4). Ieškinyje nurodė, kad Advokatų garbės teismo 2015-04-23 sprendimu buvo nutraukta advokatės N. G. drausmės byla, nes, atsakovo vertinimu, nėra drausminės atsakomybės pagrindo. Ieškovės teigimu, minėtas sprendimas yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 28 d. nutartimi ieškovės I. P. ieškinį atsakovui Advokatų garbės teismui dėl jo sprendimo panaikinimo atsisakė priimti (b. l. 8). Nurodė, kad Lietuvos advokatūros įstatymo 55 straipsnyje nustatyta, kad Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos. Dėl nurodytos priežasties išaiškino ieškovei, kad ji turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, nes ieškinys paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš naujo (b. l. 13-14). Skunde nurodė, kad pareiškėja nėra nei advokatė, nei advokato padėjėja, kurios atžvilgiu teismas galėtų taikyti Advokatūros įstatymo 55 str. nustatytą taisyklę. Priešingai, Advokatūros įstatymo 58 str. 3 d. nustato, kad visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems Advokatūros įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Pasak pareiškėjos, speciali Advokatų garbės teismo sprendimų skundimo tvarka yra nustatyta tik advokatui/advokato padėjėjui, o pareiškėja, nebūdama nei advokate, nei advokato padėjėja, turėtų vadovautis ne pirmosios instancijos teismo nurodomu Advokatūros įstatymo 55 str., o 58 str. 3 dalimi, nustatančia ieškovės teisę kreiptis į teismą bendra tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, teisingai pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti Advokatų garbės teismo 2015-04-23 sprendimą kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos ieškinį, nurodydamas, jog ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi pagal Advokatūros įstatymo 55 str. Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Teismas pažymi, jog vadovaujantis CPK 26 str. 1 d. visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27-28 str. Advokatūros įstatymo 58 str. 3 d. numatyta, kad visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems Advokatūros įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Pagal minėto įstatymo 55 str., Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos. Taigi, aukščiau nurodytame Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje nustatytas ir tokių ginčų teismingumas – civilines bylas, susijusias su Advokatų garbės teismo sprendimų apskundimu, nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Minėta išvada taip pat patvirtinta ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, teismui išaiškinus, kad Vilniaus apygardos teismui yra teismingi tik ieškiniai dėl Advokatų garbės teismo sprendimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-103/2014).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė netinkamai aiškina Advokatūros įstatymo 55 straipsnį, nurodydama, jog jis taikytinas tik advokatams ir advokatų padėjėjams. Minėtoje įstatymo normoje nurodyta Advokatų garbės teismo sprendimų apskundimo tvarka, numatant apskundimo terminus, susietus tik su skundžiamo sprendimo įteikimu advokatui ar advokato padėjėjui, savaime nereiškia, kad tokia sprendimo apskundimo tvarka taikoma tik šiems subjektams. Teismas pažymi, jog vadovaujantis Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo 68 punktu, Advokatų garbės teismo sprendimo kopija ne vėliau kaip per keturiolika dienų po sprendimo paskelbimo išsiunčiama advokatui, kurio drausmės byla buvo išnagrinėta, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kai drausmės byla buvo iškelta teisingumo ministro įsakymu. Tame pačiame punkte nurodoma, jog pateikęs Advokatų garbės teismui rašytinį prašymą, sprendimo kopiją arba sprendimo išrašą taip pat turi teisę gauti asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo. Minėta norma leidžia daryti išvadą, jog Advokatų garbės teismo sprendimo kopija visais atvejais yra siunčiama advokatui ar advokato padėjėjui, kurio veiksmai buvo skundžiami, tačiau asmeniui, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, sprendimo kopija siunčiama tik šiam pasikreipus į Advokatų garbės teismą atskiru prašymu. Manytina, jog būtent dėl šios Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo taisyklės Advokatų garbės teismo sprendimo apskundimo terminas Advokatūros įstatymo 55 str. nustatyta tvarka yra išimtinai siejamas su sprendimo įteikimu advokatui ar advokato padėjėjui.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakė priimti ieškovės I. P. ieškinį atsakovui Advokatų garbės teismui dėl Advokatų garbės teismo 2015-04-23 sprendimo panaikinimo, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atskirojo skundo argumentai nelaikytini teisėtais ir pagrįstais bei sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį. Dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.