Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Saidytės-Matijošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vykdantis (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d., 286 str. numatytų nusikaltimų padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024-01-14, apie 00.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,34 prom. girtumas), (duomenys neskelbtini) pr. ir Laisvės pr. sankryžoje, Vilniuje, važiuodamas taksi automobilyje „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), abejomis rankomis griebė už kaklo ir pradėjo smaugti automobilio vairuotoją A. M., o pastarajam pavykus išsilaisvinti ir išlipti iš automobilio, jis spyrė vieną kartą nukentėjusiajam A. M. į dešinę koją, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tuo padarydamas A. M. poodines kraujosruvas kakle, odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiais veiksmais G. I. įvykdė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Be to, jis panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams, o būtent:

2024-01-14, apie 00.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,34 prom. girtumas), (duomenys neskelbtini) pr. ir Laisvės pr. sankryžoje, Vilniuje, sėdėdamas taksi automobilyje „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų išlipti iš automobilio, aktyviais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojams, kurie bandė jį iš automobilio ištraukti, tyčia sugriebė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) tyrėjui E. S. už dešinės rankos nykščio ir jį stipriai lenkė į kitą pusę, taip sukeldamas E. S. fizinį skausmą ir tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui.

Tokiais veiksmais G. I. įvykdė BK 286 str. numatytą nusikaltimą.

2024-01-14 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis G. I. parodė, kad kaltę pripažįsta ir gailisi. 2024-01-13, apie 15 val., jis šventė kavinėje, (duomenys neskelbtini) mikrorajone savo pažįstamo gimtadienį. Kavinėje vartojo alkoholinį gėrimą „viskį“. Išgėrė maždaug 350 g. Kas vyko toliau dėl savo girtumo neatsimena. Tai pat negali pasakyti, kas iškvietė taksi ir kaip, ir kada, jis išvažiavo iš kavinės. Taip pat neatsimena, kad 2024-01-14, apie 00.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pr. ir Laisvės pr. sankryžoje, automobilyje „Škoda“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo abejomis rankomis bandė smaugti automobilio vairuotoją A. M., o jam išlipus iš automobilio spyrė vieną kartą į dešinę koją. Taip pat nepamena, kaip nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, pasipriešino valstybės tarnautojui, tyčia paėmęs policijos pareigūnui už rankos nykščio bandė jį išsukti. Bet jai tai iš tikrųjų buvo, jis savo kaltę pilnai pripažįsta, dėl savo poelgio labai gailisi (el. b. t. 1, l. 124–127).

2024-09-04 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis G. I. parodė, kad 2024-01-14 važiuojant taksi jam pasirodė, kad galimai kažkas pagrobė jo automobilį ir galimai dėl to, jis sugriebė viena ranka, tai yra suėmė iš nugaros vairuotojui už gerklės. Tuo metu automobilis buvo sustojęs prie šviesoforo, kuris degė raudonai. Kiek jis atsimena, vairuotojas išsilaisvino ir išlipo iš automobilio. Toliau jis nepamena įvykių, kokių būdu galėjo atsidurti vairuotojo vietoje. Nepamena visų savo veiksmų, tačiau neneigia, kad buvo taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, dėl ko labai gailisi. Taip pat prisipažįsta, kad galėjo priešintis policijos pareigūnams, kurie atvyko į tą vietą, bet negali paaiškinti savo veiksmų, kodėl taip elgėsi, mano dėl to, kad buvo nuo alkoholio apsvaigęs. Neatsimena, ar jis iš automobilio išlipęs spyrė vieną kartą į koją, bet pripažįsta, kad taip galėjo būti. Taip neatsimena ir nepamena, kaip nevykdė teisėtu policijos pareigūnų reikalavimų, pasipriešino valstybės tarnautojui, paėmė pareigūnui už rankos nykščio bandė jį išsukti. Bet to neneigia ir pripažįsta, kad taip galėjo būti ir labai gailisi dėl savo veiksmų, kad buvo neadekvatus ir neprisimena savo veiksmų. Jis savo kaltę pilnai pripažįsta, dėl savo veiksmų labai nuoširdžiai gailisi, pasiruošęs atlyginti padarytą turtinę ar neturtinę žalą. Taip pat sutinka dėl tyrimo užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 2, l. 40–43).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. I. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai:

2024-01-14 ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo A. M. parodymai, kad dirba pavėžėju įmonėje „Bolt“, vairuoja automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-01-14, apie 00.20 val., gavo užsakymą atvykti pasiimti žmogų iš (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atvykęs į vietą pastebėjo, kad asmuo yra stipriai neblaivus, tačiau apsirengęs tvarkingai, su kostiumu, įlipęs pasisveikino. Atsisėdus į jo automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis pasitikslino, ar jį reikia vežti į (duomenys neskelbtini), lygtais namo Nr. (duomenys neskelbtini), jis patvirtino. Pradėjus važiuoti ir sustojus (duomenys neskelbtini) pr. ir Sietyno g. sankryžoje, jis pradėjo jam sakyti „Kodėl taip ilgai stovime“, jis atsakė, kad dega raudona spalva, tada jis atsakė „pažiūrėsim“. Kaip tik tuo metu užsidegė žalia šviesoforo spalva ir jie pradėjo važiuoti, viskas buvo gerai. Sustojus tolimesnėje sankryžoje, t. y. (duomenys neskelbtini) pr. ir Laisvės pr. sankryžoje, jis vėl pradėjo kažką neaiškiai šnekėti, pamina, kad sakė „aš jums parodysiu, jūs manęs taip nepaimsit“ ir pradėjo jį staigiai smaugti su savo abejomis rankomis. Jis spėjo kažkiek užkišti savo ranką tarp savo kaklo ir jo rankos, kad sumažintų smaugimą. Smaugimo metu pradėjo jausti, kad jau sunku kvėpuoti, trūksta oro, jautė stiprų fizinį skausmą. Tada pradėjo su savo kaire ranka bandyti atsisegti saugos diržą, kuris buvo užsegtas, tai pamatęs keleivis pradėjo dar stipriau jį smaugti ir versti į automobilio galą. Jam pavyko atsisegti saugos diržą, užgesino automobilį, pasiėmė automobilio raktelius ir šiaip ne taip pavyko pabėgti iš automobilio. Išlipus iš automobilio, jis iškart paskambino 112 ir laikė duris, kad jis nepasišalintų, tačiau pro kurio laiko, jis atsidarė galines dešinės pusės duris ir išlipo iš automobilio. Tuo metu kaip tik privažiavo kažkoks asmuo, kuris paklausė, ar jam reikia pagalbos, jis patvirtino. Jam išlipus iš automobilio, kaip tik išlipo ir jo keleivis. Jie bandė jį pagauti, tačiau nesėkmingai, jam priėjus prie keleivio, kuris jau buvo lauke, jis kaip tik tuo metu spyrė jam į dešinę koją, po ko jis pajuto fizinį skausmą, šiuo metu ant jo kojos matosi apibrozdinimai ir kraujosruva. Po spyrio, keleivis, kuris buvo lauke, nubėgo prie vairuotojo pusės sėdynės ir atsisėdo į ją. Sėdėjo ten, kol atvyko policija. Atvykus policijai, jis matė, kaip policija priėjusi prie keleivio, kuris jau sėdėjo jo automobilio vairuotojo pusėje, nevykdė jų reikalavimų, nors jam aiškiai ir ne kartą pasakė, kad jis išliptų iš automobilio. Po kurio laiko į vietą atvyko ir antras policijos ekipažas, bendrai prie automobilio buvo keturi pareigūnai. Matė ir girdėjo, kaip jis toliau nevykdė jų reikalavimų, buvo įsikibęs į automobilio vairą ir nelipo iš automobilio. Tada pareigūnai pradėjo naudoti fizinę prievartą, tempti jį iš automobilio, po kurio laiko matė, kaip vieną iš pareigūnų tas keleivis įtraukė į automobilį sugriebęs jam už rankos. Tada po kurio laiko pareigūnams panaudojus pipirines dujas, tik tada jiems pavyko išvilkti keleivį iš automobilio. Taip pat girdėjo, kaip pareigūnai ne kartą jį perspėjo dėl spec. priemonių panaudojimo. Taip pat, kol tas keleivis buvo automobilyje, jis išpylė automobilyje sultis, apipylė ir jį. Dėl šių jo veiksmų jam reikės daryti cheminį automobilio salono valymą, dėl to jam tai kainuos papildomų pinigų, negalės toliau tęsti savo veiklos. Taip pat šis keleivis jam nesumokėjo už važiavimo išlaidas iki šios įvykio vietos, bendra suma, kurią turėjo sumokėti – 8.10 Eur. Fizinį skausmą jaučia iki dabar, apklausos metu. Civilinį ieškinį pareikš tyrimo eigoje (el. b. t. 1, l. 20–23).

2024-07-18 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo E. S. parodymai, kad dirba Vilniaus aps. VPK Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini)tyrėju. 2024-01-14, apie 00.45 val., jo darbo metu, reaguojant į įvykius su vyriausiuoju patruliu M. K. dirbo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, ekipažas (duomenys neskelbtini), ir per radijo ryšį gavo pranešimą iš kitų patrulių ekipažo, tai yra tyrėjo M. B. ir vyriausiosios parulės S. A., kad reikia pagalbos sulaikant asmenį. Reikėjo atvykti prie (duomenys neskelbtini) pr. ir T. Narbuto g. sankryžos, kur taksi vairuotojas, pranešė, kad jį užpuolė ir sumušė klientas. Atvykus į nurodytą vietą, ten stovėjo automobilis, kurio markės ir pavežėjo duomenų nepamena. Jis pranešė, kad toje vietoje, jį užpuolė klientas, panaudojo jo atžvilgiu smurtą. Taksi pavežėjas buvo išlipęs iš savo automobilio, o vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis, apie 50 metų, kuris buvo stipriai neblaivus. Kaip suprato, tas asmuo panaudojo, prieš pavežėją, smurtą, tas išlipo iš automobilio, o vyriškis užėmė jo vietą. Sėdėdamas vyriškis jokių veiksmų nedarė, matėsi, kad stipriai apsvaigęs. Kito ekipažo pareigūnai pasakė, kad tas asmuo nevykdo teisėtų pareigūnų reikalavimų išlipti iš automobilio, laikosi už vairo, atsiremia kojomis į akseleratorių pedalą. Jis priėjo prie vairuotojo pusės atidarytų durelių, už jo stovėjo po kairę pusę M. K. Vyriškiui buvo nurodyta išlipti iš automobilio, vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus ir jis buvo įspėtas, kad nevykdžius teisėtų reikalavimų bus panaudota fizinė prievarta. Tas vyriškis, kaip vėliau buvo nustatyta, G. I., į jo žodžius visiškai nereagavo. Parulė S. A. pakartojo dar kartą reikalavimus tam vyriškiui, tačiau jis grubiai atsakė „Apsipyks, dura“ (past., kalba netaisyta). Kažkas iš kolegų, galimai M. K. arba M. B., bandė ištraukti vyriškį iš automobilio, paėmęs už rankos ir sprando srities. Vyriškis priešinosi, stangrino kojas ir rankas, keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius. M. B. perspėjo vyriškį, kad panaudos elektros impulsinį prietaisą „Taserį“. Apie tai vyriškis, tai yra G. I. buvo įspėtas kelis kartus, tačiau visiškai nereagavo į įspėjimus ir iš automobilio neišlipo. M. B. panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“, tačiau matėsi, kad G. I. buvo tiesiog nustebęs, bet iš jo reakcijos nesimatė, kad jis pajuto fizinį skausmą. Jis pamatė, kad tuo metu vyriškio, tai yra G. I. dešinė ranka yra laisva, tuo metu jis nesilaikė už vairo. Jis dešine ranka paėmė už jo dešinės rankos delno ir pradėjo traukti į save, kad ištraukti iš automobilio. Jo ištraukti nepavyko. G. I. kita savo ranka jam sugriebė už jo dešinės rankos nykščio ir pradėjo lenkti į jo alkūnės pusę. Jis laikė ir palaipsniui lenkė jo pirštą, dėl to juto stiprų fizinį skausmą. Taip jis laikė jo pirštą lenkdamas dar apie 3 s. ir kolega M. B. tai pamatęs, panaudojo prieš G. I. ašarines dujas. Jam prieš tai M. B. pasakė pasitraukti ir panaudojo ašarines dujas. Tada G. I. paleido jo dešinės rankos nykštį, jis atsitraukė. Nuėjo prie tarnybinio automobilio, jam stipriai skaudėjo nykštį, ir apsigręžęs pamatė, kad M. K. ir M. B. ištraukė iš automobilio G. I., paguldė ant žemės ir sulaikė, panaudojant antrankius, pasodino į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Jo dešinės rankos nykščio srityje buvo stiprus patinimas, kolegė iškvietė greitąją pagalbą, kurio brigada nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jo buvo nustatytas dešinio nykščio patempimas. Buvo apžiūrėtas ligoninėje ir paleistas. Į kitas gydymo įstaigas nesikreipė, nedarbingumo neturėjo. Skausmas dešinio nykščio srityje jautėsi apie dvi savaites. 2024 m. vasario mėn. gavo Vilniaus aps. VPK komisijos išvadą apie sužalojimą tarnybos metu. Taip pat turėjo pagal Vilniaus m. VPK siuntimą kreiptis į CMEK (centrinę med. ekspertinę komisija) ir buvo nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų tarnybos metu jam mokėtina kompensacija. Šiuo metu kol jam nėra sumokėta kompensacija, jis civilinio ieškinio byloje nereiškia. Prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju (el. b. t. 2, l. 4–7).

2024-01-16 specialisto išvada Nr. G 192/2024 (01), kurioje nurodyta, kad A. M. padarytos poodinės kraujosruvos kakle, odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, kietais bukais daiktais, trimis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2024-01-14). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymiu sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą (el. b. t. 1, l. 147–149).

2024-06-17 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas pateikta informacija, kad dėl to, kad 2024-01-14, apie 00.45 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pr. ir Laisvės pr. sankryžoje, į įvykio vietą atvykę pareigūnų ekipažai, norėdami sulaikyti įtariamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį – G. I., kuris nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, pradėjo aktyviais veiksmais priešintis ir tyčia paėmęs pareigūnui E. S. už rankos staigiai pradėjo jį traukti, sukėlė fizinį skausmą, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus 2024-03-07 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-IS3-16 pripažinta, kad E. S. sužalojimą patyrė dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, šios išvados pagrindu parengtas bei išsiųstas siuntimas į CMEK. 2024-03-07 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-IS3-16 konstatuota, kad pareigūnui E. S. mokėtina kompensacija, tačiau šiuo metu turimais duomenimis, tyrimas CMEK nėra baigtas, konkretus kompensacijos dydis nenustatytas ir minėta kompensacija nėra išmokėta, todėl šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje Vilniaus apskr. VPK nėra patyręs turtinės žalos ir neturi pagrindo reikšti civilinį ieškinį (el. b. t. 1, l. 174).

2024-07-09 specialisto išvada Nr. G 2090/2024 (01), kurioje nurodyta, kad objektyvių duomenų, nurodančių, kad E. S. buvo padaryti sužalojimai, pateiktuose medicinos dokumentuose nėra (el. b. t. 2, l. 8–11).

2024-07-17 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo fiksuota garso įrašų apžiūra. Apžiūrimas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92251791871, skambu io prad ia_ 2024-01-14 00_32_02).mp3“ (176 KB). Garso įrašas apžiūrimas programa „Windows Media Player“. Garso įrašo trukmė 42 sek. BPC - Bendrasis pagalbos centras; P - Pranešėjas; (kalba vyras);

BPC – Vienas, vienas du.

P – Laba vakarą, policijos pagalba reikalinga, čia pavežėjas trukdo, keleivis užpuolė.

P – čia šita sankryža Laisvės ir (duomenys neskelbtini) prospekto.

P – važiuojant link (duomenys neskelbtini).

BPC – tai nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), taip?

P – jo, Mėnulio netoli, kelių policija.

P – jo, smaugt pradėjo.

P – vietoj, sėdi mašinoj.

P – ne.

P –A. M.

BPC – gerai informuosiu policijos pareigūnus, laukite.

P – „Škoda“, ant avarinio stovi.

BPC – gerai, laukite.

Pokalbis baigėsi.

Apžiūrimas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92251791871, skambu io prad ia_ 2024-01-14 00_39_37).mp3“ (380 KB). Garso įrašas apžiūrimas programa „Windows Media Player“. Garso įrašo trukmė 2.08 min. BPC - Bendrasis pagalbos centras; P - Pranešėjas; (kalba vyras);

BPC – Vienas, vienas du.

P – Sveiki, čia dėl užpuolimo, kur pavežėjo klientus.

P – pasikeitė.

P – čia bušavoja (past., kalba netaisyta) labai stipriai ir bando pabėgt dabar.

P – taip.

P – jo. Bandom sulaikyt, kvieskit prašau jeigu galit ekipažą.

P – ne, niekas nejungė.

P – taip.

BPC – gerai.

Policija – klauso policija.

P – čia pagalbos prašėm, kad keleivis bušavoja (past., kalba netaisyta).

Policija – važiuoja pas jus, jau prie pat.

P – jau žinokit ir pakeleivis sustojo padėti man, tai jis už vairo mašinos dabar įlipo.

P – sankryža čia (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prospekto. Va matau jus.

Policija – matot mus.

Pokalbis baigėsi (el. b. t. 1, l. 188–191).

2024-08-05 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame fiksuota vaizdo įrašų iš pareigūnų „Body“ kamerų, apžiūra. Įrašuose užfiksuota, kaip vienas iš policijos pareigūnų (iš kito ekipažo) traukia vyrą iš automobilio, tas priešinasi, laikosi už vairo ir neišlipa. Vyriškis, kuris sėdi automobilyje už vairo yra pareigūnų įspėjamas, kad bus panaudota fizinė prievartą, tačiau iš automobilio neišlipa. Pareigūnas traukia vyriškį iš automobilio, tačiau tas nepasiduoda ir pareigūnas ištraukia dujų balionėlį ir įspėja, kad vyras išliptų, nes bus panaudotos dujos. Vyriškio kalba nerišli, jis atsisako išlipti, priešinasi, sako, kad nepasiduos. Pareigūnai įspėja, kad naudos elektrošoko prietaisą. Vėliau vyriškis paguldytas ant žemės, jam uždedami antrankiai. Du pareigūnai pakelia vyrą nuo žemės ir veda iki tarnybinio automobilio, sulaikymo patalpą. Pareigūnai kalbasi tarpusavyje, vienas iš pareigūnų nurodo, kad tas vyras griebė jam už piršto ir pradėjo lenkti. Sulaikytas vyriškis ilgai sėdi ant automobilio sulaikymo patalpos grindų ir dejuoja (el. b. t. 2, l. 12–14).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. I. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu bei prašo nustatyti 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą (el. b. t. 2, l. 56–58).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei vertinimo

BK 286 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – tai fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, Nr. 2K-495/2012, Nr. 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, Nr. 2K-229/2014, Nr. 2K-147-489/2023).

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo ir nukentėjusiojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; 2024-01-16 specialisto išvada Nr. G 192/2024 (01); 2024-01-16 kitų objektų apžiūros protokolas – patvirtina, kad G. I., 2024-01-14, apie 00.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) pr. ir Laisvės pr. sankryžoje, Vilniuje, važiuodamas taksi automobilyje „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), abejomis rankomis sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti automobilio vairuotoją A. M., o kai pastarajam pavyko išsilaisvinti ir išlipti iš automobilio, jis spyrė vieną kartą nukentėjusiajam A. M. į dešinę koją, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Tokiais veiksmais kaltinamasis padarė A. M. poodines kraujosruvas kakle, odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, kurie tiek visumoje, tiek atskirai vertinami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad G. I. veikoje yra visi BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo – fizinio skausmo sukėlimo ir nežymus sveikatos sutrikdymo – požymiai, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Be to, byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo ir nukentėjusiojo policijos pareigūno ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; 2024-08-05 kitų objektų apžiūros protokolas; 2024-06-17 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas pateikė informacija – patvirtina, kad G. I. nagrinėjamu atveju būdamas neblaivus, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. 2024-01-14 apie 00.15 val., (duomenys neskelbtini) pr. ir Laisvės pr. sankryžoje, Vilniuje, sėdėdamas taksi automobilyje „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų išlipti iš automobilio, aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams, kurie bandė jį iš automobilio ištraukti, tyčia sugriebė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini)tyrėjui E. S. už dešinės rankos nykščio ir jį stipriai lenkė ir tokiu būdu sukėlė E. S. fizinį skausmą.

Taigi, G. I. prieš policijos pareigūną panaudojo smurtą, sukėlė jam fizinį skausmą, todėl jo veiksmuose yra visi BK 286 str. numatyto nusikaltimo požymiai.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. I. veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 140 str. 1 d. ir 286 str., todėl jis baustinas už minėtų straipsnių dalyse numatytų nusikaltimų padarymą.

Skirdamas kaltinamajam G. I. bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes

G. I. įvykdė du nesunkius, tyčinius, baigtus nusikaltimus.

G. I. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailėjosi, pareikštus civilinius ieškinius atlygino ir šios aplinkybės lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.).

G. I. nagrinėjamo konflikto metu buvo neblaivus. Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog visų įvykio aplinkybių nepamena dėl girtumo. Teismo vertinimu, kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Byloje esančiais įrodymais kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį G. I. – teisiamas pirmą kartą (el. b. t. 1, l. 164–165); per pastaruosius 1 metus administracine tvarka nebaustas (el. b. t. 2, l. 59–60); vykdantis individualią veiklą pagal išduotą verslo liudijimą (el. b. t. 2, l. 61–64).

Įvertinęs aptartų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam G. I. už BK 140 str. 1 d. įvykdytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio terminas yra trumpesnis negu įstatyme numatytas vidutinis, t. y. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kartu nustatant BK 48 str. 4 d. 1 p., 5 d. 4 p. numatytus įpareigojimus: 1) 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; už BK 286 str. numatytą nusikaltimą paskirti švelniausią bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį artimą sankcijoje nustatytam šios bausmės minimumui, t. y. 75 MGL.

G. I. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir jam paskirtos bausmės mažintinos 1/3 dalimi, t. y. iki 50 MGL dydžio baudos ir 4 mėnesių laisvės apribojimo, nustatant aptartus įpareigojimus.

Kaltinamojo įvykdyti nusikaltimais savo pavojingumu ženkliai nesiskiria, todėl už juos paskirtos bausmės subendrintinos taikant BK 63 str. 1, 3 d. nuostatas bei atsižvelgiant į BK 65 str. 2 d. numatytą bausmių bendrinimo taisyklę, t. y. visiško sudėjimo būdu, paskiriant subendrintą 4 mėnesių laisvės apribojimo ir 50 MGL dydžio baudos bausmę.

Apskaičiuojant paskirtos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur, kuris pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. yra lygus BK nurodytam MGL.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 6 str. 2 d., nustatytinas 1 metų terminas paskirtai baudai sumokėti.

G. I. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024-01-14, 00.55 val. iki 2024-01-14, 13.10 val. (1 para) (el. b. t. 1, l. 56–60, 139–141). Vadovaujantis BK 66 str. 1–2 d., šis G. I. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką, 1 laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių

Vilniaus (duomenys neskelbtini) 2024-02-28 pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš nusikaltimą padariusio asmens priteisti 67,90 Eur nukentėjusiojo E. S. gydymo išlaidoms atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (el. b. t. 1, l. 155–156).

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – ir BK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas (BPK 107 str.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis G. I. civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam A. M. savo nusikalstamais veiksmais sukeltą žalą atlygino. A. M. 2024-10-03 pateikė pareiškimą dėl žalos atlyginimo ir nurodė, kad kaltinamasis G. I. pilna apimtimi atlygino turtinę ir neturtinę žalas, todėl kaltinamajam nukentėjusysis turtinių pretenzijų nebeturi ir pareikšto civilinio ieškinio atsisako (el. b. t. 2, l. 112). Taip pat Vilniaus (duomenys neskelbtini) pateikė pranešimą, kad G. I. atlygino (duomenys neskelbtini) biudžetui padarytą turtinę žalą, todėl Vilniaus (duomenys neskelbtini) atsisako civilinio ieškinio pateikto ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamajam G. I. atlyginus žalą nukentėjusiajam A. M. ir civilinei ieškovei Vilniaus (duomenys neskelbtini), procesas pagal jų pareikštus civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nutrauktinas (BPK 107 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai – paliktini saugoti byloje integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Ikiteisminio tyrimo metu G. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui – panaikintina (el. b. t. 1, l. 131–134).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas,

nusprendžia:

G. I., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius:

1) Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

2) Baudžiamojo kodekso 286 str. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 75 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., G. I. paskirtas laisvės apribojimo ir baudos bausmes sumažinti vienu trečdaliu, t. y iki 50 MGL (2 500 Eur) baudos ir 4 mėnesių laisvės apribojimo, šias bausmes subendrinti vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 3 d., 65 str. 2 d., t. y. visiško sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 50 MGL (2 200 Eur) dydžio baudą ir 4 mėnesių laisvės apribojimą, paskiriant Baudžiamojo kodekso 48 str. 4 d. 1 p., 5 d. 4 p., numatytus įpareigojimus:

1) 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 str. 1–2 d. į G. I. paskirtą galutinę 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-01-14, 00.55 val. iki 2024-01-14, 13.10 val. (1 para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Procesą pagal nukentėjusiojo A. M. ir civilinės ieškovės Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareikštus civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nutraukti.

G. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Vaizdo įrašus palikti saugoti byloje integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje.

1) jam paskirta 50 MGL (2 500 Eur) bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą nuteistasis turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus;

2) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

3) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, telefono numeris: (+370) 672 88 430, (+370) 672 94 080, (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

4) laisvės apriboji– įpareigojimus kitomis Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Baudžiamojo kodekso 48 str. 4, 5 ir 6 d. nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Baudžiamojo kodekso 48 str. 4, 5 ir 6 d. nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 str. nustatytas taisykles. Bausmę vykdo nuteistosios gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/ Kalvarijų g. 135).

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.