- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-1472-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10376-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- I. Ž.
- Ieškovas
- R. M., M. D. M., G. M.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. M., M. D. M., G. M. ieškinį atsakovei I. Ž. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai R. M., M. D. M., G. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. M., kuriuo prašo nustatyti ieškovų ir nepilnamečio vaiko G. M. bendravimo tvarką.
Ieškiniu taip pat prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti laikiną ieškovo - vaiko tėvo R. M. ir ieškovų - vaiko senelių M. D. M. ir G. M. bendravimo su nepilnamete G. M. tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino. Nustatė laikiną ieškovo R. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. M. tvarką:
1) ieškovas R. M. turi teisę bendrauti su dukra G. M. Skype ryšio priemonėmis vieną kartą (vieną dieną) per savaitę, ketvirtadienį, iki 1 valandos trukmės, nuo ketvirtadienio vakaro 18.00 val. Lietuvos laiku. Vaiko tėvas R. M. ne vėliau kaip iki kiekvienos savaitės ketvirtadienio 12.00 val. informuoja vaiko motiną I. M. apie tai, kad nustatytu laiku bendraus su dukra G. M. Skype programa, o vaiko motina privalo į gautą prašymą nedelsiant (ne vėliau kaip per 1 val.) atsakyti raštu (elektroninio pašto laišku, SMS žinute), patvirtinant, kad bendravimo tvarkoje nustatytu laiku bus įjungtas Skype ryšys. Nesant galimybės bendrauti ketvirtadienį, vaiko motina privalo nurodyti kitą, jai ir dukrai priimtiną laiką;
2) vaiko tėvas R. M. turi teisę bendrauti su dukra Gabriele nuo 2016-04-20 iki 2016-04-24, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 2016-04-20 (trečiadienį) po užsiėmimų ugdymo įstaigoje 18.00 val. ir grąžindamas vaiką motinai I. M. 2016-04-24 (sekmadienį) 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą.
Nustatė laikiną ieškovų G. M. ir M. D. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. M. tvarką:
1) vaiko seneliai G. M. ir Marija D. M. turi teisę bendrauti su vaikaite G. M. vieną paskutiniojo mėnesio savaitgalio dieną, t.y. šeštadienį, paimdami mergaitę iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10.30 val. ir grąžindami vaiką šeštadienį iki 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą.
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad tarp šalių kyla konfliktas dėl bendravimo su vaiku tvarkos sprendė, jog yra pagrindas nustatyti laikiną ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką, kuri bylos nagrinėjimo metu sudarytų galimybę ieškovui netrukdomai bendrauti su nepilnamete dukra. Įvertinęs ieškovų siūlomą bendravimo tvarką, sprendė, kad ji neprieštarauja vaiko interesams. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje, konstatavo, kad ieškovui turi būti sudaryta galimybė bendrauti su dukra nuotoliniu būdu interneto ryšio priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpis nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. balandžio 24 d., per kurį ieškovas prašo leisti jam bendrauti su dukra nėra ilgas ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad vaiko bendravimas su tėvu kenkia jo interesams ieškovo prašymą tenkino. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad šalių nepilnametė dukra taip pat turi teisę bendrauti su ieškovais G. M. ir M. D. M., kurie yra vaiko seneliai. Atsižvelgdamas į tai, kad pačioms šalims susitarti dėl bendravimo užtikrinimo nepavyksta, konstatavo esant pagrindą nustatyti ieškovų siūlomą laikiną ieškovų (senelių) ir nepilnametės anūkės bendravimo tvarką, kuri bylos nagrinėjimo metu suteiktų šalių santykiams stabilumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė I. Ž. prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį numatant, kad vaiko tėvas R. M. turi teisę skambinti dukrai numeriu +37067125699 darbo dienomis nuo 18 iki 19 val. Vaiko tėvas turi teisę bendrauti su dukra nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos po užsiėmimų ugdymo įstaigoje 18 val. ir grąžindamas vaiką motinai 2016 m. balandžio 24 d. 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Vaiko seneliai turi teisę bendrauti su vaikaite vieną paskutiniojo mėnesio savaitgalio dieną, t.y. šeštadienį paimdami mergaitę iš Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos 11,25 val. ir atsakovė dukrą pasiima 18 val. iš senelių gyvenamosios vietos.
Apeliantė nurodė, kad 2015 m. liepos mėn. neteko darbo ir tik nuo 2016 m. sausio vidurio įsigijo verslo liudijimą ir pradėjo dirbti kirpėja. Jai teko įsigyti visas darbo priemones ir nuomotis darbo vietą. Nors iš ieškovo yra priteistas 115,85 EUR išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, tačiau jis mokamas nereguliariai. Esant tokioms aplinkybėms atsakovė neturi galimybės turėti išmanųjį telefoną ir internetą, todėl ieškovui pageidaujant bendrauti su dukra Skype programa jis turi aprūpinti vaiką įrenginiu kuriame yra galimybė instaliuoti minėtą programą ir apmokėti už internetą. Atsakovė yra nupirkusi dukrai paprastą telefono aparatą ir perdavė vaiko telefono numerį ieškovui, bei informavo apie vaiko dienos režimą, taigi ieškovas turi teisę skambinti dukrai telefonu. Atsakovė neprieštarauja, kad ieškovas bendrautų su dukra laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. balandžio 24 d., tačiau būtina užtikrinti, kad balandžio 21,22 d. dukra lankytų mokyklą bei atliktų namų darbus. Atsakovė taip pat neprieštarauja dėl vaiko bendravimo su seneliais, tačiau nustatyta bendravimo tvarka netinkama, kadangi vaikas lanko muzikos mokyklą, šeštadieniais užsiėmimai baigiasi 11.25 val., todėl bendravimo tvarka su seneliais keistina atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas aprūpino dukterį telefonu, kuriame yra įdiegta Viber ir Skype programa, interneto ryšys nėra brangus, todėl kliūčių bendrauti su vaiku neturėtų kilti. Atsakovė nėra socialiai remtina, byloje naudojasi ne valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato paslaugomis, todėl didelių išlaidų nereikalaujančiam interneto ryšiui surasti lėšų galėtų. Pažymėjo, kad nors atsakovė neprieštaravo ieškovo bendravimui su dukra laikotarpiu 2016 m. balandžio 20-24 d., tačiau pažymėjo, kad motina vaiką buvo įtraukusi į tarp šalių vykstantį ginčą. Kadangi su dukra nesimatė metus laiko, ieškovo ryšys su vaiku susilpnėjęs, tačiau atsakovė neturėtų jo visiškai sugriauti ir nuteikinėti vaiką prieš tėvą. Nors atsakovė iš dalies sutinka dėl dukros bendravimo su seneliais, tačiau ši pozicija deklaratyvi, kadangi mergaitė yra nuteikta ir prieš senelius. Susitikimo metu anūkė vengė kontakto, sakydama kad bijo ir kad seneliai yra blogi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko senelių bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Laikina vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaiko, bendravimo su vaiku tvarka yra skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Tokios laikinosios apsaugos priemonės esmė kyla iš CK 3.3 str. įtvirtintos nuostatos, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ir tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium ar kitų asmenų, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų paneigta prigimtinė vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina (CK 3.170 str. 2 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o būtent – laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymo, teismas vertina koks sprendimo būdas šiuo atveju geriausiai atitiktų šalių dukros Gabrielės interesus ir ar yra reali grėsmė vaiko interesams šioje byloje ir poreikis teismų pritaikytas laikinąsias priemones keisti (CPK 148 str., 178 str.).
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5751-127/2012 buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nepilnametės Gabrielės gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove (motina). Konkreti ieškovo (tėvo) bendravimo tvarka su dukra nustatyta nebuvo. Ieškovas šiuo metu gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Atsakovė su dukra Gabriele gyvena Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes sprendė, kad ieškovų siūloma bendravimo su vaiku tvarka užtikrins šalių nepilnametės dukros interesus bylos nagrinėjimo metu.
Dėl ieškovo (vaiko tėvo) bendravimo su vaiku tvarkos.
Apeliantė neprieštarauja dėl šalių dukros bendravimo su tėvu, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu bendravimo su vaiku pobūdžiu ir nurodo, kad dėl sunkios finansinės padėties neturi galimybių aprūpinti dukrą įrenginiu, kuriame galima instaliuoti Skype programą bei internetu, todėl skundžiama nutartis keistina nurodant, kad ieškovas gali bendrauti su dukra telefonu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
Pažymėtina, jog prigimtinis vaiko ir jo tėvų ryšys, pasireiškiantis tarpusavio bendravimu taip pat turi būti ginamas. Tėvų pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime neribojama vaiko gyvenamosios vietos skirtingumu nuo vieno iš tėvų faktu (CK 3.170 str. 1 d.), tėvas ar motina ar kitas asmuo, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į specifinę tarp šalių susiklosčiusią situaciją, t.y. jog ieškovas gyvena užsienyje, pagrįstai sprendė, jog ieškovo bendravimas su vaiku naudojant interneto ryšio priemones, t.y. Skype programą, geriausiai atitinka vaiko interesus bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Tuo tarpu apeliantės pasiūlymas, bendrauti su vaiku telefonu vertintinas kaip neužtikrinantis betarpiško ir vizualinio bendravimo su vaiku ryšio. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė įrodinėdama blogą finansinę padėtį nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių dokumentų (CPK 178 str.). Tuo tarpu bendravimas su šalių nepilnamete dukra tokiu būdu kokį nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikytinas ekonomiškesniu nei siūlomas apeliantės.
Dėl ieškovų (vaiko senelių) bendravimo su vaiku tvarkos.
Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta dukros bendravimo su seneliais tvarka yra netinkama, kadangi šalių nepilnametė dukra šeštadieniais lanko muzikos mokyklą, kurioje pamokos baigiasi 11.25 val. Taip pat nurodo, kad vaiko grąžinimas 20 val. yra per vėlus, kadangi šalių nepilnametė dukra 20 val. jau miega, todėl nutartis keistina atsižvelgiant į šias aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog šalių nepilnametės dukros bendravimo tvarka su seneliais turi būti nustatoma atsižvelgiant į popamokinę veiklą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis tikslintina, atsižvelgiant į mergaitės užimtumą popamokinėje veikloje. Tuo tarpu apeliantės argumentai, jog vaiko grąžinimas 20 val. yra per vėlus atmestini kaip nepagrįsti, įvertinus tai, jog seneliai su vaiku bendraus tik vieną dieną per mėnesį, t.y. šeštadienį, kuomet vaikui rytojaus dieną nereikia anksti keltis.
Apeliacinės instancijos teismas dėl bendravimo su vaiku tvarkos 2016 m. balandžio 20-24 dienomis nepasisako, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog tuo metu ieškovo bendravimas su vaiku buvo užtikrintas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra teisinio pagrindo. Tačiau atsižvelgiant į popamokinę šalių nepilnametės dukros veiklą, skundžiama nutartis tikslintina nurodant, jog vaiko seneliai G. M. ir M. D. M. turi teisę bendrauti su vaikaite G. M. vieną paskutiniojo mėnesio savaitgalio dieną, t.y. šeštadienį, paimdami mergaitę iš jos gyvenamosios vietos 10.30 val. (jeigu tuo metu mergaitė yra popamokinėje veikloje - po jos popamokinės veiklos) ir grąžindami vaiką šeštadienį iki 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios nepateikus jas pagrindžiančių dokumentų (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį, jog vaiko seneliai G. M. ir M.D. M. turi teisę bendrauti su vaikaite G. M. vieną paskutiniojo mėnesio savaitgalio dieną, t.y. šeštadienį, paimdami mergaitę iš jog gyvenamosios vietos 10.30 val. (jeigu tuo metu mergaitė yra popamokinėje veikloje - po jos popamokinės veiklos) ir grąžindami vaiką šeštadienį iki 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą.