Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-05-22 · Civilinė byla Nr. 2A-913/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-22
Bylos Nr.
2A-913/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Danutė Gasiūnienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
R. K.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-913/2014 Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno ugnelė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1434-601/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno ugnelė“ ieškinį atsakovui R. K. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Kauno ugnelė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. K. 538 110,63 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog prašo priteisti tik 145 072,26 Lt žalos atlyginimo, nes tokiai sumai yra patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartimi UAB „Kauno ugnelė“ buvo iškelta bankroto byla (įsiteisėjo 2013 m. sausio 10 d.), kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuota UAB „Kauno ugnelė“ nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, turtinės teisės ir piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose, iki turto perdavimo administratoriui. Atsakovas UAB „Kauno ugnelė“ direktorius per laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo (2012 m. birželio 25 d.) iki jos įsiteisėjimo (2013 m. sausio 10 d.), iš UAB „Kauno ugnelė“ Klaipėdos filialo banko sąskaitų (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) išleido areštuotus 538 110,63 Lt. Atsakovas, pažeisdamas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, išleido ieškovo pinigus, todėl tokiais savo neteisėtais veiksmais, dėl kurių nėra galimybės atsiskaityti su esančiais kreditoriais, padarė žalą ieškovui, kuri lygi ieškovo bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumai (145 072,26 Lt). Nustačius atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama, todėl egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 400 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad panaikinamos 2013 m. vasario 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartimi ieškovui UAB „Kauno ugnelė“ iškelta bankroto byla (įsiteisėjo 2013 m. sausio 10 d.) ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuotas UAB „Kauno ugnelė“ nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, turtinės teises ir piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose, iki turto perdavimo administratoriui. UAB „Kauno ugnelė“ direktorius atsakovas R. K., esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms UAB „Kauno ugnelė“ turtui (piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose), iki nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (toliau – ginčo laikotarpis), tęsė įmonės ūkinę-komercinę veiklą per Klaipėdos filialą, kuris turi atskirą juridinio asmens kodą, organizuodamas užsienio keliones. Ginčo laikotarpiu banko sąskaitose, kurioms faktiškai nebuvo pritaikytas areštas (bankas neturėjo duomenų apie ieškovo sąskaitų areštą, nes ieškovo Klaipėdos filialas turi atskirą juridinio asmens kodą) pinigų apyvarta siekė 538 110,63 Lt (debetas ir kreditas iš esmės sutapo). Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo įregistruotos turto arešto aktų registre 2012 m. birželio 27 d. Teismas pažymėjo, kad atsakovo, kaip įmonės direktoriaus civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Nustačius neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad atsakovo veiksmai nuo laikinųjų apsaugos priemonių įregistravimo turto arešto aktų registre (2012 m. birželio 27 d.) negali būti laikomi teisėtais, nes atsakovas nuo to momento sužinojo apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (areštą piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose) (CPK 145 str. 8 d.), todėl neturėjo teisės vykdyti atsiskaitymų iš banko sąskaitų, nors bankas ir nedraudė to daryti. Tačiau teismas sprendė, kad nėra civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – žalos ieškovui. Ieškovas žalą kildino iš to, kad buvo išleisti iš banko sąskaitų pinigai, kurie galėjo būti panaudoti bankrutuojančios įmonės (ieškovo) kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, o žalos dydį siejo su kreditorių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų dydžiu. Teismas nurodė, kad nesutinka su tokiais ieškovo argumentais ir sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos (nuostolių) atsiradimo faktą bei nepagrindė žalos dydžio, nors ši pareiga tenka jam (CPK 178 str.). Teismas nustatė, kad atsakovas po bankroto bylos iškėlimo įmonei (ieškovui) iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo tęsė ūkinę-komercinę veiklą (organizavo užsienio keliones) per įmonės Klaipėdos filialą, kurio banko sąskaitomis realiai jam nebuvo uždrausta naudotis, atsakovas naudojo tas lėšas, kurios buvo įneštos po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, išleido pinigų tiek, kiek gavo. Atsižvelgdamas į tai teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog atsakovas naudojo tik naujų klientų (kreditorių) pinigus, už kuriuos suorganizuodavo keliones, atsakovui nebetęsiant ūkinės-komercinės veiklos, nebūtų jokių pajamų, nenustatyta, kad atsakovas gautus pinigus išleistų savo reikmėms. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas per ginčo laikotarpį savo veiksmais nepablogino įmonės finansinės padėties ir nepadarė jai žalos, t. y. įmonei neatsirado reali žala dėl atsakovo veiksmų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nenustatytos visos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas BUAB ,,Kauno ugnelė“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį iš dalies patenkinti, priteisiant ieškovui iš atsakovo 145 072,26 Lt žalos atlyginimo ir bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas naudojo tik tas lėšas, kurios buvo įneštos po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, ir išleido pinigų tiek, kiek gavo, savaime nereiškia, kad visi tie pinigai buvo gauti tik iš naujų klientų (kreditorių) ir buvo panaudoti tik naujoms kelionėms organizuoti. Prielaidomis teismo sprendimas negali būti grindžiamas, todėl išvados teisingumas turėjo būti patvirtintas byloje esančiais įrodymais, t. y. apskaitos dokumentais. Tačiau teismo sprendime apie tokius įrodymus nėra nurodyta.

2. Teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovas įrodinėjo, kad visos į bendrovės banko sąskaitas po teismo nutarties, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo įplaukusios lėšos buvo gautos iš klientų (kreditorių) dėl bendrovės ūkinės-komercinės veiklos vykdymo, todėl jam ir turėtų tekti neigiamos įrodinėjimo pareigos neįvykdymo pasekmės. Atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų dokumentų teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalį, nevertino ir nenustatinėjo, kokia pinigų suma iš atsakovo sumokėtų pažeidžiant teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta apskaitos dokumentais. Tai reiškia, kad teismas išnagrinėjo bylą nenustatęs teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių ir neištyręs byloje esančių įrodymų.

3. Atsakovas, galiojant bendrovės piniginių lėšų, esančių bendrovės banko sąskaitose, areštui, užuot kaupęs ir saugojęs į banko sąskaitas įplaukusias lėšas atsiskaitymui su buvusiais bendrovės kreditoriais, mokėjo pinigus kitiems kreditoriams. Tokios aplinkybės suponuoja atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimą. Atsakovui neteisėtais veiksmais sumažinus bendrovės banko sąskaitose esančių pinigų kiekį, atitinkamai sumažėjo ir teismo nutarties, kuria iškelta bendrovei bankroto byla, priėmimo dieną buvusių bendrovės kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus iš bendrovės turto. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš bendrovės sąskaitų išleido 538 110,63 Lt, iš kurių atsakovas tik 112 904,94 Lt mokėjimus bandė pagrįsti dokumentais, o teismo patvirtinti bendrovės kreditorių reikalavimai sudaro 145 072,26 Lt, yra akivaizdu, kad visi tuometiniai bendrovės kreditoriai būtų galėję patenkinti savo reikalavimus iš bendrovės turto. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovui padarytos žalos faktas ir jos dydis, kaip ir atsakovo neteisėti veiksmai bei priežastinis atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, yra akivaizdūs, ir priešingai nei nurodė teismas, įrodyti.

Atsiliepimas

Atsakovas R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nepaneigia apeliacinio skundo argumentai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje keliamas įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimas dėl to, kad esant galiojančiai teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vadovas išleido bendrovės sąskaitose esančias lėšas.

CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jie privalo atlyginti padarytą žalą. Bendrovės vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam gali kilti civilinė atsakomybė. Šią atsakomybę gali lemti tiek bendrovės vadovo imperatyviai teisės aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei, taip pat kreditoriams pažeidimas. Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246-6.249 str.). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „IBCA trobos“ v. A. G., bylos NR. 3K-3-493/2012).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 25 d. nutartimi iškėlė ieškovui UAB „Kauno ugnelė“ bankroto bylą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo bendrovės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, iki turto perdavimo administratoriui (teismo nutartis įsiteisėjo 2013 m. sausio 10 d.) (t. 1, b. l. 5-9). UAB „Kauno ugnelė“ direktorius atsakovas R. K., ir po Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarties priėmimo, bendrovės veiklai tęsti – užsienio kelionėms organizuoti, vykdė operacijas per bendrovės filialą, kuris turi atskirą juridinio asmens kodą ir kurio sąskaitoms faktiškai nebuvo pritaikytas areštas.

Ieškovo BUAB „Kauno ugnelė“ reikalavimas atlyginti žalą atsakovui R. K., kaip buvusiam UAB „Kauno ugnelė“ vadovui, grindžiamas tuo, kad galiojant bendrovės piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, areštui per laikotarpį nuo Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarties priėmimo iki šios nutarties įsiteisėjimo, t. y. iki 2013 m. sausio 10 d., atsakovas iš UAB „Kauno ugnelė“ Klaipėdos filialo banko sąskaitų išleido 538 110,63 Lt. Ieškovo manymu, dėl tokių

atsakovo veiksmų buvo iš esmės apsunkintos kreditorių galimybės iš bendrovės turto patenkinti kreditorių 145 072,26 Lt bendros sumos reikalavimus.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikrų ribojimų atsakovui taikymu. CPK 145 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybės paskelbti, taip pat tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant, – nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento. Bylos duomenimis, Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės 2012 m. birželio 27 d. buvo įregistruotos turto arešto aktų registre (t. 2, b. l. 19), dėl to atsakovas, būdamas bendrovės valdymo organu, nuo to momento neturėjo jokios teisės disponuoti bendrovės lėšomis, bet šių draudimų nepaisė, tuo pažeidė imperatyviąsias teisės normas. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokie atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais.

Tačiau atsakovo neteisėtų veiksmų nustatymas nėra pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Kaip minėta, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei kilti reikalingos visos jos taikymo sąlygos. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nebuvo tinkamai pagrįstas žalos faktas bei jos dydis. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Taigi, pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kuri nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas, tai atsakingas už žalą juridinio asmens vadovas privalo ją atlyginti, kad juridinis asmuo ar kreditorius atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje jie būtų, jeigu jiems nebūtų buvę padaryta žalos. Žalos turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kad jos faktiškai patirta, ir, taikant civilinę atsakomybę, turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalą padariusio – asmens sąskaita.

Ieškovas teigia, kad atsakovui neteisėtais veiksmais sumažinus bendrovės banko sąskaitose esančių pinigų kiekį, atitinkamai sumažėjo ir teismo nutarties, kuria iškelta bendrovei bankroto byla, priėmimo dieną buvusių bendrovės kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus iš bendrovės turto. Tačiau iš ieškovo pateiktų UAB „Kauno ugnelė“ Klaipėdos filialo banko sąskaitų išrašų matyti, kad iki teismo nutartimi taikyto bendrovės turto arešto šiose sąskaitose buvo iš viso tik 312,41 Lt (t. 1, b. l. 133-189, t. 2, b. l. 5-9). Laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 25 d. iki 2013 m. sausio 10 d. ginčo sąskaitose pinigų apyvarta sudarė 538 110,63 Lt, buvo išleista iš esmės tiek piniginių lėšų, kiek tuo laikotarpiu ir buvo gauta, t. y. debetas ir kreditas sutapo. Šios aplinkybės neginčija ir apeliantas. Atsižvelgdamas į nustatytas byloje faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pakankamas pagrindas išvadai, jog atsakovas naudojo tik naujų klientų (kreditorių) pinigus, už kuriuos suorganizuodavo keliones. Apeliantas nesutikdamas su šia teismo išvada jokių tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Byloje nenustatyta, kad atsakovas atsiskaitymus atliko siekdamas pažeisti bendrovės ar jos kreditorių interesus, ar bendrovės lėšas panaudojo savo reikmėms. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovui tęsiant UAB „Kauno ugnelė“ veiklą, bendrovės skolos kreditoriams būtų padidėję. Be to, galimai nemokaus skolininko pirmenybės suteikimas vienam iš kreditorių, atsiskaitant su juo, savaime nereiškia žalos skolininkui padarymo. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovas neįrodė, jog bendrovės vadovas padarė žalos bendrovei.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos bylose, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra nurodęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š.., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Taigi bankrutuojanti (bankrutavusi) bendrovė kaip savarankiška proceso šalis naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos grupė“ v. UAB „Koralita“, bylos Nr. 3K-3-2018/2010). Kaip minėta, tokio pobūdžio bylose žalos faktą ir dydį bei kitas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas. Įvertinęs tai, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė žalos, kaip vienos iš būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, pagrįstai ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą atmetė ir priešingai nei nurodė apeliantas, tinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nei procesinės nei materialiosios teisės normų nepažeidė ir bylą išnagrinėjo teisingai, todėl skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 700 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, 88). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, iš ieškovo priteistinos atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo BUAB ,,Kauno ugnelė“ (į. k. 133157526) atsakovui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Lt (septynis šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

TeisėjosAlė BukavinienėDanutė Gasiūnienė Nijolė Piškinaitė