Kauno apygardos teismo sprendimas

2013-10-22 · Civilinė byla Nr. 2-1434-601/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-22
Bylos Nr.
2-1434-601/2013
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00077-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Atsakovas
R. K.
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1434-601/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00077-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 44.2; 44.2.4.1; 44.5.2.17; 116.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo atstovams administratoriaus įgaliotam asmeniui M. S. ir adv. A. N., atsakovo atstovei adv. J. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno ugnelė“ ieškinį atsakovui R. K. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė BUAB „Kauno ugnelė“ pateikusi ieškinį prašė priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 538 110,63 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog prašo priteisti tik 145 072,26 Lt žalos atlyginimo, nes tokiai sumai yra patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovai nurodė, kad 2012 m. birželio 25 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Kauno ugnelė“ buvo iškelta bankroto byla (įsiteisėjo 2013 m. sausio 10 d.), kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuoti UAB „Kauno ugnelė“, j. a. k. 133157526, nekilnojamąjį, kilnojamąjį, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, iki turto perdavimo administratoriui. Atsakovas, UAB „Kauno ugnelė“ direktorius, per laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo (2012 m. birželio 25 d.) iki jos įsiteisėjimo (2013 m. sausio 10 d.), iš UAB „Kauno ugnelė“ Klaipėdos filialo banko sąskaitų (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) išleido areštuotus 538 110,63 Lt. Atsakovas, pažeisdamas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, išleido ieškovo pinigus, todėl tokiais savo neteisėtais veiksmais, dėl kurių nėra galimybės atsiskaityti su esančiais kreditoriais, padarė žalą ieškovui, kuri lygi ieškovo bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumai (145 072,26 Lt). Nustačius atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama, todėl egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė prašo ieškinį atmesti, nes nėra visų civilinei atsakomybei kilti sąlygų. Teismas 2012 m. birželio 25 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neapribojo ieškovo teisių atlikti sandorius, neuždraudė atsiskaitymų. Sąskaitoms, į kurias buvo gaunamos pajamos ir iš kurių buvo daromos išlaidos, faktiškai areštas nebuvo uždėtas, bankas leido atlikti bankines operacijas. UAB „Kauno ugnelė“ vykdė savo ūkinę-komercinę veiklą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. organizavo keliones į užsienį, tuo tikslu buvo paimami pinigai iš klientų ir apmokamos jų kelionės išlaidos (užsakomi bilietai, viešbučiai ir pan.). Nenustatyta, kad ieškovui iš tiesų buvo padaryta reali žala, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, priešingai, ieškovės skolų apimtis, dėl atliktų atsiskaitymų su klientais, sumažėjo, mokėjimai buvo daromi klientų sąskaita (klientai apmoka – UAB „Kauno ugnelė“ rezervuoja bilietus).

Be to įstatyme numatyta, kad ieškovas turi teisę išieškoti nuostolius iš tų asmenų, kurie neįvykdė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 str. 9 d.), tačiau nagrinėjamu atveju ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo padavė UAB „Inkaso Lietuva“, kuri dėl nuostolių atlyginimo nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 2012 m. birželio 25 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovei UAB „Kauno ugnelė“ iškelta bankroto byla (įsiteisėjo 2013 m. sausio 10 d.) ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuoti UAB „Kauno ugnelė“, j. a. k. 133157526, nekilnojamąjį, kilnojamąjį, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, iki turto perdavimo administratoriui. Ieškovės UAB „Kauno ugnelė“ direktorius atsakovas R. K., esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms UAB „Kauno ugnelė“ turtui (piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose), iki nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (toliau – ginčo laikotarpis), tęsė įmonės ūkinę-komercinę veiklą per Klaipėdos filialą, kuris turi atskirą juridinio asmens kodą (j. a. k. (duomenys neskelbtini)), organizuodamas užsienio keliones. Ginčo laikotarpiu banko sąskaitose, kurioms faktiškai nebuvo pritaikytas areštas (bankas neturėjo duomenų apie ieškovo sąskaitų areštą, nes ieškovo Klaipėdos filialas turi atskirą juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini)) pinigų apyvarta siekė 538 110,63 Lt (debetas ir kreditas iš esmės sutapo; t. 1, b. l. 133-189, t. 2, b. l. 5-9). 2012 m. birželio 25 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo įregistruotos turto arešto aktų registre 2012 m. birželio 27 d.

Ginčo esmė – ar atsakovas savo veiksmais padarė žalą ieškovui.

Pažymėtina, kad atsakovo, kaip įmonės direktoriaus civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovė privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovė neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas yra kaltas. Ar bendrovės vadovas konkrečiu atveju jam priskirtas pareigas vykdė tinkamai, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matsą.

Teismas sprendžia, kad atsakovo veiksmai nuo laikinųjų apsaugos priemonių įregistravimo turto arešto aktų registre (2012 m. birželio 27 d.) negali būti laikomi teisėtais, nes laikytina, kad jis nuo to momento sužinojo apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (areštą piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose) (CPK 145 str. 8 d.), todėl neturėjo teisės vykdyti atsiskaitymų iš banko sąskaitų, nors bankas ir nedraudė to daryti. Tačiau teismas sprendžia, kad nėra civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – žalos ieškovui. Žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, reiškiasi vienu iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų: asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliais), taip pat negautomis pajamomis. Taigi, būtina nustatyti, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovo padaryta žala ir nustatyti jos dydį. Ieškovė žalą kildina iš to, kad buvo išleisti iš banko sąskaitų pinigai, kurie galėjo būti panaudoti bankrutuojančios įmonės (ieškovės) kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, o žalos dydį sieja su kreditorių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų dydžiu. Teismas negali sutikti su tokiais ieškovės argumentais ir sprendžia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos (nuostolių) atsiradimo faktą bei nepagrindė žalos dydžio, nors ši pareiga tenka jai (CPK 178 str.). Nustatyta, kad atsakovas po bankroto bylos iškėlimo įmonei (ieškovei) iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo tęsė ūkinę-komercinę veiklą (organizavo užsienio keliones) per įmonės Klaipėdos filialą, kurio banko sąskaitomis realiai jam nebuvo uždrausta naudotis. Atsakovas naudojo tas lėšas, kurios buvo įneštos po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, išleido pinigų tiek, kiek gavo, todėl yra pakankamas pagrindas spręsti, jog atsakovas naudojo tik naujų klientų (kreditorių) pinigus, už kuriuos suorganizuodavo keliones. Atsakovui nebetęsiant ūkinės-komercinės veiklos nebūtų jokių pajamų. Nenustatyta, kad atsakovas gautus pinigus išleistų savo reikmėms. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas per ginčo laikotarpį savo veiksmais nepablogino įmonės finansinės padėties ir nepadarė jai žalos, t. y. įmonei neatsirado reali žala dėl atsakovo veiksmų.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nenustatytos visos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, todėl ieškinys atmestinas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Atsakovas prašo priteisti 600 Lt už advokatės atstovavimą teisme (pinigų priėmimo kvitai Nr. 725066 ir Nr. 725072). Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos sudėtingumą (byla nesudėtinga), advokatės darbo ir laiko sąnaudas (dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose) sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos už advokatės pagalbą mažintinos iki 400 Lt (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Panaikinti 2013 m. vasario 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) registruota gyvenamoji (duomenys neskelbtini), Kaunas, priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 538 110,63 Lt (penki šimtai trisdešimt aštuoni tūkstančiai vienas šimtas dešimt Lt ir 63 ct) sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, o šio turto nesant arba esant nepakankamai, likusiai sumai areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno ugnelė“, į. k. 133157526, atsakovui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Evaldas Burzdikas