- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- A15.-362-1133/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00026-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. M.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. I. M. 2020 m. rugsėjo 7 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), prieš pradėdamas važiuoti neįsitiko, kad tai daryti saugu, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais I. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir KET) 9, 101 ir 222 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
2. I. M. apklausiamas teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies, pripažino, jog galėjo sukelti eismo įvykį, tačiau nepripažino, kad iš eismo įvykio pasitraukė tyčia. Parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“, todėl tenka važinėti į skirtingus kiemus, kurie paprastai būna užstatyti automobiliais iš visų pusių, tenka važiuoti iš lėto, automobilyje įjungta muzika, galėjo to nepajusti. Automobilių, su kuriais važinėja, bamperiai (toliau – buferiai) yra plastmasiniai, jie spyruokliuoja ir paprastai jokių pasekmių lengvas kontaktas nesukelia. Ant automobilio, kurį vairavo, neliko jokių žymių. Buvo fotografuota du kartus kelių policijoje. Paklausus tyrėjos, kiek jam tai kainuos, tyrėja nurodė, jog pagal apgadinimus 300 Eur, tačiau protokole pamatė, jog nusimato gerokai didesnė suma. Susipažinęs su nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, duotais pirmo posėdžio metu, susidarė nuomonę, kad autoįvykį bandoma padaryti stipriu, nes minima, kad buvo girdėti didelis garsas ir neva po buferio nuėmimo paaiškėjo kiti sudėtingi automobilio apgadinimai ir brangiai kainuojantis taisymas, ko nesimatė visiems būnant kelių policijoje. Jo manymu apgadinimai ne visai atitinka tai, kas buvo nupaveiksluota po autoįvykio. Kiek prisimena, ant jo automobilio jokių žymių nebuvo, ant nukentėjusiosios automobilio matėsi tik nubrozdinimai, tačiau protokole minimas ir žibinto keitimas. Nesutinka, kad yra dar kiti brangiai kainuojantys automobilio sužalojimai. Tai sukėlė daugiausiai abejonių ir nesutinka su tais darbais, dėl pakeistų detalių, dėl ko smarkiai išaugo suma. Pažymėtas ir žibintas, pažibinčiai, tačiau nieko panašaus nebuvo, kai automobilį apžiūrinėjo tyrėja. Apklausus V. M., kaip specialistą, parodė, jog negali kvestionuoti sumos, paskaičiuotus už padarytus apgadinimus, kadangi prieš tai nežinojo, kaip viskas skaičiuojama.
3. Nukentėjusioji V. V. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, jog vakare, tarp 19‑20.30 val., jai paskambino iš policijos ir pasakė nueiti pažiūrėti savo automobilį. Nuėjusi pamatė, kad automobilis bliuvo kliudytas, iškvietė policiją. Atvažiavo patrulių ekipažas, surašė dokumentą, nufotografavo, davė pažymą, kur kreiptis, ji surašė paaiškinimus. Vėliau su ja susisiekė tyrėja I. B., prašė atvykti automobilio apžiūrai. Atvykus į komisariatą tyrėjas sustatė automobilius į poziciją. Pažeidėjas neigė, kad buvo kažkoks kontaktas, bet jo automobilis buvo akivaizdžiai apgadintas, jis nurodė, kad tai dėl sprogusios padangos. Jai tai nebuvo aktualu, nes turi „Kasko“ draudimą ir bet kokiu atveju galėjo atgauti patirtas išlaidas, tačiau buvo nustatytas pažeidėjas ir ant automobilio rado liudytojos paliktą raštelį. Liudytoja atsiuntė į telefoną nuotrauką automobilio, kuris įvažiavo į jos automobilį. Po įvykio buvo atplėštas visas sparnas, pas pažeidėją irgi viskas atkabinta. Pas ją dar buvo įlenkimas buferyje, prie gabaritinio žibinto, nubrozdinta visa dažyta dalis, taip pat ir viršutinė, buvo sulūžę laikikliai. Kai nuėmė buferį, paaiškėjo, kad buvo daugiau apgadinimų, kurių prieš tai nesimatė. Buvo smūgis, atšoko buferio dalis ir nusibrozdino, todėl reikėjo atlikti tvarkymo ir dažymo darbus. Buferis paėjo į priekį, užšoko ant sparno detalės, dėl to buvo tvarkytas sparnas. Automobilį tvarkė viename iš draudimo bendrovės sąraše nurodytų servisų. Serviso remonto darbais nelabai domėjosi.
4. Liudytoja M. M. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, jog ji dirba šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, darbovietės langai išeina į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tuo metu su kolege ruošėsi išeiti iš darbo, stovėjo prie vitrininių durų ir stebėjo „Toyota Prius“ automobilį. Kadangi pati ten dažnai stato automobilį, žino, kokia ten siaura gatvelė ir, kaip atidžiai reikia važiuoti. Matė, kaip automobilis važiavo atbulas ir galiniu kairiu kampu trenkėsi į kitą automobilį. Buvo labai didelis garsas nuo smūgio, nes vitrininės durys buvo uždarytos, tačiau jis girdėjosi viduje. Nors kolegė smūgio nematė, bet nuo garso atsisuko ir tuomet abi stebėjo tą situaciją. Tuomet automobilio vairuotojas pasitaisė, pavažiavo į priekį ir atbulomis išvažiavo. Ji pribėgo nufotografuoti jo numerius. Po to su kolege pribėgo prie nukentėjusiosios automobilio, pamatė akivaizdžias pasekmes, todėl iškvietė policiją. Automobilio dešinys kampas buvo įstumtas, buvo įlenkimas, ar buvo nubrozdinimai, nepamena.
5. V. M., apklaustas kaip specialistas, teismo posėdžio metu parodė, jog jis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „A“ 20 metų, yra susijęs su automobilių remontu, remonto eiga, sąmatų vertinimu. Kiek pamena, įvykio metu buvo atsitrenkta į dešinį kampą, todėl susidarė ne tik akivaizdžiai matomi sugadinimai, bet ir tam tikros deformacijos, nes buferis susijęs su detalėmis, kurios randasi iš karto po juo, susijusios su priekiniu sparnu, kuris sujungtas. Defektacijos metu buvo nustatyti tam tikri pažeidimai, kurie buvo pašalinti ir įvertinta situacija. Sąmata sudaroma kaip kontekstas su išrinkimo ir surinkimo darbais, kėbulo darbais ir keičiamų detalių įstatymais, atitinkamų detalių paruošimu. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyti apgadinimai: lūžęs priekinis žibintas, lūžęs rūko žibintas ties reguliavimo vieta, deformacijos metu buferis suvaikščiojo ir grotelės trūko, įmontuota plastikinė detalė. Tokie pagrindiniai dalykai. Apatinio buferio dalis šio automobilio nesiremontuojama, todėl keičiama visa. Buferis sudaromas iš dviejų dalių – viršutinė dalis yra dažoma automobilio spalva, ji leidžiama pačiam remontui; apatinė jo dalis yra struktūrinė ir ji technologiškai nesiremontuoja, gali būti tik keičiama, nes tokią struktūrą ir sandarą gali atkurti tik nauja detalė. Priekinio sparno apdailos reikėjo, nes priekinis buferis su priekiniu sparnu jungiasi per stambų elementą, kai automobilis gavo smūgį į buferio dešinį kampą, tai buferis turėjo pasislinkti, nes jis tiesiog buvo deformuojamas ir sujudino priekinį sparną, sparnas pasislinko nuo dangčio ir atsirado tarpai viršuje ir apatinėje dalyje, kad ta sparno deformacija būtų pašalinta, reikėjo taisyti. Dėl oro filtro tvarkymo – buvo nuėmimas ir statymas, remonto atstatomoji programa, nes remonto darbai buvo skaičiuojami naudojantis programa, kuri yra licencijuota ir jos principu buvo atliekami remonto darbai. Valandiniai darbai, kurie yra, tai praktiškai viskas iš gamintojo technologijos yra perkelta į šią programą. Buferio apatinė dalis keista, nes čia yra struktūrinė dalis, kuri nesiremontuoja. Priekinės įsiurbimo grotelės tvarkytos, nes jos yra rūko žibintų lygyje, kadangi buferis gavo deformaciją ir jis laužia silpnesnę detalę, lūžo grotelės ir trūko priekinis žibintas dešinėje pusėje. Jei buferį nuimi, ant sparno statosi plastikinis kronšteinas. Jis tvirtinasi prie sparno, o viršutinė dalis turi nedidelius laikiklius ir ant jo užsimauna viršutinė buferio dalis, kad suglustų su sparnu. Kai deformacija įvyksta, tai dažniausia būna, kad sulūžta pati silpniausia dalis, tai tas užkabinimas. Be to, po užkabinimo buferis negalės stovėti ir jis bus atšokęs. Dešinysis žibintas keistas, nes lūžo korpusas iš apačios. Parkavimo sistemos dešinysis daviklis ir rūko žibintas taip pat pakeisti, nes deformacijos metu buvo lūžusi deflektoriaus ir korpuso susijungimo vieta, be laikiklio nesireguliuoja žibintas. Sujungimo vamzdžio galutinėje sąskaitoje nėra, nes ta detalė buvo atstatyta. Kur sąmatoje nurodytos dalys, viskas buvo pakeista. Remonto sąmata yra derinama su „Kasko“ draudimo bendrove. Ji buvo suderinta, buvo gautas atsakymas, kad su ja viskas gerai, jiems abejonių dėl sąmatos nekilo. Nesuderinus sąmatos, remontas ar kiti veiksmai nėra daromi. Negali nurodyti konkretaus specialisto, su kurio derinama sąmata. Jis kaip žalos administratorius. Ta programa, kuria atliekami visi sąmatos darbai, siunčiama draudimo bendrovei ir jie peržiūri, įsigilina ir arba tvirtina arba netvirtina jos. Automobilis atvyksta remontuotis pagal konkrečią draudimo bendrovę, visi darbai ir yra derinami su ta bendrove.
6. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės M. K. 2020 m. rugsėjo 7 d. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, jog 2020 m. rugsėjo 7 d., apie 19.30 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu P. V., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kieme, automobilis „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) pažymėtas „(duomenys neskelbtini)“ logotipais, įvažiavo į stovintį automobilį „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir pasišalino. Pranešė liudininkė. Atvykus nurodytu adresu kreipėsi V. V., kuri nurodė, kad apie 17.15 val. mintame kieme paliko stovėti neapgadintą automobilį. Apie 19.45 val. jai paskambino iš policijos ir pasakė nueiti pažiūrėti automobilio, nes galimai buvo eismo įvykis. Priėjusi prie automobilio rado raštelį, kuriame nurodyta, kas jį apgadino, taip pat rado apgadintą priekinį bamperį (b. l. 3).
7. Iš nukentėjusiosios V. V. 2020 m. rugsėjo 7 d. paaiškinimo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 7 d., apie 17.15 val., ji pastatė savo automobilį „Opel Mokka“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kieme. Apie 19.45 – 20.15 val. jai paskambino iš policijos ir nurodė nueiti pažiūrėti savo automobilį, kadangi jis galimai buvo apgadintas eismo įvykio metu. Išėjus į lauką pamatė, kad apgadintas jos automobilio dešinės pusės priekinis bamperis, ant automobilio priekinio stiklo paliktas raštelis su eismo įvykį mačiusios liudytojos duomenimis ir eismo įvykį sukėlusio automobilio valstybiniais numeriais. Ji pati eismo įvykio nematė, kaltininko įvykio vietoje nebuvo (b. l. 6).
8. Iš liudytojos M. M. 2020 m. rugsėjo 9 d. paaiškinimo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 7 d., 19.20 val., automobilis „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) galu įvažiavo į automobilio „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) priekį. Buvo didelis garsas, matėsi smūgis. Ji buvo salone „(duomenys neskelbtini)“, viską matė pati. „Toyota“ automobilio vairuotojas pasitaisė ir atbulas išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, vairuotojas iš automobilio neišlipo. Mano, jog automobilio vairuotojas turėjo pastebėti/pajusti autoįvykį (b. l. 9).
9. Iš I. M. 2020 m. rugsėjo mėnesio paaiškinimo matyti, jog 2020 m rugsėjo 7 d. dirbo dieninėje pamainoje nuo 10 val. iki 22 val. Kur buvo tą dieną, apie 19.30 val., nepamena, eismo įvykiuose tą dieną nedalyvavo. Automobilis per praėjusias dienas neremontuotas (b. l. 12).
10. Iš I. M. 2021 m. sausio 27 d. el. pranešimo matyti, jog ant jo vairuoto automobilio bamperio nebuvo jokių fizinio kontakto su kitu automobiliu žymių, o ant nukentėjusiosios automobilio bamperio nubrozdinti dažai. Įvykio metu fizinio kontakto nepajuto (greičiausiai dėl to kad plastikinis bamperis spyruokliavo, taigi kategoriškai tokio kontakto galimybės neneigia), o neradus to kontakto žymių ant savo automobilio, akistatos su nukentėjusiąja metu apskritai suabejojo to kontakto buvimu (b. l. 51).
11. Iš Eismo įvykio vietos 2020 m. rugsėjo 7 d. schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad yra užfiksuoti automobilio „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) apgadinimai: priekinis bamperis, apgadinimų aukštis nuo 0,65 iki 0,73 m (b. l. 4-5).
12. Iš 2020 m. rugsėjo 15 d. fotoletelės duomenų matyti, jog buvo sugretinti automobiliai „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), užfiksuoti jų apgadinimai (14, 16-19).
13. Iš V. V. 2021 m. vasario 24 d. el. paštu pateiktų duomenų matyti, jog fotonuotraukose yra užfiksuoti automobilio „Opel (v. n. (duomenys neskelbtini)) apgadinimai, padaryti 2020 m. rugsėjo 7 d. įvykio metu (b. l. 62-68),
14. Iš mobiliosios aplikacijos bei žemėlapio duomenų matyti, jog 2020 m. rugsėjo 7 d., 19.18 val., vairuotojas turėjo užsakymą adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra šalia pažeidimo padarymo vietos (duomenys neskelbtini) (b. l. 15, 40).
15. Iš Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų matyti, jog automobilio „Toyota Prius Plus“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) valdytojas ir savininkas yra uždaroji akcinė bendrovė UAB „A“ (b. l. 7).
16. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, jog „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje buvo surasta, kad vairuotojas I. M. 2020 m. rugsėjo 7 d., tarp 17.15 val. ir 20.15 val., Vilniuje, naudojosi „(duomenys neskelbtini)“ mobiliąja aplikacija ir vairavo automobilį „Toyota Prius Plus“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 11).
17. Iš UAB „A“ 2020 m. lapkričio 27 d. pateiktos sąmatos bei akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „(duomenys neskelbtini)“ duomenų matyti, kad automobilio „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) remonto darbai vertinami 1 421,33 Eur su PVM. Remonto darbų sąmata suderinta su draudimo bendrove (b. l. 21, 23-28, 80).
Motyvuojamoji dalis
I. M. padaryto nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados
18. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
19. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
20. KET 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
21. KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
22. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.
23. Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad I. M. sukėlė administracinio nusižengimo protokole nurodytą eismo įvykį, apgadino nukentėjusiosios automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Ši išvada darytina įvertinus byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. M. taip pat neneigia, jog nurodytu metu ir vietoje galėjo sukelti eismo įvykį. Duodamas parodymus teisme jis nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir dažnai tenka važiuoti į kiemus, kurie apstatyti automobiliais, todėl iš tiesų galėjo apgadinti kitą automobilį, tačiau nurodo galėjęs to nepajusti dėl plastikinio spyruokliuojančio buferio, taip pat dėl to, jog ant savo automobilio nepastebėjo jokių kontakto žymių.
25. Tai, kad I. M. sukėlė eismo įvykį, patvirtina liudytojos M. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai, jog nurodytą dieną ji matė, kaip automobilis „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), važiuodamas atbulomis, atsitrenkė į kieme stovinčio automobilį „Opel“ priekį, po šio smūgio pasitaisė pavažiuodamas į priekį ir atbulas išvažiavo iš kiemo, iš automobilio išlipęs nebuvo. Priėjus prie nukentėjusiosios automobilio pastebėjo, jog jis akivaizdžiai apgadintas, buvo įlenktas priekinis dešinys kampas todėl pranešė policijai. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos parodymais, kadangi ji buvo apklausta teismo posėdyje įspėta dėl atsakomybės, be to jos parodymai visiškai atitinka jos paaiškinimą, rašytą tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 9 d., teismas nenustatė, jog ši liudytoja norėtų sąmoningai pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam I. M., ar būtų suinteresuota bylos baigtimi.
26. Aplinkybę, jog liudytoja matė eismo įvykį ir iš karto apie jį pranešė policijos pareigūnams, patvirtinta ir nukentėjusiosios parodymai, duoti tiek teismo posėdžio metu, tiek rašant paaiškinimą įvykio dieną, kurie iš esmės yra analogiški. Nukentėjusioji parodė, jog apie 2020 m. rugsėjo 7 d., apie 17.15 val. pastatė savo automobilį kieme, o 19 – 20.30 val. jai paskambino iš policijos ir pasakė apžiūrėti savo automobilį, kadangi jis galimai buvo apgadintas. Išėjusi apžiūrėti pastebėjo, jog automobilis iš ties buvo kliudytas, buvo „atplėšta“ prie sparno, pranešė apie tai policijai. Ant automobilio rado pranešėjos laiškelį. Tokius jos duomenis taip pat patvirtinta ir byloje esantis pareigūnės M. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog apie įvykį pirmiausia pranešė jį mačiusi liudininkė, o atvykus į įvykio vietą kreipėsi nukentėjusioji.
27. Tai, kad įvykio metu automobilį vairavo I. M., patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas pranešimas, kaip minėta, to neneigia ir pats I. M.. Tai, kad nurodytu laiku I. M. iš tiesų buvo netoli įvykio vietos patvirtina ir jo tos dienos užsakymų išklotinė tarp 18.29 val. ir 19.55 val., kurioje nurodyta, jog 19.18 val. jis turėjo užsakymo (duomenys neskelbtini), kuri yra šalia įvykio vietos – (duomenys neskelbtini).
28. Vis tik teismas nesutinka su I. M. versija, jog jo automobilis nebuvo apgadintas, kadangi iš papildomų duomenų apie eismo įvykį ir byloje esančių fotolentelių, kuriose užfiksuoti sugretintų automobilių apgadinimai, matyti, jog automobilis „Toyota“ yra apgadintas dešinėje pusėje, ties galiniu ratu (šiek tiek nubraukta ir įlenkta) ir šio apgadinimo aukštis bei vieta sutampa su automobilio „Opel“ apgadinamais, esančiais ant priekinio bamperio, keleivio pusėje (b. l. 14, 17-19). Iš užfiksuotų apgadinimų matyti, jog jie iš tiesų galėjo būti padaryti liudytojos M. M. nurodytomis aplinkybėmis, t. y I. M. važiuojant atbulomis ir atsitrenkus į stovintį automobilį „Opel“, todėl I. M. teiginiai, jog ant jo automobilio nebuvo jokių apgadinimų, atmestini kaip nepagrįsti.
29. Kaip minėta, I. M. taip pat traukiamas administracinėn atsakomybėn ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 750 Eur.
30. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad I. M. negalėjo nepajusti ir neišgirsti kontakto su kitu automobiliu, taigi iš eismo įvykio vietos jis pasitraukė tyčia. Šią išvadą daro įvertinęs eismo įvykio aplinkybes ir padarytus apgadinamus, liudytojos L. M. parodymus, jog I. M., važiuodamas atbulomis, kliudė stovinti automobilį, tuomet pasitaisė (pavažiavo į priekį) ir atbulomis išvažiavo, be to, buvo didelis smūgio garsas, kuris buvo girdimas per uždarytas vitrinines duris, nuo kurio net jos kolegė atsisuko, kuri įvykio nematė. Taip pat atsižvelgtina ir į įvykio metu padarytus apgadinimus, jog jie nėra smulkūs. Visi šie duomenys rodo, kad I. M. juto kontaktą su kitu automobiliu, tačiau nesustojo ir iš eismo įvykio pasišalino tyčia.
32. Iš byloje esančios automobilio „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) remonto darbų sąmatos matyti, jog įvykio metu padaryta žala (1 421,33 Eur) ženkliai viršija penkiolikos bazinių nuobaudų dydį (750 Eur). Posėdyje apklaustas kaip ekspertas UAB „A“ atstovas V. M., kuris darbas susijęs su automobilių remontu, remonto eiga, sąmatų vertinimu, paaiškino, kas sudarė remonto darbus, kas buvo neįtraukta į galutinę sumą, kodėl buvo privaloma tvarkyti ar keisti tam tikras automobilio detales, nors iš pažiūros ant automobilio buvo tik keli įbrėžimai ir įlenkimai ir kokia yra visų darbų atlikimo tvarka. Taip pat pažymėjo, jog automobilio remonto darbų sąmata yra suderinta su draudimo bendrove. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, iš pradžių nesutikęs su nurodoma automobiliui padaryta žala, po eksperto paaiškinimų nurodė, jog to kvestionuoti negali, jam nebuvo suteikta galimybė ginčyti sąmatos. o remontas jau atliktas; anksčiau nežinojo visų aplinkybių.
33. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad I. M., nurodytu laiku ir vietoje, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį ir jį pagadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pasitvirtinus administracinio nusižengimo protokole nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad I. M. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
Dėl I. M. skirtinos bausmės
34. Teismas, skirdamas nuobaudas, vadovaujasi ANK 22, 32, 34 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į I. M. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
34.1. ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
34.2. ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.
34.3. I. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina, jog administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
34.4. Teismas, individualizuodamas I. M. atsakomybę, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti grubūs KET pažeidimai) ir padarymo aplinkybes, jų kiekį (2 administraciniai nusižengimai), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (nusižengimas dėl KET pažeidimų, nulėmusių eismo įvykio sukėlimą, padarytas dėl neatsargumo, o nusižengimas, susijęs su pasišalinimu iš eismo įvykio, pasireiškė tiesiogine tyčia), į tai, kad teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena sunkinanti. Taip pat atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirba (b. l. 50), per paskutinius 5 metus daugiau nei 20 kartų baustas administracine tvarka, dauguma nusižengimų susiję su KET pažeidimais (greičio viršijimas, raudono šviesoforo signalo nesilaikymas, eismo įvykio sukėlimas (2020 m. rugpjūčio 9 d. nurodymu nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 d.), baudos sumokėtos (b. l. 30-38). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas.
34.5. Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta I. M. paskyrus už ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus baudas, kiek didesnes nei sankcijose numatytas minimalias. Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
34.6. Kaip minėta, ANK taip pat įtvirtina galimybę už ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Kartu pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019). Taigi, teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos I. M. aiškiai suvokė, kad dėl tokio jo elgesio gali atsirasti pasekmės, tačiau įvertinęs I. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teisės pažeidimus, remdamasis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisingumo bei proporcingumo principais, į paskirtos piniginės nuobaudos dydį, konstatuoja, jog ANK 22 straipsnio paskirtis bus pasiekta I. M. paskyrus pakankamai didelę baudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnius, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
I. M. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį paskirti 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą.
Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį paskirti 1 200 eurų (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, I. M. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (banko kodas 40100), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke (banko kodas 72900).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20122280066.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.