Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant ieškovei J. G., jos atstovei advokatei Ramunei Jatautienei, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Danisevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui B. R. dėl nustatyto išlaikymo vaikui padidinimo ir leidimo vaiką išvežti į kitą valstybę, institucija, teikianti išvadą – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu vaikas lanko privatų darželį Kėdainiuose, už jį moka 200 Eur. Artimiausiu metu nori persikelti gyventi į užsienį, nes ten vaikui galės suteikti geresnes sąlygas. Vaikas auga greitai, tuoj eis į mokyklą, todėl atitinkamai didėja ir išlaikymo išlaidos. Ji yra studentė, studijuoja politikos mokslus Danijoje. Šeimą išlaiko dabartinis sutuoktinis, ji laukiasi antro vaiko. Apie atsakovo turtą nieko nežino, mano, kad atsakovas vengia dirbti. Išlaikymas vaikui buvo mokamas nereguliariai, todėl ji kreipėsi į centrinę Vokietijos instituciją dėl išlaikymo lėšų išieškojimo iš atsakovo.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Daiva Danisevičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko, mano, kad yra pagrindas padidinti vaikui nustatytą išlaikymą, taip pat leisti vaikui išvykti į užsienį. Vaiko tėvas visiškai nesirūpina vaiku, su juo praktiškai nebendrauja. Bendravimas su vaiku būdavo labai epizodiškas, vykdavo tik ieškovės iniciatyva. Teismo nutartimi nustatytas išlaikymas yra labai mažas, todėl turėtų būti padidintas. Ieškovės šeima yra tarptautinė, todėl turėtų būti suteiktas leidimas vaikui išvykti į užsienį be tėvo sutikimo.

A. B. R. procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai, gyvenamosios vietos adresu (b. l. 64). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą bei įgyvendinti prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principą, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio N. R., gim. 2013 m. birželio 21 d., tėvai (b. l. 33). Santuokos šalys sudarę nebuvo. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartimi patvirtinta tarp J. G. (anksčiau – P.) ir B. R. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina J. G., o B. R. savo sūnaus išlaikymui įsipareigojo skirti po 60,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, taip pat buvo nustatyta bendravimo tvarka tarp tėvo ir sūnaus (b. l. 36-37).

Ieškovė pareiškė teisme reikalavimą padidinti sūnui N. R. teikiamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 60,00 Eur iki 200,00 Eur per mėnesį. Šį reikalavimą ieškovė grindžia iš esmės tuo, kad augant vaikui, auga ir jo poreikiai, be to pasikeitė prekių kainos. Nurodė, kad vaikas šiuo metu Lietuvoje lanko privatų darželį, taip pat vaikui reikia pirkti rūbus, skirti pinigų lavinimo priemonės ir pramogoms. Ieškovė pateikė skaičiavimus, iš kurių matyti, kad vaiko išlaikymui reikia 488,00 Eur per mėnesį (b. l. 11-12).

Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Nustatyta, kad ieškovė studijuoja Orchuso universitete Danijoje, yra politikos mokslų magistrantūros antro kurso studentė (b. l. 23), pagal bylos duomenis jos pajamas sudaro 15,20 Eur išmoka vaikui (b. l. 10, 25), registruotino nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi (b. l. 28, 29). Ieškovės teigimu, jos šeimą išlaiko Danijoje dirbantis sutuoktinis A. G., šias aplinkybes pagrindžia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 18-20).

A. B. R. yra Vokietijos pilietis, gyvena Berlyno mieste, byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, pajamas ar kitą turtą. Ieškovės žiniomis, atsakovas yra darbingas, tačiau dirbti vengia, išlaikymo gera valia sūnui neteikia.

Šalių nepilnametis sūnus N. R. yra 4 metų amžiaus, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą Kėdainiuose VšĮ „Mažylių akademija“ (b. l. 31). Byloje nėra duomenų apie vaiko specialiuosius poreikius. Sprendžiant, kaip pasikeitė šalių sūnaus poreikiai (ar jie išaugo), kaip reikšminga vertintina aplinkybė, kad nuo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutarties, kuria nustatytas išlaikymas, priėmimo praėjo daugiau kaip 4 metai, vaikas pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, todėl akivaizdu, kad padidėjo išlaidos maistui, sveikatos priežiūrai, higienai, išaugo jo poreikiai drabužiams, avalynei, taip pat reikalingos lėšos mokymosi priemonėms įsigyti, laisvalaikiui. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nurodo, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikalinga akivaizdžiai didesnė pinigų suma, todėl reikalavimas padidinti vaikui nustatytą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 60,00 Eur iki 200,00 Eur per mėnesį, tenkintinas.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ieškovė prašo jai išduoti leidimą išsivežti nepilnametį sūnų N. R. nuolat gyventi į kitą valstybę be atsakovo B. R. sutikimo.

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu.

Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą būtų perteklinis. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Jei šia teise nori pasinaudoti skyrium gyvenantis tėvas, turi būti atitinkamai pakeistas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus bei ieškovės paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas išduoti jai leidimą išsivežti nepilnametį N. R. nuolat gyventi į kitą valstybę be atsakovo B. R. sutikimo yra pagrįstas. Vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitiks vaiko interesus ir nepažeis skyrium gyvenančio atsakovo teisių. Atsakovas galės bendrauti su sūnumi pagal 2013 m. liepos 30 d. teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką. Nagrinėjamu atveju šeima savo ateitį sieja su užsieniu, kadangi ieškovė studijuoja, o jos sutuoktinis dirba Danijoje. Ieškovė laukiasi antro vaiko, baigusi studijas ieškos darbo užsienyje. Kaip nurodė ieškovė, sūnų priregistravus Danijoje, jam atsirastų ir valstybinės socialinės garantijos. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo metu vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos Danijoje (b. l. 79-81). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas B. R. yra Vokietijos pilietis, Lietuvoje negyvena, vaiku praktiškai nesirūpina, išlaikymo neteikia, atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė, todėl laikytina, jog atsakovo nesutikimas leisti vaikui išvykti gyventi nuolat į užsienį būtų nepagrįstas, todėl teismo leidimas išduotinas.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo B. R. priteistina: 41,00 Eur žyminis mokestis, 99,75 Eur vertimo ir 400,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 8, 34, 71 78) ieškovei, taip pat 50,00 Eur ((140 x 12) x 3 proc.) žyminis mokestis, nuo kurio dalies ieškovė buvo atleista, ir 7,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 79, 80, 88, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 263, 268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2013 m. liepos 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo B. R., gim. 1983 m. birželio 20 d., išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. R., gim. 2013 m. birželio 21 d., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) N. R. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Leisti ieškovei J. G. išvežti nepilnametį sūnų N. R. nuolat gyventi į kitą valstybę be atsakovo B. R. sutikimo.

Priteisti iš atsakovo B. R. ieškovei J. G. 540,75 Eur (penkių šimtų keturiasdešimties eurų 75 ct) jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo B. R. 57,20 (penkiasdešimt septynių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.