Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“ prašymą dėl skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys D. T., I. T., antstolė Svajonė Žukaitienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas iš dalies.

Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.

Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Pažymėtina, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

CPK 664 straipsnis nustato, kad išieškojimas iš piniginių lėšų yra prioritetinis išieškojimui iš kito turto, todėl skolininko turto dalies nustatymas sutuoktinio pajamose atitinka šias nuostatas, juolab atsižvelgiant į skolos dydį, duomenų, jog išieškojimas gali būti įvykdytas per šešis mėnesius darant įstatyme nustatyto dydžio išskaitymus iš skolininkui priklausančių pajamų dėl ko išieškojimas negalėtų būti nukreipiamas į kitą skolininko turtą, nenustatyta (CPK 663 straipsnis).

Antstolė Svajonė Žukaitienė, 2024 m. balandžio 11 d. turto arešto aktu Nr. S-24-76-12929 areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei I. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį kartu su sutikimu dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka išsiuntė skolininkui pasiūlant užpildyti sutikimą ir ne vėliau kaip per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui, apie atliktus procesinius veiksmus skolininką informuojant tinkamai. Taip pat 2024 m. spalio 28 d. patvarkymu Nr. S-24-76-36664 antstolė areštavo ½ skolininko sutuoktinės I. T. gaunamo darbo užmokesčio dalį. Skolininkui per antstolio nustatytą terminą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine, nepateikus, antstolis, 2025 m. sausio 7 d. priėmė siūlymą pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Pagal civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip.

Iš Lietuvos Respublikos Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad skolininkas su sutuoktine 2024 m. lapkričio 7 d. sudarę Povedybinę sutartį.

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybinę (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta CK 3.83 straipsnio 1 dalyje. CK 3.101 straipsnyje nustatyta, kad vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Vedybų sutartis ir jos pakeitimai prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudoti tik tada, jeigu sutartis ir jos pakeitimai buvo įregistruoti vedybų sutarčių registre (CK 3.103 straipsnio 3 dalis).

Šiuo atveju skolininkas ir jo sutuoktinė 2024 m. lapkričio 7 d. sudarė Povedybinę sutartį, sutarties 3.1.1. punkte skolininkas su sutuoktine susitarė, kad turtas, įgytas santuokoje yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, jeigu tas turtas yra įgytas ir įregistruotas viešame registre vieno sutuoktinio vardu kaip asmeninė nuosavybė. Sutarties 3.1.6. punkte sutuoktiniai susitarė, kad bet koks kilnojamas ir nekilnojamas turtas, gaunamos pajamos, indėliai banke, akcijos, bet kokie vertybiniai popieriai, dividendai, įgyti arba registruoti vieno iš sutuoktinių vardu yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė. Povedybinės sutarties sudarymas yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalyje, nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis) (Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-56-413/2022).

Vedybų sutarčių registro duomenys patvirtina, kad sutuoktinių povedybinė sutartis šiame registre įregistruota 2024 m. lapkričio 7 d. Tai reiškia, kad nuo minėtos datos sutuoktinių turtui yra taikomas povedybinėje sutartyje numatytas teisinis režimas.

Tokiu būdu, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą iki Povedybinės sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre, t. y. iki 2024 m. lapkričio 7 d. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Svarbu pažymėti, jog gyventojų registro duomenimis, skolininkas ir jo sutuoktinė turi du vaikus, kurie bylos nagrinėjimo teisme metu yra nepilnamečiai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, kad šeimoje auga nepilnamečiai vaikai, kurių išlaikymui ir socialinės gerovės užtikrinimui reikalingos stabilios pajamos, išieškotojos prašymas tenkinamas iš dalies, nustatant, kad skolininkui D. T. priklauso 1/3 jo sutuoktinės I. T. darbo užmokesčio, ar kitų jam prilyginamų pajamų (piniginių lėšų), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas nuo 2024 m. spalio 28 d. (turto arešto akto priėmimo) iki 2024 m. lapkričio 7 d. (povedybinės sutarties įregistravimo Vedybų registre). Taip pat nustatyti, kad skolininkui D. T. priklauso ½ dalis šio bendrosios jungtinės nuosavybės teise su I. T. priklausančio turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini): ½ gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); ½ viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, šioje byloje susidarė 31,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei lygiomis dalimis po 15,86 Eur iš suinteresuotų asmenų (skolininko) D. T. ir (skolininko sutuoktinės) I. T..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“ prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso 1/3 dalis jo sutuoktinės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio ir kitų prilygintų pajamų dalis gautų nuo 2024 m. spalio 28 d. iki 2024 m. lapkričio 7 d.

Nustatyti, kad skolininkui D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš suinteresuotų asmenų D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei iš kiekvieno po 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0076/24/00730, grąžinti antstolei Svajonei Žukaitienei.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.