- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- AN2-300-1035/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01002-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Valerij Lauš (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Pažeidėjas
- Naujininkų ūkis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimo, kuriuo patenkintas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundas – panaikintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. liepos 13 d. nutarimas, kuriuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nubausta pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 61 straipsnį, ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2022 m. liepos 13 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 61 straipsnį ir jai paskirta 1158 Eur bauda.
UAB (duomenys neskelbtini)“ nubausta už tai, kad neįvykdė Institucijos 2020 m. vasario 22 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-337, kuriame nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2022 m. kovo 21 d. pašalinti pažeidimus – užsakyti neypatingojo gyvenamosios (trijų ar daugiau būtų – daugiabučiai) paskirties pastato, unikalus Nr. 1094-0168-4011, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrąją statinio ekspertizę pagal pateiktą užduotį: 1) įvertinti, ar daugiabutis namas atitinka esminius statinio reikalavimus; 2) įvertinti, ar atlikti statybos darbai turi įtakos esminiams statinio reikalavimams; 3) įvertinti, ar nustatyti defektai turi įtakos esminiams statinio reikalavimams; 4) nurodyti būtinus defektų šalinimo darbus, siekiant užtikrinti statinio atitiktį esminiams statinio reikalavimams, užsakyti minėto gyvenamojo daugiabučio pastato kapitalinio remonto statybos projektą ir ekspertizę, pateikti Institucijai bendrosios ekspertizės aktą pagal pateiktą ekspertizės užduotį ir kapitalinio remonto statybos projektą ir jo ekspertizę.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimu patenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas – panaikintas Institucijos 2022 m. liepos 13 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2022 m. liepos 13 d. nutarimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės. Institucija, nustačiusi, kad siekiant vykdyti statybos darbus pastate būtina parengti pastato kapitalinio remonto statybos projektą ir ekspertizę, surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo bendrovę, kaip pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administratorę, užsakyti kapitalinio remonto statybos projektą ir ekspertizę, kuri yra būtina įvertinti, ar daugiabutis namas atitinka esminius statinio reikalavimus, ar atlikti statybos darbai turi įtakos esminiams statinio reikalavimams, ar nustatyti defektai turi įtakos esminiams statinio reikalavimams bei nurodyti būtinus defektų šalinimo darbus, siekiant užtikrinti statinio atitiktį esminiams statinio reikalavimams. Padarytas administracinis nusižengimas susijęs su pastato administratoriaus vykdytais pastato kapitalinio remonto darbais nesant parengto kapitalinio remonto projekto ir surašyto ekspertizės akto, taip pat su Bendrovei pateikto privalomojo nurodymo nevykdymu.
1.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Bendrovės atliktus veiksmus, kaip pakankamus, siekiant įvykdyti privalomąjį nurodymą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bylą nėra pateikusi įrodymų, kad vykdė 2022 m. kovo 21 d. Institucijai pateiktame rašte įvardytus veiksmus ir patalpino skelbimą pakartotinai 2022 m. kovo 26 d. savo interneto tinklapyje bei valstybiniame dienraštyje. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodama, jog neįvykdys privalomojo nurodymo per nustatytą terminą iki 2022 m. kovo 21 d., kartu su pateiktu rašytiniu paaiškinimu, turėjo pateikti prašymą Institucijai dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo, tačiau to nepadarė ir tokiu būdu pažeidė įstatymų nuostatas. Tai parodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pakankamai aktyvi ir neišnaudojo visų galimybių įvykdyti privalomąjį nurodymą.
1.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į itin ilgą laikotarpį, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ delsė pakartotinai patalpinti skelbimą interneto svetainėje dėl kvietimo teikti pasiūlymus atlikti ekspertizę, bei į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ klaidino Instituciją teigdama, kad pakartotinai teiks skelbimą dėl ekspertizės paslaugų pirkimo 2022 m. kovo 26 d. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad tik 2022 m. birželio 22 d. organizavo pakartotiną informacijos talpinimą dėl ekspertizės paslaugų pirkimo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuos veiksmus atliko Institucijai jau pradėjus administracinio nusižengimo teiseną atžvilgiu ir 2022 m. birželio 21 d. surašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio nusižengimo protokolą. Šios aplinkybės rodo ne Bendrovės siekį įvykdyti privalomąjį nurodymą, o veiksmus siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
1.4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol nėra pateikusi duomenų apie privalomojo nurodymo įvykdymą, o tai akivaizdžiai paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekia jį įvykdyti. Nors, pirmosios instancijos teismo teigimu, terminas privalomajam nurodymui įvykdyti buvo tariamai per trumpas, tačiau net ir suėjus šiam terminui, asmeniui nedingsta pareiga vykdyti teisėtų Institucijos nurodymų. Tai reiškia, kad suėjus privalomojo nurodymo terminui, bet toliau nevykdant įpareigojimų, pažeidimo padarymo laikas tęsiasi, todėl šiuo atveju turi būti vertinami ne tik privalomojo nurodymo vykdymo terminas, tačiau ir vėlesniu laikotarpiu atlikti arba neatlikti asmens veiksmai. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, kad asmuo nepagrįstai ilgą laiko tarpą nevykdė ir iki šiol nevykdo privalomojo nurodymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku neįvykdė Institucijos privalomojo nurodymo, nesant Bendrovės kaltės.
Skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teisena UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta, motyvuojant iš esmės tuo, kad privalomas nurodymas nebuvo įvykdytas dėl objektyvių, nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valios nepriklausančių, priežasčių, t. y. nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku neįvykdė Institucijos 2022 m. vasario 22 d. privalomojo nurodymo, šiuo konkrečiu atveju nepakanka pripažinti, kad Bendrovė pažeidė Statybos įstatymo 61 straipsnį, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas. Su tokiu vertinimu aukštesnės instancijos teismas nesutinka.
Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administratorė, po Institucijos 2022 m. vasario 22 d. privalomojo nurodymo gavimo, nesiėmė jokių priemonių, kad galėtų įgyvendinti nurodymo reikalavimus. Šiuo nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota iki 2022 m. kovo 21 d. pašalinti pažeidimus – užsakyti neypatingojo gyvenamosios (trijų ar daugiau būtų – daugiabučiai) paskirties pastato, unikalus Nr. 1094-0168-4011, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrąją statinio ekspertizę pagal pateiktą užduotį. Bylos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 2 d. suformulavo skelbimą teikti pasiūlymą remonto darbams atlikti ir kvietimą pateikti pasiūlymą pagal Institucijos 2022 m. vasario 22 d. privalomojo nurodymo turinį. Skelbimas ir kvietimas bendrajai statinio ekspertizei atlikti 2022 m. kovo 5 d. patalpinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto tinklapyje ir „L. R.“ dienraštyje (b. l. 35–40). Kadangi nebuvo gauta pasiūlymų atlikti aptariamą ekspertizę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 21 d. raštu apie tai informavo Instituciją (b. l. 43). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išdėstytai pozicijai, jog nėra pagrindo teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai nebandė įvykdyti Institucijos privalomąjį nurodymą. Priešingai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių tokiais veiksmais parodė sąmoningą norą įvykdyti privalomąjį nurodymą pagal Institucijos pateiktus reikalavimus ir nustatytą terminą. Be to, sutiktina, kad įvertinus privalomojo nurodymo turinį, jame nurodytus darbus – užsakyti pastato ekspertizės aktą ir kapitalinio remonto projektą – gali parengti tik atitinkamą kvalifikaciją turintys ekspertai (specialistai), todėl tai reikalauja nemažai darbo, laiko ir kitų sąnaudų, o Institucijos nustatytas beveik vieno mėnesio terminas tokiam privalomajam nurodymui įvykdyti gali būti nepakankamas.
Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 dalies 8 dalį, jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“, matydama, kad nespės laiku įvykdyti privalomojo nurodymo, turėjo teisę ir galėjo kreiptis į Instituciją su motyvuotu prašymu dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo, nurodant svarbias priežastis, dėl kurių prašoma pratęsti terminą, bet šia savo teise nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad vien prašymo pratęsti privalomąjį nurodymą pateikimas savaime nereiškia, kad Institucija tokį prašymą tenkina, nepaneigia Bendrovės pareigos nustatytu terminu įvykdyti nurodymą, o dėl objektyvių priežasčių nespėjus to padaryti, motyvuotai prašyti pratęsti nurodymo įvykdymo terminą. Iš Bendrovės atitinkamo elgesio, kreipiantis ar nesikreipiant į Instituciją dėl aptariamo termino pratęsimo, matyti tikrieji jos ketinimai įvykdyti patį nurodymą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad privalomas nurodymas, jo terminas galėjo būti apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ šia teise taip pat nepasinaudojo.
Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kiek asmuo galėjo ar turėjo galimybių įvykdyti privalomąjį nurodymą. Institucijos teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ delsė pakartotinai patalpinti skelbimą interneto svetainėje dėl kvietimo teikti pasiūlymus atlikti ekspertizę. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešdamas Institucijai apie tai, kad negavo jokių pasiūlymų atlikti statinio ekspertizę ir kapitalinio remonto statybos projektą, pateikė raštą, kuriame nurodė, kad pakartotinai skelbimą paskelbs 2022 m. kovo 26 d. (b. l. 43), t. y. kiek pavėlavus (minėta, kad nurodymo įvykdymo terminas nustatytas iki 2022 m. kovo 21 d. Tačiau pakartotiną informacijos talpinimą dėl ekspertizės paslaugų pirkimo organizavo tik 2022 m. birželio 22 d. (skelbimas apie pirkimą buvo paskelbtas dienraštyje „L. R.“ 2022 m. birželio 25 d.), kai jau buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Statybos įstatymo 61 straipsnį (b. l. 87–89). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai yra nesuprantami ir nelogiški, juolab, kai bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors ir nesutikdamas su privalomojo nurodymo turiniu, iš pat pradžių ėmėsi pakankamai aktyvių priemonių įvykdyti jam pateiktus reikalavimus.
Panašaus pobūdžio bylose kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vien tai, jog buvo laiku neįvykdyti Institucijos duotame privalomajame nurodyme nustatyti reikalavimai, dar nereiškia, kad asmuo tokius veiksmus atliko esant jo kaltei, t. y. tyčia arba dėl neatsargumo. Turi būti nustatyta ir tai, kad asmuo turėjo realią, objektyvią galimybę laiku šiuos reikalavimus įvykdyti (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-53-895/2018). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių (privalomo nurodymo turinys ir jo įvykdymo terminas) kontekste galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti privalomąjį nurodymą laiku, tačiau nekyla abejonių dėl to, kad tolesni UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai parodo jos pasyvų elgesį. Po Institucijai 2022 m. kovo 21 d. pateikto rašto, kuriame buvo pažadėta 2022 m. kovo 26 d. skelbti pakartotinį skelbimą (b. l. 43), pažadas nebuvo įvykdytas ir po to nepagrįstai ilgą laiko tarpą nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir priemonių, siekiant įgyvendinti privalomąjį nurodymą. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju yra reikšmingos. Bendrovė neatliko jokių veiksmų, siekdama įvykdyti privalomą nurodytą, iki to laiko, kol jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 96–99). Pažymėtina, kad ir suėjus privalomojo nurodymo terminui asmeniui neišnyksta pareiga vykdyti teisėtus Institucijos nurodymus, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ šios pareigos nesilaikė. Taigi, šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku neįvykdė Inspekcijos privalo nurodymo ne tik dėl objektyvių priežasčių, bet ir dėl savo kaltės.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio nusižengimo teisena pagal Statybos įstatymo 61 straipsnį nutraukta, vertinamas kaip nepagrįstas. Šis nutarimas naikintinas, o Institucijos 2022 m. liepos 13 d. nutarimas paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimą ir palikti galioti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. liepos 13 d. nutarimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.