- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- eA-1733-575/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04433-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 21S36224 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento pirmosios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 6K-1520 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja paaiškino, kad prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl pilietinio karo; išsigandusi sesers pagrobimo iš universiteto ir išprievartavimo, šeimos, kurioje augo mergaitės, diskriminavimo.
3. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsniais, teigė, kad nepagrįstos atsakovo išvados, kad ji neatitinka pabėgėlio statuto ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Ji buvo aiškiai nurodžiusi, kad negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. (duomenys neskelbtini) nesaugu, diskriminuojamos moterys. Tai patvirtina atsakovo surinkta informacija apie pareiškėjos kilmės valstybę. Grėsmės tikimybės nepaneigia tai, kad pareiškėja išvyko iš šalies nespėjusi patirti tiesioginio smurto. Atsakovas neįvertino minėtų grėsmių ir nepagrįstai atmetė jos prieglobsčio prašymą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjos teigimu, nepagrįstos Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta ją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ir uždrausta atvykti. Prieglobsčio prašytoja bendradarbiavo su institucijomis nagrinėjant jos prieglobsčio prašymą, pasakojimas atitiko kilmės valstybės informaciją, buvo nuoseklus, detalus, informatyvus, pareiškėja visą laiką buvo geranoriška, nėra padariusi tvarkos ar taisyklių pažeidimų, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė draudimo atvykti terminą. Ginčijamu Sprendimu pareiškėjai neproporcingai užkertamas kelias Šengeno erdvėje prašyti prieglobsčio ateityje, jei pasikeistų saugumo ar individuali užsienietės padėtis kilmės valstybėje. Pareiškėjos nuomone, atsakovas tinkamai neišnagrinėjo jos prieglobsčio prašymo ir jame nurodytų aplinkybių, nesurinko naujausios informacijos apie kilmės valstybę, todėl Sprendimas turėtų būti panaikintas.
5. Pareiškėjos skundą nagrinėjant Komisijoje ji turėjo būti išklausyta ir tai nurodė savo skunde. Tačiau Komisija nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjai nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime ir teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.
6. Pareiškėja nurodė, kad Komisija jos skundą išnagrinėjo neišsamiai, nepagrįstai konstatavo, jog jai kylanti grėsmė yra hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsakovo surinkta informacija apie pareiškėjos kilmės valstybę ir jos šeimos istorija (sesers pagrobimas, išprievartavimas, šeimos diskriminavimas, moterų diskriminavimas kilmės valstybėje) įrodo, jog pareiškėjai savo šalyje kyla pagrįsta grėsmė. Atsakovas neįvertino, jog pareiškėja priklauso socialinei grupei – jaunoms moterims, kurios (duomenys neskelbtini) yra diskriminuojamos. Tam, kad vertinant tam tikrai socialinei grupei priklausančio asmens baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, nereikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs persekiojimą praeityje. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi. Šuo atveju pareiškėjos sesuo ir šeima nukentėjo nuo diskriminacijos. (duomenys neskelbtini) moterys patiria diskriminaciją ir iki šiol nėra sukurtos efektyvios moterų apaugos sistemos, todėl pareiškėjai kyla reali grėsmė. Komisija šių aplinkybių, taip pat ir pareiškėjos skundo motyvų dėl išsiuntimo bei draudimo atvykti tinkamai neišnagrinėjo, nepateikė išsamių motyvų, todėl Komisijos sprendimas yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
7. Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
8. Departamentas paaiškino, jog nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją. Atsakovas tyrimo metu įvertino, ar pareiškėjai kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Ženevos konvencija) nurodytų priežasčių. Pareiškėjos nurodyti išvykimo iš kilmės valstybės motyvai, t. y. siekis gauti geresnį išsilavinimą, darbą bei įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje, nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Tokio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
9. Departamentas pažymėjo, kad tyrimo metu nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjos kilmės valstybėje (gyvenamojoje vietovėje) beatodairiško smurto lygis yra žemas, todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
10. Dėl skundo argumentų, kad pareiškėjos prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė jokių individualaus pobūdžio jai kilmės valstybėje kylančių grėsmių (pareiškėja neteigė, kad jai kas nors grasino ar ją persekiojo), o pareiškėjos pasakojimas apie sesers pagrobimą ir išprievartavimą nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Tyrimo metu atsakovas nustatė, kad konflikto metu (duomenys neskelbtini) persekiojami politikai ar politiniai aktyvistai, mokytojai, asmenys, turintys ryšių su vyriausybe. Pareiškėja pati pripažino, kad nepriklauso nei vienai iš minimų grupių, šiuo metu pilietinio karo banga yra praėjusi. Nors pareiškėja teigė, kad buvo diskriminuojama dėl savo lyties ir negalėjo mokytis, tačiau nei iš pareiškėjos pasakojimo, nei iš tyrimo metu surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima identifikuoti individualios pareiškėjai kilmės valstybėje kylančios grėsmės. Pažymėjęs, kad (duomenys neskelbtini) Konstitucija suteikia moterims ir vyrams vienodą teisinį statusą ir teises, atsakovas tvirtino, kad nepagrįstai pareiškėja teigė, kad jis kilmės valstybėje diskriminuojamas dėl priklausymo socialinei grupei – jaunoms moterims.
Atsiliepimas
11. Atsakovas nurodė, kad Sprendimo dalis dėl pareiškėjos išsiuntimo į kilmės šalį ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Šengeno erdvės valstybes yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nes skubos tvarka išnagrinėjęs jos prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, atsakovas nenustatė. Pareiškėja neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpiai yra proporcingi. Pareiškėja iš savo kilmės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė ir nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai nepatvirtina, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje, o tai taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.
12. Atsakovas pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 222 punktą sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus nustatytas išimtis. Departamento įsitikinimu, vien tai, kad pareiškėjos skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: 1) pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; 2) pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; 3) atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį; 4) kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
14. Teismas nustatė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. liepos 5 d. užregistravo pareiškėją kaip prieglobsčio prašantį asmenį ir išdavė registracijos lapą. Migracijos departamente 2021 m. spalio 29 d. vykusios apklausos metu pareiškėja nurodė, kad yra kilusi iš (duomenys neskelbtini), savo šalį paliko 2020 metais dėl politinės situacijos šalyje, prievartos, kurią patyrė, politinių įsitikinimų ir dėl savo šeimos. Pagrindinė priežastis lėmusi išvykimą – nesibaigiantis pilietinis karas, kuris vyko 2016–2018 metais, nuo jo nukentėjo daug pažįstamų, giminaičių ir draugų. Jos šeima taip pat nukentėjo juo pilietinio karo. 2018 metais pareiškėjos sesuo buvo pagrobta iš mokymo įstaigos, keletą dienų laikoma pagrobėjų ir išprievartauta. Sesers būklė pareiškėją sukrėtė. Šeimoje su seserimi taip pat buvo diskriminuojamos, nes pagal kilmės valstybės tradicijas mergaitės nėra labai vertinamos. Gyvenimas šalyje yra sunkus, Pareiškėja visą laiką norėjo mokytis ir tapti advokate, bet jai nepavyko, nes tik turtingų šeimų vaikai gali kažko pasiekti. 2017–2018 metais intensyviai mokėsi kalbų ir siekė emigruoti iš šalies, tačiau jai nepavyko. Nors baisi pilietinio karo banga praėjo, tačiau pasekmės yra išlikusios iki šiol – neramumai vis dar vyksta šiaurės vakarinėje šalies dalyje, kur gyveno pareiškėja. Pareiškėja pasinaudojo galimybe išvykti į (duomenys neskelbtini) mokytis, tėtis padėjo surinkti šiai kelionei 10 000 Eur, kad pareiškėja galėtų išvykti. Iš kilmės valstybės išvyko 2020 m. rugsėjo 11 d. ir 12 d. jau buvo (duomenys neskelbtini). Apsigyveno (duomenys neskelbtini) universiteto bendrabutyje, studijavo. Tačiau ji ne to tikėjosi. Gyvendama (duomenys neskelbtini) susidūrė su rasizmu, bendrabučio kambariuose buvo daromos kratos, draudžiama eiti į tam tikras vietas. Universitete susipažino su vaikinu, su kuriuo sudarė paprotinę santuoką. Paaiškino, kad internete pamatė kaip kiti afrikiečiai nekliudomai pereina per (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos valstybių sieną bei laisvai keliauja po kitas Europos Sąjungos šalis. Susidomėjo šia galimybe. Iš (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir po to taksi automobiliu prie Lietuvos sienos. Naktį ėjo mišku ir 2021 m. liepos 3 d. buvo sulaikyti pareigūnų. Teigė, kad yra 5 mėnesį nėščia ir norinti su kūdikiu gyventi Lietuvoje.
15. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad apklausos metu pareiškėja nurodė, jog negali pateikti jokių jos pasakojimą galinčių patvirtinti dokumentų ar duomenų, nes bėgdama per mišką pametė telefoną, dokumentus ir kitus asmeninius daiktus. Nors mobilųjį telefoną turi, tačiau jau keturis mėnesius nepalaiko ryšių nei su šeima, nei su draugais (duomenys neskelbtini), net ir per socialinius tinklus, todėl neturi galimybių surinkti ir gauti jokios informacijos. Su tėvais taip pat nebendrauja apie keturis mėnesius, dėl to, kad tėvai labai daug paaukojo, jog pareiškėja galėtų išvykti į (duomenys neskelbtini) mokytis ir įgyti specialybę, tačiau neatsiklaususi tėvų iš (duomenys neskelbtini) išvyko. Pareiškėja nurodė, kad jokiai partijai nepriklauso, yra apolitiška. Jeigu grįžtų į kilmės valstybę – gali atsitikti taip, jog taps atsitiktine auka, nes šalyje vis dar pasitaiko neramumų. Kilmės valstybėje jai būtų sunku integruotis, negalės rasti darbo.
16. Vertindamas Departamento Sprendimo teisėtumą, teismas vadovavosi Ženevos konvencija, Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, analizavo tarptautinių ir nacionalinių teismų praktiką, suformuotą prieglobsčio bylose. Teismas apžvelgė Aprašo nuostatas, nustatančias prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
17. Įvertinęs pareiškėjos Departamente vykusioje apklausoje ir teismo posėdyje duotus paaiškinimus, teismas darė išvadą, jog pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikrosios priežastys yra asmeninio pobūdžio, t. y. siekis ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų, galimybės studijuoti, įgyti specialybę ir gauti darbą, ieškojimą. Pažymėjęs, kad pareiškėja akcentavo, jog išvyko iš kilmės valstybės į (duomenys neskelbtini), tai padaryti padėjo tėvai, kur gyveno aštuonis mėnesius ir studijavo, tačiau gyvenimo sąlygos (duomenys neskelbtini) neatitiko pareiškėjos lūkesčių ir ji atvyko į Lietuvą, teismas konstatavo, atvykimo į Lietuvos Respubliką priežastys ir tikslai yra išskirtinai ekonominio pobūdžio. Teismo vertinimu, pareiškėjos teiginiai apie patirtą diskriminaciją dėl rasės, kad ji kreipėsi į policiją, nepagrįsti jokiais įrodymais.
18. Teismas apžvelgė pareiškėjos nurodytas aplinkybes, susijusias su pilietinio karo trukme kilmės valstybėje, su sesers patirtu smurtu, ir pažymėjo, kad pareiškėja iš esmės pripažino, jog padėtis kilmės valstybėje nėra tokia, jog vien buvimas joje keltų grėsmę jos saugumui. Iš atsakovo surinktų duomenų buvo nustatyta, kad smurtiniai veiksmai nukreipti prieš tam tikrų grupių asmenis, pareiškėja tokioms asmenų grupėms nepriklauso. Teismas nurodė, kad, kaip teigė pareiškėja, jos sesuo buvo pagrobta ir išprievartauta pilietinio karo metu, kuris, kaip pripažįsta ir pati prieglobsčio prašytoja, baigėsi. Be to, aplinkybės dėl galbūt sesers patirtos seksualinės prievartos pareiškėja nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis.
19. Kaip nepagrįsti buvo atmesti pareiškėjos argumentai, kad ji diskriminaciją patyrė dėl lyties, kadangi pareiškėjos paaiškinimai patvirtino priešingai – būtent tėvas pareiškėjai padėjo išvykti į (duomenys neskelbtini) studijuoti ir surinko didelę pinigų sumą, reikalingą mokslams ir pragyvenimui. Teismas darė išvadą, kad tėvai jos dėl lyties nediskriminavo, bet stengėsi ir siekė, jog dukra įgytų gerą ir norimą išsilavinimą užsienyje, pareiškėja taip pat teigė, jog prieš išvykdama iš (duomenys neskelbtini) mokėsi kalbų, jog galėtų studijuoti užsienyje. Teismo vertinimu, atsakovo surinkta informacija apie kilmės valstybę nesudarė pagrindo išvadai, kad jaunos moterys (duomenys neskelbtini) persekiojamos ar susiduria su diskriminacija, kuri gali būti prilyginama nežmoniškam elgesiui. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad pareiškėja studijuodama (duomenys neskelbtini) dėl prieglobsčio suteikimo šioje valstybėje nesikreipė, nesiėmė jokių priemonių, siekdama teisėtai atvykti į Lietuvą ir atvyko neturėdama net asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, sudarė pagrindą abejoti pareiškėjos pasakojimo patikimumu ir užsienietės sąžiningumu.
20. . Teismas pagrįsta pripažino atsakovo išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomos apsaugos. Nebuvo nustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi, žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama, kad jo kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms kilmės valstybėje kils pavojus. Be to, teismo vertinimu, atsakovas vertino ir analizavo 2019–2021 metų tarptautinius šaltinius, susijusius su padėtimi pareiškėjos kilmės valstybėje ir pagrįstai konstatavo, kad beatodairiško smurto lygis yra žemas, todėl rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali.
21. Vadovaudamasis Aprašo 222 punkto nuostatomis, teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad jos skundas Komisijoje turėjo būti išnagrinėtas žodine tvarka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė, dėl kokių aplinkybių žodinis skundo nagrinėjimas buvo būtinas. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja žodžiu buvo išklausyta apklausų metu Departamente, teikė paaiškinimus teismo posėdyje. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos teisė būti išklausytai buvo užtikrinta.
22. Teismo vertinimu, buvo pagrįsta Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja dėl nėštumo laikytina pažeidžiamu asmeniu. Vadovaudamasis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl prieglobsčio prašytojų įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir išvykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 12 punktu, teismas darė išvadą, kad minėtas teisinis reguliavimas įtvirtina pakankamas priemones, užtikrinančias saugią pažeidžiamo asmens grąžinimo į kilmės valstybę procedūrą, įskaitant ir laikiną sprendimo dėl grąžinimo vykdymo sustabdymą.
23. Tačiau įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 2 dalies nuostatas, Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5 ir 44 punkto nuostatas, teismas darė išvadą, kad atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjos situaciją, būtų proporcinga pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas pakeitė aptartą Sprendimo dalį ir pagrindė, jog pareiškėjos situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjai nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėja buvo išsiųsta ir jos pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.
24. Teismas taip pat darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
25. Teismas tenkino pareiškėjos skundą iš dalies ir sumažino draudimo atvykti laikotarpius iki dvejų metų, t. y. pakeitė ginčijamus sprendimus tose dalyse, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė.
III.
26. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti pilna apimtimi.
27. Apeliaciniame skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėja nori ir turi būti tiesiogiai išklausyta.
28. Pareiškėja nurodo, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Nesutiktina su teismo argumentais, kad pareiškėjos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus.
29. Pareiškėja savo prašymą grindė tuo, kad iš kilmės šalies išvyko dėl šalies viduje vykstančio karinio konflikto. Ji jau susidūrė su realia konflikto grėsme, nes tiesiogiai nukentėjo pareiškėjos šeima, buvo pagrobta ir išprievartauta pareiškėjos sesuo, šis įvykis labai sukrėtė pareiškėją.
30. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės kontekste. Iki 2016 metų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyveno daugmaž taikiai, bet per pastaruosius metus kalbų atskirtis (duomenys neskelbtini) privedė prie pilietinio karo slenksčio. 2017 metais rugsėjo mėn. protestai ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės reakcija į protestus peraugo į ginkluotą tebevykstantį konfliktą tarp (duomenys neskelbtini) palaikančių frakcijų ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės. 2021 metais „(duomenys neskelbtini)“ tebesitęsia, tam tikruose (duomenys neskelbtini) regionuose vyksta smurtiniai veiksmai. Šaltiniai įvardina, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) regionuose tebevyksta endeminis smurtas. Ši valstybės kilmės informacija sutampa su pareiškėjos pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais bei patvirtina, kad jos pasakojimas neišgalvotas, o tikras, todėl jos baimė vėl patirti smurtą, prarasti sveikatą ir gyvybę yra visiškai pagrįsta. Nepagrįsti argumentai, kad pareiškėjos pasakojimas nesutampa su valstybės informacija dėl pasitaikiusių netikslumų, kurie nėra esminiai, todėl nepaneigia jos pasakojimo tikrumo ir jai kylančios grėsmės realumo. Akivaizdu, kad pareiškėjos pasakojimas yra tikras, ji jau patyrė realią grėsmę, buvo priversta slėptis ir dėl to išvyko iš šalies. Nesutikdama su išvadomis, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji paliko kilmės valstybę, yra ekonominės, pareiškėja nurodo, kad skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio gali būti labai nežymus, o tokio vertinimo atsakovas neatliko.
Šalies argumentai
31. Apeliantės teigimu, atsakovas turėjo atsižvelgti į padidintos rizikos asmenų grupes, vertindamas individualią riziką, kad pareiškėja yra moteris. Departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo. Pareiškėja, atvykusi ir pasiprašiusi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyviai suprato kaip reikšmingas, o pareiga teisiškai kvalifikuoti šias aplinkybes tenka atsakovui. Atsakovas taip pat nevertino, ar kilmės šalyje valstybė realios pagalbos nukentėjusiems nuo smurto asmenims teikia, t. y. nevertino pareiškėjos teiginių, jog grąžinus ją į kilmės šalį, gyvenimo sąlygos būtų nežmoniškos.
32. Dėl papildomos apsaugos nesuteikimo pareiškėja nurodo, kad iš skunde pateiktos informacijos bei jos apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėja nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jos orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.
33. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad jai prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo Sprendimas išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkerta kelią gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.
Atsiliepimas
34. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
35. Pakartodamas pirmosios instancijos teismui teikto atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, atsakovas akcentuoja, kad pareiškėja nenurodė jokių individualaus pobūdžio jai kilmės valstybėje kylančių grėsmių (pareiškėja neteigė, kad jai kas nors grasino ar ją persekiojo), o pareiškėjos pasakojimas apie sesers pagrobimą ir išprievartavimą nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Dėl gresiančio persekiojimo konflikto metu Departamentas nurodė, kad pareiškėjas nepriklauso persekiojamoms asmenų grupėms, pareiškėjos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Nei iš pareiškėjos pasakojimo, nei iš tyrimo metu surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima identifikuoti individualios pareiškėjai kilmės valstybėje kylančios grėsmės.
36. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Departamentas neatsižvelgė, kad pareiškėja priskirtina padidintos rizikos asmenų grupei, atsakovas nurodo, kad Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (toliau – ir ESPA) neišskiria padidintos rizikos asmenų grupių (duomenys neskelbtini). Be to, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad moterys (duomenys neskelbtini) susiduria su persekiojimu vien dėl to, kad yra moterys. Atsakovas pastebi, kad pareiškėja savo prieglobsčio prašymo negrindė bloga savo ekonomine būkle ar negalėjimu susirasti darbo kilmės valstybėje, todėl Departamentas neturėjo pagrindo atlikti vertinimo, kuris nėra susijęs su individualia pareiškėjos situacija ir prieglobsčio prašymo motyvais.
37. Departamento teigimu, ginčijamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjos pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes ir tinkamai pritaikius teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 21S36224 ir Departamento Komisijos 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 6K-1520 teisėtumo ir pagrįstumo.
39. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta kitų motyvų, kuriais yra grindžiama būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
40. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
41. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas ir byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
42. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų.
43. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo bei atsakovo atliktu įrodymų vertinimu, akcentuodama, kad ji pagrindė savo prieglobsčio prašymą ir nurodė individualias aplinkybes, kurios patvirtina, kad jai kilmės valstybėje dėl karinio konflikto kyla visokeriopa grėsmė, ir sutampa su bendra kilmės valstybės informacija. Be to, atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai, nesurinko pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad grąžinus pareiškėją į kilmės valstybę, nebus pažeidinėjamos pagrindinės asmens teisės ir laisvės.
44. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
45. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsnių nuostatos. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
46. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014 ir kt.).
47. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.).
48. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, (pareiškimo Nr. 24573/94), pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.
49. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4460-520/2020 ir kt.).
50. Byloje nustatyta, kad pareiškėja praprašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė individualaus persekiojimo (susidorojimo) baime kilmės valstybėje, t. y. pareiškėja iš kilmės valstybės išvyko dėl besitęsiančio pilietinio karo kilmės valstybėje, kurio metu prieš jos seserį buvo panaudotas seksualinis smurtas (tai labai sukrėtė pareiškėją), taip pat dėl to, kad pareiškėja su seserimi buvo diskriminuojamos šeimoje dėl lyties, gyvenimas kilmės valstybėje sunkus, pareiškėja norėjo siekti mokslų. Iš Departamento Sprendimo matyti, jog, įvertinęs prašymą suteikti prieglobstį ir atlikęs pareiškėjos apklausą, įvertinęs situaciją kilmės valstybėje prieglobsčio prašyme nurodomais aspektais, Departamentas konstatavo, kad tyrimo metu nenustatytos pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje prieglobsčio prašytojai grėstų persekiojimas, todėl pareiškėjos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.
51. Įvertinusi pareiškėjo Departamentui teiktus paaiškinimus ir kitus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje pateiktų įrodymų visuma nepatvirtina pareiškėjos teiginių dėl realios grėsmės būti persekiojamai kilmės valstybėje priklausymo socialinei grupei pagrindu – pareiškėjos pasakojimas dėl galbūt jos sesers patirto seksualinio smurto ją pagrobus 2018 metais nepagrįstas jokiais įrodymais, pareiškėja taip pat pripažino, kad pilietinio karo banga praėjusi. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pripažino, jog kilmės valstybėje dėl (duomenys neskelbtini) vykstančio konflikto yra persekiojamos tam tikros žmonių grupės, tačiau tokioms grupėms pareiškėja nepriklausė, t. y. ji nėra politikė, politinė aktyvistė, mokytoja ar kaip turintis ryšių su vyriausybe asmuo. Pažymėtina, kad pareiškėjos teiginiai apie patiriamą diskriminaciją šeimoje dėl lyties, pagrįstai vertinti kaip prieštaringi ir nepatikimi. Pareiškėja apklausos metu nurodė, kad ji kilmės valstybėje labai daug mokėsi, jos tėvas ir giminaičiai dėjo daug pastangų, rinko lėšas, kad pareiškėja galėtų vykti studijuoti į (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad pareiškėja asmeniškai jokių grasinimų dėl rasės, tautybės, religijos, politinių pažiūrų nepatyrė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atlikto tyrimo metu surinkta bendro pobūdžio valstybės informacija patvirtina, kad pareiškėjos kilmės valstybėje oficialiai neįtvirtinta moterų diskriminacija teisiniu ir instituciniu lygmeniu esminėse gyvenimo srityse, o priešingas išvadas suponuojančių, individualių aplinkybių ar konkrečios informacijas pareiškėja nenurodė nei skunde, nei apeliaciniame skunde.
52. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjos baimė patirti persekiojimą dėl priklausymo socialinei grupei, taip pat dėl lyties nepagrįsta individualiomis aplinkybėmis ir (ar) asmenine patirtimi, todėl „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta ir spręstina, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų – jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
53. Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip matyti iš ginčijamo Departamento Sprendimo turinio, Departamentas pareiškėjos nurodytų ir turimų duomenų kontekste įvertino pagrindų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvimą, tačiau tokių pagrindų nenustatė. Duomenų, leidžiančių abejoti Departamento išvadų šiuo aspektu pagrįstumu, nėra. Be to, deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas nesivadovavo naujausia, aktualiausia kilmės valstybės informacija, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo išvada, jog pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini) miestas) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei. Pareiškėja pati pripažino, kad pilietinio karo banga praėjusi, o remiantis bendra kilmės valstybės informacija, pareiškėja nepatenka į konflikto metu persekiojamų asmenų grupes. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nenurodė jokių duomenų ir (ar) jų šaltinių, paneigiančių minėtas išvadas, o apeliaciniame skunde nurodoma bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybėje dar vis tebesitęsiančio konflikto metu vykdomą smurtą prieš politiškai aktyvius asmenis, savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, įtvirtintus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje. Byloje taip pat nenustatyta, kad apsauga pareiškėjams kilmės šalyje nėra prieinama.
54. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjos skundo argumentus ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.
55. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir paneigtų skundžiamo teismo sprendimo išvadas.
56. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Departamento Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta pareiškėją išsiųsti į Irako Respubliką ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, kad Departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į Irako Respubliką ir uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta Sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.
57. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiami Departamento sprendimai yra iš dalies pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis. Dėl to pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.