- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-29
- Bylos Nr.
- 2-968-943/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00864-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Versmių statyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Viltekta“
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „E. L. L. Nekilnojamas turtas“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus rentinys“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Versmių statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-243-560/2017 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Viltekta“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Versmių statyba“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „E. L. L. Nekilnojamas turtas“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus rentinys“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino taikos sutartį, sudarytą tik su viena iš atsakovių.Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama solidariai priteisti iš atsakovių 136 121,41 Eur (470 000 Lt) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.2016 m. lapkričio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo gautas ieškovės ir atsakovės UAB „Viltekta“ prašymas patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir bylos dalį atsakovės UAB „Viltekta“ atžvilgiu nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ADB „Gjensidige“ ir atsakovės UAB „Viltekta“.Teismas sprendė, kad sudaryta taikos sutartimi kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai bei įstatymai nepažeidžiami, todėl taikos sutartį patvirtino ir civilinę bylą atsakovės UAB „Viltekta“ atžvilgiu nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovė UAB „Versmių statyba“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Taikos sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų. Šalys nesusitarė dėl ginčo sprendimo esmės. Ieškovė tiesiog atsisakė savo reikalavimo, o atsakovė patvirtino savo pareigą sumokėti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimai negali būti išsprendžiami taikos sutartimi.Bylos nutraukimas vienos iš atsakovių atžvilgiu neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, nes byloje negalės būti tinkamai nustatyta kitos atsakovės atsakomybės apimtis. Tokiu susitarimu atsakomybė perkeliama tik vienai iš atsakovių, todėl taikos sutartimi buvo pažeisti apeliantės interesai. Taikos sutarties sudarymo motyvai, t. y. kad ieškovei perėmus DB „PZU Lietuva“ sutarčių vykdymą, sutapo UAB „Viltekta“ civilinės atsakomybės draudikas ir reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškiantis asmuo, neatitinka tikrovės.Atsakovė UAB „Viltekta“ atsiliepime į atsakovės UAB „Versmių statyba“ atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsakovės atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalių valia sudarant taikos sutartį ir tikrieji ketinimai teismui buvo atskleisti. Teismo posėdyje šalys nurodė, jog po trečiojo asmens byloje UAB DK „PZU Lietuva“ ir ieškovės AAS „GjensidigeBaltic“ susijungimo, ieškovė reiškianti reikalavimą atsakovei UAB „Viltekta“ dėl nuostolių atlyginimo, sutampa su UAB „Viltekta“ projektuotojo civilinę atsakomybę apdraudusiu asmeniu, todėl sutampant draudikei, kuri pagal draudimo įstatymo nuostatas neturėtų teisės reikalauti iš apdraustojo nuostolių atlyginimo, ir nenustačius aplinkybių, kurios leistų elgtis kitaip, buvo susitarta sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartis nepažeidžia apeliantės teisių. Taikos sutarties sudarymas neužkerta galimybių apeliantei gintis nuo pareikšto ieškinio reikalavimų. Be to, teismas neturi teisės atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, jeigu materialiojoje teisėje šalių teisės nevaržomos ir nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės.
Ieškovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime į atskirąjį skundą palaiko atsakovės UAB „Viltekta“ atsiliepime nurodytus motyvus ir prašo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat taikos sutartys dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Šalių pasiektos taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviajame įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dispozityvumo civiliniame procese ir teismo kontrolės laipsnis priklauso nuo nagrinėjamos bylos pobūdžio; teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių; teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kai materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles. Tokia taikos sutartis reikštų materialiosios teisės pažeidimą, o jo teismas negali įtvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-248/2016).Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog ieškovė su atsakove UAB „Versmių statyba“ sudarė Garantinio laikotarpio laidavimo sutartį, kurios galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2012 m. kovo 31 d. Šiuo Garantinio laikotarpio laidavimo raštu buvo užtikrintas tarp atsakovės UAB „Versmių statyba“ ir trečiojo asmens UAB E.L.L. „Nekilnojamas turtas“ 2007 m. lapkričio 21 d. sudarytos Statybos rangos sutarties Nr. EEL/SA/07-04 garantinių įsipareigojimų vykdymas. Statinio techninį projektą rengė atsakovė UAB „Viltekta“, statinio techninis prižiūrėtojas buvo trečiasis asmuo UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pašalinti ne visi statybos darbų defektai, taip pat į tai, kad dėl minėtų defektų atsiradimo buvo ir trečiojo asmens UAB E.L.L. „Nekilnojamas turtas“ kaltės, ieškovė ir UAB E.L.L. „Nekilnojamas turtas“ 2012 m. kovo 30 d. susitarė, jog ieškovė – draudikė išmokės UAB E.L.L. „Nekilnojamas turtas“ 470 000 Lt dydžio draudimo išmoką. Dėl to ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Versmių statybą“ bei subrogacijos tvarka įgijo teisę reikalauti iš UAB „Viltekta“, kaip žalą padariusio asmens, žalos atlyginimo.Iš paduoto ieškinio turinio ir įrodinėjamų faktinių aplinkybių matyti, jog ieškinys atsakovės UAB „Versmių statyba“ atžvilgiu grindžiamas 2009 m. spalio 27 d. garantinio laikotarpio laidavimo raštu Nr. GL 016102 ir jo priedu (prie draudimo liudijimo Nr. GL 016102), o ieškinio reikalavimas atsakovei UAB „Viltekta“ pareikštas subrogacijos tvarka kaip už žalos padarymą, dėl netinkamo statinio techninio projekto parengimo, atsakingam asmeniui. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi į bylos nagrinėjamą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovės UAB „Viltekta“ pusėje įtraukta jos civilinės atsakomybės draudikė UAB DK „PZU Lietuva“.Bylos nagrinėjimo metu visas ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“ teises ir pareigas reorganizavimo būdu perėmė ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“). Būtent dėl šios priežasties, t. y. ieškovei tapus atsakovės UAB „Viltekta“ civilinės atsakomybės draudike, atsakingai už pastarosios veiksmais sukeltos žalos atlyginimą, šalys sudarė taikos sutartį ir prašė pirmosios instancijos teismo bylos dalį atsakovės UAB „Viltekta“ atžvilgiu nutraukti. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija) netaikomas civilinės atsakomybės draudimo atveju, todėl sutampant draudikei, kuri pagal įstatymo nuostatas neturėtų teisės reikalauti iš apdraustojo nuostolių atlyginimo, t. y. ieškovei pagal įstatymą neturint materialinio teisinio reikalavimo atsakovės UAB „Viltekta“ atžvilgiu, ginčo šalys pagrįstai sudarė taikos sutartį ir bylos dalį minėtos atsakovės atžvilgiu prašė nutraukti.Apeliantė nepagrįstai teigia, jog su viena iš atsakovių sudaryta taikos sutartimi buvo pažeistos jos teisės. Pažymėtina, kad sudaryta taikos sutartimi atsakovė UAB „Viltekta“ nepripažino ieškinio reikalavimų ar jų dalies, todėl jokiais aspektais neužkirto apeliantei kelio visomis teisėtomis priemonėmis gintis nuo pareikšto ieškinio reikalavimų. Be to, kaip matyti iš apeliantės teismui teiktų procesinių dokumentų, ji laikosi pozicijos, jog tarp atsakovių nesusiklostė solidarioji atsakomybė – apeliantės įsitikinimu, projektuotojos kaltės dydis sudaro nuo 70 iki 80 procentų, o kita kaltės dalis tenka užsakovei. Kitaip tariant apeliantė visiškai nepripažįsta esanti atsakinga už ieškovei kilusią žalą ir neturinti pareigos ją atlyginti.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog solidarioji skolininkų pareiga nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Esant skolininkų daugetui, teismas nagrinėdamas ginčą privalo atsakyti į klausimą, ar skolininkai turi (patenkinus ieškinį, turėtų) vienodą pareigą kreditoriui, tai yra ar juos sieja solidari ar dalinė prievolė. Pasyvios prievolės solidarumo idėja grindžiama dviem koncepcijom: skolos (pareigos) bendrumu ir prievolių daugeto vienove. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Teigdama, kad sudaryta taikos sutartimi tik apeliantei buvo perkelta atsakomybė už reikalaujamą priteisti žalą bei negalės būti tinkamai nustatyta atsakomybės apimtis, apeliantė prieštarauja savo pačios įrodinėjamai pozicijai, jog šalys atliko skirtingus darbus, tarp kurių nėra bendrumo, jų prievolės ieškovei nėra nedalios, vykdytos atskirai. Siekiant nustatyti tikrąsias statinio defektų kilimo priežastis, taip pat nustatyti žalos dydį, buvo skirta teismo statybos ekspertizė, iš kurios akto matyti, kad galima įvertinti ir nustatyti atsakovių atsakomybės dalis. Tokia procesinė teisinė situacija šioje byloje atitinka CPK 44 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą – taikos sutarčiai sudaryti būtinas visų bendrininkų (bendraatsakovių) sutikimas, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai yra atliekami tik neviršijant reikalavimų ar įsipareigojimų. Aplinkybė, kad taikos sutartimi ieškovė dėl 13 punkte nurodytų priežasčių atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovės UAB „Viltekta“ atžvilgiu ir joje šalys sulygo dėl bylinėjimosi išlaidų, nelemia taikos sutarties neteisėtumo ar apeliantės teisių pažeidimo. Priešingai, šalys sudarydamos taikos sutartį, vadovaudamosios dispozityvumo principu, gali sulygti dėl taikos sutarties sąlygų, kuriomis atsisakoma ieškinio reikalavimų, taip pat išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 94 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą sukelia analogiškas teisines pasekmės kaip ir ieškinio atsisakymas, abiem atvejais bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – byla nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis). Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria priimamas ieškinio atsisakymas, toks pats ieškinys negali būti pareiškiamas, teismas tokį ieškinį atsisako priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, analizuojamos taikos sutarties sąlygos nepatenka į CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų atvejų sąrašą bei nepažeidžia materialiosios teisės normų.Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi patvirtintą tarp ieškovės ir vienos iš atsakovės UAB „Viltekta“ sudarytą taikos sutartį, jos sudarymą nulėmusias priežastis, nagrinėjamoje byloje keliamų reikalavimų pobūdį bei apeliantės atskirojo skundo argumentus, nenustatė aplinkybių, užkertančių kelią patvirtinti taikos sutartį. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.