Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-16-557/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-06
Bylos Nr.
1S-16-557/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Bylos Nr. 1S-16-557/2015
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.2.6; 2.1.16.2.10; 2.12.4.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. M. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. spalio 6 d. nutarties, kuria patvirtintas ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-02039-14 metu 2014-10-02 atliktų kratų teisėtumas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugpjūčio 4 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02039-14 dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 222 str. 1 d., požymiai.

2014 m. spalio 2 d., ikiteisminio tyrimo pareigūnui priėmus nutarimus daryti kratą, buvo atliktos nesankcionuotos kratos automobilyje „Ford Transit FT280“, v/n (duomenys neskelbtini) kuris priklauso T. M., automobilyje „Mazda 3“, v/n (duomenys neskelbtini) kuris priklauso T. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. 177090132, bei T. M. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso J. A. M.. Atliktų kratų metu buvo rasti ir paimti dokumentai, kompiuterinės laikmenos.

2014 m. spalio 3 d. prokuroras pateikė prašymą Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai priimti nutartį ir patvirtinti šių 2014 m. spalio 2 d. atliktų nesankcionuotų kratų teisėtumą

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. spalio 6 d. nutartimi patvirtintas ikiteisminio tyrimo Nr. 60-1-02039-14 metu 2014 m. spalio 2 d. atliktų kratų automobiliuose „Ford Transit FT280“, v/n (duomenys neskelbtini) ir „Mazda 3“, v/n (duomenys neskelbtini) bei patalpose UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir T. M. gyvenamojoje vietoje, Kranto g. 12, Saulažolių k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r., teisėtumas. Teismas konstatavo, kad kratos turėjo būti atliktos neatidėliojant, nes buvo pakankamas pagrindas manyti, kad kol bus gautas teismo sprendimas kratoms, gali būti paslėpti ar sunaikinti tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai. Procesinės normos nebuvo pažeistos, nes kratos buvo atliktos laikantis įstatymo normų, ir terminas, per kurį turi būti gautas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas, buvo nepažeistas.

Šalies argumentai

Skundu T. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. spalio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netvirtinti 2014 m. spalio 2 d. atliktų nesankcionuotų kratų automobilyje „Ford Transit FT280", v/n. (duomenys neskelbtini) automobilyje „Mazda 3", v/n. (duomenys neskelbtini) patalpose adresu (duomenys neskelbtini) ir T. M. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo. Nurodo, kad teismas, sankcionuodamas kratas, tai padarė be pagrindo ir be motyvų, apsiribodamas tik bendromis frazėmis, kurios nepatvirtina kratų sankcionavimo pagrįstumo ar būtinumo, o kratų atlikimas, jo įsitikinimu, yra galimas psichologinis spaudimas, siekiant pakenkti jo įmonių veiklai ir geram vardui.

Skunde pažymima, kad BPK numato, kad tuomet, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba, kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Kadangi krata, kaip procesinė prievartos priemonė, suvaržo žmogaus teisę į privatų gyvenimą ir būsto neliečiamybę, ji gali būti daroma, kai yra ikiteisminio tyrimo duomenų, kuriais remiantis galima pagrįstai manyti, kad kurioje nors vietoje arba pas kurį nors asmenį yra nusikalstamai veikai tirti reikšmingi daiktai, dokumentai ar kiti objektai. Šie duomenys turi buti realūs, pagrįsti ir gali būti gaunami iš procesinių įrodymų šaltinių (įtariamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų ir pan.) arba iš ikiteisminio tyrimo įstaigų operatyvinės veiklos medžiagos (LAT nutartis Nr. 2K-141/2007). Tuo tarpu teismas, sankcionuodamas kratas, nemotyvavo nei kratos atlikimo pagrįstumo, nei nesankcionuotos kratos atlikimo pagrįstumo, nes nutartyje nurodytos tik realybės neatitinkančios prielaidos, kad jis galimai turi įgijęs mėsos žaliavos ir jos produkcijos be apskaitos dokumentų, bei ketina nedelsdamas ją realizuoti. Teismo motyvai, kad kratų metu neva buvo paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, kompiuterinės laikmenos, patvirtinančios galimai daromą nusikalstamą veiką, taip pat nėra pagrįsti, nes, nors teismas nutartimi šiuos tariamus faktus apie galimai daromą nusikalstamą veiką patvirtinančius įrodymus ir jų paėmimą kratos metu konstatuoja 2014-10-06 (daiktai paimti kratos metu 2014-10-02), tačiau T. M. iki šiol neturi jokių duomenų, kad jam būtų pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tai leidžia manyti, kad kratų metu paimti daiktai ir dokumentai jokių jo galimų nusikalstamos veikos faktų neįrodo, todėl jis mano, kad remiantis šiais motyvais pateisintos nesankcionuotos kratos yra neteisėtos, o teismo nutartis naikintina.

Nurodo, kad skirtingai nei teigiama nutartyje, jis neįgijo jokios mėsos žaliavos ar jos produkcijos be apskaitos dokumentų, bet pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)" sudarytą gamybos paslaugų sutartį buvo užsakęs iš šios įmonės, kad ji pagamintų produkciją jo vadovaujamai įmonei. Visi užsakymai buvo oficialūs ir teisėti, užsakyta produkcija buvo gaminama trečiojo asmens, kurią įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)" įsigijo pagal jai išrašytas sąskaitas-faktūras. Nors kratas atliekantiems pareigūnams T. M. norėjo pateikti dokumentus, kurie patvirtina šias nurodytas aplinkybes ir paneigia galimos nusikalstamos veikos egzistavimą, tačiau pareigūnams ši informacija buvo neįdomi ir neaktuali. Tiek kratos atlikimo metu, tiek viso ikiteisminio tyrimo metu bandoma ne išsiaiškinti objektyvią tiesą, bet daryti psichologinį spaudimą jam ir jo įmonėms, o teismas nutartimi be objektyvaus pagrindo pateisino šių neteisėtų veiksmų atlikimą.

Skunde pabrėžiama, kad krata yra BPK numatyta procesinė prievartos priemonė, kurią darant priverstinai ištiriama ir apieškoma patalpa, vietovė ar asmuo, todėl ji yra glaudžiai susijusi su konstitucinėmis žmogaus teisėmis, pirmiausia su žmogaus būsto neliečiamumo teise, taip pat ir kitų patalpų ar kitokių vietų, kuriose atliekama krata, savininko ar valdytojo teisėmis. Krata turi būti daroma griežtai laikantis procesinių ir procedūrinių reikalavimų, kad ji nevirstų represijomis ir savivaliavimu, bei žmogaus konstitucinių teisių nepaisymu. Kratos procesinis veiksmas susideda iš dviejų pagrindų: faktinio pagrindo kratai daryti ir procesinio pagrindo. Krata laikoma padaryta teisėtai, tik jeigu jos darymas pagrįstas abiem pagrindais. Kratos darymo faktinis pagrindas yra baudžiamosios bylos duomenys, kuriais remiantis galima pagrįstai manyti, jog kurioje nors vietoje arba pas kurį nors asmenį yra nusikalstamai veikai tirti reikšmingi daiktai, dokumentai ar kiti objektai. Tokie duomenys turi būti realūs, pagrįsti ir patikrinti. Kratos darymo procesinis pagrindas yra ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, kurioje nurodomas kratos darymo faktinis pagrindas ir kur ji turi būti daroma (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-341/2006).

Šalies argumentai

T. M. skunde nurodo, kad kratos procesinis veiksmas neatskiriamai susijęs su tam tikra baudžiamąja byla, kurios duomenimis remiantis yra nustatoma reali būtinybė atlikti kratą. BPK 168 str. 1 d. numato, kad gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Baudžiamojo proceso įstatymas aiškiai ir nedviprasmiškai nustato būtinas sąlygas ikiteisminio tyrimo pradėjimui bei atsisakymui tokį tyrimą pradėti. Jis neturi jokių duomenų apie tai, kokiu pagrindu prieš jį ar jo įmonę yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (jei pradėtas), be to, yra įsitikinęs, kad tokių pagrindų nėra ir negali būti, nes nei jo vadovaujamos įmonės, nei jis asmeniškai jokiose neteisėtose veikose nedalyvavo, užsiima teisėtu verslu, teisėtais būdais. Net ir tuo atveju, jei būtų gauti tam tikri skundai ar informacija iš kokių nors asmenų, kurių pagrindu pareigūnai turėtų pradėti ikiteisminį tyrimą, BPK nustato, jog visų pirma tokie duomenys turėtų būti patikslinti su procesinėmis prievartos priemonėmis nesusijusiais būdais: įvykių vietos apžiūra, liudytojų apklausa ir pan. Šie BPK reikalavimai nėra betiksliai – procesinės prievartos priemonės yra kišimasis į žmogaus teises ir jų ribojimas, todėl jos turi būti taikomos tik tada, kada tai yra neišvengiamai būtina ir tokiu mastu, kuris nepažeistų žmogaus teisių ir neapribotų jų daugiau, nei būtina konkrečiame tyrime, o tiriamos veikos pavojingumas turi pateisinti tokių asmens teisių apribojimą. Taip užtikrinama, jog pareigūnai negalėtų piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, nepaisydami asmenims Konstitucijos 18, 21-24 str. suteikiamų garantijų.

Šiuo konkrečiu atveju buvo akivaizdžiai peržengtos įstatymų nustatytos ribos, kadangi jis nebuvo informuotas apie jokį tyrimą. T. M. turimomis žiniomis, prieš tai nebuvo atliekami jokie duomenų patikslinimai, siekiant įsitikinti, kad pareigūnų turimi duomenys yra pagrįsti, nebuvo naudojami jokie kiti teisėti ir galimi būdai pareigūnams tyrimui reikalingiems duomenims surinkti. Buvo pasirinkta kardinaliai neproporcinga taktika taikyti prievartos priemones be jokio pagrįstumo ir neproporcingu mastu (tai patvirtina ir aplinkybė, jog kratos automobiliuose metu nebuvo rasti jokie ieškomi daiktai ar dokumentai, nors teismo nutartyje teigiama, kad rasti įrodymai, patvirtinantys galimai daromą nusikalstamą veiką, tačiau iki šiol įtarimai dėl tokių galimų veikų nėra pareikšti). Nurodo, kad prieš atliekant kratas jo gyvenamojoje vietoje, automobiliuose bei jam nepriklausančiose patalpose, iš pareigūnų negavo jokių raštų ar prašymų pateikti kokius nors daiktus ar dokumentus, kaip tai numato BPK 97 str. ir 98 str. Kaip matyti iš kratos protokolų, jis savarankiškai ir savanoriškai pareigūnams, atlikusiems kratą, perdavė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, taip pat būtų pateikęs ir visus kitus dokumentus, kurie būtų dominę šiuos pareigūnus, jeigu būtų buvę tokius duomenis pareikalauta pateikti. Nesupranta, kuo pasireiškė procesinių prievartos priemonių taikymo neatidėliotinumas, kad nebuvo gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis kratos atlikimui, nors, kaip minėta aukščiau, šios procesinės prievartos priemonės yra išimtinės ir turėtų būti taikomos tik ypatingais atvejais.

Skunde nurodoma, kad T. M. tik iš prokuroro A. Navicko nutarimo sužinojo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu (nutarimais), kurių kopijų jis nėra gavęs, kratos buvo atliktos ne tik jam priklausančiuose automobiliuose ar jo gyvenamojoje vietoje, bet ir tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklos vykdymo vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Skunde pabrėžiama, kad šios patalpos nebuvo ir nėra UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklos vykdymo vieta, bet priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)", o UAB „(duomenys neskelbtini)" tik planavo minėtas patalpas nuomotis pagal pasirašytą negyvenamųjų patalpų ir įrangos nuomos sutartį (2014-09-15), tačiau ši sutartis neįsigaliojo ir pagal ją UAB „(duomenys neskelbtini)" patalpos nebuvo perduotos naudotis. Dėl to krata minėtose patalpose taip pat yra neteisėta, nes, vadovaujantis BPK 145 str. 4 d., darant kratą turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimasis giminaitis, o darant kratą įmonėje, ištaigoje ar organizacijoje - tos įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovas. Tokiu būdu jis, nebūdamas patalpų savininku, nuomotoju ar teisėtu valdytoju, negalėjo dalyvauti kratoje, o be teisėto atstovo atlikta krata laikoma neteisėta. Todėl T. M. yra įsitikinęs, kad tokios nesankcionuotos kratos negalėjo patvirtinti ir teismas, o ta aplinkybė, kad tokia krata buvo patvirtinta, tik pagrindžia jo argumentus dėl teismo nutarties neteisėtumo, nepagrįstumo, formalumo ir jo teisių bei teisėtų interesų pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BPK 145 str. 1 d. numato, jog kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. Pagal BPK 145 str. 3 d. nuostatas, krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau šiuo atveju per tris dienas nuo kratos atlikimo turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos darymo teisėtumo (BPK 160¹ str. 1 d.). Taigi, krata gali būti atliekama esant BPK 145 str. 1 d. numatytam pagrindui ir griežtai laikantis nustatytos kratos atlikimo tvarkos.

Kratos procesinis veiksmas atliekamas, esant faktiniam ir procesiniam pagrindui kratai daryti. Krata laikoma padaryta teisėtai, tik jeigu jos darymas pagrįstas abiem pagrindais. Kratos darymo faktinis pagrindas yra baudžiamosios bylos duomenys, kuriais remiantis galima pagrįstai manyti, jog kurioje nors vietoje arba pas kurį nors asmenį yra nusikalstamai veikai tirti reikšmingi daiktai, dokumentai ar kiti objektai. Nors T. M. skunde teigia, kad teismas, sankcionuodamas kratas, nemotyvavo kratos atlikimo pagrįstumo, tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, prieš priimdamas sprendimą patvirtinti atliktų kratų teisėtumą, susipažino su ikiteisminio tyrimo byloje esančiais duomenimis, nurodė, kad kratos turėjo būti atliktos neatidėliojant, motyvavo, jog atliekant kratas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad kol bus gautas teismo sprendimas kratoms, gali būti paslėpti ar sunaikinti tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai. Taigi egzistavo faktinis kratos pagrindas – ikiteisminio tyrimo duomenys, kuriais remiantis buvo galima pagrįstai manyti, jog tam tikroje vietoje (automobiliuose ar patalpose) yra tyrimui reikšmingi daiktai. Šie daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, atsižvelgiant į kilusią situaciją – nustačius kratos buvimo faktinį pagrindą, turėjo būti paimti nedelsiant, t. y. buvo ir kratos neatidėliotinumo pagrindas. Procesinis pagrindas atlikti kratą – ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas - buvo priimtas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimuose atlikti kratą nėra nurodyti kratos darymo neatidėliotinimo motyvai ir tai pripažintina šių nutarimų trūkumu, nes įstatymas reikalauja motyvuotų sprendimų, tačiau tai savaime nėra pagrindas pripažinti kratą neteisėta. Iš ikiteisminio tyrimo byloje esančio 2014 m. rugsėjo 18 d. FNTT pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis asmenų atžvilgiu atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę nustatyta, kad T. M. juridiniams asmenims, kurie teikia viešo maitinimo paslaugas, galimai neoficialiai parduoda didelius mėsos ir jos gaminių kiekius, o įmonių darbuotojai už įgytą mėsą ir produkciją atsiskaito iš neoficialių lėšų, bei šių ūkinių operacijų neįtraukia į buhalterinę apskaitą. Iš 2014 m. spalio 2 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad buvo fiksuotas 2014 m. rugsėjo 30 d. vykęs telefoninis pokalbis, kurio metu T. M. išsakė ketinimą skubiai realizuoti galimai neapskaitytą (nelegalią) produkciją, kad galimo patikrinimo metu pareigūnai jos nerastų. Šie byloje esantys duomenys pagrindžia kratos darymo neatidėliotinimą. Be to, aplinkybę, kad egzistavo faktinis kratos pagrindas pagrindžia ir tai, kad kratų metu buvo paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, kompiuterinės laikmenos, nors apskritai kratos atlikimo teisėtumas išimtinai siejamas su formaliais, įstatyme įtvirtintais pagrindais, o ne su kratos metu gautu rezultatu, t. y. ieškomų objektų neradimas kratos metu pats savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog krata atlikta neteisėtai.

Kaip minėta, kratos buvo atliktos nuo 2014-08-04 atliekamame ikiteisminiame tyrime, iškilus neatidėliotinam būtinumui, kas paneigia skundo argumentus, neva nebuvo laikomasi 168 str. 1 d. str. 1 d. nuostatų ir BPK 11 str. 1 d. reikalavimų. Aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo byloje T. M. nėra pareikšti įtarimai, negali būti laikoma pagrindu laikyti kratą neteisėta, nes krata gali būti atliekama ne tik pas įtariamuosius, bet ir pas kitus asmenis, jeigu pagrįstai manoma, kad jie gali turėti daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. T. M. taip pat nurodo, kad prieš atliekant kratas iš pareigūnų negavo jokių raštų ar prašymų pateikti kokius nors daiktus ar dokumentus, kaip tai numato BPK 97 str. ir 98 str. Pažymėtina, kad BPK 97 str. numato ikiteisminio tyrimo pareigūno teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir jokiu būdu nereiškia įpareigojimo šia teise pasinaudoti. BPK 98 str. numatyta, kad bet koks fizinis ar juridinis asmuo gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tačiau sprendimą, ar šie dokumentai turi reikšmės ikiteisminiam tyrimui, priima ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ir jis nėra saistomas pareigos prie ikiteisminio tyrimo bylos pridėti visus asmenų pateiktus dokumentus.

Skunde nurodomas argumentas, kad patalpos adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo ir nėra UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklos vykdymo vieta, bei priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)", ir UAB „(duomenys neskelbtini)" tik planavo minėtas patalpas nuomotis, o vadovaujantis BPK 145 str. 4 d., darant kratą, turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimasis giminaitis, o darant kratą įmonėje, ištaigoje ar organizacijoje – tos įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovas, todėl atlikta krata yra neteisėta. Iš byloje esančios 2014 m. rugsėjo 15 d. negyvenamųjų patalpų su įranga nuomos sutarties matyti, kad skunde nurodomos patalpos buvo išnuomotos UAB „(duomenys neskelbtini)", o šios nuomos sutarties 8.1 punkte nurodyta, kad nuomos sutartis įsigalioja nuo sutarties pasirašymo momento, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 15 d., todėl skunde nurodomas momentas, kad kratos darymo metu (2014 m. spalio 2 d.) sutartis nebuvo įsigaliojusi, atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasis ankščiau išvardintu, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimai daryti kratas buvo priimti bei pačios kratos atliktos esant neatidėliotinam atvejui, kratos atliktos laikantis BPK nustatytos tvarkos ir reikalavimų, skundžiamos teismo nutarties motyvai patvirtinti kratų teisėtumą yra pagrįsti, todėl naikinti ar keisti ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. spalio 6 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis 442 str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

T. M. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas