Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1561-413/2012 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Timera“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pateikiant prašymą, skundą, ieškinį ar kitą procesinį dokumentą, šalims ar kitiems proceso dalyviams nebūtina tiksliai nurodyti materialinės ar procesinės teisės pagrindo, kadangi teisės taikymo prerogatyva tenka teismui. Teismui nustačius kitą materialinės ar procesinės teisės pagrindą, nei nurodyta A. Š. prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje, teismas privalėjo priimti šį prašymą, o sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakyti dėl taikytino procesinio ar materialinio teisinio pagrindo. Teismas formaliai nurodė, jog A. Š. nėra proceso šalis. A. Š. yra UAB „Timera“ akcininkas ir buvęs įmonės direktorius. Teismo sprendimas, kuriuo nepagrįstai priteista skola ieškovui A. M., tiesiogiai gali įtakoti ir A. Š.. A. Š., kaip akcininkui, neturėtų būti užkertamas kelias ginčyti teisme bendrovės sandorius, kurie pažeidžia akcininko teises. A. Š., pareikšdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, siekia, kad būtų atkurtos pažeistos įmonės turtinės teisės, atitinkamai ir jo paties, kaip akcininko, turtiniai interesai, priklausantys nuo įmonės turimo turto. A. Š. turi materialinį teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, todėl turi turėti ir teisę reikalauti, kad būtų atnaujintas civilinis procesas ir panaikintas Kauno apygardos teismo sprendimas (dėl skolos priteisimo) kaip pažeidžiantis A. Š. teises bei įstatymo saugomus interesus (CPK 5 str. 1 d.). Bankroto administratorius, ignoruoja teismo sprendimo neteisėtumą. Administratoriui neginčijant priteistos skolos, o A. Š. neva negalint būti atsakovu ar bendraatsakoviu šioje byloje, susidaro teisės reguliavimo / taikymo spraga, leidžianti galioti vienas kitam prieštaraujančiam teismo sprendimams. Skolos priteisimo byla, kurioje UAB „Timera“ procesinė padėtis - atsakovas - buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka. UAB „Timera“, gavusi pranešimą apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pateikė Šiaulių apygardos teismo sprendimą, todėl teismas ex officio turėjo patikrinti pareiškiamo reikalavimo pagrįstumą. Neatnaujinus proceso būtų pažeisti teisingumo protingumo bei sąžiningumo principai ir viešasis interesas, kadangi bankroto administratoriui neginčijant priteistos skolos, būtų palikti galioti vienas kitam prieštaraujantys teismų sprendimai.

Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais, t. y. jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. A. Š. prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, tačiau neprašo taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo. Kauno apygardos teismo 2012-02-07 preliminariame sprendime nėra tiesiogiai pasisakyta dėl A. Š. teisių ar jo pareigų. A. Š. kaip bendrovės akcininkas ir buvęs direktorius, nėra tiesiogiai atsakingas prieš bendrovės kreditorių – A. M. už bendrovės prievolių pagal 2008-02-22 pirkimo-pardavimo sutartį vykdymą. Iškėlus bendrovei bankroto bylą A. Š. negali būti laikomas teisėtu bendrovės atstovu ir negali reikšti bendrovės vardu prašymų teisme. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. A. Š., kaip proceso atnaujinimo pagrindus, nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte numatytas aplinkybes. Tariamai naujos aplinkybės A. Š. jau buvo žinomos nuo pat nuosprendžio priėmimo, todėl yra akivaizdžiai praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.Byloje esanti įteikimo pažyma patvirtina, jog neįsiteisėjęs sprendimas buvo įteiktas asmeniškai A. Š. 2012-02-10 ir jis per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo įteikimo dienos galėjo teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus. A. Š. nepagrįstai teigia, jog teismas, gavęs jo pasirašytą prašymą dėl nuosprendžio prijungimo prie bylos, privalėjo sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-1561-413/2012 nagrinėjimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Pareiškime nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, nuosprendis buvo pateiktas sprendimą priėmusiam teismui ir jo įvertintas. Pačiam A. Š. nurodytos aplinkybės taip pat buvo žinomos jau sprendimo priėmimo metu, todėl nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis. Be to, nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą. Atskirojo skundo argumentai kitokio vertinimo nesuponuoja, nutartis paliktina nepakeista.

Dėl pagrindo atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo egzistavimo

Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius). Tačiau teisė į proceso atnaujinimą, kaip ir kiekviena procesinė teisė, turi būti įgyvendinama griežtai laikantis proceso įstatymo reikalavimų. Prašymas atnaujinti procesą yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis yra pradedama proceso atnaujinimo procedūra. Šiam procesiniam dokumentui be bendrųjų procesiniams dokumentams taikomų reikalavimų, įtvirtintų CPK 111 straipsnyje, taikomi ir specialūs reikalavimai, nustatyti CPK 369 straipsnyje. Vienas iš bendro pobūdžio reikalavimų, susijęs su teisės į prašymo atnaujinti procesą tinkamu įgyvendinimu, yra aplinkybė, kad prašymą teismui turi pasirašyti ir paduoti pats pareiškėjas. Tuo atveju, jeigu prašymą teikia ne pareiškėjas, o jo įgaliotas vesti bylą asmuo, teismui turi būti pateikti tokius įgalinimus patvirtinantys dokumentai.

Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, tačiau pastarieji vieninteliu atveju - jeigu jie prašymą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu (CPK 365 str. 1 d.). Kai proceso atnaujinimo procedūrą inicijuoja juridinis asmuo, šio asmens vardu bylą teisme gali pradėti ir vesti vienasmenis valdymo organas (įmonės vadovas), o įstatymuose ar steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas (CPK 55 str.). Juridinis asmuo taip pat gali įgalioti atstovauti jam advokatą, advokato padėjėją (pirmosios instancijos teisme) ar darbuotoją, turintį aukštąjį universitetinį išsilavinimą (CPK 56 str. 2 d.). Kita vertus, jeigu pareiškėjas yra bankrutuojanti įmonė, be CPK nuostatų taikomos ir Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) normos (CPK 1 str. 1 d.). Įmonės bankrotas – tai teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą (ĮBĮ 2 str. 1 p.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p.), todėl bankrutuojančiai įmonei teisme atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti paskirtas bankroto administratorius (ĮBĮ 11 str. 5 d. 9 p.). Taigi bankrutuojančios įmonės teisinio statuso įgijimas lemia teisinę situaciją, kad buvę įmonės valdymo organai (vadovas) neteko teisės savarankiškai inicijuoti / vesti įmonės vardu bylų teisme dėl ko yra būtinas bankroto administratoriaus ar jo įgalioto asmens dalyvavimas.

Iš bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2014-04-30 nutartimi atsakovui UAB „Timera“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotas“ (CPK 179 str. 3 d.). Ši nutartis apeliacine tvarka nebuvo skųsta ir įsiteisėjo praėjus 10 dienų nuo tokio procesinio sprendimo priėmimo (ĮBĮ 10 str. 13 d., CPK 335 str. 1 d.). Apeliantas A. Š., veikdamas BUAB „Timera“ vardu, Kauno apygardos teismui 2015-08-03 padavė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1561-413/2012, kurioje pagal ieškovo A. M. ieškinį iš atsakovo UAB „Timera“ 2012-02-07 preliminaraus sprendimo pagrindu priteista skola bei delspinigiai. Kaip matyti, prašymą dėl proceso atnaujinimo apeliantas pasirašė bei pateikė būtent kaip buvęs toje civilinėje byloje atsakovu patrauktos įmonės BUAB „Timera“ vienasmenis valdymo organas (vadovas). Tačiau aukščiau aptartos aplinkybės bei teisinis reglamentavimas lemia tai, kad apeliantas, kaip buvęs bankrutuojančios įmonės vadovas, atsakovo – bankrutuojančios įmonės vardu vesti bylų teisme jau neturi teisės, vadinasi, jis negali ir savarankiškai įmonės vardu įgyvendinti teisės į proceso atnaujinimą. Pažymėtina, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo turinys (b. l. 4-9) leidžia įsitikinti, jog apeliantas, teigiantis apie byloje dalyvavusio atsakovo (BUAB „Timera) teisių pažeidimus, iš esmės deklaruoja savo siekį būtent į šios įmonės pažeistų teisių bei interesų gynybą. Tai suponuoja išvadą, jog tokiu procesiniu prašymu siekiama veikti atsakovo BUAB „Timera“ vardu ir interesais.

Išdėstytų motyvų pagrindu pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės valdymo organų įgaliojimus, ir, padaręs pagrįstą išvadą, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, teisėtai tokio prašymo nepriėmė (CPK 137 str. 2 d. 8 p.,370 str. 1 d.).

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų

Atskirajame skunde teigiama ir tai, kad proceso neatnaujinus būtų pažeisti teisingumo protingumo bei sąžiningumo principai, o bankroto administratoriui neginčijant priteistos skolos, būtų palikti galioti vienas kitam prieštaraujantys teismų sprendimai, kad pats apeliantas taip pat turi materialinį teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, kadangi siekia atkurti ir pažeistas įmonės turtines teises, ir atitinkamai savo, kaip akcininko, interesus. Tačiau ir šie atskirojo skundo argumentai neteikia prielaidų abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas sąlygiškai gali būti suskirstytas į tris etapus. Pirmuoju etapu sprendžiamas tik prašymo priėmimo klausimas, t. y. patikrinama, ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar nepažeistos teismingumo taisyklės, ar prašymą padavė veiksnus asmuo, ar prašymą pareiškėjo vardu padavė įgaliotas asmuo. Nustatęs, kad prašymo turinys neatitinka nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas nurodo terminą trūkumams pašalinti. Jei pažeistos teismingumo taisyklės arba prašymą padavė neveiksnus ar neįgaliotas asmuo, teismas prašymą atsisako priimti (CPK 111 str., 115 str., 370 str. 1 d.). Antrajame etape yra nagrinėjamas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo. Teismas šiame procesiniame etape patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatyto termino, taip pat ar egzistuoja pagrindas procesą atnaujinti. Nustatęs, kad terminas nepraleistas ir yra pagrindas atnaujinti procesą, teismas jį atnaujina (CPK 366 str., 368 str., 370 str. 2 d. ir 3 d.). Trečiajame etape teismas nagrinėja atnaujintą bylą pakartotinai, tačiau neperžengdamas proceso atnaujinimo pagrindų apibrėžtų ribų (CPK 370 str. 4 d.). Teismas nagrinėja, ar turi įtakos teismo sprendimui (nutarčiai) teisėtumui bei pagrįstumui aplinkybės, dėl kurių procesas buvo atnaujintas; išnagrinėjęs bylą teismas turi teisę pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties), suformuluotą pareiškime atnaujinti procesą, atmesti arba teismo sprendimą (nutartį) panaikinti ar pakeisti, arba panaikinti teismo sprendimą (nutartį) ir priimti naują sprendimą (nutartį) (CPK 371 str.).

Taigi pradinėje stadijoje - sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą - tikrinama tik tai, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektu, atitinkamai sprendžiant trūkumų (ne)šalinimo klausimus, taip pat tai, ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatytų pagrindų, sąlygojančių atsisakymą priimti prašymą. Kitų klausimų nagrinėjimas šioje proceso stadijoje nėra numatytas. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo neturėjo vertinti šio prašymo pagrįstumo, t. y. ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme bei kokią įtaką primatan teismui sprendimui turi įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Klausimas dėl prašymo pagrįstumo iš esmės sprendžiamas teismo posėdyje dalyvaujant šalims ir pareiškėjui, t. y. po to, kai teismas nutaria prašymą dėl proceso atnaujinimo priimti. Kadangi prašymo priėmimo stadijoje iš esmės klausimai dėl prašymo pagrįstumo negali būti sprendžiami, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai, susiję su apelianto prašymo pagrįstumu bei termino tokiam prašymui pateikti praleidimu, šiuo konkrečiu atveju laikytini pertekliniais ir teisiškai neaktualiais.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Proceso įstatymas nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Todėl prašyme dėl proceso atnaujinimo tiksliai ir / ar tiesiogiai teisės normos, kurioje įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas, neįvardijimas pats savaime negalėtų lemti teismo atsisakymo jį priimti. Kita vertus, prašyme dėl proceso atnaujinimo yra privaloma nurodyti faktines aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindus, bei proceso atnaujinimo motyvus, kuriais remiantis teismas galėtų identifikuoti ir vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų įstatyminių pagrindų. Apeliantas savo prašyme proceso atnaujinimo pagrindais aiškiai nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) bei šio straipsnio 3 punktą (kuomet įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai). Apelianto prašymo turinys ir jame išdėstytos faktinės aplinkybės bei motyvai neleidžia daryti išvadų, kad apeliantas remtųsi kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, kurie, be kita ko, leistų jam asmeniškai, savo parties vardu įgyvendinti teisę į proceso atnaujinimą, prieš tai nedalyvavus byloje šalies ar trečiojo asmens teise. Nors apeliantas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte išdėstytą bylos atnaujinimo pagrindą pamėgino motyvuoti savo atskirajame skunde, tokie argumentai bei motyvai nevertintini dėl CPK 306 straipsnio 2 dalyje bei 312 straipsnyje (CPK 338 str.) imperatyviai įtvirtintų draudimų skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, bei kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 11 nutartį palikti nepakeistą.