Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Iv-2210-331/2011

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-05-05
Bylos Nr.: Iv-2210-331/2011
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00461-2011-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas: B. G.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei
Advokatai: Gediminas Lukaševičius

Kategorijos

16.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-2210-331/2011Proceso Nr. 3-61-3-00461-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 16.4, 74. (S)

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjai B. G., jos atstovui advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui, atsakovės atstovams Augustui Ručinskui ir Daliai Romaškevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. G. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl įsakymų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2011-01-21 įsakymu Nr. K-23 pripažino, kad Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė B. G. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir skyrė tarnybinę nuobaudą ? griežtą papeikimą (I t., b. l. 89?90).

Valstybės kontrolierė, taip pat atsižvelgdama į Valstybės kontrolės valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisijos (toliau ? VTPLDKD Komisija) 2011-01-21 motyvuotą pasiūlymą, 2011-01-26 įsakymu Nr. K-27 pripažino netekusiu galios valstybės kontrolieriaus 2010-03-30 įsakymą Nr. K-73 ir atšaukė išduotą leidimą dirbti kitą ? UAB „Efektyvios investicijos“ finansų direktorės – darbą (I t., b. l. 98).

Šalies argumentai

Nesutikdama su šiais įsakymais pareiškėja skundu (I t., b. l. 1?11) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo: 1) panaikinti Valstybės kontrolierės 2011-01-21 įsakymo Nr. K-23 2 punktą, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas; 2) panaikinti Valstybės kontrolierės 2011-01-26 įsakymą Nr. K-27 „Dėl leidimo dirbti kitą darbą B. G., atšaukimo“.

Paaiškino, kad skundžiami įsakymai priimti netinkamai įvertinus jos veiksmus, pažeidžiant materialinės teisės normas. Būdama valstybės tarnautoja niekada nebuvo išrinkta ar paskirta būti vienasmenių įmonės organo (direktorium, pirmininku ir pan.), taip pat niekada nebuvo išrinkta ar paskirta būti kolegialaus įmonės organo (stebėtojų tarybos, valdybos ir pan.) nare. Tuo pačiu niekada nevykdė su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderintos veiklos ir nepažeidė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 17straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų. Pareiškėja nesutinka, su Tarnybinio nusižengimo tyrimo (toliau – TNT) komisijos išvadose išdėstytais teiginiais, kad jeigu asmuo atlieka valdymo organo funkcijas, tai jis yra laikytinas valdymo organas. Civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, ? stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, ? visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Vadovaujantis CK 2.81 straipsnio 1 dalimi bei ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi teigtina, kad bendrovės darbuotojų atliekamų pareigų (vykdomų funkcijų) panašumas (tapatumas) su Bendrovės direktoriaus atliekamomis pareigomis (vykdomomis funkcijomis) nėra pakankamas pagrindas teigti, kad tas asmuo yra bendrovės valdymo organas (direktorius). Atribojant bendrovės valdymo organą (direktorių) nuo kitų darbuotojų, esminę reikšmę turi tai, kokiu būdu asmeniui buvo pavesta eiti tam tikras pareigas, ir kas tokius įgaliojimus suteikė. Valdymo organu gali laikyti save tas asmuo, kurį šioms pareigoms atlikti išrinko kiti bendrovės organai (dalyvių susirinkimas, stebėtojų taryba, ir pan.). Asmens, laikinai einančio direktoriaus pareigas, negalima laikyti direktoriumi (valdymo organu), nors jis ir pavaduodamas direktorių atlieka jo pareigas. Asmens skyrimas laikinai eiti direktoriaus pareigas netapatintinas su direktoriaus išrinkimu. Renkant direktorių, senasis direktorius atšaukiamas iš pareigų ir į jo vietą renkamas naujasis direktorius. Tuo tarpu pavadavimo atveju, senasis direktorius neatšaukiamas, jis lieka direktoriumi visą pavadavimo laikotarpį, tačiau dėl įvairiausių priežasčių (ligos, atostogų, komandiruotės ir pan.) direktoriui negalint atlikti teisės aktų jam deleguotų funkcijų, jas atlieka kitas asmuo, nebūdamas direktoriumi (valdymo organu). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėja nebuvo renkama įmonės organo nariu, negavo atlyginimo ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą ir tarnybinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai.

Etikos komisija netinkamai atribojo atstovavimą pagal įstatymą ir pagal pavedimą. Taip pat neatsižvelgė į dualistinius bendrovės valdymo organo (ar jo įgalioto asmens) santykius ir netinkamai atribojo bendrovės organų santykius bendrovės viduje (tarpusavyje ir su įmonės darbuotojais) bei bendrovės organų santykius su trečiaisiais asmenimis.

Laikotarpiu nuo 2010-06-08 iki 2010-08-24 nepasikeitė pareiškėjos darbo funkcijos, šiuo laikotarpiu nesikeitė pareigybinės instrukcijos, ji nepradėjo dirbti papildomo darbo, UAB „Efektyvios investicijos“ direktoriaus pavadavimo funkcija buvo įtraukta į pareigybines instrukcijas prieš išduodant leidimą dirbti kitą ? UAB „Efektyvios investicijos“ finansų direktorės ? darbą. Nurodytu laikotarpiu pareiškėja neprivalėjo nieko informuoti apie savo darbo UAB „Efektyvios investicijos“ funkcijas, todėl ir šiuo pagrindu tarnybinėn atsakomybėn ji traukiama nepagrįstai.

TNT Komisija neatsižvelgė į Valstybės kontrolėje nusistovėjusią kur kas liberalesnę nei reglamentuota darbo ir poilsio tvarką. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus patvirtintų Valstybės kontrolės vidaus tvarkos taisyklių 19 punktas konkrečiai apibrėžia darbo Valstybės kontrolėje ir poilsio laiką, tačiau visiems Valstybės kontrolės darbuotojams suteikta galimybė darbą pradėti ir baigti anksčiau arba vėliau, lanksčiau derinti darbo ir poilsio laiką. Atsižvelgiama į darbuotojų poreikius nuvykti pas gydytoją, pagerti kavos ar parūkyti ne tik pietų pertraukos metu bet ir darbo metu. Iš esmės reikalaujama tik to, kad darbuotojas dirbtų nustatytą darbo valandų skaičių ir tinkamai vykdytų savo pareigas. TNT Komisija neatsižvelgė į tai, kad esant poreikiui tiek pareiškėja, tiek ir kiti darbuotojai pradėdavo darbą anksčiau, ir/arba darbą baigdavo vėliau (įskaitant ir darbą savaitgaliais) nei nustatyta vidaus tvarkos taisyklių 19 p. Komisija netyrė ir nevertino bendro jos darbo ir poilsio laiko balanso (pvz. per visą darbo, savaitę, ar mėnesį) ir apsiribojo tik konstatavimu, kad 2010-11-12 nuo 13.30 val. iki 14.15 val. pareiškėjos nebuvo darbo vietoje. Komisija netyrė ir nevertino, kada ji 2010-11-12 atvyko į darbą ir kada darbą baigė, ar atliko tądien suplanuotus darbus. Kritiškai vertintinas formalus įstatymo raidės taikymas, neatsižvelgiant į santykius, kuriuos siekiama sureguliuoti, bei tikslus, kurių šiais teisės aktais siekiama.

Pareiškėja, dirbdama bendrovėje „Efektyvios investicijos“ finansų direktore, t. y. pavaduodama bendrovės direktorių bei atstovaudama bendrovę, nepadarė tarnybinio nusižengimo, o dalyvaudama 2010-11-12 susitikime, bei naudodama Valstybės kontrolės turtą, nepadarė šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, todėl mano, kad ginčijamu įsakymu nepagrįstai buvo pripažinta padariusi šiurkštų tarnybinį nusižengimą, o tarnybinė nuobauda ? griežtas papeikimas ? skirta be pagrindo.

Atsakovė spręsdama klausimą dėl leidimo dirbti kitą darbą, vertino tik tai, ar jos darbas bendrovėje „Efektyvios investicijos“ finansų direktorės pareigose nesukels viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudarys prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituos valstybės tarnybos autoriteto, nekliudys pareiškėjai tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pan. Komisija neprašė informacijos ir nevertino aplinkybių, ar dirbdama bendrovės finansų direktorės pareigose atstovaus privatų juridinį asmenį, ar į finansų direktorės funkcijas yra įtrauktos valdymo organo (direktoriaus) funkcijos. Dėl šių priežasčių ji nepagrįstai kaltinama Taisyklių 6 punkto pažeidimu. Nesutinka su Komisijos išvada, kad ji negali dirbti kito darbo, nes tai kliudo ir kliudys tinkamai atlikti jos darbo funkcijas Valstybės kontrolėje. Pažymi, kad Komisija prie tokios išvados priėjo remdamasi ne faktais, o kitų komisijų neteisingai nustatytomis aplinkybėmis bei pareiškėjos tiesioginio vadovo nuomone. Teigia, kad jos tiesioginio vadovo nuomonė, o taip pat ir patenkinamas darbo rezultatų įvertinimas yra sąlygotas susiformavusios neigiamos tiesioginio vadovo nuomonės apie ją. Ji tinkamai ir laiku vykdo visas savo funkcijas Valstybės kontrolėje. Jos parengtas auditas (ar jo dalis) niekada nebuvo atmestas kaip neteisingas ar nekompetentingas.

Per teismo posėdį B. G. ir jos atstovas Gediminas Lukaševičius prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybės kontrolė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (I t., b. l. 101?107) paaiškino, kad VTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte suformuluotą draudimą valstybės tarnautojui būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu pareiškėja be pagrindo sieja tik su draudimu būti įmonės kolegialaus valdymo organo nariu arba tik su draudimu būti bendrovės vadovu, kuris yra išrinktas ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka. Pareiškėja minėtą draudimą aiškina nepagrįstai siaurai, nevertindama šio draudimo tikslų ir prasmės, valstybės tarnautojo statuso specifikos, įtvirtintų ne tik VTĮ, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei atskleistų Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimuose.

Draudimas valstybės tarnautojui būti skiriamu (renkamu) įmonės organo nariu turi būti taikomas ne tik kolegialaus įmonės organo nario, bet ir vienasmenio įmonės organo atžvilgiu, taip pat ne tik renkamam pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje numatytas nuostatas bendrovės vadovui, bet ir atitinkamus įgalinimus turinčio asmens įsakymu paskirtajam laikinai eiti įmonės vadovo (šiuo atveju, direktoriaus) pareigas. Pareiškėja buvo paskirta eiti bendrovės „Efektyvios investicijos“ direktoriaus pareigas; laikinai (nuo 2010-06-08 iki 2010-08-24) eiti įmonės direktoriaus pareigas B. G. skyrė tą daryti įgalinimus turintis išrinktasis bendrovės „Efektyvios investicijos“ direktorius P. G. Tai, kad valstybės tarnautoja B. G. nebuvo išrinkta įmonės direktoriumi juridinio asmens dalyvių, bet buvo įmonės direktoriumi laikinai paskirta atitinkamus įgalinimus turinčio asmens, neturi būti aiškinama kaip aplinkybė, dėl kurios netaikytinas VTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas būti skiriamu (renkamu) įmonės organo nariu. Aiškinant, ar buvo pažeistas minėtas draudimas, svarbu yra ir tai, kad valstybės tarnautojai B. G. bendrovėje „Efektyvios investicijos“ 2010-06-07 įsakymu nebuvo pavesta atlikti tik kai kurias konkrečias įmonės vadovo funkcijas ir pareigas, bet ji buvo skirta vykdyti direktoriaus pareigas visa apimtimi ir de facto veikė kaip įmonės vienasmenis valdymo organas. Ne pats paskyrimo (išrinkimo) faktas, bet konkrečių funkcijų ir pareigų, einant valdymo organo nario pareigas (tiek konkretų asmenį išrinkus į šias pareigas, tiek laikinai paskyrus jas eiti) atlikimas ir kelia riziką atsirasti viešojo intereso ignoravimo aplinkybėms, kurioms išvengti VTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir numatytas atitinkamas draudimas. Todėl aiškinant šios normos nuostatas taip, kad draudimas būtų taikomas tik de jure išrinktam įmonės valdymo organo nariui, ir netaikomas valstybės tarnautojui, kuris buvo paskirtas laikinai eiti direktoriaus pareigas ir kuris de facto buvo vienasmeniu įmonės organu, būtų iškreipti minėto draudimo tikslai ir prasmė. Aiškinant priešingai, būtų galima piktnaudžiauti, įgaliojant valstybės tarnautoją laikinai eiti direktoriaus pareigas ir de facto pavedant atlikti visas bendrovės valdymo organui ? direktoriui ? numatytas funkcijas. Atsakovės nuomone, įstatymų leidėjas VTĮ 17 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatė valstybės tarnautojo veiklos ribojimus, juos įtvirtino siekdamas konkrečių rezultatų, kurie leistų užtikrinti valstybės tarnybos skaidrumą, užkirstų kelią viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktui, užtikrintų, kad valstybės tarnautojas pagrindinį dėmesį skirtų savo darbui valstybės tarnyboje ir žmonėms, o ne privačių interesų tenkinimui.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skunde pateikiamu CK 2.81 straipsnio 1 dalyje ir ABĮ 37 straipsnio 8 dalies nuostatų aiškinimu, jog bendrovės direktorius ar kitas bendrovės direktoriaus įgaliotas darbuotojas, veikdamas bendrovės vardu, laikytinas bendrovės įstatyminiu atstovu. Asmuo, veikiantis įsakymo pagrindu, negali būti laikomas įstatyminiu atstovu, kaip ir Bendrovės įsakymas, suteikiantis asmeniui įgalinimus, negali būti prilyginamas įstatymui. Atkreipė Teismo dėmesį, jog pareiškėja, skunde teigdama, kad etikos komisija netinkamai atribojo atstovavimą pagal įstatymą ir pagal pavedimą, pati yra nenuosekli: skundo 1.1 punkte nurodydama, jog bendrovės darbuotojų atliekamų pareigų (vykdomų funkcijų) panašumas (tapatumas) su bendrovės direktoriaus pareigomis (vykdomomis funkcijomis) nėra pakankamas pagrindas teigti, kad tas asmuo yra bendrovės valdymo organas (direktorius), taigi veikiantis įstatymo pagrindu, skundo 1.2 punkte jau konstatuoja, kad ne tik direktorius, bet ir jo įgaliotas darbuotojas, veikdamas bendrovės vardu, laikytinas bendrovės įstatyminiu atstovu.

Valstybės tarnautoja ne tik dirbo darbą, kuriam buvo išduotas leidimas, bet taip pat atliko ir kitas funkcijas, kurių nenurodė prašydama išduoti leidimą dirbti kitą darbą, nors apie jų atlikimą žinojo dar prieš pateikdama prašymą. Toks valstybės tarnautojos elgesys akivaizdžiai nesiderina su VTĮ 3 straipsnio nustatytais įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, lojalumo, skaidrumo principais, todėl etikos komisija visiškai pagrįstai priėjo išvadą, kad valstybės tarnautoja veikė aplaidžiai ir netinkamai vykdė jai teisės aktų numatytą pareigą pateikti informaciją apie atliekamas funkcijas, nesilaikė Etikos kodekso 14.1 punkte nustatyto reikalavimo, kad pareigūnas, atlikdamas savo tarnybines pareigas, privalo griežtai laikytis pagrindinių valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, nustatytų VTĮ 3 straipsnyje, Etikos kodekse nustatytų tarnybinės etikos principų ir taisyklių.

Leidimas leisti dirbti kitą darbą aiškintinas ne kaip leidžiantis dirbti bet kokį darbą, bet tik tą, kurį apibūdinantys požymiai buvo pateikti prašyme ir pažymoje bei įvertinti komisijos. Taigi Įsakymu jai buvo leista po darbo Valstybės kontrolėje dirbti konkretų darbą, t. y. eiti bendrovės „Efektyvios investicijos“ finansų direktorės pareigas, būti atsakingai už buhalterinės apskaitos organizavimą, darbo užmokesčio skaičiavimą, personalo dokumentų tvarkymą, įvairių dokumentų rengimą. Pareiškėja be Pažymoje (kuri buvo vienas iš dokumentų, kurio pagrindu buvo išduotas leidimas dirbti kitą darbą) nurodytų funkcijų taip pat atliko bendrovės direktoriaus pavadavimo funkciją, apie kurią žinojo dar prieš paduodama prašymą ir pažymą Komisijai. Taigi Komisija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja ne tik dirbo darbą, kuriam buvo išduotas leidimas, bet atliko ir kitas funkcijas, kurių nenurodė prašydama išduoti leidimą dirbti kitą darbą, nors apie jų atlikimą žinojo dar prieš pateikdama Prašymą. Kaip jau minėta, tokiais veiksmais pareiškėja netinkamai vykdė jai teisės aktų numatytą pareigą pateikti informaciją apie atliekamas funkcijas, informuoti apie duomenų, nurodytų prašyme ir pažymoje, pasikeitimą, ir taip pažeidė Taisyklių 4, 5 ir 6 punktus, jai negali būti išduotas leidimas dirbti kitą darbą bendrovėje „Efektyvios investicijos“ (VTĮ 16¹ str. 1 d. 1 p.).

Atsiliepimas

Per teismo posėdį atsakovės atstovai: Dalia Romaškevičienė ir Augustas Ručinskas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas .

Šioje byloje ginčas kilęs dėl valstybės tarnautojai B. G. paskirtos drausminės nuobaudos – griežto papeikimo bei atšaukto leidimo dirbti kitą darbą. Šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar pareiškėja pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius darbo drausmę, ar yra jos kaltė dėl pažeidimo, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų pasekmių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių, taip pat ar pagrįstai atšauktas leidimas dirbti kitą darbą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau ? VTĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimas Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (toliau – Taisyklės).

Nustatyta, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją ir Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolę, pranešdamas apie galimus Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento vyriausiosios valstybinės auditorės B. G. viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimus (b. l. I t., b. l. 138?139).

Valstybės kontrolė siekiant ištirti, ar pareiškėją nepadarė tarnybinio nusižengimo, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, pavaduojantis valstybės kontrolierių A. K. 2010-12-14 įsakymu Nr. 286 sudarė Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją (toliau ? Komisija) (I t., b. l. 34). Tuo pačiu, iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos gavus 2010-12-20 raštą, pareiškėjos veiksmus tyrė ir Valstybės kontrolės tarnybinės etikos komisija (toliau ? Etikos Komisija).

Etikos komisija, susipažinusi su Vilniaus apskrities VPK pateikta informacija ir ištyrusi jos veiksmus, 2011-01-10 išvadoje dėl tarnybinės etikos pažeidimo Nr. Y2-24 pripažino, jog Valstybės kontrolės valstybės tarnautoja B. G. padarė tarnybinės etikos pažeidimų, pasiūlė Valstybės kontrolieriui patraukti ją tarnybinėn atsakomybėn bei spręsti klausimą dėl leidimo dirbti kitą darbą.

Komisija, išnagrinėjusi medžiagą dėl pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarė išvadą, kad B. G. veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, pasiūlė jai skirti tarnybinę nuobaudą ? griežtą papeikimą (I t., b. l. 108?123). Be to, Valstybės kontrolieriaus 2010-09-14 įsakymu Nr. V-230 sudaryta Valstybės kontrolės valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisija (toliau ? Komisija), įvertinusi 2011-01-10 išvadą dėl tarnybinės etikos pažeidimo Nr. Y2-24, bei 2011-01-12 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. Y2-35, 2011-01-24 pateikė motyvuotą pasiūlymą dėl leidimo dirbti kitą darbą, kuriuo priėjo išvados, kad B. G. negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo iš bendrovės „Efektyvios investicijos“ bei pasiūlė panaikinti leidimą jai dirbti kitą darbą.

Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolierė, atsižvelgdama į Komisijos 2011-01-12 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. Y2-35, 2011-01-21 įsakymu Nr. K-23 pripažino, kad Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė B. G. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t. y.:

1. nuo 2010-06-08 iki 2010-08-24 pareiškėja laikinai eidama bendrovės „Efektyvios investicijos“ direktoriaus pareigas, tyčia pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą;

2. nuo 2010-06-08 iki 2010-08-24 pareiškėja, atstovaudama bendrovę „Efektyvios investicijos“ kaip šios įmonės vadovė, tyčia pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Valstybės kontrolės pareigūnų tarnybinės etikos kodekso 14.4 punktą;

3. nuo 2010-06-08 iki 2010-08-24 pareiškėja, nepateikdama išsamios informacijos apie savo darbo bendrovės „Efektyvios investicijos“ funkcijas, veikė aplaidžiai ir pažeidė Valstybės kontrolės pareigūnų tarnybinės etikos kodekso 14.1 punktą;

4. 2010-11-12 nuo 13.30 val. iki 14.15 val. pareiškėja, veikdama kaip bendrovės „Efektyvios investicijos“ finansų direktorė ir dalyvaudama Vilniaus apskrities VPK bei bendrovės „Efektyvios investicijos“ susitikime, darbo metu nebūdama darbo vietoje ir nevykdydama jai priskirtų vyriausiosios valstybinės auditorės funkcijų, tyčia pažeidė Valstybės kontrolieriaus 2003 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-26 patvirtintų Valstybės kontrolės vidaus tvarkos taisyklių 19 p., Valstybės kontrolieriaus 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtinto 6-ojo audito departamento vyriausiojo valstybinio auditoriaus (veiklos auditui) pareigybės aprašymo 8 p., Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 6 ir 11 p.;

5. nuo 2010-08-20 iki 2010-11-23 įskaitytinai B. G., darbo Valstybės kontrolėje metu susirašinėdama elektroniniu būdu per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą su Vilniaus apskrities VPK, bei laikotarpiu nuo 2010-07-14 iki 2010-12-01 naudodama Valstybės kontrolei priklausantį spausdintuvą ir darbo metu spausdindama dokumentus, nesusijusius su vyriausiosios valstybinės auditorės funkcijų vykdymu, tyčia pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 19 punktą, Pareigybės aprašymo 7 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6, 10 ir 11punktus. Už šiuos pažeidimus atsakovė ginčo įsakymu skyrė jai tarnybinę nuobaudą ? griežtą papeikimą (I t., b. l. 89?90).

Valstybės kontrolierė, taip pat atsižvelgdama į Komisijos 2011-01-21 motyvuotą pasiūlymą, 2011-01-26 įsakymu Nr. K-27 pripažino netekusiu galios valstybės kontrolieriaus 2010-03-30 įsakymą Nr. K-73, kuriuo atšaukė pareiškėjai – Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento vyriausiajai valstybinei auditorei ? išduotą leidimą dirbti kitą ? bendrovėje „Efektyvios investicijos“ finansų direktorės – darbą (I t., b. l. 98).

Dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo.

VTĮ 28 straipsnyje nurodoma, jog valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami drausminėn atsakomybėn. Tarnybinio nusižengimo sąvoka pateikiama VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje. Tarnybinis nusižengimas įstatyme suprantamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Valstybės tarnautojo pareigos yra nustatomos įstatymais, o taip pat pareigybės aprašyme Valstybės tarnybos įstatyme nurodoma, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Tarnybinių nuobaudų rūšys bei jų taikymo sąlygos nustatytos VTĮ 29 straipsnyje. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. VTĮ 8 straipsnio 4 dalyje pasakyta, kad valstybės tarnautojų funkcijos nurodomos pareigybės aprašyme. Taigi pagrindas kilti tarnybinei atsakomybei yra tarnybinis nusižengimas, t. y. teismui svarbu nustatyti, ar buvo valstybės tarnautojo kaltė.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracines bylas, susijusias su tarnybiniais ginčais dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų už tarnybinius nusižengimus, ne kartą yra nurodęs, kad, vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010; 2005 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-60/2005; 2004 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-678/2004).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti (nurodyti įstatymo straipsnį, dalį, punktą), nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, pasiūlyti konkrečią nuobaudą. Tokie tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados turinio reikalavimai nustatyti Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 10 punkte.

VTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojui neleidžiama būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad valstybės tarnyboje viešasis interesas turi dominuoti privačių interesų atžvilgiu, joje turi būti išvengta viešųjų ir privačių interesų konfliktų, neturi būti sudaromos prielaidos tokiems konfliktams kilti, o valstybės tarnybos teikiamos galimybės negali būti naudojamos asmeniniam pasipelnymui. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymu nustatant valstybės tarnautojų kito darbo ribojimus būtina vadovautis tuo, kad pagal Konstituciją tie ribojimai turi būti tokie, kad padėtų valstybės tarnyboje išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, kad valstybės tarnyba, jos teikiamos galimybės nebūtų panaudojama ne viešajam interesui garantuoti, bet asmeniniais interesais, kad nebūtų trukdoma valstybės tarnautojui atlikti tarnybos pareigas, kad nebūtų kenkiama valstybės tarnybos arba atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos autoritetui, kad jos nebūtų diskredituojamos. Todėl valstybės pareigūnų ir tarnautojų teisės, susijusios su jų privačiais interesais, įstatymu gali būti ribojamos, kad jie galėtų tinkamai vykdyti pareigas, valstybės tarnyboje.

Pareiškėja skunde pripažįsta, kad ji, būdama valstybės tarnautoja, UAB „Efektyvios investicijos“ direktoriaus 2010-06-07 įsakymu „Dėl pavadavimo“ buvo paskirta laikinai eiti minėtos įmonės direktoriaus pareigas ir laikotarpiu nuo 2010-06-08 iki 2010-08-24 šias pareigas realiai vykdė. Tačiau pareiškėja, pripažindama, kad pagal įgaliojimą buvo paskirta eiti įmonės direktoriaus pareigas, faktiškai ėjo šias pareigas, tačiau nebuvo paskirta ar išrinkta bendrovės direktore kaip tai numato ABĮ 37 straipsnio 3 dalis, todėl VTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos šiuo atveju negali būti taikytos.

Draudimas valstybės tarnautojui būti skiriamu (renkamu) įmonės organo nariu (VTĮ 17 str. 1 d. 1 p.) įstatymo leidėjo yra nustatytas siekiant valstybės tarnyboje įtvirtinti viešojo intereso dominavimą ir išvengti viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto. Konstatuotina, kad bendrovės direktorius, veikdamas kaip bendrovės vienasmenis valdymo organas ir atlikdamas jo kompetencijai priskirtus veiksmus ne tik bendrovės viduje, bet ir santykiuose su kitais teisės subjektais, privalo veikti pagal tos bendrovės valdymo organų sprendimus, jo veikla turi atitikti tos bendrovės, o ne viešuosius interesus (ABĮ 37 str. 7d., 11 d.,12 d. 1 p.), jis privalo būti lojalus šiai bendrovei. Taigi pareiškėjos buvimas bendrovės direktore yra nesuderinamas su valstybės tarnautojo veikla.

Įvertinus VTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą draudimą, darytina išvada, kad šis draudimas yra imperatyvus pobūdžio ? „leidžiama tik tai, kas numatyta“, t. y. teisinių santykių subjektų veikla griežtai reglamentuota teisės normose, jų teisės ir pareigos aiškiai apibrėžtos, o veikimo pasirinkimo laisvės paprastai nėra (LVAT byla Nr. A-502-1254-10). Vadinasi, draudimas valstybės tarnautojui būti skiriamu ar renkamu bendrovės valdymo nariu turi būti taikomas ne tik kolegialaus bendrovės valdymo nario, bet ir vienasmenio bendrovės organo atžvilgiu, taip pat ne tik renkamam pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas bendrovės vadovui, bet ir atitinkamus įgalinimus turinčio asmens įsakymu paskirtajam laikinai eiti įmonės vadovo (šiuo atveju, direktorės) pareigas.

Bylos įrodymai patvirtina, kad B. G. buvo paskirta laikinai eiti (nuo 2010-06-08 iki 2010-08-24) bendrovės „Efektyvios investicijos“ direktorės pareigas, į pareigas ją skyrė 2010-06-07 įsakymu bendrovės direktorius P. G. (pareiškėjos sūnus) (I t., b. l. 37). Tai, kad valstybės tarnautoja B. G. nebuvo išrinkta įmonės direktore, bet laikinai paskirta, neturi būti aiškinama kaip aplinkybė, dėl kurios netaikytinas VTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas būti skiriamu (renkamu) įmonės organo nariu. Įstatymo leidėjas nustatydamas imperatyvų draudimą siekė užkirsti kelią valstybės tarnautojams viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktui, užtikrinti, kad valstybės tarnautojas pagrindinį dėmesį skirtų savo darbui valstybės tarnyboje ir žmonėms, o ne privačių interesų tenkinimui. Vadinasi, pareiškėja būdama valstybės tarnautoja ir laikinai vykdydama bendrovės „Efektyvios investicijos“ direktorės pareigas vykdė veiklą, nesuderinamą su valstybės tarnautojo pareigomis.

Pareiškėjos pažymoje, kurio pagrindu buvo išduotas leidimas dirbti kitą darbą (finansininkės darbas), taip pat atliko bendrovės „Efektyvios investicijos“ direktoriaus pavadavimo funkciją, apie kurią pareiškėja žinojo dar prieš paduodama prašymą išduoti leidimą dirbti (I t., b. l. 28, 29). Pareiškėjos žinojimo faktą iki paduodant prašymą leidimui dirbti kitą darbą, įrodo finansų direktorės pareiginės instrukcijos 1 dalies 8 punktas (toliau ? Instrukcija; patvirtinta bendrovės direktoriaus 2010-03-09 įsakymu Nr. P/10-2, pareiškėja susipažino 2010-03-15), tačiau Komisijai pareiškėjos 2010-03-16 pateiktoje pažymoje tarp nurodytų finansų direktorės funkcijų, bendrovės direktoriaus pareigos nebuvo nurodytos (I t., b. l. 65?67). Bendrovės direktoriaus 2010-06-07 įsakymas, kuriuo pareiškėja nuo 2010-06-08 iki 2010-08-24 laikinai ėjo bendrovės direktorės pareigas. Taip pat šias aplinkybes teisme patvirtino pati pareiškėja ir pateikti dokumentai: 2010-07-19 sutartis dėl teisinės pagalbos Nr. A-125, kurioje nurodyta, kad sutartis sudaryta atstovaujant bendrovės „Efektyvios investicijos“ l. e. p. direktorei B. G., bendrovės 2010-07-19 raštas Nr. S2010-07/19(1) „Dėl automobilio atsiėmimo“, kuris pasirašytas pareiškėjos (I t., b. l. 37, 38?39, 40).

Pareiškėja ne tik dirbo darbą, kuriam buvo išduotas leidimas, bet ir laikinai ėjo bendrovės direktorės pareigas, kurių nenurodė prašydama išduoti leidimą dirbti kitą darbą, nors apie jų atlikimą žinojo dar prieš pateikdama prašymą. Toks jos elgesys akivaizdžiai nėra suderinamas su VTĮ 3 straipsnyje nustatytais įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, lojalumo, skaidrumo principais. Todėl atsakovė pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja veikė aplaidžiai ir netinkamai vykdė jai teisės aktų numatytą pareigą pateikti informaciją apie atliekamas funkcijas, nesilaikė Etikos kodekso 14.1 punkte nustatyto reikalavimo, kad valstybės tarnautojas, atlikdamas savo tarnybines pareigas, privalo griežtai laikytis pagrindinių valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, nustatytų VTĮ 3 straipsnyje, Etikos kodekse nustatytų tarnybinės etikos principų ir taisyklių.

Konstatuotina, kad asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijoje, išskyrus atvejus, kai jie veikia kaip įstatyminiai atstovai (Interesų derinimo įstatymo 12 str. 2 d.). VTĮ 17 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui neleidžiama atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms (1 d. 3 p.). Pagal Interesų derinimo įstatymo nuostatas toks pažeidimas laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu (VTĮ 29 str.). Pažeidus Interesų derinimo įstatymą, nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms, valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.

Ginčijamo įsakymo 1.4 punkte pripažinta, kad pareiškėja 2010-11-12 nuo 13.30 val. iki 14.15 val., veikdama kaip bendrovės „Efektyvios investicijos“ finansų direktorė ir dalyvaudama Vilniaus apskrities VPK bei bendrovės „Efektyvios investicijos“ susitikime, darbo metu nebūdama darbo vietoje ir nevykdydama jai priskirtų vyriausiosios valstybinės auditores funkcijų, tyčia pažeidė valstybės kontrolieriaus 2003-02-07 įsakymu Nr. V-26 patvirtintų Valstybės kontrolės vidaus tvarkos taisyklių (toliau ? Vidaus tvarkos taisyklės) 19 punkto, Valstybės kontrolieriaus 2009-02-02 įsakymu Nr. V-27 patvirtinto 6-ojo audito departamento vyriausiojo valstybinio auditoriaus (veiklos auditui) pareigybės aprašymo (toliau ? Pareigybės aprašymas) 8 punkto, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punkto reikalavimus.

Pareiškėja yra Valstybės kontrolės pareigūnė, jai galioja Valstybės kontrolės vidaus tvarkos taisyklės (toliau – taisyklės), kurių 9 punkte numatyta, kad Valstybės kontrolės pareigūnai, atliekantys valstybinį auditą, turi teises ir pareigas, nustatytas VTĮ, o taip pat specialiąsias teises ir pareigas, nustatytas Valstybės kontrolės įstatyme bei kituose teisės aktuose ir jų pareigybių aprašymuose. VTĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtina valstybės tarnautojo pareiga laikytis valstybių ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 p.) ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus kitą darbą, dirbamą turint valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens leidimą, jei tai netrukdys valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas (11 p.). Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad darbo laikas ? tai laikas, kurį dirbantysis privalo vykdyti jam pavestas funkcijas ar pavestą darbą, ir teisės aktų nustatyti darbo laikui prilyginti laikotarpiai. Minėtų Taisyklių 19.2 p. numatyta, kad Valstybės kontrolėje pirmadieniais ? ketvirtadieniais darbo pradžia yra nuo 7.30 val. iki 8.30 val., darbo pabaiga nuo 16.30 val. iki 17.30 val., pietų pertrauka ? 12.00-12.45 val. Tai reiškia, jog auditoriai nustatytu metu turi būti darbo vietoje arba audituojamame subjekte, jei tuo metu ten vykdo funkcijas, o išvykimus asmeniniais reikalais derinti su tiesioginiu vadovu, kuriems yra pavaldūs ir atskaitingi pagal pareigybės aprašymus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad iš valstybės kontrolieriaus 2010-03-30 įsakymo Nr. K-73 „Dėl leidimo dirbti kitą darbą B. G.“ matyti, kad jai išduotas leidimas dirbti bendrovės „Efektyvios investicijos“ finansų direktore po darbo valandų Valstybės kontrolėje (I t., b. l. 30).

Pareiškėjos teiginiai, kad jos 2010-11-12 išvyka iš darbo buvo vienintelė ir nebuvo nustatyta atvejų, kada jos nebūtų darbo vietoje, magnetinę kortelę buvo pametusi. Atsakovės pateikta ataskaita apie pareiškėjos registravimąsi elektroninio registravimosi sistemoje, patvirtina, jog ji apskritai retai „lankydavosi“ darbe (II t., b. l. 72?75). Ataskaitoje matyti, kad po 2010-10-29 pareiškėja savo darbo pradžios ir pabaigos laiko apskritai nefiksavo, o apie pamestą magnetinę kortelę informavo tik 2010-12-13 (II t., b. l. 72?75, II t., b. l. 66). Vadovaujantis Valstybės kontrolės darbuotojų naudojimosi elektroninio registravimosi, apsaugos ir priešgaisrinės kontrolės sistema taisyklėmis, patvirtintomis valstybės kontrolieriaus 2005-04-26 įsakymu Nr. V-60, Valstybės kontrolės darbuotojas, pametęs ar kitaip praradęs asmeninę magnetinę kortelę, privalo nedelsdamas apie įvykį raštu informuoti struktūrinio padalinio, kuriame dirba, vadovą ir Bendrųjų reikalų departamento Informacijos skyriaus vedėją (6 p.) (II t., b. l. 77?79). Nors nauja magnetinė kortelė pareiškėjai buvo išduota 2010-12-15, tačiau ji ir toliau savo darbo laiko nefiksavo, nors turėjo tokią pareigą, kadangi vyko į darbą (II t., b. l. 52?65).

Liudytojas R. S. teisme paaiškino, kad dirba departamento direktoriumi, minėtą (2010-11-12) dieną pareiškėja iš darbo neatsiprašė, jo neinformavo, grupės vadovė N. P. neturi teisės atleisti asmens iš darbo, pareiškėja penkis kartus daugiau spausdino dokumentų nei kiti darbuotojai, pateikta analizė patvirtina, kad dokumentai buvo spausdinami asmeniniais tikslais.

Liudytoja N. P. paaiškino, kad minėtą dieną (2010-11-12) pareiškėja ją informavo, kad užtruks su reikalais, todėl po pietų grįš vėliau, atleisti jos iš darbo ji neturi teisės.

Visos šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šį pažeidimą pareiškėja padarė tyčia. Tokiais savo veiksmais ne tik pažeidė valstybės tarnautojo pareigą laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (VTĮ 15 str. 1 d. 1, 4 ir 6 p.), bet ir turėjo neigiamų pasekmių ? sukėlė valstybės institucijos nepasitenkinimą, abejones Valstybės kontrolės išduodamų leidimų dirbti kitą darbą pagrįstumu, tinkama vidaus tvarka Valstybės kontrolėje ir tuo sumenkino Valstybės kontrolės, kaip valstybės institucijos, autoritetą (Vilniaus apskrities VPK raštas).

Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėja darbo Valstybės kontrolėje metu elektroniniu būdu per centrinę viešąjį pirkimų informacinę sistemą (toliau ? CVP IS) nuo 2010-08-20 iki 2010-11-23 įskaitytinai, veikdama bendrovės „Efektyvios investicijos“ interesais, susirašinėjo su VPK (I t., 146?148, 165?169).

Pareiškėja teigia, kad ji CVP IS atliko tik registraciją, o vėliau perdavė įmonės direktoriui prisijungimo slaptažodžius ir pranešimų per šią sistemą nesiuntė. Teismas su tokiais argumentais nesutinka, nes ji nepateikė tam patvirtinančių įrodymų, jos argumentus paneigia 2010-12-31 pranešimas Nr. 2010-12/31-1, kuriame nurodyta, kad prieiga buvo sukurta būtent B. G. ir, kad jokios kitos prieigos prie Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos bendrovėje neturi (I t., b. l. 159).

Pareiškėja iš dalies pripažįsta, kad nuo 2010-07-14 iki 2010-12-01 naudojo Valstybės kontrolės darbo kompiuterį, spausdintuvą Lexmark-0206, darbo metu spausdino su darbo funkcijomis nesusijusius dokumentus. Teisme paaiškino, jog dalį dokumentų ji spausdino, bet ne tiek kiek nurodo atsakovė, ji pripažino spausdinusi: „Smulkių ir vidutinių įmonių verslo sąlygos 2008 m. 1380.pdf (100 l.); „Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-381 2010. doc“ (5 l.); „A. S. Verslo veiklos problemos ir perspektyvos DS.002.0.01-1.doc“ (7 1.) ir kt) (II t., b. l. 12?18, 29?31, 101?104, I t., b. l. 46?52). Šie dokumentai nėra susiję su pareiškėjos Pareigybės aprašymo 7 punkte nurodytomis funkcijomis, todėl pareiškėja, naudodama tarnybos (darbo) laiką ir kitas tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslams (spausdindama didelį kiekį aptartų dokumentų), pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktų bei Vidaus tvarkos taisyklių 19 punktų reikalavimus ir tuo sukėlė neigiamų pasekmių Valstybės kontrolei ? darbo Valstybės kontrolėje metu naudojo valstybės nuosavybę (kompiuterį, spausdintuvą, popierių) ne tarnybinei veiklai ir šį pažeidimą padarė tyčia. Taigi šie pareiškėjos paaiškinimai aiškiai patvirtina, jog darbo kompiuterį, spausdintuvą, darbo laiką naudojo savo asmeniniams tikslams tenkinti, tuo metu neatliko savo tiesioginių funkcijų.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos suinteresuotumas atstovauti bendrovę „Efektyvios investicijos“ yra tiesioginis ir neginčijamas, pareiškėja yra šios bendrovės akcininkė (10 proc.), jos sūnus P. G. turi 75 procentus akcijų (II t., b. l. 96). Šias aplinkybes ji patvirtino teisme.

Vadovaujantis teismų praktika, teismui svarbu nustatyti, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, užtikrinančios tarnybinių nusižengimų tyrimą, t. y. ar nebuvo pabloginta pareigūno, kuris įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, teisinė padėtis; ar nebuvo suvaržytos jam garantuojamos teisės (teisė teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, prašyti tyrimą atliekančio subjekto nušalinimo, susipažinti su tarnybinio tyrimo išvada ir tyrimo metu surinkta medžiaga, turėti advokatą ar kitą įgaliotą asmenį, susipažinti su įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo; ar tyrimą atliko nešališkas tinkamos sudėties subjektas; ar pateikta motyvuota ir išsami tyrimo išvada). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų netekusi galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, apskųsti procedūros rezultatus (apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą pareiškėjai pranešta 2010-12-20).

2011-01-12 surašyta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada (I t., b. l. 108?123), teismo vertinimu, yra išsami – išdėstytos nustatytos aplinkybės, pateikiamas teisinis tikrinamo valstybės tarnautojo veikos įvertinimas, nurodyti tarnybiniai nusižengimai, jų padarymo laikas, aplinkybės, pareiškėjo kaltės forma, tarnybinių nusižengimų padariniai. Teismas pažymi, kad VTĮ 29 straipsnio 6 dalyje yra pateiktas nebaigtinis sąrašas atvejų, kuomet valstybės tarnautojo veika gali būti pripažinta šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. Šiuo atveju aktualus šio straipsnio 6 dalies 10 punktas ? kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams. Šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu pripažintinas toks, kuriuo šiurkščiai pažeidžiami teisės aktų (šiuo atveju VTĮ, Interesų derinimo įstatymo ir Etikos kodekso), reglamentuojančių valstybės tarnautojo pareigas, imperatyvūs reikalavimai. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai (LVAT bylos Nr. A502-1386/2008, Nr. A556-27/2010).

Pavedimą atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą pasirašė Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas A. K., kuris tuo metu pavadavo Valstybės kontrolierę Giedrę Švedienę (II t., b. l. 120), konstatuotina, kad nusižengimo tyrimo procedūra pradėta teisėtai ir pagrįstai.

Pareiškėja galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, tarnybinė veikla per 2009 ir 2010 metus atsakovo buvo vertinama patenkinamai, tarnybinius nusižengimus padarė tyčia, pasikartojančiais veiksmais sumenkino Valstybės kontrolės autoritetą, todėl paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas šiuo atveju yra pagrįsta.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-143-46/2011 pažymėjo, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Vien formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas gali nulemti teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas, todėl turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Valstybės kontrolierės 2011-01-21 įsakymo Nr. K-23 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo B. G.“ 2 punktu Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento vyriausiajai valstybinei auditoriai B. G. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl Valstybės kontrolierės 2011-01-26 įsakymo Nr. K-27 „Dėl leidimo dirbti kitą darbą B. G., atšaukimo“ panaikinimo.

Pagal VTĮ 16¹ straipsnio 1 dalies nuostatas valstybės tarnautojui leidžiama dirbti kitą darbą ir gauti už šį darbą atlyginimą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose (Nr. A143-185/2008; Nr. A-438-914/2009), aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad joje nurodytų išimčių iš bendrosios taisyklės sąrašas nėra baigtinis. Vadinasi, aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo, gali būti nustatytos ir teismo vertintinos individualiai kiekvienai konkrečiai situacijai. Todėl sprendžiant aptariamos teisės normos taikymo klausimą nurodytų sąlygų galimo kilimo aspektu, kiekvienu konkrečiu atveju būtina (pakanka) nustatyti, ar „kitame darbe“ yra atitinkamų sąlygų kilimo rizika, ar tokių sąlygų požymiai turi sisteminį pobūdį (t. y. gali atsirasti periodiškai dėl „kito darbo“ specifikos). Atsakovė šias aplinkybes nustatė 2011-01-24 išvadoje dėl leidimo pareiškėjai dirbti kitą darbą (II t., b. l. 42?48).

Valstybės tarnautojų prašymai leisti dirbti kitą darbą nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (VTĮ 16 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006-07-24 nutarimu Nr. 741 yra patvirtinusi Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo ir sprendimų dėl leidimo valstybės tarnautojams dirbti kitą darbą priėmimo ir atšaukimo taisykles (toliau ? Taisyklės) (aptariama redakcija, galiojusi iki 2010-09-15). Įvertinus taisyklių nuostatas, matyti, kad valstybės tarnautojo prašyme išduoti leidimą dirbti kitą darbą nurodoma įmonė, kurioje valstybės tarnautojas ketina įsidarbinti, jos teisinė forma, rūšis, veiklos pobūdis, tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas, kuri valstybės tarnautojas ketina dirbti, ir pareigos, kurias jis ketina eiti, prie prašymo turi būti pridedama įmonės, kurioje valstybės tarnautojas ketina įsidarbinti, vadovo ar jo įgalioto asmens išduota pažyma apie funkcijas, kurias valstybės tarnautojas atliktų joje įsidarbinęs, darbo laiko pradžia ir pabaiga. Valstybės tarnautojas, sužinojęs, kad pasikeitė šių Taisyklių 4 ir 5 punktuose nurodytos aplinkybės, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai raštu informuoja jį į pareigas priimantį asmenį. Prašymus ir informaciją nagrinėja valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sudaryta nuolatinė komisija (Taisyklių 7 p.). Komisija per 10 darbo dienų nuo jai perduoto prašymo ar informacijos gavimo išnagrinėja, ar valstybės tarnautojui dirbant kitą darbą neatsiras VTĮ 16-1 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, ir teikia rekomendacinio pobūdžio motyvuotą pasiūlymą valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui ? išduoti leidimą dirbti arba neišduoti leidimo dirbti (Taisyklių 13 p.). Gavęs komisijos pasiūlymą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima atitinkamu teisės aktu įformintą motyvuotą sprendimą ? išduoti leidimą dirbti arba neišduoti leidimo dirbti (Taisyklių 16 p.).

Iš pateiktų teisės aktų normų matyti, kad valstybės tarnautojui, norinčiam gauti leidimą dirbti kitą darbą, aiškiai suformuluota pareiga pateikti prašymą ir prie jo pridėti įmonės, kurioje valstybės tarnautojas ketina įsidarbinti, vadovo ar įgalioto asmens išduotą pažymą. Pažymėtina, kad Taisyklėse imperatyviai nurodoma, kokia informacija turi būti pateikta prašyme ir pažymoje (pareigos, funkcijos, darbo laikas ir kt.). Šie dokumentai ir juose pateikta informacija, apibūdinanti valstybės tarnautojo planuojamą dirbti konkretų kitą darbą, yra pagrindinis komisijos vertinimo objektas, svarstant, kokį sprendimą priimti. Akcentuotina, kad komisija siūlymą leisti ar neleisti dirbti kitą darbą priima dėl konkretaus darbo, kurį apibūdina prašyme ir pažymoje ir, jei yra pateikta, papildomoje informacijoje numatytų duomenų visuma. Valstybės tarnautojui, sužinojus apie duomenų pasikeitimą, nedelsiant (ne vėliau kaip kitą dieną) informuoti valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį, taip sudarant galimybę įvertinti, ar iš esmės nepasikeičia darbas, kuriam buvo išduotas leidimas dirbti, ir ar pasikeitę duomenys nesukels VTĮ 16-1 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių leidimas dirbti kitą darbą negalėtų būti išduotas.

Komisijos siūlymas ir valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendinį, leisti dirbti kitą darbą negali būti aiškinamas plečiamai, t. y. kaip leidžiantis dirbti ir atlikti kitas funkcijas negu kad buvo nurodyta prašyme ir pažymoje ar papildomoje informacijoje, kadangi tokiu atveju galėtų susidaryti situacijos, kai valstybės tarnautojas, nurodęs tik kelias funkcijas, realiai atliktų ir kitas funkcijas ir taip dirbtų visai kitą darbą nei tą, kuriam buvo išduotas leidimas. Be to, nuostata, numatanti valstybės tarnautojo pareigą pranešti apie prašyme ir pažymoje nurodytų duomenų pasikeitimą, netektų prasmės. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei į valstybės tarnyboje taikomus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, lojalumo principus, valstybės tarnautojas turi būti suinteresuotas pateikti kiek įmanoma išsamesnę informaciją apie jo planuojamą dirbti kitą darbą, siekdamas, kad komisija įvertintų kuo daugiau rizikų, susijusių su VTĮ 16-1 str. 1 d. numatytų aplinkybių atsiradimu ir ateityje būtų išvengta situacijų, kurios galėtų sukelti šio straipsnio pirmoje dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad pareiškėja ne tik dirbo darbą, kuriam buvo išduotas leidimas, bet atliko ir kitas funkcijas, kurių nenurodė prašydama išduoti leidimą dirbti kitą darbą, nors apie jų atlikimą žinojo dar prieš pateikdama prašymą.

Rašytinė medžiaga, tiesioginio vadovo ? 6-ojo audito departamento direktoriaus Rimanto Sanajevo paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjos finansų direktorės darbas bendrovėje „Efektyvios investicijos“ kliudo ir kliudys tinkamai atlikti Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas Valstybės kontrolėje. Pareiškėjos paaiškinimai, jos veiklos vertinimai už 2009-2010 metus, abu kartus įvertinta tik patenkinamai (II t., b. l. 19, 20), taip pat darbas bendrovėje „Efektyvios investicijos“ mažina jos darbo rezultatyvumą valstybės tarnyboje. Taigi akivaizdu, kad darbo Valstybės kontrolėje metu, pareiškėja, atlikdama bendrovės „Efektyvios investicijos“ finansų direktorės funkcijas, yra tiesiogiai susijusi su šia bendrove (ji turi 10 procentų akcijų, sūnus P. G. – 75 procentus akcijų), todėl atsakovė pagrįstai panaikino leidimą dirbti bendrovės finansininke, nes ji negali pasiekti geresnių darbo rezultatų savo tiesioginėje veikloje. Be to, pareiškėja darbo Valstybės kontrolėje laiku atlieka kitas funkcijas, kurios susijusios su darbu bendrovėje „Efektyvios investicijos“. Komisija pagrįstai nusprendė, kad leidimas dirbti kitą darbą kliudo pareiškėjai tinkamai atlikti jos pareigybės aprašyme nustatytas darbo funkcijas, kadangi pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų B. G. negalėjo tinkamai vykdyti (VTĮ 16¹ str. 1 d.).

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Valstybės kontrolierės 2011-01-26 įsakymas Nr. K-27 „Dėl leidimo dirbti kitą darbą B. G., atšaukimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjos B. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas