Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-492-3372-11

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-11-04
Bylos Nr.: A-492-3372-11
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00461-2011-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Anatolijus Baranovas, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas: B. G.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei

Kategorijos

16.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A492-3372/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00461-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjai B. G.,pareiškėjos atstovui advokatui Vygantui Barkauskui,atsakovo atstovams Augustui Ručinskui, Ramintai Jastremskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja B. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1?11), prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierės 2011 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. K-23 2 punktą, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierės 2011 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. K-27 „Dėl leidimo dirbti kitą darbą B. G., atšaukimo“.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad niekada nevykdė su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderintos veiklos ir nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų. Pareiškėja nesutiko, su Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvadose išdėstytais teiginiais, kad jeigu asmuo atlieka valdymo organo funkcijas, tai jis yra laikytinas valdymo organu. Rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.81 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas) 37 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir teigė, kad bendrovės darbuotojų atliekamų pareigų (vykdomų funkcijų) panašumas (tapatumas) su bendrovės direktoriaus atliekamomis pareigomis (vykdomomis funkcijomis) nėra pakankamas pagrindas teigti, kad tas asmuo yra bendrovės valdymo organas (direktorius). Aiškino, kad atribojant bendrovės valdymo organą (direktorių) nuo kitų darbuotojų, esminę reikšmę turi tai, kokiu būdu asmeniui buvo pavesta eiti tam tikras pareigas, ir kas tokius įgaliojimus suteikė. Aiškino, kad asmens, laikinai einančio direktoriaus pareigas, negalima laikyti direktoriumi (valdymo organu), nors jis ir pavaduodamas direktorių atlieka jo pareigas. Todėl mano, kad ji nebuvo renkama įmonės organo nariu, negavo atlyginimo ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą ir tarnybinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai. Aiškino, kad Valstybės kontrolės Tarnybinės etikos komisija (toliau – ir Tarnybinės etikos komisija) netinkamai atribojo atstovavimą pagal įstatymą ir pagal pavedimą, neatsižvelgė į dualistinius bendrovės valdymo organo (ar jo įgalioto asmens) santykius ir netinkamai atribojo bendrovės organų santykių bendrovės viduje (tarpusavyje ir su įmonės darbuotojais) bei bendrovės organų santykius su trečiaisiais asmenimis. Paaiškino, kad nuo 2010 m. birželio 8 d. iki 2010 m. rugpjūčio 24 d. jos darbo funkcijos, pareigybinės instrukcijos nepasikeitė, ji nepradėjo dirbti papildomo darbo, UAB „Efektyvios investicijos“ direktoriaus pavadavimo funkcija buvo įtraukta į pareigybės instrukciją prieš išduodant leidimą dirbti kitą ? UAB „Efektyvios investicijos“ finansų direktorės ? darbą. Teigė, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėja neprivalėjo nieko informuoti apie savo darbo UAB „Efektyvios investicijos“ funkcijas. Paaiškino, kad Valstybės kontrolieriaus 2003 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-26 patvirtintų Valstybės kontrolės vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 19 punktas konkrečiai apibrėžia darbo Valstybės kontrolėje ir poilsio laiką, tačiau visiems Valstybės kontrolės darbuotojams suteikta galimybė darbą pradėti ir baigti anksčiau arba vėliau, lanksčiau derinti darbo ir poilsio laiką. Akcentavo, kad Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija netyrė ir nevertino bendro jos darbo ir poilsio laiko balanso (pvz. per visą darbo, savaitę, ar mėnesį), taip pat netyrė ir nevertino, kada ji 2010 m. lapkričio 12 d. atvyko į darbą ir kada darbą baigė, ar atliko tądien suplanuotus darbus. Paaiškino, kad dirbdama UAB „Efektyvios investicijos“ finansų direktore, t. y. pavaduodama bendrovės direktorių bei atstovaudama bendrovę, nepadarė tarnybinio nusižengimo, o 2010 m. lapkričio 12 d. dalyvaudama susitikime, bei naudodama Valstybės kontrolės turtą, nepadarė šiurkštaus tarnybinio nusižengimo. Teigė, kad Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija neprašė informacijos ir nevertino aplinkybių, ar dirbdama bendrovės finansų direktore atstovaus privatų juridinį asmenį, ar į finansų direktorės funkcijas yra įtrauktos valdymo organo (direktoriaus) funkcijos. Aiškino, kad dėl šių priežasčių ji nepagrįstai kaltinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 741 patvirtintų Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo ir sprendimų dėl leidimo valstybės tarnautojams dirbti kitą darbą priėmimo ir atšaukimo taisyklių (toliau – ir Leidimo valstybės tarnautojams dirbti kitą darbą taisyklės) 6 punkto pažeidimu. Nesutiko su Valstybės kontrolės valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Leidimų komisija) išvada, kad ji negali dirbti kito darbo, nes tai kliudo ir kliudys tinkamai atlikti jos darbo funkcijas Valstybės kontrolėje. Pažymėjo, kad ši komisija prie tokios išvados priėjo remdamasi ne faktais, o kitų komisijų neteisingai nustatytomis aplinkybėmis bei pareiškėjos tiesioginio vadovo nuomone. Teigė, kad jos tiesioginio vadovo nuomonė, o taip pat ir patenkinamas darbo rezultatų įvertinimas yra sąlygotas susiformavusios neigiamos tiesioginio vadovo nuomonės apie ją. Nurodė, kad ji tinkamai ir laiku vykdo visas savo funkcijas Valstybės kontrolėje, jos parengtas auditas (ar jo dalis) niekada nebuvo atmestas kaip neteisingas ar nekompetentingas.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – ir atsakovas, Valstybės kontrolė) atsiliepime į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 101–107) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti.

Atsiliepime paaiškino, kad tai, jog pareiškėja nebuvo išrinkta įmonės direktore juridinio asmens dalyvių, bet buvo įmonės direktore laikinai paskirta atitinkamus įgalinimus turinčio asmens, neturi būti aiškinama kaip aplinkybė, dėl kurios netaikytinas Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas būti skiriamu (renkamu) įmonės organo nariu. Pažymėjo, kad aiškinant, ar buvo pažeistas minėtas draudimas, svarbu yra ir tai, kad pareiškėja UAB „Efektyvios investicijos“ 2010 m. birželio 7 d. įsakymu nebuvo pavesta atlikti tik kai kurias konkrečias įmonės vadovo funkcijas ir pareigas, bet ji buvo skirta vykdyti direktoriaus pareigas visa apimtimi ir de facto veikė kaip įmonės vienasmenis valdymo organas. Ne pats paskyrimo (išrinkimo) faktas, bet konkrečių funkcijų ir pareigų, einant valdymo organo nario pareigas (tiek konkretų asmenį išrinkus į šias pareigas, tiek laikinai paskyrus jas eiti) atlikimas ir kelia riziką atsirasti viešojo intereso ignoravimo aplinkybėms, kurioms išvengti Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir numatytas atitinkamas draudimas. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos skunde pateikiamu CK 2.81 straipsnio 1 dalies ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalies nuostatų aiškinimu. Nurodė, jog valstybės tarnautoja ne tik dirbo darbą, kuriam buvo išduotas leidimas, bet taip pat atliko ir kitas funkcijas, kurių nenurodė prašydama išduoti leidimą dirbti kitą darbą, nors apie jų atlikimą žinojo dar prieš pateikdama prašymą. Aiškino, kad toks valstybės tarnautojos elgesys akivaizdžiai nesiderina su Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio nustatytais principais, todėl buvo pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėja veikė aplaidžiai ir netinkamai vykdė jai teisės aktų numatytą pareigą pateikti informaciją apie atliekamas funkcijas, nesilaikė Valstybės kontrolieriaus 2002 m. gegužės įsakymu Nr. V-80 patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnų tarnybinės etikos kodekso (toliau – ir Tarnybinės etikos kodeksas) 14.1 punkte nustatyto reikalavimo. Paaiškino, kad jai buvo leista po darbo Valstybės kontrolėje dirbti konkretų darbą, t. y. eiti UAB „Efektyvios investicijos“ finansų direktorės pareigas, būti atsakingai už buhalterinės apskaitos organizavimą, darbo užmokesčio skaičiavimą, personalo dokumentų tvarkymą, įvairių dokumentų rengimą. Pažymėjo, kad pareiškėja be pažymoje (kuri buvo vienas iš dokumentų, kurio pagrindu buvo išduotas leidimas dirbti kitą darbą) nurodytų funkcijų taip pat atliko bendrovės direktoriaus pavadavimo funkciją, apie kurią žinojo dar prieš paduodama prašymą ir pažymą Leidimų komisijai. Akcentavo, kad tokiais veiksmais pareiškėja netinkamai vykdė jai teisės aktų numatytą pareigą pateikti informaciją apie atliekamas funkcijas, informuoti apie duomenų, nurodytų prašyme ir pažymoje, pasikeitimą, ir taip pažeidė Leidimo valstybės tarnautojams dirbti kitą darbą taisyklių 4, 5 ir 6 punktus, jai negali būti išduotas leidimas dirbti kitą darbą UAB „Efektyvios investicijos“ (Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ str. 1 d. 1 p.).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu (II t., b. l. 129–139) pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad bendrovės direktorius, veikdamas kaip bendrovės vienasmenis valdymo organas ir atlikdamas jo kompetencijai priskirtus veiksmus ne tik bendrovės viduje, bet ir santykiuose su kitais teisės subjektais, privalo veikti pagal tos bendrovės valdymo organų sprendimus, jo veikla turi atitikti tos bendrovės, o ne viešuosius interesus (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7 d., 11 d., 12 d. 1 p.), jis privalo būti lojalus šiai bendrovei. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjos buvimas bendrovės direktore yra nesuderinamas su valstybės tarnautojo veikla. Įvertinęs Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą draudimą, teismas padarė išvadą, kad šis draudimas yra imperatyvus pobūdžio ? „leidžiama tik tai, kas numatyta“, t. y. teisinių santykių subjektų veikla griežtai reglamentuota teisės normose, jų teisės ir pareigos aiškiai apibrėžtos, o veikimo pasirinkimo laisvės paprastai nėra. Todėl nusprendė, kad draudimas valstybės tarnautojui būti skiriamu ar renkamu bendrovės valdymo organo nariu turi būti taikomas ne tik kolegialaus bendrovės valdymo nario, bet ir vienasmenio bendrovės organo atžvilgiu, taip pat ne tik renkamam pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalies nuostatas bendrovės vadovui, bet ir atitinkamus įgalinimus turinčio asmens įsakymu paskirtajam laikinai eiti įmonės vadovo (šiuo atveju, direktorės) pareigas. Teismas pažymėjo, jog tai, kad pareiškėja nebuvo išrinkta įmonės direktore, bet laikinai paskirta, neturi būti aiškinama kaip aplinkybė, dėl kurios netaikytinas Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas būti skiriamu (renkamu) įmonės organo nariu.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja, būdama valstybės tarnautoja ir laikinai vykdydama UAB „Efektyvios investicijos“ direktorės pareigas, vykdė veiklą, nesuderinamą su valstybės tarnautojo pareigomis. Teismas konstatavo, kad pareiškėja ne tik dirbo darbą, kuriam buvo išduotas leidimas, bet ir laikinai ėjo bendrovės direktorės pareigas, kurių nenurodė prašydama išduoti leidimą dirbti kitą darbą, nors apie jų atlikimą žinojo dar prieš pateikdama prašymą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos žinojimo apie UAB „Efektyvios investicijos“ direktoriaus pavadavimo funkciją faktą iki paduodant prašymą leidimui dirbti kitą darbą, įrodo finansų direktorės pareiginės instrukcijos 1 dalies 8 punktas, tačiau pareiškėjos 2010 m. kovo 16 d. pateiktoje pažymoje tarp nurodytų finansų direktorės funkcijų, bendrovės direktoriaus pareigos nebuvo nurodytos. Teismas laikė, kad toks pareiškėjos elgesys akivaizdžiai nėra suderinamas su Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje nustatytais principais, todėl vertino, kad atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja veikė aplaidžiai ir netinkamai vykdė jai teisės aktų numatytą pareigą pateikti informaciją apie atliekamas funkcijas, nesilaikė Tarnybinės etikos kodekso 14.1 punkte nustatyto reikalavimo. Pažymėjo, pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Interesų derinimo įstatymas) nuostatas toks pažeidimas laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str.). Pažeidus Interesų derinimo įstatymą, nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms, valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.

Teismas nurodė, kad Vidaus tvarkos taisyklių 19.2 punkte numatyta, kad Valstybės kontrolėje pirmadieniais ? ketvirtadieniais darbo pradžia yra nuo 7.30 val. iki 8.30 val., darbo pabaiga nuo 16.30 val. iki 17.30 val., pietų pertrauka ? 12.00–12.45 val. Tai reiškia, jog auditoriai nustatytu metu turi būti darbo vietoje arba audituojamame subjekte, jei tuo metu ten vykdo funkcijas, o išvykimus asmeniniais reikalais turi derinti su tiesioginiu vadovu, kuriems yra pavaldūs ir atskaitingi pagal pareigybės aprašymus. Dėl pareiškėjos, veikusios kaip UAB „Efektyvios investicijos“ finansų direktorė, dalyvavimo susitikime su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) darbuotojais, teismas pažymėjo, kad iš Valstybės kontrolieriaus 2010 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. K-73 „Dėl leidimo dirbti kitą darbą B. G.“ matyti, kad jai išduotas leidimas dirbti UAB „Efektyvios investicijos“ finansų direktore po darbo valandų Valstybės kontrolėje. Pažymėjo, kad atsakovo pateikta ataskaita apie pareiškėjos registravimąsi elektroninio registravimosi sistemoje, patvirtina, jog ji apskritai retai „lankydavosi“ darbe. Ataskaitoje matyti, kad po 2010 m. spalio 29 d. pareiškėja savo darbo pradžios ir pabaigos laiko apskritai nefiksavo, o apie pamestą magnetinę kortelę informavo tik 2010 m. gruodžio 13 d. Teismas pažymėjo, kad nors nauja magnetinė kortelė pareiškėjai buvo išduota 2010 m. gruodžio 15 d., tačiau ji ir toliau savo darbo laiko nefiksavo, nors turėjo tokią pareigą, kadangi vyko į darbą. Teismas taip pat rėmėsi liudytojų R. S. ir N. P. paaiškinimais, ir nurodė, kad jie patvirtina, jog aptariamą pažeidimą pareiškėja padarė tyčia. Teismas konstatavo, kad tokiais veiksmais ne tik pažeidė valstybės tarnautojo pareigą laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1, 4 ir 6 p.), bet ir turėjo neigiamų pasekmių ? sukėlė valstybės institucijos nepasitenkinimą, abejones Valstybės kontrolės išduodamų leidimų dirbti kitą darbą pagrįstumu, tinkama vidaus tvarka Valstybės kontrolėje ir tuo sumenkino Valstybės kontrolės, kaip valstybės institucijos, autoritetą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad bylos įrodymai patvirtina, jog pareiškėja darbo Valstybės kontrolėje metu elektroniniu būdu per centrinę viešąjį pirkimų informacinę sistemą (toliau ? ir CVPIS) nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d., veikdama UAB „Efektyvios investicijos“ interesais, susirašinėjo su Vilniaus apskrities VPK. Teismas atmetė pareiškėjos paaiškinimą, jog ji CVPIS atliko tik registraciją, o vėliau perdavė įmonės direktoriui prisijungimo slaptažodžius ir pranešimų per šią sistemą nesiuntė, nes pareiškėja nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, jos argumentus paneigia 2010 m. gruodžio 31 d. pranešimas Nr. 2010-12/31-1.

Teismas nurodė, kad pareiškėja pati iš dalies pripažįsta, kad nuo 2010 m. liepos 14 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. naudojo Valstybės kontrolės darbo kompiuterį, spausdintuvą Lexmark-0206, darbo metu spausdino su darbo funkcijomis nesusijusius dokumentus. Teismas taip pat nurodė, kad atspausdinti dokumentai nėra susiję su pareiškėjos Valstybės kontrolieriaus 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtinto 6-ojo audito departamento vyriausiojo valstybinio auditoriaus (veiklos auditui) pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7 punkte nurodytomis funkcijomis, todėl pareiškėja, naudodama tarnybos (darbo) laiką ir kitas tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslams (spausdindama didelį kiekį aptartų dokumentų), pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktų bei Vidaus tvarkos taisyklių 19 punktų reikalavimus ir tuo sukėlė neigiamų pasekmių Valstybės kontrolei ? darbo Valstybės kontrolėje metu naudojo valstybės nuosavybę (kompiuterį, spausdintuvą, popierių) ne tarnybinei veiklai ir šį pažeidimą padarė tyčia.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos suinteresuotumas atstovauti UAB „Efektyvios investicijos“ yra tiesioginis ir neginčijamas, pareiškėja yra šios bendrovės akcininkė (10 proc.), jos sūnus P. G. turi 75 procentus akcijų.

Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų neturėjusi galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, apskųsti procedūros rezultatus (apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą pareiškėjai pranešta 2010 m. gruodžio 20 d.). Nurodė, kad 2011 m. sausio 12 d. surašyta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra išsami. Teismas pažymėjo, kad pavedimą atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą pasirašė Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas A. K., kuris tuo metu pavadavo Valstybės kontrolierę G. Š., todėl konstatavo, kad nusižengimo tyrimo procedūra pradėta teisėtai ir pagrįstai. Akcentavo, kad pareiškėja galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, tarnybinė veikla per 2009 ir 2010 metus atsakovo buvo vertinama patenkinamai, tarnybinius nusižengimus padarė tyčia, pasikartojančiais veiksmais sumenkino Valstybės kontrolės autoritetą, todėl padarė išvadą, kad paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, šiuo atveju yra pagrįsta. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-46/2011. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo, gali būti nustatytos ir teismo vertintinos individualiai kiekvienai konkrečiai situacijai. Todėl sprendžiant Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalies taikymo klausimą nurodytų sąlygų galimo kilimo aspektu, kiekvienu konkrečiu atveju būtina (pakanka) nustatyti, ar „kitame darbe“ yra atitinkamų sąlygų kilimo rizika, ar tokių sąlygų požymiai turi sisteminį pobūdį (t. y. gali atsirasti periodiškai dėl „kito darbo“ specifikos). Teismas pažymėjo, kad atsakovė šias aplinkybes nustatė 2011 m. sausio 24 d. išvadoje dėl leidimo pareiškėjai dirbti kitą darbą. Teismas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, Leidimo valstybės tarnautojams dirbti kitą darbą taisyklių 7, 13, 16 punktų nuostatomis ir nurodė, kad valstybės tarnautojui, norinčiam gauti leidimą dirbti kitą darbą, aiškiai suformuluota pareiga pateikti prašymą ir prie jo pridėti įmonės, kurioje valstybės tarnautojas ketina įsidarbinti, vadovo ar įgalioto asmens išduotą pažymą. Pažymėjo, kad aptariamose taisyklėse imperatyviai nurodoma, kokia informacija turi būti pateikta prašyme ir pažymoje (pareigos, funkcijos, darbo laikas ir kt.). Šie dokumentai ir juose pateikta informacija, apibūdinanti valstybės tarnautojo planuojamą dirbti konkretų kitą darbą, yra pagrindinis komisijos vertinimo objektas, svarstant, kokį sprendimą priimti. Akcentavo, kad leidimas leisti dirbti kitą darbą aiškintinas ne kaip leidžiantis dirbti bet kokį darbą, bet tik tą, kurį apibūdinantys požymiai buvo pateikti prašyme ir pažymoje bei įvertinti komisijos. Pažymėjo, kad įsakymu pareiškėjai buvo leista po darbo Valstybės kontrolėje dirbti konkretų darbą, t. y. eiti UAB „Efektyvios investicijos“ finansų direktorės pareigas, būti atsakingai už buhalterinės apskaitos organizavimą, darbo užmokesčio skaičiavimą, personalo dokumentų tvarkymą, įvairių dokumentų rengimą. Akcentavo, kad pareiškėja be pažymoje (kuri buvo vienas iš dokumentų, kurio pagrindu buvo išduotas leidimas dirbti kitą darbą) nurodytų funkcijų taip pat atliko bendrovės direktoriaus pavadavimo funkciją, apie kurią žinojo dar prieš paduodama prašymą ir pažymą komisijai. Teismas sutiko su komisijos padaryta išvada, kad pareiškėja ne tik dirbo darbą, kuriam buvo išduotas leidimas, bet atliko ir kitas funkcijas, kurių nenurodė prašydama išduoti leidimą dirbti kitą darbą, nors apie jų atlikimą žinojo dar prieš pateikdama prašymą. Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog darbo Valstybės kontrolėje metu, pareiškėja, atlikdama UAB „Efektyvios investicijos“ finansų direktorės funkcijas, yra tiesiogiai susijusi su šia bendrove (ji turi 10 procentų akcijų, sūnus P. G. – 75 procentus akcijų), todėl atsakovas pagrįstai panaikino leidimą dirbti bendrovės finansininke, nes ji negali pasiekti geresnių darbo rezultatų savo tiesioginėje veikloje. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja darbo Valstybės kontrolėje laiku atlieka kitas funkcijas, kurios susijusios su darbu UAB „Efektyvios investicijos“.

III.

Pareiškėja B. G. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 140–149), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio nuostatas išaiškino ir taikė nepagrįstai plečiamai. Aiškina, kad neteisinga bendrovės kolegialaus valdymo organo narį, vienasmenį valdymo organą (direktorių), ir / ar jį pavaduojantį asmenį išskirti iš kitų darbo teisinių santykių subjektų (darbuotojų) kaip lojalų bendrovei. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįžvelgė skirtumo tarp asmens skiriamo (renkamo) įmonės valdymo organu ir jį laikinai pavaduojančio asmens. Teigia, kad asmens, laikinai pavaduojančio bendrovės direktorių, negalima laikyti direktoriumi (valdymo organu), nors jis ir pavaduodamas direktorių atlieka jo pareigas.

2. Teigia, kad sistemiškai vertinant Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, manytina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas draudimas valstybės tarnautojui atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms ar įstaigoms, sietinas su atstovavimu pagal pavedimą ir nagrinėjamu atveju netaikytinas. Akcentuoja, kad Interesų derinimo įstatymo 12 straipsnis taip pat nustato, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, išskyrus atvejus, kai jie veikia kaip įstatyminiai atstovai.

3. Dėl 2010 m. lapkričio 12 d. susitikimo Vilniaus apskrities VPK paaiškina, kad vieno iš dviejų tiesioginių vadovų (tuo metu vykdyto audito grupės vadovės N. P.) sutikimas yra pakankamas konstatuoti, kad 2010 m. lapkričio 12 d. pareiškėjos išvykimas iš darbo vietos ne darbo reikalais buvo suderintas su vadovybe, ir Pareigybės aprašymo 8 punktas nebuvo pažeistas. Aiškino, kad vadovaujantis Pareigybės aprašymo 8 punktu bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 143 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2010 m. lapkričio 12 d. pareiškėjos išvykimas iš darbo vietos ne darbo reikalais laikytinas neatvykimu į darbą administracijos leidimu.

4. Dėl Valstybės kontrolės turto naudojimo, pažymi, kad iš byloje surinkta medžiaga neįrodo, jog per CVPIS pranešimus siuntė būtent pareiškėja darbo Valstybė kontrolėje metu iš savo darbo kompiuterio. Aiškina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjos veiksmus, – įvairių dokumentų spausdinimą, naudojant darbo kompiuterį ir Valstybės kontrolei priklausantį spausdintuvą darbo metu. Pažymi, kad teismas iš esmės vadovavosi tik pareiškėjos spausdintų dokumentų išrašu, kuriame nurodyta tik spausdinimo data, spausdinti dokumento (failo) pavadinimas, spausdintuvas ir išspausdintų puslapių skaičius. Mano, kad neteisinga spręsti apie spausdinto dokumento paskirtį, nežinant jo turinio. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos paaiškinimus, apibūdinančius auditorės darbo specifiką. Teigia, kad iš R. S. elektroninio laiško turinio matyti, jog pareiškėja dokumentų spausdino ne daugiau negu kiti darbuotojai.

5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kurią teismas padarė vadovaudamasis 2010 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apskrities VPK raštu Nr. 10-S-21121 – t. y., kad pareiškėjos veiksmai turėjo neigiamų pasekmių. Paaiškina, kad Vilniaus apskrities VPK 2010 m. gruodžio 7 d. rašte neišdėstė jokios nuomonės ar vertinimo, tiesiog pateikė turimus dokumentus ir paprašė įvertinti ar pareiškėja nėra pažeidusi vienos ar kitos teisės normos reikalavimų.

6. Dėl leidimo dirbti kitą darbą, pažymi, kad ta aplinkybė, jog ji UAB „Efektyvios investicijos“ turi 10 % akcijų, o jos sūnus P. G. turi 75 % akcijų, nelaikytina kliūtimi dirbti šioje įmonėje. Nesutinka su išvadomis, jog pareiškėja negali dirbti kito darbo, nes tai kliudo ir kliudys tinkamai atlikti jos darbo funkcijos Valstybės kontrolėje. Teigia, kad tokios išvados padarytos remiantis ne faktais, o pareiškėjos tiesioginio vadovo nuomone, kuri, pareiškėjos teigimu, yra tendencinga. Taip pat teigia, kad Leidimų komisija nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja pažeidė Leidimo valstybės tarnautojams dirbti kitą darbą taisyklių 4, 5 ir 6 punktus. Paaiškina, kad 2010 m. kovo 16 d. prašyme dėl leidimo dirbti kitą darbą buvo pateikta visa pagal Leidimo valstybės tarnautojams dirbti kitą darbą taisyklių 4 punkte reikalaujama informacija, ši informacija atitiko ir atitinka tikrovę. Akcentuoja, kad ji nerengė 2010 m. kovo 9 d. UAB „Efektyvios investicijos“ rašto Nr. 2010-03/9(1), todėl mano, kad Leidimo valstybės tarnautojams dirbti kitą darbą taisyklių 5 punkto pažeidimu kaltinama nepagrįstai. Nurodo, kad Leidimų komisija neprašė informacijos ir nevertino aplinkybių, ar pareiškėja, dirbdama UAB „Efektyvios investicijos“ finansų direktore, atstovaus privatų juridinį asmenį, ar į finansų direktorės funkcijas yra įtrauktos valdymo organo (direktoriaus) funkcijos, todėl mano, kad Leidimo valstybės tarnautojams dirbti kitą darbą taisyklių 6 punkto nepažeidė.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybės kontrolė pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti (II t., b. l. 155–159).

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas valstybės tarnautojui būti renkamu ar skiriamu įmonės valdymo nariu turi būti taikomas ne tik kolegialiam ar vienasmeniam bendrovės valdymo organui, bet ir atitinkamus įgaliojimus turinčio asmens įsakymu paskirtajam laikinai eiti įmonės vadovo pareigas. Pabrėžia, kad apeliantė Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą draudimą pažeidė ne formaliai bet faktiškai – ji ne tik buvo paskirta įmonės valdymo vienasmeniu organu, bet faktiškai ir be apribojimų vykdė visas įmonės direktoriaus funkcijas – pasirašydavo sutartis, atstovavo įmonei, jungėsi prie CVPIS ir kt.

Atsiliepimas

2. Nurodo, kad pareiškėja bendrovėje ėjo finansų direktorės pareigas – tai jai buvo leista pagal valstybės kontrolieriaus 2010 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. K-73 „Dėl leidimo dirbti kitą darbą“. Direktorės pareigas ji laikinai ėjo UAB „Efektyvios investicijos“ direktoriaus P. G. 2010 m. birželio 7 d. įsakymo pagrindu, t. y. veikė pavedimo, bet ne įstatymo pagrindu. Todėl atsakovas mano, kad Interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta atstovavimo išimtis apeliantei šiuo atveju negali būti taikoma. Pažymi, kad Interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies ir Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog valstybės tarnautojai neturi teisės atstovauti įmonėms.

3. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog vieno iš dviejų tiesioginių vadovų sutikimas yra pakankamas konstatuoti, kad 2010 m. lapkričio 12 d. jos išvykimas iš darbo vietos ne darbo reikalais buvo suderintas su vadovybe. Paaiškina, kad apeliantė yra tiesiogiai pavaldi 6-ojo audito departamento direktoriui R. S., o 2010 m. lapkričio 12 d., atliekant valstybinį auditą, jos audito grupės vadove buvo N. P.. Akcentuoja, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2010 m. lapkričio 12 d. apeliantė tiesioginio vadovo R. S. iš darbo neatsiprašė, jo neinformavo, o audito grupės vadovė neturi teisės išleisti asmens iš darbo. Pažymi, kad audito grupės vadovės informavimas apie nebuvimą darbe, neatleidžia vyriausiosios valstybinės auditorės nuo pareigos šią išvyką suderinti su tiesioginiu vadovu. Mano, kad apeliantė neteisingai traktuoja DK 143 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą neatvykimo į darbą administracijos leidimu institutą. Teigia, kad audito grupės vadovė, kurią apeliantė informavo apie jos išvykimą iš darbo vietos ne darbo reikalais, negali būti traktuojama kaip administracija. Pažymi, kad leidimas neatvykti į darbą administracijos leidimu įforminamas darbdavio įsakymu.

4. Vadovaujasi Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informacinės sistemos naudotojų administravimo taisyklių, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 1S-79, 16 punktu ir Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informacinės sistemos naudotojų vardų ir slaptažodžių sudarymo bei naudojimo taisyklių, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2009 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1S-55 5 punktu bei byloje esančia medžiaga, ir daro išvadą, kad apeliantė, būdama CVPIS naudotoja, žinojo naudojimosi CVPIS reikalavimus, kurių laikymasis yra privalomas, ir tik ji, kaip CVPIS naudotoja, sukurtąja CVPIS prieiga privalėjo ir galėjo naudotis. Pažymi, kad byloje esantys CVPIS išrašai patvirtina, kad CVPIS pranešimai buvo siųsti ar perskaityti pačios apeliantės jos darbo Valstybės kontrolėje metu. Dėl dokumentų spausdinimo pažymi, kad dalis pareiškėjos atspausdintų dokumentų nėra susiję su jos Pareigybės aprašymo 7 punkte nurodytomis funkcijomis, todėl apeliantė, naudodama tarnybos (darbo) laiką ir kitas tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslams (spausdindama aptartus dokumentus), pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktus bei Vidaus tvarkos taisyklių 19 punkto reikalavimus ir tai sukėlė neigiamas pasekmes Valstybės kontrolei.

5. Dėl leidimo dirbti kitą darbą paaiškina, kad teismas pagrįstai įvertino, jog pateikti rašytiniai dokumentai ir apeliantės tiesioginio vadovo R. S. paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėjos darbas UAB „Efektyvios investicijos“ finansų direktorės pareigose kliudo ir kliudys tinkamai atlikti Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas Valstybės kontrolėje. Tą taip pat patvirtina pareiškėjos paaiškinimai ir jos veiklos per 2009 metus ir 2010 metus įvertinimai, kai dvejus metus iš eilės apeliantė buvo įvertinta patenkinamai. Teigia, kad pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjos darbas UAB „Efektyvios investicijos“ mažina jos darbo rezultatyvumą valstybės tarnyboje ir ji negali pasiekti geresnių darbo rezultatų. Nurodo, kad apeliantė turėjo vykdyti prievolę pateikti Valstybės kontrolei visą informaciją apie savo darbą bendrovėje ir jos teiginys, kad Leidimų komisija neprašė informacijos ir nevertino aplinkybių, ar ji dirbdama šioje bendrovėje finansų direktore atstovaus privačiam juridiniam asmeniui, ar į finansų direktorės funkcijas yra įtrauktos valdymo organo (direktoriaus) funkcijos yra visiškai nepagrįstas. Pažymi, Leidimo valstybės tarnautojams dirbti kitą darbą taisyklių 2–6 punktuose nustatyta, kad už pateikto prašymo ir pažymos teisingumą atsako jį pateikęs valstybės tarnautojas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. K-23 Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento vyriausiajai valstybinei auditorei B. G. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už šiurkštų tarybinį nusižengimą – ji nuo 2010 m. birželio 8 d. iki 2010 rugpjūčio 24 d. laikinai ėjo UAB „Efektyvios investicijos“ direktoriaus pareigas, tokiais veiksmais tyčia pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą; atstovaudama bendrovę kaip įmonės vadovė, tyčia pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Valstybės kontrolės pareigūnų tarnybinės etikos kodekso 14.4 punktą; per šį laikotarpį nepateikdama išsamios informacijos apie savo darbo UAB „Efektyvios investicijos“ funkcijas veikė aplaidžiai ir pažeidė Valstybės kontrolės pareigūnų tarnybinės etikos kodekso 14.1 punktą; 2010 m. lapkričio 12 d. nuo 13.30 iki 14.15 val. B. G., veikdama kaip UAB „Efektyvios investicijos“ finansų direktorė ir dalyvaudama susitikime su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovais, darbo metu nebuvo darbo vietoje ir nevykdė jai priskirtų tarnybinių funkcijų, tyčia pažeidė Valstybės kontrolieriaus 2003 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-26 patvirtintų Valstybės kontrolės vidaus tvarkos taisyklių 19 punktą, Valstybės kontrolieriaus 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtinto 6-ojo audito departamento vyriausiojo valstybinio auditoriaus (veiklos audito) pareigybės aprašymo 8 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktus; nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d. įskaitytinai darbo Valstybės kontrolėje metu susirašinėdama elektroniniu būdu per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, bei nuo 2010 m. liepos 14 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. naudodama Valstybės kontrolei priklausantį spausdintuvą Lexmark-0206 ir darbo metu spausdindama dokumentus, nesusijusius su tarnybinių funkcijų vykdymu, tyčia pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 19 punktą, Pareigybės aprašymo 7 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6, 10 ir 11 punktus (t. I, l. 89–90).

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus 2011 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. K-27 buvo pripažintas netekusiu galios Valstybės kontrolieriaus 2010 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. K-73 „Dėl leidimo dirbti kitą darbą B. G.“ ir atšauktas jai išduotas leidimas dirbti kitą – UAB „Efektyvios investicijos“ finansų direktorės darbą (t. I, l. 98).

Pareiškėjai B. G. leidimas dirbti po darbo valandų Valstybės kontrolėje kitą – UAB „Efektyvios investicijos“ finansų direktorės, darbą buvo išduotas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. K-73. Įsakymas buvo priimtas remiantis pareiškėjos prašymu ir UAB „Efektyvios investicijos“ pažyma, kurioje nurodyta, kad B. G. įmonėje atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, darbo užmokesčio skaičiavimą, personalo dokumentų tvarkymą, įvairių dokumentų rengimą, numatomas darbo laikas pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val., penktadienį nuo 17 val. iki 19 val. (t. I, l. 29–30).

UAB „Efektyvios investicijos“ direktoriaus 2010 m. birželio 7 d. įsakymu B. G. laikinai, nuo 2010 m. birželio 8 d. iki 2010 m. rugpjūčio 24 d. buvo paskirta eiti direktoriaus pareigas (t. 1, l. 35). UAB „Efektyvios investicijos“ finansų direktoriaus pareiginės instrukcijos 8 punkte buvo numatyta, kad nesant direktoriui (komandiruotė, atostogos, liga ir t. t.), finansų direktorius jį pavaduoja. Pareiškėja, pateikdama prašymą leisti dirbti kitą darbą, pastarosios aplinkybės nenurodė, ir pareiginės instrukcijos nepateikė.

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bendrovės direktorius, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu paskirtas eiti pareigas – išrinktas akcininkų ar laikinai paskirtas eiti pareigas – veikia kaip bendrovės vienasmenis valdymo organas ir atlieka jo kompetencijai paskirtus veiksmus ne tik bendrovės viduje, bet ir santykiuose su kitais teisės subjektais, privalo veikti pagal tos bendrovės valdymo organų sprendimus, jo veikla turi atitikti tos bendrovės, o ne viešuosius interesus (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7 d., 11 d., 12 d. 1 p.), jis privalo būti lojalus šiai bendrovei. Pareiškėjos buvimas bendrovės direktore yra nesuderinamas su valstybės tarnautojo veikla. Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad valstybės tarnautojui neleidžiama būti renkamu (skiriamu) valstybės organo nariu. Tai imperatyvus draudimas, ir apeliantės nurodomas argumentas, kad ji buvo ne išrinkta, bet laikinai paskirta eiti bendrovės direktoriaus pareigas, yra formalaus pobūdžio aplinkybė, nedaranti įtakos jos kaip įmonės valdymo organo nario kompetencijai, įgalinimams, atliekamų funkcijų apimčiai, todėl neturintis teisinės reikšmės. Prioritetas teiktinas kilusio teisinio santykio turiniui, nes interesų konfliktą valstybės tarnyboje lemia ne paskyrimo eiti privataus subjekto direktorės pareigas (t. y. įmonės valdymo organo nariu) būdas, bet tose pareigose atliekamų funkcijų ypatumai – veikti privačios įmonės interesais, vykdyti jos valdymo organų sprendimus. Pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas tyčiniu, nes pareiškėja aplinkybės, kad į UAB „Efektyvios investicijos“ finansų direktorės pareigas įeina funkcija pavaduoti bendrovės direktorių, kai jo nėra, nenurodė nei kreipdamasi su prašymu leisti dirbti kitą darbą, nei vėliau, kai buvo laikinai paskirta eiti bendrovės direktorės pareigas.

Pareiškėjos padarytas pažeidimas pagrįstai buvo kvalifikuotas ir kaip Viešųjų ir privačių interesų įstatymo valstybinėje tarnyboje derinimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo, numatančio, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti privačioms grupėms ir ginti jų interesų valstybės ir savivaldybių institucijose, išskyrus kai jie veikia kaip įstatyminiai atstovai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja veikė ne kaip įstatyminė atstovė, bet pagal pavedimą, būdamas įmonės administracijos vadovė (įmonės valdymo organo narė) ji turėjo pozityvią pareigą atstovauti privačios įmonės interesus su išorės subjektais. Tai formalios sudėties pažeidimas, kai atsakomybė kyla ir nesant pasekmių, jos nėra vertinamos, nes minėto įstatymo normų paskirtis yra prevencinė.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos elgesį pagrįstai įvertino kaip akivaizdžiai neatitinkantį Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje nustatytų principų, pareiškėja netinkamai vykdė jai teisės aktų numatytą pareigą pateikti informaciją apie kitame darbe atliekamas funkcijas, pažeidė Valstybės kontrolės pareigūnų tarnybinės etikos kodekso 14.1 punkto reikalavimą griežtai laikytis pagrindinių Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje bei 14.4 punkto reikalavimą vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, griežtai laikytis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų (t. I, l. 14–17). Aukščiau nurodyti pareiškėjos padaryti pažeidimai atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnyje numatyto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo kriterijus (tyčia pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimai, valstybės tarnautojo etikos principai), jai tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Teisėjų kolegija aukščiau įvertintus drausminės nuobaudos skyrimo pagrindus pripažįsta pakankamais šiurkštaus tarnybinio nusižengimo kvalifikacijai. Kiti tarnybinio patikrinimo metu nustatyti tarnybiniai nusižengimai – nebuvimas darbe 2010 m. lapkričio 12 d. nuo 13.30 iki 14.15 val., darbo Valstybės kontrolėje metu susirašinėjimas elektroniniu būdu per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d. įskaitytinai, bei pasinaudojimas Valstybės kontrolei priklausančiu spausdintuvu Lexmark-0206 ir darbo metu spausdinimas dokumentų, nesusijusių su tarnybinių funkcijų vykdymu nuo 2010 m. liepos 14 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d., nors yra įrodyti ir pagrįsti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagal savo pobūdį ir mastą negalėtų būti kvalifikuoti kaip šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai. Tačiau, kaip jau buvo minėta aukščiau, drausminės nuobaudos skyrimo už šiurkštų tarnybinį nusižengimą savarankišką pagrindą sudaro Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Viešųjų ir privačių interesų įstatymo valstybinėje tarnyboje derinimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies, Valstybės kontrolės pareigūnų tarnybinės etikos kodekso 14.1 ir 14.4 punktų reikalavimų pažeidimas, kitų nustatytų pažeidimų nurodymas įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo neturi įtakos nei atsakomybės laipsniui, nei nusižengimo kvalifikavimui. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad konstatavus Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimą, papildomai tų pačių veiksmų kvalifikuoti kaip pažeidžiančių šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą draudimą atstovauti Lietuvos įmonę nėra pagrindo, nes šiuo atveju buvimas įmonės valdymo organo nariu – direktore – savaime apima pareigą atstovauti įmonę su išorės subjektais. Taigi iš šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sudėties šalintinas nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų pažeidimas, bet tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumui ir pagrįstumui ir šiurkštaus tarnybinio nusižengimo kvalifikacijai tai neturi įtakos.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius 2011 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. K-27, atsižvelgdamas į Valstybės kontrolieriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-230 (2011 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-15 redakcija) sudarytos Valstybės kontrolės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisijos 2011 m. sausio 21 d. motyvuotą pasiūlymą Nr. LD-4, pripažino netekusiu galios Valstybės kontrolieriaus 2010 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. K-73 „Dėl leidimo dirbti kitą darbą B. G.“ ir atšaukė pareiškėjai išduotą leidimą dirbti kitą finansų direktorės darbą UAB „Efektyvios investicijos“.

Įvertinusi Valstybės kontrolės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisijos 2011 m. sausio 21 d. motyvuoto pasiūlymo Nr. LD-4 išvadas, teisėjų kolegija pripažįsta, kad leidimas pareiškėjai dirbti kitą – finansų direktorės – darbą buvo panaikintas pagrįstai. Pateikdama prašymą, ji nenurodė, kad į finansų direktorės funkcijas patenka ir pareiga pavaduoti direktorių jo nesant. Leidimo valstybės tarnautojams dirbti kitą darbą taisyklių 2–6 punktuose nustatyta, kad už pateikto prašymo ir pažymos teisingumą atsako jį pateikęs valstybės tarnautojas. Komisija konstatavo, kad pareiškėja dirbo ne tik darbą, kuriam buvo išduotas leidimas, bet ir atliko ir kitas funkcijas, kurių nenurodė prašyme. Be to, pareiškėja kitą darbą atliko ne leidime nurodytu laiku, bet valstybės tarnybai skirtu darbo laiku (2010 m. lapkričio 12 d. nuo 13.30 val. iki 14.15 dalyvavo susitikime, elektroniniu būdu per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą susirašinėjo su Vilniaus apskrities VPK). Tiesioginis pareiškėjos vadovas nurodė, kad pareiškėjos darbo kokybė patenkinama, ji nustatytais terminais vėluoja atlikti užduotis. Komisijos išvada, kad pareiškėja pažeidė Taisyklių 4, 5, 6 punktus, diskreditavo valstybės tarnybos autoritetą, kitas darbas kliudo tinkamai atlikti tarnybos pareigas yra pagrįsta įrodymais byloje. Nors pareiškėja nesutinka su jų vertinimu, duomenų, paneigiančių Komisijos konstatuotus faktus, nepateikė, taigi nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad atsakovas pagrįstai atšaukė leidimą pareiškėjai dirbti kitą darbą, kuris, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, neatitiko Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalyje keliamų sąlygų.

UAB „Efektyvios investicijos“ finansų direktoriaus pareiginė instrukcija ir ginčijamo 2011 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. K-27 priėmimo metu buvo išlikusi tokia pati, dėl to pareiškėjos tolesnis darbas UAB „Efektyvios investicijos“ finansų direktore sudarytų prielaidas pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Apeliantės argumentai, kad atsakovo 2011 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. K-27, kuriuo pripažintas netekusiu galios 2010 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. K-73 „Dėl leidimo dirbti kitą darbą B. G.“, ir atšauktas leidimas, yra nesuprantamas, neaišku, kodėl yra pripažintas netekusiu galios ankstesnis įsakymas, laikytini formaliais ir neturinčiais reikšmės ginčijamo įsakymo teisėtumui. Jis vertintinas pagal sukeliamas pasekmes, kurios akivaizdžiai nukreiptos į ateitį, t. y. galioja nuo jo priėmimo dienos ir reiškia, kad pareiškėja nuo šios dienos neteko teisės dirbti finansų direktorės darbo bendrovėje.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė valstybės tarnautojo drausminę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, padarė iš esmės pagrįstas išvadas. Nors teisėjų kolegija atskirus pirmosios instancijos teismo motyvus pakeitė ir aplinkybes įvertino kitaip, tai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos B. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasRičardas PiličiauskasVirginija Volskienė