Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P. (D. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, .t. y. 2022 m. liepos 14 d., apie 23.30 val., prie autobusų stotelės, esančios Vilniaus r. sav., Šatrininkų sen., Kyviškių k., Didžiojoje g., priėjęs prie automobilio Mercedes Benz, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pro atidarytą langą papurškė ašarinių dujų iš dujų balionėlio nukentėjusiajam T. L. į veidą, tuo jam sukeldamas fizinį skausmą.

Be to, D. P. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, t. y. 2022 m. liepos 14 d., apie 23.30 val., atvykęs į susitikimo su nukentėjusiaisiais D. T. ir T. L. vietą, esančią prie autobusų stotelės Vilniaus r. sav., Šatrininkų sen., Kyviškių k., Didžiojoje g., iš automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsitraukė ašarinių dujų balionėlį ir peilį, su tamsiai rudos spalvos rankena, kurį laikydamas dešinėje rankoje, ašmenimis nukreiptais į priekį, grėsmingai artėjo prie D. T., kuris išlipęs iš automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laukė D. P.. Pastarajam artėjant prie nukentėjusiųjų automobilio ir, D. T. įsėdus į savo automobilį, jis pro atidarytą automobilio langą papurškė dujų nukentėjusiajam T. L. į veidą. D. T. ir T. L. skubiai išvažiavus iš įvykio vietos automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), D. P., pavojingai vairuodamas, apie 3 min vijosi juos automobiliu Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau savo veiksmus nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-7-2-699/2016 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje D. P. kaltinamas nusikalstamų veikų, nustatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prisipažino sukėlęs fizinį skausmą nukentėjusiajam T. L., tačiau neigė, kad įvykio metu turėjo peilį ir taip grasino nužudyti nukentėjusiuosius arba sunkiai sutrikdyti jų sveikatą. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą, sprendžia, kad D. P. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta visiškai.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiais veiksmais turi pasireikšti mušimas ar kitoks smurtavimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad būtų nustatyti šiame straipsnyje nurodyti padariniai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia ir šios veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas minėtoje normoje nurodyti padariniai. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika fizinio skausmo sukėlimo atveju kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog 2022 m. liepos 14 d., apie 23.30 val., prie autobusų stotelės, esančios Vilniaus r. sav., Šatrininkų sen., Kyviškių k., Didžiojoje g., D. P., priėjęs prie automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pro atidarytą langą papurškė ašarinių dujų iš dujų balionėlio nukentėjusiajam T. L. į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo D. T., liudytojų D. J., E. Š. parodymai (b. t. 2, b. l. 135–139, 167–168); skambučio į BPC garso įrašas (b. t. 1, b. l. 124–126); 2022 m. rugpjūčio 5 d. kratos protokole užfiksuoti duomenys, kuomet kaltinamojo automobilyje Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasti ir paimti trys dujų balionėliai. D. P. patvirtino, kad vienas jų buvo jo panaudotas įvykio metu (b. t. 1, b. l. 155–158); pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno E. Š. 2022 m. liepos 15 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės (b. t. 1, b. l. 17).

Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes pirmiau aptartais teismo įvertintais įrodymais byloje nustatyta, kad D. P. veiksmai atitinka visus šio nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius, t. y. jis, veikdamas tiesiogine tyčia (suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti), sukėlė nukentėjusiajam T. L. fizinį skausmą.

BK 28 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Pagal teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).

Minėta, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia vartoti smurtą, o smurtas pavartojamas netikėtai esant užpultam. Byloje nustačius, kad nukentėjusieji įvykio metu nesiėmė jokių smurtinių veiksmų prieš kaltinamąjį, nėra pagrindo kalbėti apie pavojingą kėsinimąsi, o tai savo ruožtu reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija.

Pastarosios teismo išvados pagrįstumo nepaneigia kaltinamojo nurodytos ir byloje surinktais įrodymais nustatytos aplinkybės dėl D. P. prieš įvykį iš nukentėjusiųjų sulauktų žinučių, telefono skambučių, jų turinio. Kaltinamojo dėmesys atkreiptinas į tai, kad, kalbant apie būtinąją gintį, teisinę reikšmę turi realūs, akivaizdūs ir pavojingi prieš asmenį nukreipti veiksmai (kėsinimasis). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Tačiau toks pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio kaltinamasis būtų turėjęs teisę gintis, šioje byloje nenustatytas.

Be šių įrodymų, D. P. kaltę padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą, patvirtina nukentėjusiųjų T. L., D. T., liudytojo D. J. parodymai, kurie viso baudžiamojo proceso metu išliko nuoseklūs. Tiek nukentėjusieji, tiek liudytojas D. J. nurodė, kad įvykio metu dešinėje rankoje kaltinamasis laikė peilį, kurį pasiėmė išlipęs iš automobilio, o kairėje – ašarinių dujų balionėlį. Teismo vertinimu, tą aplinkybę, kad, artėdamas prie nukentėjusiųjų, D. P. laikė dešinėje rankoje virtuvinį peilį, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad, būdami įvykio vietoje trise, T. L., D. T. ir D. J., priartėjus D. P., skubiai išvažiavo iš įvykio vietos, o matydami, kad kaltinamasis juos vejasi, apie tai pranešė policijai. Apklausiamas teisme, liudytojas D. J. paaiškino, kad tuo atveju, jeigu kaltinamasis turėtų tik peilį, jį būtų galima bandyti atimti, tačiau pamatęs, kad D. P. su savimi turi ir ašarinių dujų balionėlį, suprato, kad situacija yra pavojinga ir reikia važiuoti iš įvykio vietos.

Pirmiau aptarti įrodymai, kaltinamojo elgesys įvykio metu (artėjimas greitu žingsniu prie nukentėjusiųjų automobilio, ašarinių dujų purškimas T. L. į veidą, peilio laikymas rankoje, važiavimas dideliu greičiu paskui nukentėjusiųjų automobilį) taip pat patvirtina, kad nukentėjusieji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti realizuotas. Pažymėtina, kad vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Nukentėjusieji tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad, pamatę kaltinamojo rankoje peilį, suvokė jo grasinimo realumą. Išsigando kaltinamojo veiksmų. Minėta, kad šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir jų elgesys – skubus pasišalinimas iš įvykio vietos.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo. Teismo vertinimu, šioje byloje kaltinamojo grasinimas nukentėjusiesiems pasireiškė pirmiau nurodytais, byloje nustatytais konkliudentiniais veiksmais.

Formuluodama D. P. kaltinimą, prokurorė, be kita ko, buvo nurodžiusi, kad, 2022 m. liepos 14 d., prieš susitikdamas su nukentėjusiaisiais, kaltinamasis skambino nukentėjusiesiems ir liudytojui K. T., grasindamas jiems fiziniu susidorojimu. D. P. pareikštame kaltinime taip pat buvo nurodyta, kad, priartėjęs prie nukentėjusiųjų automobilio, jis „ėmė traukti iš už nugaros laikytą peilį, tuo pasikėsindamas sutrikdyti D. T. ir T. L. sveikatą, bet savo sumanymo iki galo neįvykdė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes D. T. ir T. L. išvažiavo iš įvykio vietos automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir D. P. 3 min juos vejantis automobiliu Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamo sumanymo sutrikdyti D. T. ir T. L. sveikatą įgyvendinti nepavyko“.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės yra perteklinės ir nėra reikšmingos kaltinamojo veiksmų teisiniam įvertinimui BK 145 straipsnio 1 dalies kontekste. Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad įvykio metu iš automobilio buvo išlipęs tik nukentėjusysis D. T., kuris nebuvo reikalavęs, kad kaltinamasis padėtų peilį, todėl šios aplinkybės taip pat tikslintinos.

Šioje byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad D. P. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, t. y. 2022 m. liepos 14 d., apie 23.30 val., atvykęs į susitikimo su nukentėjusiaisiais vietą, esančią prie autobusų stotelės Vilniaus r. sav., Šatrininkų sen., Kyviškių k., Didžiojoje g., iš automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsitraukė ašarinių dujų balionėlį ir peilį, su tamsiai rudos spalvos rankena, kurį laikydamas dešinėje rankoje, ašmenimis nukreiptais į priekį, grėsmingai artėjo prie D. T., kuris išlipęs iš automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laukė D. P.. Kaltinamajam artėjant prie nukentėjusiųjų automobilio ir, D. T. įsėdus į savo automobilį, jis pro atidarytą automobilio langą papurškė dujų nukentėjusiajam T. L. į veidą. D. T. ir T. L. skubiai išvažiavus iš įvykio vietos automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), D. P., pavojingai vairuodamas, apie 3 min vijosi juos automobiliu Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau vėliau savo veiksmus nutraukė.

Šiame procesiniame sprendime jau buvo minėta, kad, kalbant apie grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, teisinę reikšmę turi tik grasinimas, kurį nukentėjusysis vertina kaip realų, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi turėti pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo. Atsakydami į teismo klausimus dėl prieš įvykį, 2022 m. liepos 14 d., iš kaltinamojo sulauktų telefoninių skambučių ir jiems kaltinamojo išsakytų grasinimų, nukentėjusieji aiškiai nurodė, kad tuo metu D. P. žodžių rimtai nevertino, galvojo, kad tai tėra tik kalbos (b. t. 2, b. l. 135–139). Analogiškai dėl iš D. P. sulaukto telefono skambučio pasisakė ir liudytojas K. T. (b. t. 2, b. l. 166–167).

Teismo vertinimu, tai, kad nukentėjusieji nebuvo išsigandę D. P. telefonų išsakytų grasinimų, patvirtina ir ta aplinkybė, kad nukentėjusieji nuvažiavo į susitikimą su kaltinamuoju, tam tikrą laiko tarpą laukė jo savo automobilyje. Byloje esančiais telefono numerio, priklausančio D. P. išklotinės su įeinančiais ir išeinančiais skambučiais duomenimis taip pat nustatyta, kad 2022 m. liepos 14 d., laikotarpiu nuo 20:11:23 iki 23:24:40 D. P. skambino nukentėjusiajam T. L. keturis kartus, tačiau iš pastarojo telefono numerio D. P. laikotarpiu nuo 21:46:36 iki 23:29:16 tą pačią dieną buvo skambinta ir atsiliepta vienuolika kartų. Byloje nustatyta ir tai, kad D. P. skambino nukentėjusiajam D. T. 2022 m. liepos 14 d. 22:32:07, t. y. vieną kartą. O pastarasis savo ruožtu skambino kaltinamajam du kartus –

2022 m. liepos 14 d. 23:15:30 ir 23:27:11 (b. t. 1, b. l. 138–142). Šie duomenys patvirtina, kad prieš pat įvykį intensyvesnio bendravimo su kaltinamuoju iniciatoriais buvo nukentėjusieji. O tai savo ruožtu reiškia, kad jie nejautė baimės jausmo ir, važiuodami į susitikimą su kaltinamuoju, jo anksčiau išsakytų grasinimų nelaikė realiais.

Esant šioms aplinkybėms, darytina pagrįsta išvada, kad šie byloje nustatyti kaltinamojo veiksmai yra reikšmingi, sprendžiant jo tyčios susiformavimo klausimą, tačiau nelaikytini nusikaltimo, nustatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviosios pusės požymiu.

Analogiškai pasisakytina ir dėl kaltinime minimo D. P. pasikėsinimo sutrikdyti nukentėjusiųjų T. L. ir D. T. sveikatą, kurio jis neįvykdė dėl to, kad nukentėjusieji pasišalino iš įvykio vietos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamąją atsakomybę už pasikėsinimą įvykdyti nusikaltimą nustato BK 22 straipsnis. Jame įtvirtinta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Taigi, pasikėsinimo stadijoje, skirtingai nuo rengimosi, kaltininkas pradeda tiesiogiai kėsintis į nusikalstamos veikos objektą, dalyką ir sukelia jam realų pavojų ar net padaro žalą. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad, laikydamas rankoje peilį, D. P. būtų pradėjęs tiesiogiai daryti nusikaltimą nukentėjusiųjų sveikatai, t. y. būtų užsimojęs peiliu, bandęs pro atidarytą automobilio langą juo pasiekti nukentėjusįjį T. L., mosikavo juo ir (ar) pan. Nustačius šiuos veiksmus, jie sudarytų kitą, savarankišką nusikaltimo sudėtį, tačiau sprendžiant D. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, tokio pobūdžio aplinkybių nurodymas kaltinime savarankiškos teisinės reikšmės neturi. Minėta, kad pripažįstant asmenį kaltu dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, nėra svarbu, ar grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti. Pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos

Atsižvelgiant į pirmiau aptartus byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad D. P., veikdamas tiesiogine tyčia (suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti), atlikdamas šiame procesiniame sprendime teismo išsamiai aptartus veiksmus, grasino nužudyti nukentėjusiuosius arba sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad toks jo grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. įvykdė, nusikaltimą, nustatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę D. P., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. D. P. padarė du nesunkius baigtus tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau, skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad baigus įrodymų tyrimą, baigiamųjų kalbų metu D. P. nurodė, kad pasielgė neapgalvotai, įsidarbino, dabar viską vertina kitaip, gailisi dėl savo elgesio ir pažada, kad ateityje tokie veiksmai nepasikartos.

D. P. administracine tvarka baustas (b. t. 2, b. l. 33–39), anksčiau neteistas (b. t. 2, b. l. 30–31), dirbantis, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. t. 2, b. l. 46, 49). 2022 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-364/2022 nustatyta, kad D. P. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. t. 2, b. l. 52).

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad D. P. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn primą kartą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už jo įvykdytas veikas BK 140 straipsnio 1 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyviosios priežiūros. Nustatant kaltinamajam skirtinų bausmių dydžius, atsižvelgtina į jo neteisėtais veiksmais sukeltų padarinių sunkumą, jų pavojingumą, nusikaltimų padarymo aplinkybes. Be kita ko, nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad, remiantis bylos duomenimis, įvykio dieną D. P. buvo sulaukęs iš nukentėjusiojo D. T. žinutės programoje Messenger, kurioje iš jo buvo reikalaujama grąžinti pinigus iki vakaro, priešingu atveju kaltinamasis buvo įspėjamas dėl jam kilsiančių padarinių (kaltinamajam buvo nurodyta, kad jam negrąžinus pinigų, bus kreiptasi ne į antstolį, nes tai būtų D. P. „per daug gerai“, o į privatų asmenį, kuriam kaltinamasis neva turėtų sumokėti žymiai didesnę pinigų sumą). Šiame procesiniame sprendime taip pat buvo minėta, kad, įvertinus kaltinamojo telefono numerio išklotinės duomenis, galima pagrįstai teigti, kad susitikimo su D. P. iniciatoriais buvo nukentėjusieji. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktuose, taip pat minėti duomenys niekaip nepateisina šioje byloje nustatytų neteisėtų D. P. veiksmų, tačiau į juos atsižvelgtina skiriant kaltinamajam bausmę.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad už nusikaltimo, nustatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam skirtina 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo metu laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam D. T. padarytą turtinę žalą (200 eurų) ir uždraudžiant bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Už nusikaltimo, nustatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam skirtina 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo metu laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam D. T. padarytą turtinę žalą (200 eurų) ir uždraudžiant bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, kaltininkui paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos apėmimo būdu griežtesne bausme (šiuo atveju, 7 mėnesiai laisvės apribojimo) apimant švelnesnę (šiuo atveju, 3 mėnesiai laisvės apribojimo). Taigi kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo metu laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam D. T. padarytą turtinę žalą (200 eurų) ir uždraudžiant bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Prokurorės prašytas kaltinamajam skirti draudimas turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, laikytinas pertekliniu ir kaltinamajam neskirtinas. Manytina, kad šiuo atveju, nustatyto tikslo – užkardyti D. P. alkoholinių gėrimų vartojimą, galima pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytą draudimą. Teismo turimais duomenimis, kaltinamasis pradėjo dirbti, todėl įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jam taip pat neskirtinas.

Teismo vertinimu, šios kaltinamajam skirtinos bausmės, kartu su paskirtais įpareigojimais ir draudimu, yra teisingos ir proporcingos jo įvykdytoms nusikalstamoms veikoms.

Kaltinamajam neskirtina prokurorės nurodyta BK 72² straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė, nes, remiantis šia teisės norma, joje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė skirtina tik asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Baigiamųjų kalbų metu nuketėjusysis D. T. prašė skirti kaltinamajam griežčiausią, laisvės atėmimo bausmę, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju pasekmės galėjo būti kur kas sunkesnės. Teismas atkreipia nukentėjusiojo dėmesį, kad šioje baudžiamojoje byloje D. P. pripažintas kaltu dėl dviejų nesunkių nusikaltimų padarymo. Kaltinamasis anksčiau neteistas, o vadovaujantis BK 55 straipsniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Be to, šiame procesiniame sprendime jau buvo minėta, kad kaltinamajam nebuvo inkriminuojamas pasikėsinimas nužudyti ar sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą, už kuriuos įstatymas nustato žymiai griežtesnes bausmes. Nagrinėjamoje byloje D. P. pripažintas kaltu dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą, t. y. dėl nesunkaus nusikaltimo įvykdymo, už kurio padarymą griežčiausia įstatymų leidėjo nustatyta bausmė – dvejų metų laisvės atėmimas.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas nukentėjusysis D. T. pateikė 200 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. t. 1, b. l. 76–77). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad D. P. pro atidarytą automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), langą iš dujų balionėlio papurškė dujų į T. L. veidą. D. T. civiliniame ieškinyje nurodo, kad minėtas automobilis priklausė jam, po įvykio automobilyje buvo neįmanoma būti, nes viskas buvo apipurkšta dujomis, būnant automobilyje, graužė gerklės gleivinę, salono apdaila tapo riebi, po prisilietimo prasidėdavo perštėjimas. Dėl šių priežasčių teko daryti cheminį automobilio valymą, kuris kainavo prašomą priteisti pinigų sumą. Pagrįsdamas pareikštą civilinį ieškinį, nukentėjusysis pateikė jo dydį patvirtinantį įrodymą – 2022 m. liepos 18 d. sąskaitos faktūros Serija EP Nr. 2022 07 2 kopiją.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Teismas, įvertinęs civilinio ieškovo nukentėjusiojo D. T. pateiktą civilinį ieškinį, jo priedus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad civilinis ieškovas dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinės žalos, civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Nors kaltinamasis nesutinka su civiliniu ieškiniu, tačiau nurodo, kad nuo dujų paliktos žymės labai gerai išsivalo, o tai iš esmės patvirtina, kad po dujų papurškimo automobilio valymas buvo reikalingas. Nukentėjusysis pasirinko automobilio valymo paslaugas, už kurias pagal pateiktą prie civilinio ieškinio 2022 m. liepos 18 d. sąskaitos faktūros Serija EP Nr. 2022 07 2 kopiją D. T. sumokėjo 200 eurų. Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir protingomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnis).

D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. t. 1, b. l. 195–196), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

juodos spalvos dujų balionėlis su užrašu ANTI-HUND 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimu perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (b. t. 1, b. l. 171), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas;

žalios spalvos dujų balionėlis su dėklu (ant balionėlio yra užrašas „CURD'S POLICE“) bei juodos spalvos dujų balionėlis, ant kurio yra užrašas „PFEFFER KO JET“, 2023 m. kovo 14 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tyrėjos nutarimu perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (b. t. 1, b. l. 174), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

kompaktinis diskas su BPC garso įrašu ir telefoninių pokalbių išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. P. (D. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti D. P. (D. P.) bausmės vykdymo metu laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam D. T. padarytą turtinę žalą (200 eurų) ir uždrausti bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

D. P. (D. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti D. P. (D. P.) bausmės vykdymo metu laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam D. T. padarytą turtinę žalą (200 eurų) ir uždrausti bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę D. P. (D. P.) paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti D. P. (D. P.) bausmės vykdymo metu laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam D. T. padarytą turtinę žalą (200 eurų) ir uždrausti bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

D. P. (D. P.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo D. T. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš D. P. (D. P.) D. T. naudai 200 (du šimtus) eurų jo patirtai turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- juodos spalvos dujų balionėlį su užrašu „ANTI-HUND“, 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimu perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- žalios spalvos dujų balionėlį su dėklu (ant balionėlio yra užrašas „CURD'S POLICE“) bei juodos spalvos dujų balionėlį, ant kurio yra užrašas „PFEFFER KO JET“, 2023 m. kovo 14 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tyrėjos nutarimu perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- kompaktinį diską su BPC garso įrašu ir telefoninių pokalbių išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.