Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-467-936/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-08
Bylos Nr.: e2A-467-936/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-02295-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Urmila Valiukienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Krelona“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-467-936/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02295-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.21; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Krelona“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3477-1124/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Krelona“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Grinda“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovės UAB „Krelona“ 640,36 Eur skolą, 16,77 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 1-2177 „Dėl UAB „Grinda“ skyrimo paviršinių nuotekų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tvarkytoja“ UAB „Grinda“ paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja ir jai pavesta eksploatuoti paviršinių nuotekų tinklus, atlikti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, esamų tinklų rekonstrukcijos ir renovacijos, paviršinio nuotakyno statybų priežiūrą, kitas teisės aktuose nustatytas paviršinių nuotekų tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK) 2018 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. O3E-82 „Dėl UAB „Grinda“ paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos bazinės kainos derinimo“ buvo suderinta ieškovės paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos bazinė kaina abonentams, perkantiems paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas – 0,17 Eur/m3 (be pridėtinės vertės mokesčio) bei nustatyta, kad ši paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos bazinė kaina suderinta trejų metų laikotarpiui nuo šios kainos įsigaliojimo dienos, pirmaisiais bazinių kainų galiojimo metais taikant paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos kainą, lygią paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos bazinei kainai. Nurodė, kad VKEKK patvirtinta paviršinių nuotekų paslaugų kaina įsigaliojo nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., o nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo 0,20 Eur/m3 (be pridėtinės vertės mokesčio) paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos Vilniaus mieste bazinė kaina.

1.2. Taip pat paaiškino, kad UAB „Krelona“ valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), ir jame esančius pastatus ir leidžia jos valdomoje teritorijoje susikaupusias paviršines nuotekas į Vilniaus miesto lietaus nuotekų nuotakyną, tačiau nėra pasirašiusi ieškovės pateiktos 2019 m. gegužės 20 d. Paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 19/PNA-7869 (toliau – Paviršinių nuotekų tvarkymo sutartis) bei nemoka ieškovei už jai teikiamas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Pažymėjo, kad atsakovės skola ieškovei pagal jai išrašytas ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras sudaro 640,36 Eur bei 16,77 Eur delspinigių.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį visiškai patenkino.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Krelona“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nurodė, kad atsakovė faktiškai valdo ne 3 889 kv. m, o tik 380 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, dėl ko ieškovė nepagrįstai skaičiuoja atsakovės atžvilgiu didesnę paslaugų kainą ir nepagrįstai teikia atsakovei PVM sąskaitas faktūras didesnei sumai, nei turėtų.

3.1. Atsakovė paaiškino, kad Bondario individualiai firmai „Boresta“ 2002 m. vasario 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2002-25161, pakeistos 2006 m. spalio 19 d. susitarimu Nr. K01/2006-1243 (toliau – 2002 m. vasario 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartis), pagrindu buvo išnuomota 3 889 kv. m ploto Žemės sklypo dalis. Atitinkamai, Bondario individualiai firmai „Boresta“ perleidus dalį Žemės sklypo dalyje esančių statinių, 2013 m. rugpjūčio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutarties patikslinimo bei dalies išnuomojimo“ Nr. 49VĮ–(01.49.2)-1283 (toliau – Įsakymas) buvo nustatytos šios 3 889 kv. m ploto Žemės sklypo dalys: UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ statiniams eksploatuoti skirta Žemės sklypo dalis – 3 509 kv. m, B. Bondorio individualios firmos „Boresta“ statiniams – sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pastatai) eksploatuoti skirta Žemės sklypo dalis – 380 kv. m. Įsakymu taip pat buvo nutraukta ir su Bondario individualia firma „Boresta“ 2002 m. vasario 18 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, laikant, jog Bondario individualios firmos „Boresta“ 380 kv. m ploto Žemės sklypo dalies nuomininke yra iki 2077 m.

3.2. Taip pat nurodė, kad atsakovė, 2016 m. rugpjūčio 18 d. sudariusi Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su Bondario individualia firma „Boresta“, įsigijo pastatus ir kartu šių pastatų eksploatacijai skirtą Žemės sklypo dalį, todėl faktiškai valdė ir valdo tik 380 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, kaip numatyta Įsakyme, tačiau nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje, o kartu ir Nekilnojamojo turto kadastre ir registre per klaidą buvo nurodyta, jog atsakovė perima nuomos teisę į 3 889 kv. m ploto žemės sklypo dalį.

3.3. Atsakovė paaiškino, kad 2019 m. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu sudaryti su ja valstybinės žemės nuomos sutartį, joje nurodant, kad atsakovė faktiškai valdo tik 380 kv. m ploto žemės sklypo dalį ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsakovei nurodė atlikti viso žemės sklypo (kurio bendras plotas 1,8172 ha) kadastrinius (geodezinius) matavimus, tačiau tam, kad atliktų minėtus veiksmus, atsakovė turėjo visus veiksmus derinti su visais Žemės sklypo nuomininkais, kurių yra penki (neįskaitant atsakovės), gauti jų sutikimus, parašus ir kt., dėl to visas procesas užtruko. Pažymėjo, kad apie minėtą situaciją ieškovė buvo informuota, tačiau pastarpji ir toliau, formaliai remdamasi vien tik Nekilnojamojo turto kadastro ir registro įrašu apie tai, jog atsakovė tariamai valdo 3 889 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, teikė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, kuriomis reikalavo ir reikalauja mokėti didesnę paslaugų kainą, nei atsakovė turėtų mokėti.

3.4. Pažymėjo, kad vadovaujantis ieškovės pateikta paslaugų kainos apskaičiavimo detalizacija (formule), atsakovės mokėtina suma už paslaugas pagal faktiškai valdomą Žemės sklypo dalį turėtų sudaryti 41,65 Eur per metus, arba 3,50 Eur per mėnesį.

4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad apskaičiuodama paviršinių nuotekų tvarkymo mokestį atsakovei, vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro išraše pateikta informacija ir neturi / neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovautis atsakovės vienašališkai nurodomu žemės sklypo plotu (380 kv. m). Papildomai pažymėjo, kad atsakovė dar 2016 m. rugpjūčio 1 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo ne tik nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bet ir turtines teises – valstybinės žemės sklypo 0,3889 ha nuomos teisę ir tik po trijų metų kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl nuomos sutarties patikslinimo, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 7 d. raštu Nr. 49SJN-2650-(14.49.105) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo atsakovę, jog nuomos sutartis su atsakove galės būti patikslinta tik pateikus žemės sklypo planą su išskirtomis dalimis statiniams eksploatuoti. Taip pat nurodė, kad atsakovė prašymą sudaryti (patikslinti) nuomos sutartį dėl jos nuomos teise valdomo žemės sklypo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė tik 2021 m. vasario 25 d. (tai yra po penkerių metų nuo valstybinės žemės sklypo nuomos teisės įgijimo), atsakovės nuomos teise valdomo žemės sklypo plotas iki šiol nėra patikslintas, kas reiškia, jog ieškovė teisėtai ir pagrįstai vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytais duomenimis bei, jais remdamasi, apskaičiuoja atsakovei paviršinių nuotekų tvarkymo mokestį.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei UAB „Grinda“ iš atsakovės UAB „Krelona“ 640,36 Eur skolą, 16,77 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (657,13 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1 370 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 1-2177 paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jai pavesta vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojo teises bei pareigas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis – bei pastatas – garažas, esantys (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 2016 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 01/08/16-BR-1), taip pat, atsakovė nuomos pagrindais valdo žemės sklypą (jo dalį), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovės valdomos žemės sklypo dalies plotas, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, – 0,3889 ha (įregistravimo pagrindas – 2002 m. vasario 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 28 N01/2002-25161, 2006 m. spalio 18 d. susitarimas Nr. K01/2006-1243, 2016 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 01/08/16-BR-1). 2016 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 01/08/16-BR-1 Bondario individualia firma „Boresta“ pardavė atsakovei sandėlį bei garažą, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat perleido atsakovei valstybinės žemės sklypo (0,3889 ha) nuomos teisę (tas pats žemės sklypo plotas fiksuotas ir prie 2016 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 01/08/16-BR-1 sudarytame 2016 m. rugpjūčio 29 d. nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo akte).

6.2. Teismas taip pat nustatė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 31 d. raštu nurodė, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo 2016 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 01/08/16-BR-1 perimti nuomos teisių į 3 889 kv. m ploto žemės sklypo dalį, kadangi jos įsigytiems statiniams eksploatuoti buvo nustatyta 380 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 31 d. rašte taip pat nurodoma, kad nuomos sutartis su atsakove galės būti patikslinta tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui pateikus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą su išskirtomis dalimis statiniams eksploatuoti.

6.3. Teismas nurodė, jog atsakovė nebuvo pasirašiusi nuotekų tvarkymo viešosios sutarties, todėl atsakovės nuotekų tvarkymo viešoji sutartis su ieškove laikoma sudaryta pagal nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas (GVTNTĮ 32 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.71 straipsnis).

6.4. Teismas, remdamasis nekilnojamojo turto registro duomenimis ir nustatęs, kad atsakovės valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies plotas – 0,3889 ha, Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki šiol ir šie duomenys nėra nuginčyti, vertino, kad šie duomenys yra prima facie įrodymai ir jų nepaneigia atsakovės pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 31 d. raštas.

6.5. Teismas taip pat vertino, kad atsakovės, kaip juridinio asmens, atitinkamų veiksmų, orientuotų į jos faktiškai valdomo Žemės sklypo ploto nustatymą (duomenų patikslinimą), nesiėmimo, neveikimo (ar nepakankamo veikimo), kaip ir atsakovės ar kito sutarties kontrahento veiksmų fiksuojant sudaromoje sutartyje netikslų perleidžiamo (nuomos teise) Žemės sklypo plotą, teisinės pasekmės negali būti perkeltos ieškovei, kuri pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registre fiksuotais duomenimis apie atsakovės valdomą Žemės sklypo ploto dalį. Teismas sprendė, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų – neatsiskaitė su ieškove už jai laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, neapmokėjo ieškovės jai pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, todėl ieškinio reikalavimus dėl 640,36 Eur skolos priteisimo iš atsakovės ieškovės naudai tenkino.

6.6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė laiku nepadengė skolos, vertino, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 16,77 Eur delspinigių sumą yra pagrįstas, todėl jį tenkino, taip pat priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (657,13 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Atsakovė UAB „Krelona“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilnius regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3477-1124/2021 bei klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Grinda“ ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės apeliantės UAB „Krelona“ naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė nurodytomis aplinkybėms:

7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino vieną įrodymą, t. y. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, kuriais ieškovė grindė savo ieškinio reikalavimą, ir visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į apeliantės nagrinėjamoje byloje pateiktų įrodymų visumą. Skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad tariamai iš civilinėje byloje pateiktų įrodymų nėra aišku, kokį tiksliai Žemės sklypo plotą apeliantė valdo.

7.2. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi Bondario individuali firma „Boresta“ negalėjo apeliantei kartu su parduodamais Pastatais perleisti daugiau teisių į Žemės sklypą nei pati Bondario individuali firma „Boresta“ Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momentu turėjo (nurodytu momentu Bondario individuali firma „Boresta“ pagal Įsakymą valdė tik 380 kv. m. Žemės sklypo). Tai reiškia, jog apeliantė sudarydama su Bondario individualia firma „Boresta“ Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, perėmė teises į Žemės sklypą tik 380 kv. m. apimtyje.

7.3. Vadovaujantis pačiu išrašu iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bazės matyti, jog ginčo atveju susidaro situacija, jog tariamai yra nuomojamas didesnis Žemės sklypas – 2,0832 ha (arba 20 832 kv. m.), nors faktiškai Žemės sklypo plotas yra 1,8172 ha (18 172 kv. m.).

7.4. Apeliantė ėmėsi veiksmų, siekdama pašalinti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenyse esančią klaidą, tačiau ši klaida dar nėra pašalinta dėl objektyvių priežasčių, apie kurias ieškovė buvo informuota, o pradėjus nagrinėti civilinė bylą ši informacija buvo pateikta ir teismui.

7.5. Teismas apskritai nevertino ir nepasisakė dėl 2013 m. spalio 11 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49sžn-(14.49.57.)-453, iš kurios matyti, jog UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ (nuomos teisė ir statiniai šiai dienai yra perleisti A. A. įmonei „Santechma“), pagal Įsakymą, buvo išnuomota 3 509 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis iš bendros 3 889 kv. m. ploto Žemės sklypo dalies, kas atitinkamai patvirtina aplinkybę, jog pateiktų įrodymų pagrindu apeliantė faktiškai valdo tik 380 kv. m. Žemės sklypo ploto dalį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai sudarė ieškovei sąlygas praturtėti apeliantės sąskaita, kadangi apeliantė yra įpareigojama mokėti ir už A. A. įmonės „Santechma“ valdomą Žemės sklypo dalį (3509 kv. m.), kai tuo tarpu ir pats minėtas subjektas moka už ieškovės teikiamas paslaugas.

7.6. Ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu taip ir nenurodė, koks teisės aktas imperatyviai numato, jog ieškovė, apskaičiuodama teikiamų paslaugų kainas klientams, kaip šiuo atveju apeliantei, privalo remtis tik Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bazėje esančiais duomenimis, be jokių išimčių.

Atsiliepimas

8. Ieškovė UAB „Grinda“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliantės (atsakovės) UAB „Krelona“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir 2021 m. lapkričio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės (atsakovės) UAB „Krelona“ ieškovės naudai patirtas išlaidas teisinei pagalbai. Atsiliepime nurodė, kad:

8.1. Juridinis faktas apie apeliantės nuomos teise valdomą 3 889 kv. m. žemės sklypo dalį Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo įregistruotas NTR ir iki šiol nėra nuginčytas / pakeistas įstatymuose nustatyta tvarka.

8.2. 2020 m. kovo 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte nurodoma, kad apeliantė apie pareigą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos žemės sklypo planą su išskirtomis dalimis statiniams eksploatuoti buvo informuota dar 2019 m. spalio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštu Nr. 49SJN-2650-(14.49.105) „Dėl Informacijos pateikimo“.

8.3. Ieškovė neturi jokių įgalinimų vienasmeniškai priiminėti sprendimų dėl apeliantės valdomo žemės sklypo dalies dydžio, neturi pagrindo kvestionuoti ir NTR duomenų, kuriais rėmėsi apskaičiuodama paviršinių nuotekų tvarkymo mokesčio dydį apeliantei, teisingumo.

8.4. Apeliantė, ilgiau nei penkerius metus nuo nuomos teisės į žemės sklypo dalį įgijimo nesiėmusi jokių veiksmų NTR įregistruotų duomenų dėl nuomos teise valdomo žemės sklypo dalies patikslinimo, neturi teisės remtis ginče su ieškove kitais įrodymais – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymu, raštu, kuriais nėra nustatomos kiekvieno žemės sklypo valdytojo valdomos žemės sklypo dalys.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

12. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad:

12.1. UAB „Grinda“ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 1-2177 paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jai pavesta vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojo teises bei pareigas.

12.2. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, atsakovei UAB „Krelona“ nuosavybės teise priklauso pastatai – sandėlis ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 2016 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 01/08/16-BR-1; 2016 m. rugpjūčio 29 d. priėmimo - perdavimo aktas), taip pat atsakovė nuomos pagrindais valdo žemės sklypą (jo dalį), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovės valdomos žemės sklypo dalies plotas, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, – 0,3889 ha (įregistravimo pagrindas – 2002 m. vasario 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 28 N01/2002-25161, 2006 m. spalio 18 d. susitarimas Nr. K01/2006-1243, 2016 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 01/08/16-BR-1, 2016 m. rugpjūčio 29 d. priėmimo - perdavimo aktas).

12.3. 2016 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 01/08/16-BR-1 Bondario individuali firma „Boresta“ pardavė atsakovei sandėlį bei garažą, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat perleido atsakovei valstybinės žemės sklypo (0,3889 ha) nuomos teisę (tas pats žemės sklypo plotas fiksuotas ir prie 2016 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 01/08/16-BR-1 sudarytame 2016 m. rugpjūčio 29 d. nekilnojamojo turto priėmimo - perdavimo akte).

12.4. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 31 d. raštu nurodė, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo 2016 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 01/08/16-BR-1 perimti nuomos teisių į 3889 kv. m ploto žemės sklypo dalį, kadangi jos įsigytiems statiniams eksploatuoti buvo nustatyta 380 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis.

12.5. Ieškovė yra išrašiusi atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. spalio mėnesio 640,36 Eur sumai pagal 2019 m. gegužės 20 d. Sutartį Nr. 19/PNA-786, kurios specialiosiose sąlygose apibrėžta, kad abonento (atsakovės) sklypo bendras plotas 3889 kv. m.

Dėl ginčo esmės

13. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės pareigos mokėti ieškovei už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, kai mokestis skaičiuojamas, vertinant, jog apeliantė valdo 3889 kv. m, o ne 380 kv. m, ploto žemės sklypo dalį bendrame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (bendras sklypo plotas 1,8172 ha).

14. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – GVTINTĮ). Šio įstatymo tikslas – užtikrinti nenutrūkstamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą, sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas (GVTINTĮ 1 straipsnis). Šio įstatymo nuostatos taikomos visiems asmenims, tiekiantiems šaltą geriamąjį vandenį ir teikiantiems nuotekų tvarkymo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-313/2015). Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo viešosios sutartys sudaromos, keičiamos ir nutraukiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), Geriamojo vandens įstatymu, šiuo įstatymu ir Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėmis sąlygomis (GVTINTĮ 32 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012).

15. Atsakovė yra juridinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, valdantis žemės sklypo dalį ir išleidžiantis paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo, t. y. ieškovės, paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, taigi atitinka įstatyme reglamentuotą abonento sąvoką (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Šiuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas pagal Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka. Taigi atsakovės pareiga mokėti nuotekų tvarkytojui už paslaugas kyla iš įstatymo.

16. Nagrinėjamu atveju duomenys, reikšmingi mokesčiui už paviršinių nuotekų tvarkymą apskaičiuoti, t. y. sklypo plotas, nustatyti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą juridinį faktą, kad atsakovė nuomos teise valdo 3889 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini).

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1283 nustatyta 3889 kv. m ploto dalies, esančios 18172 kv. m ploto valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), dalis UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ bei Bondario individualios firmos „Boresta“ turimiems ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams bei patalpoms eksploatuoti: UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ – 2509 kv. m ploto dalis; Bondario individualiai firmai „Boresta“ – 380 kv.m ploto dalis. Šiuo įsakymu buvo nutraukta 2002 m. vasario 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, pakeista 2006 m. spalio 18 d. susitarimu, sudaryta su Bondario individualia firma „Boresta“, 3509 kv. m ploto žemės sklypo dalyje, esančioje žemės sklype, (duomenys neskelbtini), taip pat nutarta Bondario individualią firmą „Boresta“ laikyti 380 kv. m ploto žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), nuomininke iki 2077 metų.

18. Bylos duomenimis, apeliantė UAB „Krelona“ 2016 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 01/08/16-BR-1 pagrindu iš Bondario individualios firmos „Boresta“ įsigijo sandėlį bei garažą, esančius (duomenys neskelbtini), bei valstybinės žemės sklypo (0,3889 ha) nuomos teisę.

19. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Grinda“ ir A. A. įmonės „Santechma“, kuriai perleisti UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ turėti statiniai ir valstybinės žemės nuomos teisė, 2019 m. sausio 15 d. sudaryta Paviršinių nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 19/PNA-542, kurios specialiosiose sąlygose apibrėžta, kad abonento sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 3509 kv. m.

20. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruota, kad atsakovės valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies plotas – 0,3889 ha, minėtas įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki šiol, šie duomenys nėra nuginčyti, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnio, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas jie laikomi teisingais ir išsamiais.

21. Tačiau aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė UAB „Grinda“ dėl tos pačios žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, kurios plotas yra 3509 kv. m, paviršinių nuotekų tvarkymo yra sudariusi dvi sutartis, t. y. su atsakove ir su A. A. įmone „Santechma“, taigi už tų pačių paviršinių nuotekų tvarkymą pagal sutartis išrašo sąskaitas ir siekia gauti dvigubą apmokėjimą.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija negalima, o pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nenustatė ir neįvertino esminių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės.

23. Pirmosios instancijos teismas formaliai ištyrė įrodymus, nenustatė duomenų, reikšmingų mokesčiui už paviršinių nuotekų tvarkymą apskaičiuoti, t. y. atsakovės valdomo sklypo ploto, dangų, jų kvadratūrų, taip pat esant rašytiniams dokumentams, patvirtinantiems, kad dėl to paties sklypo dalies yra sudaryta paviršinių nuotekų tvarkymo sutartis ne tik su atsakove, bet ir su byloje nedalyvaujančiu asmeniu, nesprendė dėl šio asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertindamas paminėtas aplinkybes, susijusias su atitinkamų juridinių faktų įregistravimu nekilnojamojo turto registre bei su ieškove ir byloje nedalyvaujančiu asmeniu sudarytų sutarčių turiniu, turėjo spręsti dėl A. A. įmonės „Santechma“ įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu (CPK 47 straipsnis). Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl procesinės bylos baigties, nesiaiškino, kokiu pagrindu, apskaičiuojant atsakovės mokėtiną sumą už paviršinių nuotekų tvarkymą laikyta, jog nėra žinomas paviršiaus tipas (Sutarties priedo Nr. 1 III dalis „Paslaugų kaina sklypui“), dėl kokių priežasčių skiriasi duomenys, reikšmingi mokesčiui už paviršinių nuotekų tvarkymą apskaičiuoti, t. y. dangos, jų kvadratūra, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nurodytas vidutinis daugiametis kritulių kiekis Vilniuje (Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta formulė), kurie nurodyti su atsakove UAB „Krelona“ bei su A. A. įmone „Santechma“ sudarytose paviršinių nuotekų tvarkymo sutartyse, nors, bylos duomenimis, jos sudarytos dėl sutampančios sklypo dalies.

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas, matydamas, kad byloje lieka esminių nenustatytų aplinkybių, gali pasinaudoti CPK nustatytomis priemonėmis, siekdamas jas išsiaiškinti. Akivaizdu, kad šiuo atveju teismui nesiėmus CPK nustatytų priemonių, liko neišsiaiškintos esminės bylos aplinkybės, nebuvo atskleista bylos esmė, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės negali įvertinti ir pasisakyti dėl atsakovės pareigos įstatymo nustatyta tvarka mokėti už paviršinių nuotekų tvarkymą apimties (įsiskolinimo dydžio).

Dėl bylos procesinės baigties

25. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27. Įvertinęs ginčo esmę, būtinybę spręsti dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių, vertintinų įrodymų apimties ir pobūdžio byla dėl skolos priteisimo turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi iš naujo, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

28. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių apimties bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją, todėl yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Urmila Valiukienė