Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-08-31 · Administracinė byla Nr. eAS-447-602/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-31
Bylos Nr.
eAS-447-602/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01391-2022-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
viešosios įstaigos Viešojo, Viešojo intereso gynimo fondas
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
VĮ Valstybinių miškų urėdija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-447-602/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01391-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Viešojo intereso gynimo fondo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Viešojo intereso gynimo fondo patikslintą skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Valstybinių miškų urėdija) dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Viešojo intereso gynimo fondas (toliau – ir pareiškėjas, Fondas) per elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) 2022 m. kovo 31 d. pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2022 m. vasario 28 d. raštą Nr. (66)-D8(E)-1112 „Dėl Utenos apskrities miškų tvarkymo schemos“ (toliau – ir Raštas 1); 2) panaikinti Aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. (12)-D8(E)-4952 „Dėl Keičiamos Utenos apskrities miškų tvarkymo schemos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo” (toliau – ir Raštas 2); 3) panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. birželio 16 d. raštą Nr. (4)-V3-658(7.23) „Dėl plano įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „NATURA 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvados“ (toliau – ir Raštas 3); 4) atnaujinti terminą prašymui dėl Rašto 1 panaikinimo; 5) atnaujinti terminą prašymui dėl Rašto 3 panaikinimo; 6) įpareigoti Aplinkos ministeriją atlikti Utenos apskrities miškų tvarkymo schemos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūras; 7) įpareigoti Aplinkos ministeriją atlikti Utenos apskrities miškų tvarkymo schemos poveikio aplinkai vertinimo procedūras; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjas prašo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Rašto 1 panaikinimo, tačiau skunde nenurodo priežasčių, dėl kurių šis terminas buvo praleistas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turi nurodyti priežastis, sutrukdžiusias laiku kreiptis į teismą, bei pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kad teismas galėtų įvertinti priežasčių svarbumą ir išspręsti pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus 2022 m. balandžio 22 d. pateikė patikslintą skundą ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo nurodė, kad pareiškėjo atstovas S. D. byloje veikia ne pagal atstovavimo sutartį, bet kaip juridinio asmens vadovas (direktorius). Raštą 1 gavo 2022 m. vasario 28 d., skundą teismui per EPP pateikė 2022 m. kovo 31 d., t. y. praleidus teisės aktuose nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą. Skundo padavimo terminą praleido dėl ligos – nuo 2022 m. vasario 3 d. iki 2022 m. vasario 18 d. bei nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2022 m. kovo 7 d. buvo įformintas pareiškėjo direktoriaus S. D. nedarbingumas. Pareiškėjo direktoriaus sirgimas ir negalavimai tęsėsi faktiškai visą vasario ir kovo mėnesį. Tai iš dalies patvirtina pasikartojantys nedarbingumo įrašai ir ligos pobūdis. Šios aplinkybės objektyviai sutrukdė laiku susipažinti su 2022 m. vasario 28 d. į elektroninį paštą gautu Raštu 1 (atitinkamai ir su Rašto 3 priėmimo faktu), taip pat dėl sirgimo negalėjo laiku išstudijuoti dokumentų bei parengti laiku skundą teismui. Pareiškėjas prašė atkreipti dėmesį, kad sprendžiant dėl termino praleidimo atnaujinimo yra pagrindas atsižvelgti į tai, kad teisinis ginčas susijęs su viešojo intereso gynimu ir yra sudėtingas motyvacijos prasme (taikant tarptautinės teisės normas), su visos apimties ginčo dalyku susijusi dokumentinė medžiaga yra paini ir prieinama ne tiesiogiai, bet per specializuotą www.tpdris.lt portalą (o tai reikalauja papildomo laiko ir įgūdžių), o terminas praleistas nežymiai. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms atsisakymas atnaujinti terminą būtų neproporcinga priemonė, užkertanti kelią viešojo intereso gynimui realizuojant fundamentalias suinteresuotos visuomenės teises. Iš Rašto 1 turinio pareiškėjas sužinojo ir apie Raštą 2 bei juo priimtą administracinį sprendimą. Raštas 2 yra priimtas 2020 m. rugsėjo 9 d. Praleistas terminas atnaujintinas tais pačiais pagrindais, kaip ir dėl Rašto 1, kadangi sužinojimo apie abu šiuos raštus aplinkybės bei terminų praleidimo priežastys sutampa. Tuo tarpu Raštas 3 nėra paviešintas ir nebuvo įkeltas į www.tpdris.lt portalą. Raštą 3 pareiškėjo atstovas gavo tik 2022 m. balandžio 22 d. (pateikiamas teismui ištaisant trūkumus), todėl iki šiol su Rašto 3 turiniu pareiškėjas netgi neturėjo galimybės susipažinti. Tačiau teismui pripažinus, kad ir dėl šio rašto terminas vis dėlto yra praleistas, jis atnaujintinas tais pačiais pagrindais, kaip ir dėl Rašto 1 ir Rašto 2.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjo Viešojo intereso gynimo fondo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžiamą Raštą 1 gavo 2022 m. vasario 28 d., taigi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas jo apskundimo terminas pasibaigė 2022 m. kovo 28 d. Pareiškėjas skundą teismui per EPP pateikė 2022 m. kovo 31 d, t. y. praleidęs teisės aktuose nustatytą skundo padavimo terminą. Pareiškėjas neginčija, kad jis praleido įstatyme nustatytą terminą skundui pateikti. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytus argumentus, su kuriais pareiškėjas sieja termino paduoti skundą praleidimą, bei pateiktus rašytinius įrodymus dėl pareiškėjo direktoriaus S. D. sirgimo atitinkamais laikotarpiais, darė išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių. Teismas nekvestionavo pareiškėjo vadovo S. D. sirgimo atitinkamais laikotarpiais, grindžiamo pateiktais rašytiniais įrodymais, bei jo negalavimo dėl ligos fakto, grindžiamo rašytiniais paaiškinimais, tačiau pažymėjo, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, kuris veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei technines priemones, turi geras galimybes laiku paduoti skundą teismui. Įmonė savo administracinę struktūrą bei darbus viduje turi organizuoti taip, kad būtų užtikrinama nepertraukiama įprastinė jos veikla. Jokių duomenų ir argumentų, pagrindžiančių pareiškėjo (juridinio asmens) negalėjimą susirasti kitą atstovą (advokatą), pareiškėjas nepateikė.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodyta priežastis – pareiškėjo direktoriaus S. D. liga – pati savaime nėra laikoma aplinkybe, sudarančia pagrindą pripažinti, kad terminas skundui paduoti yra praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, todėl teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti Rašto 1 apskundimo terminą. Atitinkamai netenkino prašymo atnaujinti Rašto 2 ir Rašto 3 apskundimo terminą, apie kuriuos, pasak pareiškėjo, jis sužinojo 2022 m. vasario 28 d., gavęs Raštą 1.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą ir patikslintą skundą priimti bei perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad neginčija, kad jis praleido įstatyme nustatytą terminą skundui pateikti, tačiau Rašto 1 (atitinkamai ir Rašto 2, ir Rašto 3) apskundimo terminą jis praleido dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, t. y. dėl pareiškėjo vadovui (direktoriui) S. D. atitinkamais laikotarpiais (nuo 2022 m. vasario 3 d. iki 2022 m. vasario 18 d., nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2022 m. kovo 7 d.) nustatyto nedarbingumo, sirgimo (duomenys neskelbtini) ir su šiuo sirgimu susijusio negalavimo visą vasarį ir kovą. Dėl šių priežasčių, būdamas pareiškėjo vadovu ir atstovu pagal įstatymą, advokatas nesuspėjo suformuluoti išsamių motyvų bei parengti skundą teismui per įstatyme nustatytą terminą ir pateikė jį tris dienas pavėluodamas.

Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas pagrįstai nurodė, kad byla nėra vedama per atstovą pagal pavedimą, o yra atstovaujama juridinio asmens vadovo (nors ir advokato). Toks teisės realizavimo būdas yra teisėtas ir nagrinėjamu atveju jis buvo realizuojamas nuo pat pirminių procedūrinių dokumentų pateikimo atsakovams. Todėl toks atstovavimas yra susijęs su procedūriniu tęstinumu bei konkretaus atstovo personalija. Tuo tarpu asmens susirgimas nėra prognozuojamas faktorius, todėl numatyti tokio susirgimo pradžią, tąsą, pabaigą bei pasekmes yra sunku. Fondas yra nepelno siekianti, vienintelė nevyriausybinė organizacija, kuri inicijuoja viešojo intereso gynimo procesus teismuose, kai tokios pareigos nevykdo prokuratūra ir kitos valstybės institucijos ir kurios tikslas yra sukurti efektyvią visuomeninę viešojo intereso gynimo sistemą Lietuvoje. Pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, nėra finansuojamas ir todėl neturi finansinių išteklių administraciniam darbuotojų aparatui išlaikyti. Atviri įmonių duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, neturi nei vieno samdomo ar gaunančio atlyginimą darbuotojo. Fondas įsteigtas asmeninės konkretaus advokato profesinės patirties pagrindu, todėl galimybė atstovauti viešojo intereso gynimo problematikai yra susijusi ne tik su specifine konkretaus advokato patirtimi, bet ir sukaupta specifine praktika bei specifinėmis žiniomis (www.vigfondas.lt). Šią aplinkybę patvirtina ir pridedamas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 15 d. raštas.

Pareiškėjas pažymi, kad byla yra susijusi su galimu viešojo intereso pažeidimu, nes remiantis rengiama Utenos apskrities miškų tvarkymo schema artimiausią dešimtmetį (konkrečiais vidinės miškotvarkos projektais) bus projektuojami miško kirtimai saugomose teritorijose Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Visagino, Zarasų miškuose, nesilaikant aplinkosauginio nacionalinio bei Europos Sąjungos teisės reikalavimo bei nenustačius tinkamos teisinės apsaugos saugomoms vertybėms.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad terminas skundui paduoti yra praleistas nežymiai ir priežasčių faktinio turinio, dėl kurių jis buvo praleistas, pirmosios instancijos teismas nekvestionavo. Atsižvelgiant į visas aplinkybes: teisės prasme pateisinamą pareiškėjo, kaip ne pelno siekiančios organizacijos, organizacinės struktūros faktinį nebuvimą, byloje keliamų teisės klausimų specifiškumą bei sudėtingumą, Fondo vadovo sirgimo duomenų nekvestionavimą bei nežymų termino praleidimą, skundžiama nutartis viešojo intereso gynimo kontekste savo motyvaciniu turiniu yra neproporcinga. Nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nesilaikė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundą atsisakyta priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą, nes nustatė, kad pareiškėjas skundą teismui dėl Rašto 1 padavė, praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą, ir nepripažino pareiškėjo prašyme išdėstytų termino praleidimo priežasčių dėl ginčijamų Raštų apskundimo svarbiomis, nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios, netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo skundui ir patikslintam skundui paduoti.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad praleistas terminas turėtų būti atnaujintas. Pareiškėjo teigimu, jis Rašto 1 (atitinkamai ir Rašto 2, ir Rašto 3) apskundimo terminą praleido nežymiai (trys dienas) dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, t. y. dėl Fondo, kuris yra nepelno siekianti organizacija, ginanti viešąjį interesą ir neturi organizacinės struktūros, vadovo (direktoriaus) ir advokato S. D. ligos ir dėl to jam nustatyto nedarbingumo. Siekiamas inicijuoti ginčas yra susijęs su galimu viešojo intereso pažeidimu. Nėra duomenų, kad pareiškėjas nesilaikė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvų teikdamas skundą teismui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatyme nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su susižinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad terminas skundui dėl Rašto 1, kuriuo buvo išnagrinėti Fondo 2022 m. vasario 10 d. pastabos, pasiūlymai, reikalavimai, išdėstyti rašte „Dėl Utenos apskrities miškų tvarkymo schemos projekto“, panaikinimo ir dėl Rašto 2 ir Rašto 3, apie kuriuos pareiškėjas sužinojo iš Rašto 1, gauto 2022 m. vasario 28 d., paduoti yra praleistas.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; kt.). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006; kt.).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016; kt.).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012; kt.). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011; kt.).

Pareiškėjas nurodo, kad apskundimo terminą jis praleido dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, t. y. dėl Fondo vadovui (direktoriui) S. D. atitinkamais laikotarpiais (nuo 2022 m. vasario 3 d. iki 2022 m. vasario 18 d., nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2022 m. kovo 7 d.) nustatyto nedarbingumo, sirgimo (duomenys neskelbtini) ir su šiuo sirgimu susijusio negalavimo visą vasarį ir kovą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad terminą skundui dėl skundžiamų Raštų panaikinimo pareiškėjas praleido ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo neatnaujino.

Bylos duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad Fondo vadovui (direktoriui) S. D. nuo 2022 m. vasario 3 d. iki 2022 m. vasario 18 d. ir nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2022 m. kovo 7 d. buvo nustatytas nedarbingumas dėl jam diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ligos. Fondo atstovas buvo laikinai nedarbingas iki 2022 m. kovo 7 d., tačiau skundo teismui pateikimo terminas skaičiuotinas nuo Rašto 1 įteikimo pareiškėjui dienos, t. y. 2022 m. vasario 28 d., iki 2022 m. kovo 28 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo akcentuojami negalavimai, kurie trūko vasario–kovo mėnesiais, nebuvo tokio pobūdžio, kad galėtų sukliudyti kreiptis į teismą laiku. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad pareiškėjo atstovas nedarbingumo laikotarpiu (2022 m. vasario 10 d.) teikė pastabas, pasiūlymus, reikalavimus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai byloje keliamu klausimu, į kuriuos buvo atsakyta skundžiamu Raštu 1.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, maža termino praleidimo trukmė (tai pagal teismų praktiką nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių) (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas neveikė operatyviai, nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas gindamas galbūt pažeistas teises. Pareiškėjas, teigdamas, kad iš Rašto 1 sužinojo apie siekiama ginčyti Raštą 3, iki skundo teismui padavimo nesikreipė į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl šio rašto gavimo, tikslu pateikti jį su skundu teismui, kaip tai numato ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis. Su prašymu dėl Rašto 3 pateikimo pareiškėjas su paklausimu į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos kreipėsi tik po pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria buvo nustatyti skundo trūkumai.

Pažymėtina, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-25/2012; kt.). Be to, Fondą atstovauja jo vadovas (direktorius) S. D.. Pabrėžtina, kad advokatui keliami profesionalumo, taip pat aukšti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-133-415/2019, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-278-502/2020).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Viešojo intereso gynimo fondo atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRičardas PiličiauskasVeslava Ruskan